- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 1-448-859/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20510-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- M. M.-V. V.
viešame teisiamajame posėdyje, proceso dalyviams sutikus nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu naudojant programą „Zoom“, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytų nusikalstamos veikos aplinkybės
S. Š. 2020 m. gegužės 27 d. apie 18.42 val., Vilniuje, automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje Laisvės prospekto-Žemynos gatvės sankryžoje, sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, tai yra, vairuojamu automobiliu Laisvės prospekto eismo puse, skirta važiuoti Vilniaus miesto centro kryptimi, privažiavęs reguliuojamą sankryžą su Žemynos gatve, kurios kelio važiuojamąją dalį sudaro po dvi eismo juostas, skirtas važiuoti kiekviena kryptimi, ir degant žaliam šviesoforo signalui pasukęs į dešinę, į Žemynos gatvės pirmą eismo juostą, jis sustabdė vairuojamą automobilį, kad praleisti išilgai Laisvės prospekto važiuojamajai daliai prie šaligatvio įrengtu dviračių taku nuo Vilniaus miesto centro pusės važiavusį ir degant žaliam šviesoforo signalui Žemynos gatvę važiuojamojoje dalyje pažymėtu dviračių taku, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę elektriniu paspirtuku kirtusį eismo dalyvį, po ko vairuojamu automobiliu pajudėjęs iš vietos ir tęsdamas važiavimą, sudarydamas kliūtį nedavė kelio ir susidūrė su kitu Žemynos gatvę važiuojamojoje dalyje pažymėtu dviračių taku, taip pat degant žaliam šviesoforo signalui, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę kirtusiu M. M.-V. V. vairuojamu elektriniu paspirtuku „Xiaomi“. Šio eismo įvykio metu M. M.-V. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadintas jai priklausantis elektrinis paspirtukas „Xiaomi“.
Šiais savo veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Gynėjas nedalyvavo, todėl, su tokiu įrodymu tyrimu sutiko ir kaltinamasis. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. Š. kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. apie 18.40 val. važiavo Laisvės prospektu, suko į dešinę, į Žemynos g. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Buvo posūkis, greičio negalėjo būti. Gatvė buvo tuščia ir ramiai judėjo. Nežino kaip nukentėjusiosios vyras taip greitai pro jį pravažiavo, jo nematė, gal dėl to, kad tolimesnį matymą sutrukdė ten buvusi sala. Sustojo, rankų gestais parodė jam: „kur tu važiuoji, tu turi nulipti nuo paspirtuko ir eiti pėsčiomis“. Tokiu būdu pasikalbėjo, gatvėje nieko nematė, atsisuko į jį, tik pajudėjo ir pamatė, kad nukentėjusioji tiesiog griūna po jo automobiliu.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad suprato, kad tai buvo pėsčiųjų perėja, nes sankryža reguliuojama, buvo pėsčiųjų sala, važiuojamoji dalis pažymėta, pėsčiųjų perėjos ženklas. Šalia pėsčiųjų perėjos buvo dviračių takas. Galvojo, kad ten buvo tik pėsčiųjų perėja. Po įvykio atvažiavo dar kartą ir pamatė, kad ten yra ir dviračių takas. Kadangi pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas, matyt, turėjo sustoti ir apsidairyti į visas puses. Žalias šviesoforo signalas degė ir pėstiesiems, ir automobiliams. Suprato, kad turėjo praleisti pėsčiuosius ir dviračių taku važiavusius asmenis, bet tuo metu ten nieko nebuvo. Suprato, kad privalėjo praleisti dviračių taku važiavusią nukentėjusiąją. Jam buvo šokas. Išlipus iš automobilio jo neapžiūrinėjo, nes buvo nutrenktas žmogus. Atbėgo nukentėjusiosios vyras. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją, šoko, sukrėtimo būsenoje padarė klaidą ir patraukė automobilį į šoną prie parduotuvės „Kubas“, manydamas, kad jis trukdys.