Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Varėnos rajono savivaldybei, atstovaujamai Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėjo, kad jis patyrė 750,00 Eur dydžio išlaidų advokatui, jas sudaro susipažinimas su Komisijos sprendimu ir kita turima dokumentacija, skundo parengimas ir pateikimas VTEK, atstovavimas VTEK posėdyje. Nurodė, kad atsakovės minimame Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) yra legislatyvinės omisijos požymių, tačiau tai jokiais būdais nepaneigia jo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai šios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos sprendžiant ginčą privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, kai ginčą nagrinėjanti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo komisija pasisako tik savo kompetencijos klausimu. Šiuo atveju, siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, jis siūlė atsakovui geranoriškai išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Įstatyme nesant nustatyto reguliavimo, kuriame būtų įtvirtinta teisė VTEK priteisti bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokios išlaidos, esant ginčui, priteistinos administracinių teismų, kaip jo patirta turtinė žala. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, nes jei atsakovės jurisdikcijoje veikę Komisijos nariai nebūtų padarę neteisėtų veiksmų, jis nebūtų priverstas kreiptis į advokatą ir nebūtų patyręs finansinių nuostolių, pasireiškiančių honoraro advokatui sumokėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-9-122 nusprendė konstatuoti, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys M. K. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnyje valstybės politikui nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei bei padorumo principų reikalavimus, taip pat nusprendė rekomenduoti Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui M. K. suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ir reikalavimais. Komisijos Sprendimą pareiškėjas 2021 m. kovo 22 d. skundu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė VTEK. VTEK 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. IGN-7 „Dėl M. K. skundo“ Komisijos Sprendimą panaikino. Pareiškėjo atstovas 2021 m. birželio 10 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą atlyginti pareiškėjo patirtas skundžiant Komisijos Sprendimą 750,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakydama į prašymą Varėnos rajono savivaldybės administracija 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. PSD-2211-(7.6.) nurodė detalizuoti (pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą), kas sudaro patirtas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija galėtų įvertinti jų atlyginimą. 2021 m. liepos 13 d. pareiškėjo atstovas pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijai pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų detalizaciją. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. PSD-2808 (7.6.) nurodė, jog nėra pagrindo atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas visų pirma pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalą, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, pagal savo prigimtį yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti priimdama sprendimus, ar atsakovė pareiškėjo nurodytoje situacijoje veikė laikydamasi šių reikalavimų.

Kaip minėta, atsakovės jurisdikcijoje veikusių Komisijos narių priimtu Sprendimu pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei bei padorumo principus, ir rekomenduota jam suderinti savo elgesį. Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 29 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu viešai, neturėdamas tai patvirtinančių atitinkamų institucijų oficialių sprendimų ir neįsitikinęs, teigė, kad VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir PSPC) (duomenys neskelbtini) ambulatorijos šeimos gydytoja G. Č. netinkamai atliko savo pareigas. Komisijos Sprendimą pareiškėjui apskundus VTEK išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, VTEK 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. IGN-7 „Dėl M. K. skundo“ jį panaikino nustačiusi, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie Savivaldybės komisijos pradėtą tyrimą, t. y. nebuvo užtikrintas gero administravimo principo veikimas ir pareiškėjo teisė būti išklausytam ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę ir paaiškinti reikšmingas aplinkybes.

VTEK pažymėjo, kad Kodekso 7 straipsnio 10 dalis įtvirtina, jog Savivaldybės komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu. Iš esmės analogiška tarybos nario informavimo apie pradėtą tyrimą procedūra yra įtvirtinta ir Savivaldybės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-IX-34, 33 punkte.

VTEK nuomone, pranešimas ar skundas dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateiktas Savivaldybės komisijai (Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šiuo atveju PSPC raštas „Kreipimasis dėl M. K. elgesio principų galimo pažeidimo“, yra tik vada (informacija) tyrimui pradėti. Kaip tik Savivaldybės komisijai yra keliama pareiga išsiaiškinti, kokios pateiktoje informacijoje dėl galimo pažeidimo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, ir tinkamai apibrėžti tyrimo ribas, aiškiai nurodyti galbūt padarytą pažeidimą (jo faktines aplinkybes), t. y. nusprendus pradėti tyrimą aiškiai suformuluoti kaltinimą, nurodant ne tik konkrečias galbūt pažeistas teisės aktų normas, bet ir faktines aplinkybes (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių šio asmens pareigas, reikalavimai.

