Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, nukentėjusiajai D. P., kaltinamajam Z. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Virginijui Gžimailai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent 2014m. balandžio 13d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, koja įspyrė 2 kartus į sėdmenis ir 2 kartus ranka sudavė į sprandą savo seseriai D. P..

Z. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2014-04-13 apie 12 val. nuvažiavo pas tėvus, gyvenančius Daubiškių k. Mažeikių r. Maždaug tuo pačiu laiku pas tėvus atvažiavo ir sesuo D. P., Jis nuėjo į virtuvę, nes atvežė tėvams maisto, o sesuo D. buvo pas motiną kambaryje. Jis, atsisėdęs prie virtuvinio staliuko, kalbėjo su tėvu, tėvas valgė. Neužilgo D. sugalvojo, kad reikia sutvarkyti virtuvę. Jam papriekaištavus, jos sesuo nepadeda tėvams susitvarkyti kambarius, ši jam atsikirto, pradėjo sakyti, kad jis pats tėvams nepadeda, maistą tik sugedusi atveža. Ji pradėjo jam priekaištauti, jog pasisavina tėvo pensiją. Tarp jo ir sesers D. P. kilo žodinis konfliktas, ji pašoko nuo kėdės, atbėgo į virtuvę ir, pasiėmusi iš krūvos malką sudavė jam per petį. Kadangi ji užsimojo tuo pagaliu dar kartą, išsigandęs, kad suduos jam smūgį dar kartą, pačiupo seserį už pakarpos, atėmė tą pagalį ir įstūmė iš virtuvės į kambariuką pas mamą. Konflikto metu smūgių nebuvo seseriai suduota, fizinės jėgos jis nenaudojo sesers atžvilgiu. D. pradėjo šaukti, keiktis, paskambino kitai seseriai Z. B., pasakė jai, kad jis muša mamą. Kai kilo konfliktas tarp jo ir D., kitos sesers nebuvo. Z. B. atvažiavo maždaug po pusvalandžio. Ji, tik įėjusi į virtuvę ir pamačiusi, kad jis su tėvu sėdi ir šneka, staigiai telefonu paskambino į policiją. Paskutiniu metu kai tik susitinka su seserimis, jos visą laiką provokuoja konfliktus, tai aiškina, jog jis tėvams maistą blogą atvežęs, tai dėl to, kad tėvo pensija tvarko pagal įgaliojimą. Jis pas tėvus atvažiuoja kas antrą dieną, atveža maistą, visus darbus dirba, malkų prineša, vandens, žemę, visus ūkinius darbus dirba. Tėvo pinigus naudojo tik tėvų reikmėms: pirkdavo ką tėvas liepdavo, maistą, trąšas pirkdavau, traktoriaus remontui detalių reikėjo, kurą pirko. Konfliktai tarp jo ir seserų vyksta dėl pinigų, dėl tėvo pensijos.

Nukentėjusioji D. P. teisme parodė, kad 2014-04-13 ją pas mamą atvežė sūnus, jis ją paleido prie kelio ir ji iki namo atėjo pėsčia. Kai atėjo, Z. buvo atvažiavęs, ji į namą įėjo pirma, Z. iš paskos įėjo į kambarį. Ji iš karto nuėjo pas mamą į kambarį, mama verkdama jai pasakė, kad Z.buvo vakar atvažiavęs, ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Mama dar pasakė, kad Z. paėmė tėvo pensiją, kad jei iš vienos pensijos negali pragyventi, kad jai viską reikia pirkti. Z. atsisėdęs virtuvėje prie stalo su tėvu šnekėjo. Jis tada nieko nebuvo atvežęs. Ji pradėjo šluoti virtuvę, o Z. padėjo priekaištauti, kad čia atvažiavusios jos su seserimi nieko nepadirba, nieko nesutvarko. Tuo metu jis, keikdamasis, čiupo jai už rankos, ją išsuko ir sudavė ranka smūgį per kaklą bei koja spyrė į sėdmenis. Tuo tarpu atvažiavo sesuo Z. B. ir ji matė, kad jai spyrė ir sudavė ranka į sprandą. Į virtuvę atėjusi mama juos su broliu išskyrė lazda. Sesuo, pamačiusi konfliktą, paskambino į policiją. Z. jai sudavė du smūgius į sprandą, paskui, pagrobęs už drabužių, nes ji bėgo nuo jo, spyrė koja į sėdmenis taip pat du kartus. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas suduodant ranka smūgius per sprandą. Tokie konfliktai su broliu vyksta jau aštuoni metai, ir Z. viską užvaldė tėvų ūkyje, mama dėl to labai išgyvena. Brolis jeigu kokius darbus ir padaro ūkyje, tai viskas tik dėl savęs ir savo šeimos, tėvams jis nieko nepadeda dirbti, mamą pastoviai įžeidinėja, vadina visokiais necenzūriniais žodžiais.