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju S. Š. parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. apie 18.40 val., jis vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, Laisvės prospektu link miesto centro. Sankryžoje su Žemynos gatve suko į dešinę, degė žalias šviesoforo signalas. Suko į Žemynos gatvės pirmą eismo juostą, ten buvo priverstas intensyviai stabdyti, nes netikėtai atsirado paspirtukininkas, važiavęs jo atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę. Paspirtukininko greičio nurodyti negalėjo, bet kadangi jis atsirado netikėtai, tai pamanė, kad tikriausiai labai greitai važiavo. Jis buvo neatidus ir nepastebėjo, kad paspirtukininkas važiavo dviračių juosta, o ne perėja, todėl labai pasipiktino paspirtuko vairuotojo elgesiu. Jam sustojus, paspirtukininkas pravažiavo pro priekį, sustojo jau ant šaligatvio. Jie vienas kitam parodė gestus - pasuko prie smilkinio. Po to, jis tik pajudėjo, kai jam po automobiliu atsidūrė paspirtukininkė. Kontaktas su paspirtukininke buvo automobilio priekinės dalies viduriu. 2020 m. rugsėjo 4 d. apklausos metu jis nepripažino savo kaltės, nes jam atrodė, jog paspirtukininkai važiavo pėsčiųjų perėja. Po apklausos nuvažiavo į įvykio vietą ir pamatė, jog ta vieta, kur įvyko kontaktas, tikrai yra už perėjos ribų, dviračių tako juostoje, todėl keitė savo ankstesnius parodymus ir kaltę pripažino, taip pat suprato, jog jo pasipiktinimas paspirtukininkais buvo nepagrįstas, ir labai gailėjosi, kad įsikarščiavęs pamiršo savo, kaip vairuotojo, pareigas ir pradėjo važiuoti prieš tai neįsitikinęs, kad nevažiuoja paspirtukas, kurį turėjo praleisti. Dėl tokio savo neatidumo ir dėl to kilusių pasekmių labai gailisi (b. l. 69, 75).
Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).
Nukentėjusioji M. M.-V. V. parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. apie 18.30 val., ji kartu su vyru I. V. V. vairavo elektrinius paspirtukus ir važiavo dviračių taku Vilniuje, Laisvės prospekte, nuo Rygos gatvės pusės link Ateities gatvės. I. važiavo pirmas, ji važiavo atsilikusi per kokius 5 metrus. Važiavo apie 15 km/h greičiu. Sankryžoje su Žemynos gatve pėstiesiems ir dviratininkams degė žalias šviesoforo signalas, todėl tik pristabdė ir vienas paskui kitą įvažiavo į važiuojamojoje dalyje pažymėtą dviračių taką. Juo kirto Žemynos gatvės važiuojamąją dalį. Kai jau matė, kad I. tuoj baigs pravažiuoti visą gatvę, netikėtai pamatė prieš pat jį staigiai stabdantį taksi automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis suko iš Laisvės prospekto, pėsčiųjų perėjoje tuo metu žmonės dar buvo nepasiekę arba jau praėję tą juostą, kuria Žemynos gatvės važiuojamojoje dalyje važiavo automobilis Toyota, todėl kitų kliūčių automobiliui Toyota nebuvo. Pamačiusi, jog automobilis Toyota staigiai stabdo ir vos spėja sustoti prieš pat dviračių tako ženklinimą, ji taip pat stabdė. Po to, kirsdama tos krypties antrąją eismo juostą ir įsitikinusi, jog automobilis Toyota spėjo sustoti, ji vėl pradėjo didinti važiavimo greitį, tačiau kai tik įvažiavo į pirmą eismo juostą ir važiavimo greitis galėjo būti apie 6 km/h, automobilio Toyota vairuotojas pradėjo staigiai važiuoti, tokiu būdu kairiuoju kampu kliudydamas jos paspirtuką tiesiai į stovą (priekines šakes), nuo tokio smūgio griuvo su paspirtuku ant kairiojo šono. Nugriuvusi gulėjo ties automobilio priekine dešine dalimi, paspirtukas gulėjo šalia. Susidūrimas įvyko Žemynos gatvės pirmoje eismo juostoje, dviračių take, jos judėjimo krypties atžvilgiu maždaug 0,5 m atstumu nuo dešiniosios dviračių tako ženklinimo linijos, apie 1 m nuo pirmos eismo juostos kairiojo krašto. Praėjus kuriam laikui ji su vyro pagalba sugebėjo atsistoti ir nueiti nuo kelio važiuojamosios dalies, paskui vyras patraukė ir paspirtuką nuo kelio, o kada automobilis buvo patrauktas, ji neįsidėmėjo. Automobilio vairuotojas važiavo vienas, be keleivių. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota, taip pat sugadintas jos paspirtukas, tuo jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę Gjensidige, kurioje buvo draustas taksi automobilis Toyota (b. l. 29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1728/2020(01) nurodyta, kad M. M.-V. V. nustatyti odos nubrozdinimai smakro ir kairės plaštakos srityse, kairės pėdos I piršto naginio pirštakaulio lūžis, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ir plokštumomis, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2020 m. gegužės 27 d. 20.25 val. Nustatyti sužalojimai dėl kairės pėdos I piršto naginio pirštakaulio lūžio, kuriam esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27-28).