VTEK, įvertinusi Komisijos raštą, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tyrimą ir kuriame turėjo būti aiškiai nurodytas pareiškėjo galbūt padarytas pažeidimas (tyrimo faktinės aplinkybės), padarė išvadą, kad pareiškėjo buvo prašoma pasiaiškinti „aukščiau išdėstytu klausimu“. Pranešimu Tarybos narys buvo informuotas, kad jis savo pasisakymu galbūt apšmeižė gydytoją ir menkino PSPC įvaizdį, bet šiame rašte nebuvo konkrečiai įvardyta, kada, kokio tarybos posėdžio metu ir kokiais konkrečiai žodžiais bei frazėmis buvo apšmeižta gydytoja ir sumenkintas PSPC įvaizdis, nors, kaip minėta, Komisija, gavusi informaciją apie galimą pažeidimą, pati turi apibrėžti tyrimo ribas ir aiškiai suformuluoti, koks pažeidimas galbūt yra padarytas (nurodyti faktines aplinkybes). Svarbu tai, kad Savivaldybės komisijai tenka pareiga įvertinti pranešimo duomenis ir nuspręsti, dėl kokių konkrečių aplinkybių pradedamas tyrimas ir turi pasiaiškinti Tarybos narys. Svarbu ir tai, kad PSPC kreipimesi buvo ne tik nurodyta, kad M. K. viešai pasakė, jog gydytoja G. Č. netinkamai atliko gydytojo pareigas; taip pat abejotinas yra Tarybos nario teiginys, kad PSPC registratūra nežinojo Merkinės ambulatorijos šeimos gydytojų darbo laiko. Pabrėžtina, kad PSPC kreipimesi buvo akcentuojama, jog gydytoja galbūt buvo apšmeižta viešai nurodant teiginius „atsisakė apžiūrėti ligonį“, „atsisakė ligoniui išduoti siuntimą“, „siuntimą išrašė tik po didelių pykčių ir reikalavimų“, t. y. pranešime buvo įvardyta bent keletas epizodų, todėl pareiškėjui turi būti aišku, dėl kurių konkrečiai aplinkybių jis turi teikti pasiaiškinimą. Šiuo atveju pareiškėjas neturėjo preziumuoti ar spėlioti, dėl kokių jo pasisakymų ar frazių Savivaldybės komisija pradėjo tyrimą ir ką reiškia Savivaldybės komisijos pranešime apie pradėtą tyrimą nurodytas prašymas pateikti paaiškinimą „aukščiau išdėstytu klausimu“, nes prieš tai šiame rašte tik nurodoma, kad Tarybos narys savo pasisakymu (nenurodant, kuriuo konkrečiai) galbūt apšmeižė gydytoją ir menkino PSPC įvaizdį. Tai, kad pareiškėjui nebuvo suprantama, dėl ko jis turi pasiaiškinti, patvirtina ir jo 2021 m. vasario 10 d. teikto paaiškinimo teiginys, kad jis susipažino su Savivaldybės komisijos pranešimu apie pradėtą tyrimą ir jame išdėstytais apibendrinimais, kurių jis nesupranta, ir teikia savo paaiškinimą dėl Tarybos posėdžio metu teiktų paklausimų. VTEK vertinimu, Savivaldybės komisija privalėjo aiškiai nurodyti, koks yra tyrimo objektas ir dėl kokių konkrečių aplinkybių pradėjo tyrimą, bet to nepadarė.

VTEK nuomone, teisės į veiksmingą teisinę gynybą įgyvendinimą užtikrina ne tik Savivaldybės komisijos pranešime aiškiai ir konkrečiai suformuluotas tyrimo objektas, bet ir galbūt pažeistų teisės aktų nuostatų nurodymas. Savivaldybės komisija, informuodama valstybės politiką apie pradėtą tyrimą, turi aiškiai ir konkrečiai įvardyti, kokius Kodekso straipsnius (jų dalis ir punktus) bei juose įvardytus principus galbūt pažeidė Tarybos narys. Analizuojamoje situacijoje Savivaldybės komisijos pranešime apie pradėtą tyrimą nebuvo nurodytas nei teisės aktas, kurį galbūt pažeidė Tarybos narys, nei konkrečios šio teisės akto nuostatos (principai). Informuojant asmenį apie pradėtą tyrimą nėra pakankama pridėti gautą PSPC pranešimą, kuriuo yra prašoma įvertinti, ar Tarybos narys nepažeidė Kodekso principų. Kreipimesi nebuvo įvardyti nei konkretūs principai, nei Kodekso straipsniai. Be to, Tarybos narys pasiaiškinimą turėjo teikti ne dėl PSPC kreipimosi, bet dėl Savivaldybės komisijos pranešimo apie pradėtą tyrimą, todėl šiame pranešime turėjo būti aiškiai nurodyti Kodekso principai, kuriuos galbūt pažeidė Tarybos narys. VTEK sutiko su pareiškėjo argumentu, kad Savivaldybės komisija privalo konkretizuoti, kokiu pagrindu ji pradeda tyrimą ir kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas Tarybos narys, nes priešingai – pažeidžiamos Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir 10 dalies nuostatos. LVAT yra pabrėžęs, jog, nenurodant asmeniui, kurio veiklos tyrimas atliekamas, kokiu konkrečiu Kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas ir nepasiūlant jam pateikti paaiškinimo, akivaizdžiai suvaržomos jo procesinės teisės (pvz., asmens teisė į gynybą), todėl toks procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas nežymiu, nelemiančiu ginčo sprendimo (2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015). VTEK vertinimu, pareiškėjui teko pareiga savarankiškai išsiaiškinti ir apsispręsti, kokio teisės akto nuostatas jis galėjo pažeisti ir dėl kokių Kodekse įtvirtintų principų (kurių yra devyni) galimo pažeidimo jis turi teikti paaiškinimą. VTEK pažymėjo, kad preziumuojant, jog Savivaldybės komisija tyrimą pradėjo dėl visų Kodekse įtvirtintų principų galimo pažeidimo, skundžiamame Sprendime pareiškėjo elgesys turėjo būti įvertintas dėl visų Kodekse nurodytų principų, o konstatavus, kad M. K. pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei ir padorumo principus, Sprendime taip pat turi būti motyvuotai konstatuota, kad pareiškėjas kitų Kodekso principų nepažeidė, bet to Savivaldybės komisija nepadarė.