Liudytoja Z. B. teismo posėdyje parodė, kad 2014-04-13 ji atvažiavo pas tėvus. Tik pradariusi namo duris, virtuvėje pamatė kaip brolis Z. M. sudavė ranka smūgį į sprandą seseriai D. P.. Ji, išsigandusi, išbėgo lauk ir paskambino į policiją. Virtuvėje tuo metu tėvas sėdėjo prie stalo, ar ten mama buvo, ar nebuvo, nepamena. Kai po to ji įėjo į namą, sesuo papasakojo, kad ji atėjo iššluoti virtuvę, brolis pradėjo ją įžeidinėti, jai priekaištauti. Jiems susižodžiavus, brolis sudavė seseriai per sprandą ir spyrė į sėdmenis. Kai ji vėl sugrįžo į namą, jos su seserimi buvo pas mama kambaryje, seseriai paliko bloga, sesuo verkė, ji jai davė vaistų. Konfliktai su broliu tęsiasi jau aštuonerius metus. Brolis visą laiką, kai jos su seserimi atvažiuodavo pas tėvus, provokuodavo konfliktus, tiesiog vienu tarpu jos nebevažiuodavo pas tėvus. Paskui pas tėvus atvažiavo, pamatė, kad tėvai visiškai neprižiūrimi, namai nesutvarkyti, mama pradėjo verkti, skundėsi brolio netinkamu elgesiu. Mama sakė, kad brolis buvo pasiėmęs tėvo visus dokumentus, tėvo pensiją pasiima, jai pinigų neduoda o jai reikia viską tvarkyti ir valgyti daryti. Jos su seserim prižiūri tėvus, ji kas antrą dieną važiuoja pas juos ir atveža maistą.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2014-04-28 apklausos protokole užfiksuoti liudytojos S. M. parodymai, kad Z. M. visą laiką, kai tik atvažiuoja pas ją, ją visaip vadina ir užgaulioja. Prieš 2 savaitės atvažiavo jos dukros D. ir Z. ir sūnus Z.. Tik atvažiavęs Z. visaip ją išvadino, todėl D .ir Z.susipyko. Ji buvo troboj su dukra Z. šnekėjo, kai Z. pradėjo mušti D.. Į užpakalį spyrė ir į galvą. Tada ji kartu su Z.nuėjo jų skirti. Kai tik Z. atvažiuoja, visada visaip ant jos puola ir gąsdina pastoviai (17 b. l.).

2014-04-13 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK registruotas pranešimas apie tai, kad Z. M., atvykęs pas tėvus, muša mamą, reikalauja atiduoti savo pensiją, konflikte dalyvavo ir dvi seserys ( 7 b. l.).

Iš 2014-04-13 Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policijos pareigūnus iškvietė Z. B.. Policijos pareigūnai įvykio vietoje nustatė, jog tarp Z. M. ir D. P. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad Z. M. pasiėmė tėvo P. M. banko kortelę, į kurią pervedama jo pensija, bei naudoja į ją pervedamus pinigus. Konflikto metu Z. M. kelis kartus seseriai D. P. spyrė į sėdmenis ir sudavė ranka smūgius į kaklą, akivaizdžių smurto požymių ant D. P. kūno nesimato, ji išsigandusi, sutrikusi. D. P. paaiškino, jog konfliktas su broliu kilo dėl to, kad šis pasiėmė tėvo dokumentus ir į savo sąskaitą perveda jo pensiją. Z. M., jog keliu spyrė seseriai, nes ši išvedė jį iš kantrybės (8-9 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Mušimu ar kitokiu smurtavimu laikomas yra vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti jam fizinį skausmą (smogimas ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir šis nusikaltimas padaromas gali būti tik tyčia (tiesiogine ir netiesiogine).

Nors kaltinamasis Z. M. kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo D. P. ją mušant neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad Z. M. smurtavo prieš seserį D. P., t. y. sudavė jai smūgius į kaklą, spyrė į sėdmenys ir tokiu būdu D. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jam buvo pranešta, kad atvykęs sūnus Z. M. muša savo motiną. Nuvykęs minėtu adresu, jis rado nukentėjusiąją D. P., kuri buvo išsigandusi, sutrikusi. Ji paaiškino, kad ją mušė jos brolis Z. M., kuris jai kelis kartus smogė jai į kaklą ir spyrė į sėdmenis. Ant D. P. kūno sužalojimų nepastebėjo. Pats Z. M. paaiškino, kad spyrė keliu seseriai D. P.. Tiek D. P., tiek Z. M. buvo blaivus. Z. M. kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios bei liudytojos Z. B. parodymais, kurie policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusiosios D. P. ir Z. M. tarpusavio santykiai ilgą laiką buvo konfliktiški.

Z. M. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį ir taip pasikėsino BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš savo šeimos narį jis atliko siekdamas atitinkamo rezultato – padaryti fizinę žalą savo seseriai, ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl smūgio į kaklą, spyrio į sėdmenis nukentėjusioji D. P. patyrė fizinį skausmą. Pažymėtina taip pat tai, kad suduoti smūgiai nesukėlė liekamųjų reiškinių D. P. sveikatai, ant nukentėjusiosios kūno neliko sumušimo žymių. Teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kaltinamojo aiškinimą, kad jis tarpusavio konflikto metu nesudavė seseriai D. P. į kaklą, kad jis pats nukentėjo nuo D. P., kuri sudavė jam pagaliu per petį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Teismas sprendžia, kad nors Z. M. atlikti veiksmai formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymius, o būtent BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustačius Z. M. veikos mažareikšmiškumą, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, teismas,

nusprendė:

Z. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti kaltinamajam Z. M. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.