Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Swedbank“ AB ieškinį atsakovei V. R., trečiajam asmeniui BUAB „Stagro“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovės V. R. priešieškinį ieškovei „Swedbank“ AB dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo: priteisti iš atsakovės 161 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Pagal CK 6.81 straipsnio nuostatas, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, nes kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 str. 1 d.). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymo atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-364/2010).

Taigi iš 2006 09 26, 2008 03 12, 2009 03 13, 2009 12 24 Laidavimo sutarčių Nr. 06-065309-LA1 3.1 punkto nustatyta, kad šalys susitarė, kad laiduotojo atsakomybė pagal šias sutartis yra solidarioji – kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidarūs skolininkai. Laidavimo sutarčių 3.2, 3.3 punktai nustatė, kad laiduotojas už savo prievolių pagal sutartį nevykdymą atsako bankui visa apimtimi ir visu savo turtu. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovė nurodė, kad kredito sumos grąžinimo terminai yra suėję, o bendrovės skola pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. kredito linijos sutartį Nr. 06-065309-KL (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai buvo 175 412, 55 Eur. Taigi, skolininkei BUAB „STAGRO“ nustatytu terminu, t.y. iki 2010 06 13 bankui jai suteikto kredito negrąžinus, jos pinigines prievoles, bankui pareikalavus, Laidavimo sutarčių pagrindu privalo įvykdyti laiduotoja – atsakovė. 2010 03 24 Laidavimo sutarties Nr.06-065309-LA1 specialiojoje dalyje šalys susitarė pakeisti ankstesnių sutarčių 3. 2 p. ir nustatė, kad laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas už visų mokėjimų sumokėjimą bankui, tačiau ne didesne nei 173 772 Eur suma, be to laidavimo sutarties bendrosios dalies 7.3 p. nustatyta, kad laiduotojas sutinka, kad visos kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos (pildomos) be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sąlygų pakeitimas (papildymas) neturės jokios įtakos laiduotojo prievolių pagal sutaretį vykdymui.

Kredito linijos sutartį pasirašė UAB “STAGRO” direktorė ir akcininkė V. R., kuri 2006 m. rugsėjo 26 d. pasirašė ir laidavimo sutartį Nr.06-065309-LA1 (su vėlesniais jos pakeitimais). Atsakovė pasirašydama Laidavimo sutartį, patvirtino, kad yra susipažinusi su Kredito sutarties sąlygomis. Kredito linijos sutartis su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais bei Laidavimo sutartis nėra nuginčytos. Todėl atsakovės procesiniuose dokumentuosi išdėstyti motyvai dėl aplinkybių, susijusių su restruktūrizavimo plano, patvirtinto 2011 04 20 nutartimi bei patikslinto 2013 01 03 nutartimi UAB “SATAGRO” vykdymu restrutūrizavimo byloje be atsakovės kaip laiduotojos sutikimo atmestini, nes toks kredito sutarties sąlygų pakeitimas (papildymas) neturėjo jokios įtakos laiduotojos prievolių pagal sutartį vykdymui.

CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, jog laidavimo pasibaigimo sąlygos yra dvi: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nepalankios sąlygos neapibrėžtos baigtiniu sąrašu. Tai gali būti: aplinkybės, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą; aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Be to, minėta, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014; kt.).

Ieškovė 2014 12 31 raštu Nr,SR/14-35968 pranešė atsakovei, kad 2014 06 16 nutraukus restruktūrizavimo bylą UAB “STAGRUS”, banko finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas, perskaičiavus UAB “STAGRO” skolą už visą restruktūrizavimo laikotarpį, UAB “STAGRO” restruktūrizavimo metu atlikti mokėjimai buvo užskaityti kaip mokėjimai už pagal kredito sutartis priskaičiuotas sutartines palūkanas ir dalies kredito grąžinimui ( ieškinio priedas Nr. 5). Rašte taip pat nurodyta, kad bankrutuojančios UAB “STAGRO” skola 2014 m. lapkričio 20 dienai (t.y. 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai) pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. Kredito linijos sutartį Nr. 06-065309-KL (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo 487 880, 32 Eur ir 422, 08 Lt skola, kurią sudaro:175 412, 55 Eur negrąžinto kredito, 32 027,89 Eur priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 252 235, 06 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 28 204, 82 Eur delspinigių už priskaičiuotas, bet nesumokėtas palūkanas, 200 Lt nesumokėto sutarties keitimo mokesčio, 222, 08 Lt delspinigių už nesumokėtą sutarties keitimo mokestį.

