Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas R. M. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 27; 2) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S2-1269; 3) įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisiją atlikti stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą, sudaryti naują Medžiojamųjų gyvūnų padarytos apžiūros aktą, nustatyti stumbrų padarytos žalos dydį ir priimti sprendimą dėl stumbrų padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 21 d. pastebėjo, jog stumbrai padarė žalos pareiškėjo ūkio pasėliams – rapsams. Kitą dieną pareiškėjas Kėdainių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnui (toliau – ir Seniūnas) pateikė laisvos formos prašymą dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos. Juo prašė nustatyti stumbrų padarytos žalos dydį ir kompensuoti nuostolius. Minėtame prašyme nurodė žemės sklypų adresus, pateikė detalų priedą su kiekvieno žemės sklypo unikaliuoju ir kadastriniu numeriu, sklypo plotu bei jame augusios pasėlių kultūros pavadinimu, t. y. visą informaciją, reikiamą stumbrų padarytai žalai nustatyti ir kompensuoti. Seniūnas pareiškėjo pateikto prašymo nepriėmė žodžiu nurodydamas, kad prašymas dėl žalos kompensavimo turi būti pateikiamas vadovaujantis Komisijos nuostatų 1 priede pateikta forma. 2022 m. liepos 28 d. pareiškėjas pateikė patikslintą pakartotinį prašymą. Telefonu buvo suderinta medžiojamųjų gyvūnų žalos vertinimo vieta ir laikas: (duomenys neskelbtini) , 2022 m. rugpjūčio 5 d. 11.30 val., tačiau sutartu laiku ir sutartoje vietoje pareiškėjas Komisijos narių nesulaukė.

Mano, kad laisvos formos prašymą buvo atsisakyta priimti be pagrindo , nes Lietuvos Respublikoje medžiojamųjų gyvūnų (įskaitant ir stumbrus) žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas bei 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika). Atsakovės minimas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. AD-1-978 bei šiuo įsakymu patvirtinta 1 priedo prašymo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“ formą nebuvo paviešinta.

Akcentavo, jog 2022 m. liepos 27 d. pareiškėjo prašymu antstolė konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su stumbrų padarytos žalos pasėliams vertinimu. Ji konstatavo, kad 2022 m. liepos 27 d. Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras panaudodamas droną atliko laukinių gyvūnų padarytos pasėlių žalos vertinimą. Kompetencijų centro augalininkystės specialistė, apdorojusi bepilote skraidykle surinktus duomenis, nustatė pažeistų plotų dydžius ir derliaus gavimo tikimybę iš pažeistų plotų. Taip pat akcentavo, jog rapsai 2022 m. liepos mėnesio trečiąją ir ketvirtąją savaitę jau buvo sunokę, tačiau pareiškėjas jų derliaus tikslingai nenuėmė, kadangi tikėjosi, jog Seniūnas ir Komisija nedelsdami reaguos į pareiškėjo prašymą nustatyti stumbrų padarytą žalą. Rugpjūčio pirmąją savaitę buvo pastebėtas ženklus savaiminis rapsų sėklų byrėjimo nuostolis. Dėl to pareiškėjas, nesulaukęs Komisijos žalos vertinimo, elgdamasis rūpestingai bei siekdamas sumažinti ir taip jau ženklų stumbrų sukeltą rapsų sėklų nuostolį, savarankiškai atlikęs rapsų žalos vertinimą ir orams pirmąją 2022 m. rugpjūčio savaitę pragiedrėjus nuėmė rapsų derlių.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Komisija stumbrų sukeltos žalos vertinimo procedūrą atliko aplaidžiai. Jo manymu, Komisija privalėjo užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą apžiūros akto sudarymo metu. Kadangi su pareiškėju buvo susisiekta telefonu ir buvo suderintas konkretus laikas bei vieta, kur ir kada bus atliekamas stumbrų sukeltos žalos vertinimas, jis turėjo teisėtą lūkestį būti išklausytas, pateikti paaiškinimus Komisijai, pateikti papildomus dokumentus (Ataskaitą, stumbrų nuotraukas pakenktuose pareiškėjo laukuose) ir metodologiškai pagrįstus bei patikrinamus rapsų derliaus nuostolių skaičiavimus. Pareiškėjo manymu, Komisija iš pateiktų dokumentų ir objektyvios bei patikrinamos informacijos galėjo nustatyti plotą, kuriame pasėlis buvo pakenktas stumbrų, pasėlio pakenkimo intensyvumą bei apskaičiuoti žalos dydį.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija stumbrų padarytos žalos vertinimą atliko aplaidžiai, nesistengdama surinkti visos galimos informacijos ir dokumentų, nesuteikdama teisės pareiškėjui pateikti paaiškinimus, įrodymus bei papildomus dokumentus. Dėl to 2022 m. rugpjūčio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 27 (toliau – ir Apžiūros aktas) ir jo pagrindu priimtas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. S2-1269 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) yra laikytini neteisėtais ir naikintinais.

Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2022 m. liepos 22 d. į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūniją atvyko pareiškėjo atstovas ir pateikė laisvos formos prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo. (duomenys neskelbtini)seniūnijoje atstovui žodžiu paaiškinta, kad pateikto prašymo forma ir prašyme nurodytas turinys neatitinka Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nuostatų, patvirtintų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978, 1 priedo prašymo formos. Atstovui žodžiu pasiūlyta (duomenys neskelbtini)seniūnijos patalpoje užpildyti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 patvirtintą 1 priedo prašymo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“ formą, tačiau jis šios formos nepildė ir pasiėmęs pirminį prašymą išėjo iš seniūnijos. 2022 m. liepos 28 d. ryte (duomenys neskelbtini)seniūnija el. paštu gavo du prašymus: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 patvirtintos 1 priedo formos prašymą, prie kurio buvo pridėtas ir 2022 m. liepos 22 d. laisvos formos prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo. 2022 m. liepos 28 d. Seniūnas informavo pareiškėją, kad netinkamai užpildyta prašymo forma: lentelėje nesurašyti duomenys apie žemės sklypus, nenurodytas medžioklės plotų naudotojas ir informacija apie buhalterinę apskaitą. Seniūnas paprašė atsiųsti papildytą prašymą. 2022 m. liepos 28 d. 16.31 val. pareiškėjas išsiuntė koreguotus dokumentus. 2022 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija pasitikrino el. paštą (duomenys neskelbtini).seniunija@kedainiai.lt bei, nustačiusi, kad pateiktas prašymas atitinka Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. AD-1-978 1 priedo prašymo formą, išsiuntė jį Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriui. Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus atstovė 2022 m. rugpjūčio 3 d. paskambino pareiškėjui ir suderino medžiojamųjų gyvūnų žalos vertinimo laiką ir vietą: 2022 m. rugpjūčio 5 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini)

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 sudaryta Komisija, nepraleisdama Metodikos 2 punkte nustatyto 7 kalendorinių dienų termino, 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuvyko į vietą bei surašė Apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad 91,87 ha ir 22,24 ha žieminių rapsų pasėlių laukai nevertinami, kadangi derlius nuimtas.

Atsakovė Ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad Komisija 2022 m. rugpjūčio 5 d. 11.30 val. (kaip ir buvo derinta su ūkininku telefoninio pokalbio metu) nuvyko į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimą (duomenys neskelbtini). Apžiūroje dalyvavo ir Komisijos kviestas MB „(duomenys neskelbtini)", kuriai priklauso prašyme nurodyti medžioklės plotai, atstovas E. O.. Komisija, įvertinusi situaciją, kad nėra galimybės nustatyti žalą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 7.1 papunktį, kadangi visi pasėlių plotai, kurie ūkininko prašyme buvo nurodyti medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti jau buvo nuimti, vietoje surašė Apžiūros aktą, pasėlių nebuvimo faktą fiksavo fotonuotraukose.

Atkreipė dėmesį į tai, jog Apžiūros akte nurodyta, kad šį aktą surašė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD-1-433 sudaryta Komisija. Apžiūros aktas yra teisėtas, nes jį pasirašė visi Komisijos nariai. Be to, Komisijos Apžiūros aktas atitinka Metodikos 1 priedo Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto formą. Pareiškėjas Komisijos neinformavo, kada ketina nuimti derlių, nepateikė prašymo žalą įvertinti anksčiau bei nenurodė konkretaus derliaus nuėmimo termino. Komisija, nuvykusi į vietą nustatytu laiku ir pamačiusi nuimtus laukus, manė, kad pareiškėjas į apžiūrą neatvyks. Todėl ji surašė Apžiūros aktą, ir užfiksavo derliaus nuėmimą ir išvyko į kito pareiškėjo laukus. Komisija neturėjo jokių galimybių įvertinti pasėlių agrotechninės būklės nuimtame pasėlių lauke.

Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui prie skundo pridėjo jo sklype žalą padariusių stumbrų nuotraukas, 2022 m. liepos 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro ataskaitos nuorašą, tačiau šios informacijos Komisijai neteikė, todėl šių dokumentų Komisija nevertino. Be to, nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra numatyta žalą pasėliams vertinti pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro ataskaitos nuorašą ar kitus dokumentus.

Mano, kad Komisija nepadarė pažeidimų, kurie galėtų lemti Apžiūros akto bei Ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Juose pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, nurodytos aiškios priežastys, kodėl medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala nebus vertinama, o pareiškėjas nepateikė jokių Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų, taip pat nenurodė jokių konkrečių teisės aktų, kuriems prieštarautų priimti sprendimai.

Skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 27 bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S2-1269, kuriuo atsisakyta vertinti ir atlyginti R. M. 2022 m. liepos 28 d. prašyme dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo nurodytuose sklypuose stumbrų padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 sudaryta Komisija 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuvyko į vietą bei surašė Apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad 91,87 ha ir 22,24 ha žieminių rapsų pasėlių laukai nevertinami, kadangi derlius nuimtas.

Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2023-01-01) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės visiškai analogiška minėtai bylai Nr. eA-412-442/2018, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT suformuotos praktikos. Byla dėl Kėdainių rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti 2022 m. rugpjūčio 5 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 27 panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S2-1269, kuriuo atsisakyta įvertinti medžiojamųjų gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, žemės ūkio pasėliams padarytą žalą pareiškėjo prašyme nurodytuose žemės sklypuose, kadangi visi pasėlių plotai jau yra nuimti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021-07-01), Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359, nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis).

Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 p.).

LVAT, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų teisės normų prasmę, yra konstatavęs, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina individualiu administraciniu aktu. Šio akto / sprendimo turiniui yra taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (šiuo metu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia minėtas viešojo administravimo subjektas, akto surašymo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.

Į bylą nepateikta objektyvių duomenų, kad pareiškėjas vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo pateikė rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, žalos įvertinimas buvo organizuotas per 7 dienas, kaip nustatyta Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad 2022 m. liepos 22 d. į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją atvykus pareiškėjo atstovui ir pateikus laisvos formos prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo, o atstovui žodžiu pasiūlius (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpoje užpildyti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 patvirtintą 1 priedo prašymo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo“ formą, atstovas šios formos neužpildė bei pirminio prašymą seniūnijoje nepaliko. 2022 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje el. paštu buvo gauti du prašymai: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 patvirtintos 1 priedo formos prašymą, prie kurio buvo pridėtas ir 2022 m. liepos 22 d. laisvos formos prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo. Todėl 7 dienų terminas pagrįstai skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos 28 d. Net jeigu ir nustačius, kad šis terminas buvo praleistas, nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra nurodyta, jog 7 dienų termino pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą, kuriuo yra apskaičiuota apžiūros metu nustatyta padaryta žala.

Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AD-1-978 (Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD-1-433 Dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. AD-1-978 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo) sudarytai Komisijai 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuvykus į vietą bei surašius Apžiūros aktą, Komisijos veikloje nedalyvavo jos narys R. P., kuris dalyvauja Komisijos veikloje nario teisėmis kai vertinama stumbrų padaryta žala. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. sutartu laiku ir sutartoje vietoje pareiškėjas ir Komisijos nariai nesusitiko. Iš atsakovės atsiliepimo į skundą spręstina, kad susitikimas neįvyko dėl Komisijos veiksmų, nes Komisija, nuvykusi į vietą nustatytu laiku ir pamačiusi nuimtus laukus, manė, kad pareiškėjas į apžiūrą neatvyks. Todėl Komisija surašė Apžiūros aktą ir užfiksavusi derliaus nuėmimą, išvyko į kito pareiškėjo laukus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos nario, kuris dalyvauja Komisijos veikloje nario teisėmis kai vertinama stumbrų padaryta žala, nedalyvavimas Komisijos veikloje bei Apžiūros akto surašymas nedalyvaujant pareiškėjui ar jo atstovui, lėmė Ginčijamo sprendimo nepagrįstumą (atsisakyta įvertinti medžiojamųjų gyvūnų ir medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, žemės ūkio pasėliams padarytą žalą pareiškėjo prašyme nurodytuose žemės sklypuose, kadangi visi pasėlių plotai jau yra nuimti). Dėl aptartų aplinkybių negalima sutikti su tuo, kad Komisijos veikla 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo teisėta, o pareiškėjas prarado galimybę pateikti Komisijai 2022 m. liepos 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, stumbrų nuotraukas pakenktuose pareiškėjo laukuose bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo centro atliktą laukinių gyvūnų padarytos žalos vertinimo panaudojant bepilotę skraidyklę (droną) laukuose Ataskaitą.