Valstybinė teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto Nr. T-A 2887/2020(01) išvadoje nurodyta, kad M. M. - V. V. kraujyje, paimtame 2020 m. gegužės 27 d. 20.45 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 22).
Liudytojas I. V. V. paspirtukus ir važiavo dviračių taku Vilniuje, Laisvės prospekte, nuo Rygos gatvės pusės link Ateities gatvės. Sankryžoje su Žemynos gatve pėstiesiems ir dviratininkams degė žalias šviesoforo signalas, todėl nesustodami įvažiavo į važiuojamojoje dalyje pažymėtą dviračių taką ir juo kirto Žemynos gatvės važiuojamąją dalį. Jis važiavo pirmas, o M. važiavo iš paskos, nes dviračių takas pažymėtas važiuoti abejomis kryptimis, t. y. siauras. Važiavo apie 10 km/h greičiu, nes prieš įvažiuodamas pristabdė, jog spėtų apsidairyti ar nėra artėjančių automobilių, kurie galėtų sukelti pavojų. Kirtęs vienos krypties eismo juostas, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostas, kur jo vos nepartrenkė iš Laisvės prospekto dešinį posūkį daręs ir į Žemynos gatvę pirma eismo juosta sukęs automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo panašiu greičiu, kaip jo. Jis jį matė iš anksto, tačiau nesitikėjo, jog jis nesustos jo praleisti, o kai šis prieš pat jį staigiai stabdė ir matė, kad barasi ant jo, jis pakėlė ranką, mostu parodydamas į dviračiams skirtą žalią šviesoforo signalą. Automobilis sustojo prie pat dviračių tako ženklinimo pradžios, užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos. Jis tuo metu kaip tik baigė važiuoti per važiuojamąją dalį, atsisuko pažiūrėti atgal - kaip ten važiuoja jo žmona M. Tuo momentu pamatė, jog M. jau irgi yra tos krypties antroje eismo juostoje, tačiau kai tik ji įvažiavo į pirmąją tos krypties eismo juostą, automobilio Toyota vairuotojas pagazavo ir priekiniu kairiuoju kampu kliudė M. į paspirtuko priekį, nuo smūgio M.a nugriuvo ant kairiojo šono, priešais automobilio priekinę dešinę dalį. Jis pats įvykio metu nenukentėjo, tačiau žmona buvo sužalota, taip pat sugadintas jos paspirtukas. Po eismo įvykio kilo konfliktas su automobilio vairuotoju, nes jis užsipuolė jo žmoną, kad ji čia pati atsitrenkė į jo automobilį, tai su juo apsižodžiavo (b. l. 38).