Iš ieškovės atstovo į bylą kartu su 2015 05 05 prašymu pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad 2014 11 20 dienai BUAB “STAGRO” buvo skolinga bankui pagal 4 kredito sutartis: Nr. 06-059918-ZU ir 07-090180-ZU – skola 221 698,13 Eur, 08-082413-ZU -- 903 207, 66 Eur, 06-065309-KL – 488 002, 56 Eur skola.

Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-1030-527/2015 patvirtino kreditoriaus “Swedbank” AB 1 612 908, 37 Eur finansinį reikalavimą. Kredito linijos sutarties pakeitime - 2010 03 24 d. susitarime Nr. 06-065309-KL-6, buvo numatytos kintamos palūkanos, o 5, 458 proc. dydžio metinių palūkanų norma nustatyta 6 mėnesių laikotarpiui. Kaip jau paminėta, 2010 03 24 Laidavimo sutarties Nr.06-065309-LA1 specialiojoje dalyje šalys susitarė pakeisti ankstesnių sutarčių 3. 2 p. ir nustatė, kad laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas už visų mokėjimų sumokėjimą bankui, tačiau ne didesne nei 173 772 Eur suma. Todėl atsakovės nurodyta aplinkybė dėl ieškovės nustatytų 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2012 02 17 nutartimi patvirtinto UAB “STAGRO” restruktūrizavimo plano patvirtinimo neteikia pagrindo atsakovės atsakomybės mažinimui (0, 542 procento dydžio pasikeitimas) UAB “STAGRO” sumokėta 88 461, 74 Eur suma. Iš banko pateikto detalaus skolos apskaičiavimo už 2010 05 01 – 2014 11 20 laikotarpį, matyti, kad pagal kredito linijos sutartį 2014 11 20 dienai negrąžinto kredito suma - 175 412, 55 Eur, neskaitant palūkanų, delspinigių už laikų negrąžintą kreditą, kitų mokėjimų, o palūkanų norma keitėsi periodiškai nuo didžiausios 6, 224 proc. iki mažiausios - 4.687 proc.). Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina jokių laidavimo sutartimi užtikrintos pagrindinės prievolės, kilusios iš Kredito linijos sutarties, pasikeitimų, todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog prievolės apimtis padidėjo, taip pat nėra aplinkybių esminio pasikeitimo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais. Todėl atsakovės priešieškinys kaip neįrodytas, atmestinas (CPK 178 str.).

Laidavimo sutarties 10.1 p. šalys susitarė, kad ši sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento iki visiško prievolių bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo. Bankroto byloje patvirtinti ieškovės kreditoriniai reikalavimai 2015 m. vasario 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-1030-527/2015 (CPK 179 str. 3 d.). Kadangi skoliniai įsipareigojimai nėra įvykdyti, todėl Laidavimo sutartis yra galiojanti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Ieškinio reikalavimas dėl 161 000 Eur skolos priteisimo tenkintinas (CPK 185 str.)..

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str..). CK 6.63 straipsnis numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.).

Atsakovei kaip laiduotojai tinkamai neįvykdžius prievolės, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 % dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2015 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį, atmetus priešieškinį, ieškovei iš atsakovės (laiduotojos) priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 2076 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (LR CPK 93 str. 1 d.).

Teismo 2015 05 07 nutartimi atsakovei buvo atidėtas 144 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl atmetus priešieškinį iš atsakovės valstybei priteistinas 144 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 96 str. 2 d,).

Iš trečiojo asmens ieškovo pusėje 2015 06 15 prašymo bei pridedamų PVM sąskaitų faktūrų, 2015 05 28 vietinio mokėjimo nurodymo, matyti, kad trečiasis asmuo byloje turėjo 308, 35 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės trečiajam asmeniui (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

LR CPK 92 str. numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Byloje teismas turėjo 4, 50 Eur dydžio išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovės ieškinį bei atmetus atsakovės priešieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iš atsakovės V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv, (duomenys neskelbtini), korespondecijos adresas (duomenys neskelbtini)) priteisti 161 000 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną tūkstantį eurų) skolą, 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą ( 161 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2015 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2076 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovei “Swedbank” AB (juridinio asmens kodas-112029651, buveinės adresas- Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) ).

Atsakovės V. R. priešieškinį atmesti.

Iš V. R. priteisti 144 Eur žyminį mokestį ir 4,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

2015 m kovo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones V. R. atžvilgiu palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.