Taip pat VTEK pabrėžė, kad atsakovės Sprendime nėra pateikta pareiškėjo konkretaus elgesio (pasisakymų Tarybos posėdyje) analizė pagarbos žmogui ir valstybei ir padorumo principų požiūriu, taip pat nepagrįsta, kaip konkrečiai minėti pasisakymai (frazės) pažeidžia įvardytus principus. VTEK atkreipė dėmesį, kad nors Savivaldybės komisija, pradėjusi tyrimą, informavo pareiškėją, kad jis savo pasisakymu galbūt apšmeižė PSPC gydytoją, bet Sprendime neanalizavo, kaip konkretūs M. K. žodžiai ir frazės turėtų būti vertinami žodžio „šmeižtas“ kontekste. Sprendime nepaaiškinta, kokie pareiškėjo pasisakymai ir kodėl gali būti vertinami kaip įžeidūs, nepagarbūs ar neigiami ir dėl to nevartotini savivaldybės Tarybos nario pasisakymuose, t. y. viešoje politinėje diskusijoje, savivaldybės Tarybos posėdyje ar kitur.

VTEK manymu, Sprendime nepakanka tik konstatuoti, kad M. K. pareiškimas, kad PSPC gydytoja netinkamai atliko savo pareigas, neturint tai patvirtinančių sprendimų, yra vertinamas kaip Kodekse nurodytų pagarbos žmogui ir valstybei bei padorumo principų pažeidimas. VTEK vertinimu, Savivaldybės komisija pradėjo M. K. elgesio tyrimą dėl šmeižiamojo pobūdžio veiksmų, bet šiuo aspektu Sprendime pareiškėjo veikos nevertino, žodžio „šmeižtas“ reikšmė neatskleista ir nevertinta Kodekso nuostatų požiūriu.

VTEK, atsižvelgdama į nustatytus procedūrinius pažeidimus ir nepagrįstą pažeidimo konstatavimą, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo ginčijamą Sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo skundą patenkino ir ginčijamą Sprendimą panaikino.

Įvertinus turimus duomenis spręstina, kad Varėnos rajono savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, buvo priverstas kreiptis į (teikti skundą) VTEK ir dėl to patyrė turtinę žalą – 750 Eur dydžio išlaidų už teisines paslaugas. Atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti VTEK sprendimu, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, spręsti dėl pareiškėjui priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.

Nurodė, kad pareiškėjas, skųsdamas Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. T-9-122 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario M. K.“, patyrė 750,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro susipažinimas su Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ir kita turima dokumentacija, skundo parengimas ir pateikimas VTEK, atstovavimas VTEK posėdyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas VTEK buvo pateiktas 2021 m. kovo 22 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą VTEK Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 454,80 E. V. darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 454,80 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo teismui surašymą gali būti priteista maksimali 3 637,00 Eur suma (1 454,80 x 2,5 = 3 637). Prašoma priteisti 750,00 Eur suma už skundo VTEK parengimą ir pateikimą, atstovavimą VTEK posėdyje neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, priteistinas 750,00 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro skundo parengimas ir pateikimas teismui šioje administracinėje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui prašymą priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2021 m. rugsėjo 1 d. išrašu iš Teisinių paslaugų teikimo sutarties, 2021 m. rugsėjo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021/0523 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 11.

Bylos duomenys patvirtina, kad skundas teismui paduotas 2021 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą teismui Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 517,40 E. V. darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 517,40 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3 793,50 Eur suma (1 517,40 x 2,5 = 3 793,50). Kadangi prašoma priteisti 350,00 Eur suma už skundo teismui parengimą ir pateikimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (į. k. 188773873), 750,00 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos, 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.