Liudytojas R. J. parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. 18.30 val., jis vairavo automobilį Lexus ir važiavo Vilniuje, Žemynos gatve, sustojo prieš sankryžą su Laisvės prospektu degant jo atžvilgiu raudonam šviesoforo signalui. Matė, kaip jam iš dešinės pusės dviračių taku atvažiavo paspirtukininkas vyras, o jam iš paskos važiavo parpirtuką vairuojanti moteris. Vyras pirmasis įvažiavo į Žemynos gatvės važiuojamojoje dalyje pažymėtą dviračių taką degant jo atžvilgiu žaliam šviesoforo signalui. Kai paspirtuko vairuotojas vyras kirto jo važiavimo krypties eismo juostas ir skiriamąją salelę bei įvažiavo į priešingos krypties antrąją eismo juostą, jis pastebėjo, kad į tos krypties pirmąją eismo juostą iš Laisvės prospekto suka, atlikdamas dešinio posūkio manevrą, taksi automobilis Toyota. Automobilis pravažiavo pažymėtą pėsčiųjų perėją, nes tos krypties eismo juostoje pėsčiųjų nebuvo, tačiau sustojo prieš dviračių juostą, nes kaip tik artėjo minėtas paspirtukininkas. Automobiliui sustojus pirmoje juostoje, paspirtukininkas pristabdė prieš įvažiuodamas į pirmąją eismo juostą, pradėjo kažką mojuoti taksistui. Taksistas stovėjo, kol paspirtukininkas pravažiavo pro jo priekį, o paspirtukininkui sustojus ant šaligatvio, taksistas pradėjo lėtai važiuoti, tuo pačiu metu žiūrėdamas į besimosikuojantį paspirtuko vairuotoją. Kaip tik tuo metu važiavimą per važiuojamojoje dalyje įrengtą dviračių juostą tęsė paspirtukininkė. Jos greitis nebuvo didelis, tačiau taip gavosi, kad kai tik ji įvažiavo į juostą, kurioje buvo sustojęs taksistas, šiam pradėjus važiuoti, taksi automobilis priekine dalimi ties viduriu kliudė paspirtukininkę, nuo ko ji nugriuvo. Taksi vairuotojas, pradėjęs važiuoti, žiūrėjo į pirmąjį paspirtukininką. Kitų paspirtukininkų ar pėsčiųjų tuo metu važiuojamojoje dalyje nepastebėjo. Po to, taksi vairuotojas buvo prie jo priėjęs, klausdamas, ar jis matė įvykį. Jis patvirtino, kad matė įvykį, paliko jam savo duomenis ir nuvažiavo (b. l. 42).
Liudytojas G. R. parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. apie 18.30 val., jis vairavo automobilį VW Sharan ir važiavo Vilniuje, Laisvės prospekto pirma eismo juosta. Sustojo prieš sankryžą su Žemynos gatve, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš jį stovėjo taksi automobilis, markės neįsidėmėjo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jie abu su taksistu pajudėjo, abu sankryžoje suko į dešinę, t. y. į Žemynos gatvės pirmą eismo juostą. Tuo met, Žemynos gatvėje pėsčiųjų nebuvo, tačiau dviračių juosta važiavo paspirtukininkai, jo atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę. Taksi automobilio vairuotojas kiek staigiau sustojo prieš dviračių juostą ir kažką mosikavo bei rėkė pirmam važiavusiam paspirtukininkui. Paspirtukininkas sustojo, tačiau, įsitikinęs, jog taksi automobilis taip pat sustojo, tęsė važiavimą link šaligatvio. Dviračių juosta paskui paspirtukininką važiavusi paspirtukininkė tuo metu taip pat sustojo Žemynos gatvės tos krypties antroje eismo juostoje ir nulipo nuo paspirtuko. Pirmasis paspirtuko vairuotojas pilnai kirto važiuojamąją dalį ir sustojo jau užvažiavęs ant šaligatvio. Taksi vairuotojas dar vis mojavo rankomis ir buvo pasisukęs veidu į paspirtukininką. Jis tuo metu stovėjo už taksisto. Paspirtukininkė, pastovėjusi ir pamačiusi, jog taksi automobilis sustojo prieš dviračių juostą, pradėjo važiuoti, t. y. tęsė važiavimą, tačiau tuo momentu, kai jau buvo priešais taksi automobilio priekį, taksi vairuotojas, vis dar žiūrėdamas į paspirtukininką vyrą, pradėjo važiuoti ir priekine automobilio dalimi ties viduriu kliudė paspirtukininkę, ji nugriuvo. Eismo įvykio metu degė žalias šviesoforo signalas paspirtukininkų atžvilgiu, eismo įvykis įvyko dviračių juostos ribose. Mano, kad eismo įvykį sąlygojo vairuotojo veiksmai - pradėjęs važiuoti, nežiūrėjo į kelią priešais save (b. l. 46).
Liudytojas D. Z. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas S. Š. dalyvavo eismo įvykyje. S. Š. nurodė, jog pareigūnai apžiūros metu užfiksavo automobilio priekinio bamperio sugadinimą kairėje, tačiau pažymėjo, jog automobilio priekinis bamperis toje vietoje buvo įbrėžtas jau ankščiau, todėl laiko, jog 2020 m. gegužės 27 d. eismo įvykio metu automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesugadintas ir jokių pretenzijų S. Š. neturi (b. l. 51).