Teismas pažymi, kad nei Medžioklės įstatymas, nei Metodika nenustato kokios priemonės ar įranga turi būti naudojamos nustatant (apskaičiuojant) plotus, kuriuose pasėlis yra pakenktas gyvūnų, pakenkimo intensyvumą, nenumato kokie dokumentai turi būti vertinami, o kokie dokumentai yra nevertinami, siekiant nustatyti gyvūnų padarytos žalos faktą ir dydį. Tai reiškia, kad nustatydama (apskaičiuodama) plotus, kuriuose pasėlis yra pakenktas, pakenkimo intensyvumą bei gyvūnų padarytą žalą, Komisija turėtų vertinti visus faktinius duomenis, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo prašymą atlikti medžiojamųjų gyvūnų ir stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad priimant Ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl Ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ginčijamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 straipsnis). Panaikinus Ginčijamą sprendimą, atsakovė privalės pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą atlikti medžiojamųjų gyvūnų ir stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą išnagrinėti iš naujo.

Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis.).

Iš prašymo turinio ir prie prašymo pateiktų 2023 m. vasario 2 d. rašto Nr. GLM-PT-2023/958, 2022 m. spalio 10 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija LIN Nr. 8005166, teisinių paslaugų specifikacijos, 2022 m. spalio 12 d. SEB banko pavedimo matyti, kad pareiškėjas patyrė 5 348,40 Eur atstovavimo išlaidų (4 561,70 Eur už skundo parengimą ir 786,50 Eur už atskirojo skundo parengimą) ir 30 Eur išlaidų sumokant žyminį mokestį.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi skundą teismui pareiškėjas teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 13 d. (2022 m. trečias ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2022 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1729,90 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 4324,75 Eur (1729,90 Eur (2022 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 4 561,70 Eur suma už skundo parengimą viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, pagrindų nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių nenustatyta, todėl prašoma priteisti laikytina nepagrįsta ir konstatuotina, jog pagrįsta ir pareiškėjui galima priteisti už skundo surašymą suma yra 4324,75 Eur.

Pareiškėjo pateiktas 2022 m. rugsėjo 12 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 27320 patvirtina 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė tik elektroninių ryšių priemonėmis, todėl turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį. Minėta 22,50 Eur suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.

Taigi, pareiškėjui galėtų būti priteista 4347,25 Eur (4324,75 + 22,50) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, tačiau LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Administracinė byla buvo nagrinėjama dėl trijų pareiškėjo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 27 nutraukiama, kas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta skundo netenkinimu, kiti pareiškėjo skundo reikalavimai tenkinami. Taigi, skundas patenkinamas 2/3 dalimis, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui priteistina 2898,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suma (ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 786,50 Eur išlaidų, patirtų už 2022 m. rugsėjo 29 d. atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui surašymą. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad ABTĮ 41 straipsnis visais atvejais įpareigoja pirmosios instancijos teismą spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-492/2021). Todėl priimant sprendimą šioje administracinėje byloje spręstinas klausimas dėl atstovavimo išlaidų nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme priteisimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-5-556/2023 pareiškėjo atskirasis skundas buvo patenkintas, todėl jis turi teisę į išlaidų už atskirojo skundo surašymą atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 691,96 Eur (1729,90 Eur (2022 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,4 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 786,50 Eur suma už atskirojo skundo parengimą viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl mažintina ir pareiškėjui priteistina 691,96 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą.

Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjui iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos priteistina 3590,13 Eur (2898,17 + 691,96) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžintina 7,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S2-1269.

Įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisiją iš naujo atlikti medžiojamųjų gyvūnų ir stumbrų padarytos žalos vertinimo procedūrą pagal pareiškėjo 2022 m. liepos 28 d. prašymą.

Administracinę bylą dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 27 panaikinimo nutraukti.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 3590,13 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt eurų, 13 ct) –bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Grąžinti pareiškėjui R. M. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą 2022 m. rugsėjo 12 d. sumokėtą 7,50 Eur žyminio mokesčio dalį.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.