- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- eAS-5-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02206-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Kėdainių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S2-1269, kuriuo buvo atsisakyta vertinti ir atlyginti pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašyme ,,Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“ nurodytuose sklypuose stumbrų padarytą žalą; 2) panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 27; 3) įpareigoti Komisiją atlikti stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą, sudaryti naują Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą, nustatyti stumbrų padarytos žalos dydį ir priimti sprendimą dėl stumbrų padarytos žalos atlyginimo.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. M. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S2-1269 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta vertinti ir atlyginti pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašyme ,,Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“ nurodytuose sklypuose stumbrų padarytą žalą; kitą skundo dalį priėmė.
Teismas nustatė, kad iš skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog Komisija 2022 m. rugpjūčio 5 d. vietoje atlikusi apžiūrą, nusprendė pasėlių lauko nevertinti, kadangi derlius nuimtas. Apžiūros rezultatus Komisija įformino 2022 m. rugpjūčio 5 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 27. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Sprendimu.
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359, 2 punktą vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog Sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Komisija nevertins laukinių gyvūnų padarytos žalos pareiškėjo pasėliams, yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jo panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nepaisant to, kokia forma buvo priimtas Sprendimas, kaip galutinis (baigiamasis) dokumentas gyvūnų padarytos žalos vertinimo procedūroje, pagal savo turinį, laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjui teisinius padarinius, turinčiu įtakos jo teisėms ir interesams, todėl teismo argumentai dėl to, kad Sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių, yra visiškai nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neatsižvelgė į visą žalos vertinimo procedūrą, jos metu priimamus sprendimus, todėl visiškai nepagrįstai sprendė, kad gali būti skundžiamas tarpinis dokumentas – apžiūros aktas, o galutinis sprendimas, kuriuo atsisakyta vertinti žalos mastą ir dydį, esą skundžiamas negali būti, nors būtent šis Sprendimas užkerta kelią pareiškėjui prašyti žalos atlyginimo.
Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas savo turiniu atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išdėstytus individualaus administracinio akto požymius ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, išskyrus vieną – Sprendime nebuvo nustatyta jo apskundimo tvarka. Tačiau, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog šis Sprendimo trūkumas laikytinas mažareikšmiu ir nekeičiančiu Sprendimo reikšmės pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Pareiškėjas Sprendimą savo esme kvalifikuoja Komisijos administraciniu aktu, užbaigiančiu stumbrų žalos vertinimo procedūrą bei sukeliančiu teisinius padarinius pareiškėjui, kadangi būtent šio Sprendimo priėmimas reiškia, kad pareiškėjui nebus atlyginta stumbrų veiksmais padaryta žala pasėliams, t. y. sprendimu yra panaikinama teisė į žalos atlyginimą ir šioje procedūroje joks kitas sprendimas jau nebus priimamas.
Pagal Lietuvos administracinių teismų praktiką, sprendžiant ginčą dėl Sprendimo panaikinimo, apžiūros aktas yra laikytinas tik procedūriniu dokumentu, kurio pagrindu yra priimamas sprendimas. Kitaip tariant, Sprendimas ir apžiūros aktas yra du savarankiški administraciniai aktai, tačiau vien tik apžiūros aktas negali būti administracinės bylos ginčo objektu.
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu nėra apskaičiuojama konkreti padaryta žala, šiuo aktu medžioklės plotų naudotojas nėra įpareigojamas atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Taigi medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas nėra individualus administracinis aktas, jis yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris medžioklės plotų naudotojui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Komisijos surašyti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktai nėra pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiais individualiais teisės aktais, galinčiais būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla dėl ginčijamų aktų nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai Todėl teismas neturėjo pagrindo nutartimi atsisakyti priimti skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi, nesant priimto jokio kito atsakovo sprendimo, kuriuo jis būtų užbaigęs žalos vertinimo procedūrą, skundžiamas Sprendimas, kaip galutinis dokumentas šioje procedūroje, neabejotinai laikytinas administraciniu sprendimu, sukeliančiu teisinius padarinius pareiškėjui. Skundas dėl Sprendimo panaikinimo yra nagrinėtinas ir gali būti administracinės bylos ginčo objektu, todėl nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo, laikytina nepagrįsta, dėl to neteisėta ir naikintina. Priešingu atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, kad apžiūros aktas paprastai teismų praktikoje laikomas tarpiniu, todėl neskundžiamu dokumentu, susiklostys tokia ydinga situacija, kai pareiškėjui bus dirbtinai ir formaliais pagrindais apribota teisė ginti savo pažeistas teises: teismas nevertins Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o apžiūros aktą pripažins tik tarpiniu, taigi neskundžiamu dokumentu. Akivaizdu, kad tokia situacija yra negalima nei teisės į teisminę gynybą, nei teisėtų lūkesčių principų kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nurodytą pareiškėjo skundo reikalavimą, padaręs išvadą, jog skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio, nedaro jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, t. y. Sprendimas nėra individualus administracinis aktas, kuris gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Pareiškėjas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui sukelta tiesioginė pasekmė – dėl byloje skundžiamo Sprendimo pareiškėjui užkirstas kelias gauti pasėliams padarytos žalos atlyginimą t. y. Sprendimu yra panaikinama teisė į žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimu ne tik buvo informuotas pareiškėjas, jog Komisija, atsižvelgdama į jo (pareiškėjo) 2022 m. rugpjūčio 28 d. prašymą ,,Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. 11.30 val. nuvyko į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimą (duomenys neskelbtini) ir įvertino situaciją, bet taip pat buvo konstatuota, kad medžiojamųjų gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, žemės ūkio pasėliams padaryta žala pareiškėjo prašyme nurodytuose žemės sklypuose nebus vertinama ir atlyginama, kadangi visi pasėlių plotai jau yra nuimti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009). Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Įvertinus Sprendimo turinį, pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, jog nenagrinėjant skundo iš esmės, skundo priėmimo stadijoje nėra galima konstatuoti, kad pareiškėjo siekiamas ginčyti Sprendimas jo teisėms ir pareigoms nedaro įtakos bei jo teisių ir (ar) teisėtų interesų nepažeidžia. Šiuo atveju tik bylą pagal pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą nagrinėjant iš esmės būtų galima įvertinti, ar pareiškėjo teisės ir (ar) teisėti interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti, ar jiems ginčijamas Sprendimas nedaro įtakos. Dėl to nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą, nepripažintina pagrįsta ir teisėta.
Pareiškėjas pateikė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl pagal atskirąjį skundą nėra nagrinėtini. Pažymėtina, jog atskirieji skundai paduodami tik dėl atskirų procesinių klausimų, t. y. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, dėl bylos esmės nesprendžia. Nagrinėjant šį atskirąjį skundą sprendžiama dėl procesinio pobūdžio aplinkybės, įtvirtintos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Taigi nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas negali būti administracinės bylos dalyku.
Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos Sprendimą, neteisingai pritaikė procesinis teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos Sprendimą, naikinama, perduodant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. M. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S2-1269, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S2-1269 priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.