Liudytojas A. A. parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. apie 18.39 val., patruliavimo metu gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniuje, Laisvės pr. - Žemynos g. sankryžoje ir nuvyko į įvykio vietą. Vėliau dėl to surašė tarnybinį pranešimą, tačiau nepastebėjo, kad įsivėlė techninė klaida, buvo surašyta, kad dirbo 2019 m. rugpjūčio 21 d. Prašė tarnybiniame pranešime nurodytas klaidingas datas laikyti ir skaityti 2020 m. gegužės 27 d. (b. l. 54).
Vyr. patrulio A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta – dirbant gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniuje, Žemynos g. ties namo Nr. (duomenys neskelbtini), kad pranešėjas pėsčiųjų perėjoje arčiau PC „Kubas“ automobiliu Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė elektriniu paspirtuku važiavusią moterį, kojos skausmai, sąmoninga. Atvykus į įvykio vietą, rado GMP brigadą 0802, kurioje sėdėjo su elektriniu paspirtuku važiavusi M. M. - V. V.. Moteris paaiškino, kad jai važiuojant dviračių taku su elektriniu paspirtuku ir degant žaliam šviesoforo signalui kirto Žemynos g. kelią. Jai privažiavus vidurį kelio ji pamatė, kaip iš Laisvės pr. į Žemynos g. suka automobilis ir ją partrenkė. Kartu su ją šalia su kitu elektriniu paspirtuku važiavo ir jos vyras I. V.. Iš jo priimtas paaiškinimas. Automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S., paaiškino, kad jam važiuojant Laisvės pr. degant žaliam šviesoforo signalui jis įjungęs dešinės pusės posūkį suko į Žemynos g. ir partrenkė kelią kirtusį elektrinį paspirtuką. S. S. automobilį vairavo blaivas (0.00 prom.) (b. l. 7).
BIRT ataskaitų žiūryklės išraše nurodyta, kad bendrajame pagalbos centre 2020 m. gegužės 27, 18.42 val., registruotas S. Š. pranešimas, kad Žemynos g. 18, Pašilaičių sen., Vilnius, pėsčiųjų perėjoje arčiau PC „Kubas“ automobiliu Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė elektriniu paspirtuku važiavusią moterį, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kojos skausmai, sąmoninga (b. l. 6-7).
Eismo įvykio vietos plane nurodyta, kad automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paspirtuko susidūrimas įvyko Žemynos gatvės pirmoje eismo juostoje, dviračių take, 0,5 m atstumu nuo dešiniosios dviračių tako ženklinimo linijos (b. l. 10).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Laisvės pr. - Žemynos g., sankryžoje. Kelio ženklai galiojimo zonoje: 203 (Duoti kelią), 407 (Apvažiuoti iš dešinės), 201 (Pagrindinis kelias), 413 (Pėsčiųjų ir dviračių takas). Transporto priemonės iš eismo įvykio vietos patrauktos (b. l. 8-13).
Transporto priemonės techninės būklė patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus elektrinį paspirtuką MI Elentric Scooter modelio Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nubrozdintas paspirtuko rėmas (b. l. 18).
