Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1412-661/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
e2S-1412-661/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15587-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
V. P., UAB „Baltijos žemės fondas“
Civilinė byla Nr. e2S-1412-661/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15587-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.10; 3.1.18.7; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020 pagal pareiškėjų V. P. ir UAB „Baltijos žemės fondas“ (šios bendrovės teisės perėmėjas – UAB „Remi real estate“) pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-90981-1101/2020. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-90981-1101/2020, pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0115/20/01706.

2. Nurodė, kad minėtoje byloje vykdymo procesas jau yra objektyviai pradėtas, areštuoti pareiškėjui priklausantys nekilnojamieji, kilnojamieji daiktai bei piniginės lėšos. Jei vykdomasis raštas bus įvykdytas, o prašymas dėl proceso atnaujinimo – patenkintas, tokiu atveju pareiškėjas bus priverstas pakartotinai kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo ir / ar nuostolių atlyginimo, jei sprendimo įvykdymo atgręžimas nebegalėtų būti taikomas. Realizavus pareiškėjui priklausantį turtą, gali būti sudėtingas jo atgavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi atmestas pareiškėjo V. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, realizavus jo areštuotą turtą, o vėliau šioje byloje galimai tenkinus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, jis turėtų pakartotinai kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo bei tai, kad realizavus turtą jo atgavimas būtų apsunkintas, kadangi išieškojimas iš sąžiningų įgijėjų yra negalimas, nėra pakankamas pagrindas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir yra remiamasi tik prielaidomis. Lygiagrečiai, be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojo interesai. Pareiškėjas nenurodė jokių tokio pobūdžio aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir pagrįstumą – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pareiškėjo prašymas atmestinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aktualiomis turėjo būti laikomos šios aplinkybės: pareiškėjo V. P. reikalavimų pobūdis (prašymas panaikinti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, prašymas panaikinti šios nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą); galimas pareiškėjui V. P. palankus bylos baigties rezultatas. Dėl skundžiamos nutarties pareiškėjui V. P. galimas palankus teismo sprendimas gali tapti beprasmiu dėl jo vykdymo keblumo ar vykdymo negalimumo.

6.2. Pareiškėjo siekį išsaugoti status quo (esamą teisinę ir faktinę situaciją) galimo palankaus teismo sprendimo perspektyvoje, Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo kvalifikuoti kaip pakankamą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o to nepadaręs, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

6.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, buvo pažeisti ekonomiškumo ir proceso koncentruotumo principai – palikta erdvė ateities ginčams, jei pareiškėjui būtų priimtas palankus teismo sprendimas dėl proceso atnaujinimo, o vykdymo procesas jau būtų baigtas.

6.4. Jeigu 2020-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-90981- 1101/2020, pagrindu išduotas vykdomasis raštas bus įvykdytas, o prašymas dėl proceso atnaujinimo bus patenkintas, tai tokiu atveju bus reikalinga pakartotinai kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo ir/ar nuostolių atlyginimo, jei sprendimo įvykdymo atgręžimas nebegalėtų būti taikomas.

6.5. Pareiškėjas įrodė būsimo jam galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką, todėl tokio sprendimo vykdymas privalėjo būti apsaugotas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, to nepadaręs Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo proceso sustabdymą.

9. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015 ir kt.).

10. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Vykdymo proceso metu asmuo, įgyvendinęs savo teisę į teisminę gynybą ir turėdamas galutinį teismo sprendimą, turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.).

11. Šiuo atveju, atsižvelgiant į čia pacituotą teismų praktiką, reikia nustatyti, ar pareiškėjo nurodomas atvejis yra išimtinis, kad dėl būtų galima stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

12. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, o tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių neturi būti taikoma daugiau nei reikia būsimo ieškovui (šiuo atveju – pareiškėjui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui, jos neturi nepagrįstai varžyti kitos šalies (šiuo atveju išieškotojo) teisių, laikinosios apsaugos priemonės neturi vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį.

13. Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-05-29 buvo gautas pareiškėjo UAB „Baltijos žemės fondas“ prašymas patvirtinti tarp šalių – V. P. ir UAB „Baltijos žemės fondas“ sudarytą taikos sutartį (c. b. Nr. e2SP-20981-1101/2020). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-05 nutartimi patvirtino teismui pateiktą pareiškėjų UAB „Baltijos žemės fondas“ ir V. P. 2020 m. gegužės 25 d. sudarytą taikos sutartį.

14. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties turinio matyti, kad taikos sutartis tarp pareiškėjų UAB „Baltijos žemės fondas“ (teisių perėmėjas UAB „Remi real estate“) ir V. P. sudaryta siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje dėl susidariusios 19 972,81 EUR dydžio skolos. Pažymėtina, kad sudaryta taikos sutartis buvo naudinga V. P., nes jam apskaičiuota 19 972,81 EUR dydžio skola buvo sumažinta net kelis kartus, t. y. iki 1000 EUR. T. y. abi šalis konstatavo, kad V. B. skola UAB „Baltijos žemės fondas“ sudaro 19 972,81 EUR. Šalys susitarė, kad V. P. per 7 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėjus 1000 EUR, nuo likusios 18 972,81 EUR skolos UAB „Baltijos žemės fondas“ mokėjimo jis faktiškai yra atleidžiamas. Tačiau šalys taip pat susitarė, jog skolininkui nesumokėjus 2 punkte nurodytos sumos per nustatytą terminą, ar sumokėjus tik dalį nurodytos sumos (pavėlavus pilnai sumokėti daugiau nei 7 dienas), kreditorius turės teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos, t. y. 19 972,81 Eur, neapmokėtos sumos.

15. V. P. nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, UAB „Baltijos žemės fondas“ 2020-06-25 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020 išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs UAB „Baltijos žemės fondas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi jį patenkino ir nutarė išduoti pareiškėjui UAB „Baltijos žemės fondas“ vykdomąjį raštą dėl 19 972,81 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo V. P. civilinėje byloje Nr. e2SP-20981-1101/2020.

16. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-90981-1101/2020, bylai buvo suteiktas Nr. eA2-13538-433/2021 būtent šioje byloje ir buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. eA2-13538-433/2021 jau yra išnagrinėta – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo V. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi, nes dėl jos buvo paduotas atskirasis skundas.

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi jau buvo atmestas pareiškėjo V. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Taigi, nors dėl minėtos nutarties ir yra paduotas atskirasis skundas, tačiau vienas iš bylą nagrinėjusių teismų konstatavo, jog toks prašymas yra nepagrįstas. Taigi, pagal situaciją, esančią atskirojo skundo nagrinėjimo metu, laikytina, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtino ieškinio (šiuo atveju prašymo atnaujinti procesą) pagrįstumo.

19. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties turinio matyti, kad jos sudarymo metu V. P. jau buvo skolingas kreditoriui UAB „Baltijos žemės fondas“ už žemės nuomą ir delspinigius už neatsiskaitymą laiku. Taigi, tam tikra dalis prievolės turėjo būti įvykdyta jau prieš taikos sutarties sudarymą. Taikos sutartimi šalys sutarė, kad V. P. per 7 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos kreditoriui 1000 EUR sumokės 1000 Eur. Taigi, kreditorius turėjo teisėtų lūkesčių, kad 1000 Eur dydžio įsiskolinimą atgaus įsiteisėjus 2020 m. birželio 5 d. nutarčiai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, taigi V. P. turėjo atsiskaityti su kreditoriumi iki 2020 m. birželio 13 d.

20. Taigi, įsiteisėjusi ir nepanaikinta jau turėjo būti įvykdyta beveik prieš metus, todėl vykdymo stabdymas pažeistų ne tik CPK 18 straipsnį, bet ir kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl operatyvaus taikos sutarties vykdymo. Esant čia išvardintoms aplinkybėms ir remiantis pacituota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomas atvejis nėra išimtinis, kad dėl būtų galima stabdyti įsiteisėjusios nutarties vykdymą. Taigi, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo prašymą.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas bei teisės praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas