- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-05
- Bylos Nr.
- 1A-65-316/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00174-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Advokatai
- Jonas Nekrašius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. P. apeliacinį skundą dėl 2014-10-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Z. M., vadovaujantis LR BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 140 str. 2 d., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. M. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent 2014 m. balandžio 13 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, koja įspyrė 2 kartus į sėdmenis ir 2 kartus ranka sudavė į sprandą savo seseriai D. P..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Ji prašo Z. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir paskirti bausmę, numatytą sankcijoje.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustačius Z. M. veikos mažareikšmiškumą, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 str.). Tokia teismo išvada nuosprendyje prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsniui ir pobūdžiui. Kaltinamasis Z. M. 2014-04-13 smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai D. P., koja įspyrė jai 2 kartus į sėdmenis ir 2 kartus ranka sudavė į sprandą. Jis ne tik smurtavo, bet ir iškoliojo necenzūriniais žodžiais D. P., keikdamas čiupo jai už rankos, ją išsuko ir sudavė ranka smūgį per kaklą bei koja spyrė į sėdmenis. Z. M. sudavė D. P. du smūgius į sprandą, paskui pagriebęs už drabužių, nes ji bėgo nuo jo, spyrė du kartus į sėdmenis. Visa šių Z. M. suduotų smūgių seka ir gausa rodo jo padarytų veiksmų pavojingumą ir smurtą D. P. atžvilgiu ir negali būti traktuojama kaip mažareikšmiškumas.
Nukentėjusioji teigia, kad Z. M., vengdamas baudžiamosios atsakomybės, kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo D. P. ją mušant neprisipažino, teisme visaip išsisukinėjo ir melavo teigdamas, kad konflikto metu smūgių nebuvo suduota, fizinės jėgos jis nenaudojo D. P. atžvilgiu. Teismas tokius kaltinamojo Z. M. parodymus vertino kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kaltinamojo aiškinimą, kad jis tarpusavio konflikto metu nesudavė seseriai D. P. į kaklą, kad jis pats nukentėjo nuo D. P.. Kaltinamojo Z. M. elgesys nukentėjusios D. P. atžvilgiu tiek konflikto metu, tiek po konflikto ir nagrinėjant bylą teisme patvirtina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir negali būti traktuojamas kaip mažareikšmiškumas.
Tai, kad kaltinamasis Z. M. neprisipažino kaltu ir vengė atsakomybės bei smurtaudamas, savo senyvų tėvų ir sesers Z. B. akivaizdoje kojomis ir rankomis sumušė D. P. taip pat neginčijamai patvirtina jo padarytos veikos išskirtinį pavojingumą. Kaltinamasis, būdamas fiziškai stipresniu ir agresyviai smurtaudamas prieš D. P. ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė jai fizinę ir moralinę žalą. Dėl smurto, D. P. patyrė šoką, nerimą, baimę ir išgyvenimus, dėl Z. M. nuolatinių grasinimų, pablogėjo D. P. bendravimas su tėvais, po konflikto ji bijo lankytis pas tėvus.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytoja, kaltinamojo motina, S. M. (b. 1. 17), kaltinamasis Z. M. visą laiką, kai tik atvažiuoja pas ją, ją visaip vadina ir užgaulioja. Ji buvo troboj ir su dukra Z. B. šnekėjo, kai Z. M. pradėjo mušti D. P.. Jis jai spyrė į užpakalį ir sudavė į galvą. Tada ji kartu su Zina nuėjo jų skirti. Kai tik Zigmas atvažiuoja, visada visaip ant jos puola ir gąsdina pastoviai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja Z. B., kuri nurodė, kad konflikto metu brolis Z. M. visaip įžeidinėjo D. P., smurtavo. Pradariusi tėvų namo duris, virtuvėje pamatė kaip brolis Z. M. sudavė ranka smūgį į sprandą seseriai D. P.. Ji, išsigandusi, išbėgo lauk ir paskambino į policiją. Konfliktai su broliu Z. M. tęsiasi jau aštuonerius metus. Z. M. visą laiką, kai jos su seserimi D. P. atvažiuodavo pas tėvus, provokuodavo konfliktus.
Minėtas Z. M. elgesys konflikto metu tiek D. P. tiek kitų artimųjų atžvilgiu patvirtina jo smurtą konflikto metu, užgauliojimus D. P. ir artimųjų atžvilgiu ir jo padarytų veiksmų pavojingumą, ir atsižvelgus į visų veikos požymių - objektyviųjų ir subjektyviųjų - išraišką konkrečiu atveju, kaltę, nepertraukiamumą, realų pavojų ir padarytą žalą saugomiems visuomeniniams santykiams ir realų pavojų tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad kaltinamojo veika vertintina kaip reikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir jis pripažintinas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 dalį ir jam skirtina bausmė numatyta šio straipsnio 2 d. sankcijoje.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad Z. M. nusikalstamais veiksmais jai padaryta neturtinė žala, kurią ji vertina 3000 Lt (trims tūkstančiais litų) ir prašo priteisti iš kaltinamojo Z. M.. Z. M. nukentėjusiąją D. P. sumušo, pažemino, dėl padaryto smurto jos neatsiprašė, visaip išsisukinėjo ir melavo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ją šmeižė ir užgauliojo, dėl ko D. P. patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, šoką, dėl kaltinamojo Z. M. netinkamo elgesio ir smurto, sumažėjo D. P. bendravimo galimybės, ji bijo lankytis pas savo tėvus ir su jais bendrauti, D. P. iki šiol kamuoja nerimas, baimė, emocinė depresija.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė, Z. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nukentėjusiosios skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Z. M. atlikti veiksmai formaliai atitinka LR BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustačius Z. M. veikos mažareikšmiškumą, jis pagrįstai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (LR BK 37 str.).
Kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad Z. M. smurtinių veiksmų jos atžvilgiu negalima laikyti mažareikšmiais dėl jo veiksmų pobūdžio (smurtavo prieš fiziškai silpnesnį asmenį, iškoliojo necenzūriniais žodžiais) ir dėl to, kad jis savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu išsisukinėjo ir melavo, smurtas jos ir kitų artimųjų atžvilgiu tęsiasi nuolat jau aštuonerius metus.
Išsamiai ištyrusi bylos medžiagą, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nors Z. M. savo kaltės dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją nepripažino, tačiau byloje surinktais ir nuosprendžiu įvertintais įrodymais nustatyta, jog jis žodinio konflikto metu koja įspyrė 2 kartus į sėdmenis ir 2 kartus ranka sudavė į sprandą savo seseriai D. P.. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo apklausta liudytoja D. P. ir Z. M. motina S. M., kuri parodė, kad jos dukterys D. P. ir Z. B. pačios inicijuoja konfliktus su broliu Z. M..
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad suduoti smūgiai nesukėlė liekamųjų reiškinių D. P. sveikatai, ant nukentėjusiosios kūno neliko sumušimo žymių. Kolegijos nuomone, minėtų Z. M. veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendruosius principus, jam būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kaltininkų veiksmus vertinti ne formaliai, bet kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose buvo ne kartą pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui iškyla tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010). LR BK 37 str. numatyta galimybė atleisti nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė šią nuostatą ir pagrįstai atleido Z. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl neturtinės žalos priteisimo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų pareiškusi civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis LR BPK 112 str., numatančiu, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant jį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau nei iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, kolegija sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išreikštas prašymas dėl neturtinės žalos 3000 Lt priteisimo yra nenagrinėtinas, nes pateiktas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Tačiau tai neužkerta kelio nukentėjusiajai reikalauti neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutaria:
nukentėjusiosios D. P. apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-10-29 nuosprendį palikti nepakeistą.