Transporto priemonės techninės būklė patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apgadintas automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis (b. l. 19).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kelių eismo taisyklių 158 punkte nurodyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
Šiame nuosprendyje (II dalis) aptarti teismo byloje surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Šiuos įrodymus ištyręs teisiamajame posėdyje ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad S. Š. 2020 m. gegužės 27 d. apie 18.42 val., Vilniuje, automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje Laisvės prospekto-Žemynos gatvės sankryžoje, sukdamas į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, tai yra, vairuojamu automobiliu, Laisvės prospekto eismo puse, skirta važiuoti Vilniaus miesto centro kryptimi, privažiavęs reguliuojamą sankryžą su Žemynos gatve, kurios kelio važiuojamąją dalį sudaro po dvi eismo juostas, skirtas važiuoti kiekviena kryptimi, ir degant žaliam šviesoforo signalui pasukęs į dešinę, į Žemynos gatvės pirmą eismo juostą, jis sustabdė vairuojamą automobilį, kad praleisti išilgai Laisvės prospekto važiuojamajai daliai prie šaligatvio įrengtu dviračių taku nuo Vilniaus miesto centro pusės važiavusį ir degant žaliam šviesoforo signalui Žemynos gatvę važiuojamojoje dalyje pažymėtu dviračių taku, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę elektriniu paspirtuku kirtusį eismo dalyvį, po ko, vairuojamu automobiliu pajudėjęs iš vietos ir tęsdamas važiavimą, sudarydamas kliūtį nedavė kelio ir susidūrė su kitu Žemynos gatve važiuojamojoje dalyje pažymėtu dviračių taku, taip pat degant žaliam šviesoforo signalui, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę kirtusiu M. M.-V. V. vairuojamu elektriniu paspirtuku „Xiaomi“. Šio eismo įvykio metu M. M.-V. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadintas jai priklausantis elektrinis paspirtukas „Xiaomi“, todėl jis padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnis
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. Š. pateikė prašymą būti kaltinamojo S. Š. laiduotoja. Nurodė, kad tai pirmas įvykis per visą jo vairavimo istoriją. Tai netyčinis nusikaltimas, gali atsitikti kiekvienam. Kalbėjosi po įvykio, vyras papasakojo aplinkybes, ji labai susinervino, tai buvo labai netikėta, negalėjo apie tai net pagalvoti, nes jos vyras labai saugiai vairuoja, jis taip pat buvo labai susinervinęs. Nebarė vyro, kalbėjosi apie tai, kaip viskas įvyko, po įvykio ne kartą ėjo į tą sankryžą, kalbėjosi. Pati vairuoja, labai supranta ir vairuotoją, ir paspirtukais važiuojančius asmenis. Ji nori paveikti sutuoktinį savo geru pavyzdžiu, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, palaiko jį. Jis šiuo metu be darbo, ji viena dirba. Yra autoritetas savo vyrui. Abu yra kaip draugai, visada dėl visko tariasi.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, 2) neteistas (b. l. 80), per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, dažniausiai už nustatyto greičio viršijimą (b. l. 81-84); 3) teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Toks gailėjimasis nėra deklaratyvus, yra akivaizdus ir iš kaltinamojo elgesio šiame baudžiamajame procese. Žala padaryta nukentėjusiajai yra atlyginta iš dalies draudimo bendrovės bei pats kaltinamasis susitarė su nukentėjusiąja dėl likusios žalos atlyginimo. Pirmoji įmoka padaryta 2021 m. sausio 26 d.
Nustatyta ir tai, kad kaltinamasis S. Š. yra darbingo amžiaus, vedęs, SODROS duomenimis turi individualios veiklos pažymėjimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba. Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš pradžių neigė savo kaltę, tačiau kaip pats minėjo apklausos metu, buvo neteisus, nes klaidingai įvertino situaciją, todėl jau ikiteisminio tyrimo metu pakeitė parodymus ir pripažino savo kaltę. Tiesiamojo posėdžio metu S. Š. taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis S. Š. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį S. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo žmona A. Š.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. Š. yra darbingo amžiaus, SODROS duomenimis yra dirbanti (pateikta itin teigiama darbo charakteristika bei rekomendacija (b. l. 168-170), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista (b. l. 171), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per 5 metus vieną kartą bausta už administracinio nusižengimo padarymą (nešiurkštus nusižengimas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, paskirta bauda sumokėta) (b. l. 173). Teisiamojo posėdžio metu, galima laiduotoja patvirtino, kad stengsis daryti vyrui teigiamą įtaką.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. Š. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos, kaltinamojo žmonos, asmenybė charakterizuojama teigiamai. Iš byloje esančių dokumentų, nustatytos teigiamos A. Š. savybės. Ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Todėl ji skirtina S. Š. laiduotoja be užstato. Nustatytinas minimalus, vienerių metų laidavimo terminas.
V. Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją dėl 265,72 EUR turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios M. M. - V. V. gydymą (b. l. 60).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pateikė byloje civilinį ieškinį dėl 2 940 EUR žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. birželio 26 d. buvo nedarbingume. Jos darbas yra stovimas, todėl dėl piršto ir su juo susijusių skausmų, teko sumažinti klientų skaičių, o jaučiant nenumalšinamą skausmą, tekdavo tądien nedirbti. Nurodė, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo 1560 EUR draudimo išmoką, 1400 EUR asmens neturtinei žalai atlyginti, 160 EUR gydymo išlaidoms atlyginti, 1057,98 EUR negautoms pajamoms atlyginti; 855 EUR – už apgadintą paspirtuką ir drabužius. Todėl, jos manymu, atsižvelgusi į gautą atlyginimą iki įvykio dienos, dėl civilinio atsakovo kaltų veiksmų, ji patyrė (duomenys neskelbtini) EUR turtinę žalą, nes būdama nedarbinga negavo pajamų, o dalis klienčių, jos paslaugų atsisakė, nes laiko tarpas kai ji buvo nedarbinga, joms buvo nepriimtinas. Atsižvelgdama į tai, kad jai išmokėta buvo tik 1 057,98 EUR negautoms pajamoms, prašė priteisti iš kaltinamojo 2 940 EUR dėl negautų pajamų (b. l. 111-113).
ADB „Gjensidige“ 2021 m. sausio 11 d. atsiliepimu į nukentėjusiosios civilinį ieškinį prašė civilinį ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovei buvo išmokėta 1 560 EUR neturtinei žalai atlyginti, 855 EUR turtinei žalai atlyginti dėl apgadinto paspirtuko, 1057,98 EUR negautoms pajamoms laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, 79 EUR ir 55 EUR gydymo išlaidoms atlyginti.
Papildomai 2021 m. sausio 15 d. pateiktame pranešime (pridėtas banko pavedimo išrašas) nurodyta, kad buvo suskaičiuota papildoma 2 090,44 EUR draudimo išmoka negautoms pajamoms atlyginti.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė ir nukentėjusioji M. M.-V. V. patvirtino, kad gavo draudimo bendrovės jai siųstas išmokas. Sutiko bandyti spręsti klausimą su kaltinamuoju abipusių nuolaidų būdu dėl pareikšto civilinio ieškinio.
Kaltinamasis ir nukentėjusioji (civilinė ieškovė) teisiamojo posėdžio metu susitarė, kad kaltinamasis S. Š. atlygins 400 eurų žalą nukentėjusiajai, mokant po 100 EUR per mėnesį. Pirmąją įmoką kaltinamasis sumokėjo 2021 m. sausio 26 d. (pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus). Civilinė ieškovė atsisakė likusios civilinio ieškinio dalies (400 EUR), nurodė, kad pasekmes supranta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio2 dalis). Todėl atsisakymas priimtas, o byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, ).
Dėl išdėstyto, patvirtintina kaltinamojo S. Š. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. M. – V. V. susitarimas, kad kaltinamasis iki 2021 m. balandžio 26 d. turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, kas mėnesį mokant po 100 EUR.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam S. Š. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu 313 straipsniu ir 113 straipsnio 2 dalis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti A. Š., asmens (duomenys neskelbtini) nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, be užstato.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti šiame baudžiamajame procese S. Š. taikytą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priimti nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. M. – V. V. ieškinio dalies atsisakymo (dėl Gjensidigė papildomai 2021 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtos 2090,44 EUR dalies ir dėl 449,56 EUR likusios dalies iš 2020 m. gruodžio 22 d. pareikšto reikalavimo dėl 2 940 EUR) ir šioje dalyje bylą, dėl pareikšto civilinio ieškinio dalies atsisakymo, nutraukti.
Patvirtinti S. Š. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. M. – V. V. susitarimą dėl sutartos turtinės žalos atlyginimo ir nustatyti, kad S. Š. per 4 (keturis) mėnesius nuo 2021 m. sausio 26 d. turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą ir draudimo nesumokėtą likusią dalį, t. y. 400 EUR (keturi šimtai eurų), kas mėnesį sumokėdamas po 100 EUR (vienas šimtas eurų) iki visiško žalos padengimo, pervedant į nukentėjusiosios nurodytą banko sąskaitą. Užskaityti pagal kaltinamojo pateiktą mokėjimo pavedimą, kad pirmas 100 EUR (vienas šimtas eurų) mokėjimas buvo atliktas 2021 m. sausio 25 d.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.