- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- e2FB-476-669/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01691-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“
- Kategorijos
- 3.4.2.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ atstovui Vidmantui Švažui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio fizinio asmens G. B. bankroto administratoriaus prašymą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, antstolė Brigita Tamkevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. priėmė nutartį, kuria G. B. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“ ir nustatė bankroto administratorei keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.
Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo patvirtintas G. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Bankroto administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ pateikė teismui prašymą patvirtinti G. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą (toliau – Planas). Nurodo, kad 2019 m. birželio 18 d. įvyko kreditorių pirmasis surinkimas, kuriame didžiausią ir lemiamą balsų skaičių turinčios kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankas nutarta nepritarti Plano projektui. Bankrutuojančiam asmeniui G. B. pateikus patikslintą Plano projektą, atsižvelgiant į kreditorių pirmame susirinkime kreditorių išdėstytas pastabas, 2019 m. liepos 11 d. įvyko kreditorių antrasis susirinkimas, kuriame didžiausią ir lemiamą balsų skaičių turinčios kreditorės AB Šiaulių bankas taip pat nutarta nepritarti Plano projektui.
Bankrutuojantis asmuo G. B. ir trečiasis asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė pateikė rašytinį prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į bankroto administratoriaus prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atstovas Vidmantas Švažas teismo posėdžio metu prašymą palaikė išvadoje (dėl fizinio asmens pateikto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto) nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kreditorės AB Šiaulių bankas pastaba dėl kreditoriui informacijos nepateikimo apie fizinio asmens pajamas-išlaidas už laikotarpį iki plano pateikimo tvirtinti, sąskaitas bei kitų duomenų yra nepagrįstas, kadangi šie kreditoriaus reikalavimai nėra nagrinėtini plano tvirtinimo procedūros eigoje. Visą šią informaciją bankroto administratorius teikia ataskaitose apie plano vykdymą. Mano, kad vienintelės kreditorės nesutikimo dėl plano tvirtinimo motyvai yra nepagrįsti, todėl prašymą dėl plano tvirtinimo prašo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. liepos 11 d. įvyko trečiasis bankrutuojančio asmens G. B. kreditorių susirinkimas, kuriame nebuvo pritarta G. B. patikslintam mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Kreditorė AB Šiaulių bankas nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo Plano tvirtinimui, nurodydami, kad nepritaria pateiktam Planui dėl išlaidų fizinio asmens būtiniesiems poreikiams patenkinti bei dėl bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos.
Pažymėtina, kad kreditorių nepritarimas mokumo atkūrimo planui nėra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti. Pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1664-823/2014).
Dėl būtinųjų išlaidų fizinio asmens poreikiams patenkinti
Kreditorė AB Šiaulių bankas nesutinka su Plane nurodyta bankrutuojančios G. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti suma. Nurodo, kad nuo nutarties iškelti bankroto įsiteisėjimo ir pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano praėjo keturi mėnesiai, per kuriuos bankrutuojantis asmuo 130,19 Eur padidino būtinuosius poreikius. Nei bankroto administratorius, nei bankrutuojantis asmuo nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių būtinųjų poreikių sumą nuo teisme patvirtintų būtinųjų poreikių sumos buvo padidinta būtent 130,19 Eur suma.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Iš bankroto administratoriaus pateikto Plano matyti, kad G. B. neterminuota darbo sutartimi priimta dirbti sandėlio operatore į KB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vidutinis mėnesio darbo užmokestis su priedais sieks 650,00 Eur atskaičius mokesčius. Be šių pajamų, pareiškėja gauna 496,89 Eur iš valstybės ir vaiko tėvo V. V., kurie skirti trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Viso pareiškėjos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 1 146,89 Eur. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito turto neturi.
Plane G. B. būtiniems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį planuojama skirti 410,00 Eur. Šią sumą sudarytų 170,00 Eur gyvenamosios vietos išlaikymas pagal 2017-05-01 panaudos sutartį (su 2019-05-31 pakeitimais), 200,00 Eur maistui, 8,00 Eur namų apyvokos daiktams, 8,00 Eur higienos priemonėms ir reikmėms, 8,00 Eur buitinė chemija ir priemonės, 8,00 Eur aprangai ir 8,00 Eur vaistams. Trijų vaikų išlaikymui per mėnesį planuojama skirti 606,89 Eur (496,89 Eur suma gaunama iš valstybės ir vaiko tėvo V. V. + 110,00 Eur suma iš G. B. pajamų).
Teismas vertindamas G. B. būtiniems poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, pažymi, kad plane nėra numatyta išlaidų, kurios galėtų būti įvertintos kaip nebūtinos. Bankrutuojantis asmuo augina tris nepilnamečius vaikus, todėl teismo nuomone viso 1 016,89 Eur suma (410,00 Eur G. B. būtiniesiems poreikiams skiriama suma + 606,89 Eur vaikų išlaikymui skiriama suma) skirta keturių asmenų šeimai kas mėnesį būtiniems bankrutuojančio asmens ir jų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, nėra per didelė, kadangi iš šios sumos vienam asmeniui skiriama 254,22 Eur, kuri nesiekia nei pusės MMA dydžio (nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA asmeniui 555,00 Eur). Be to, teismas mano, jog vaikams augant be tėvo, natūralu, kad juos auginančiai mamai gali atsirasti papildomų išlaidų, susijusių su vaiko priežiūra, auklėjimu ir panašiai. Pažymėtina ir tai, kad nors 2019 m. kovo 4 d. nutartyje dėl bankroto bylos G. B. iškėlimo teismas buvo nustatęs 886,00 Eur būtiniesiems jų poreikiams tenkinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, tačiau šia suma teismas negali būti apribojamas sprendžiant dėl šios sumos nustatymo jau tvirtindamas bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą.
Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos
FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų).
Pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 7 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidų sumą sudaro: 15,00 Eur/mėn. – išlaidos bankroto procedūroms atlikti bei 44,13 Eur/mėn. – administratoriaus atlyginimas, viso bankroto administravimo išlaidos per mėnesį sudarys 59,13 Eur/mėn.
FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju kreditorė AB Šiaulių bankas nesutiko su Plane numatyta 59,13 Eur/mėn. bankroto administravimo išlaidų suma. Mano, kad G. B. bankroto procedūra yra nesudėtinga, nes asmuo neturi skolininkų, sandorių neplanuojama ginčyti, parduotino turto nėra, todėl mano, kad administravimo išlaidų sumą galėtų būti mažinama iki 40,00 Eur/mėn.
Administravimo išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra sietina su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Teismas, spręsdamas dėl šio kreditoriaus argumento pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad bankroto administratoriaus atlyginimas turi būti protingo dydžio, kuris ne tik nepažeistų kreditorių interesų (jei būtų nepagrįstai didelis), bet ir nesukeltų bankroto administratoriui nuostolių (jei būtų nepagrįstai mažas), o skatintų jį imtis bankroto administravimo proceso. Nors, kaip kreditorė teigia, kad bankrutuojantis asmuo neturi skolininkų, sandorių neplanuojama ginčyti, parduotino turto nėra, vis dėlto teismo nuomone Plane numatytas 59,13 Eur/mėn. bankroto administratoriaus administravimo išlaidos, patvirtinus mokumo atkūrimo Planą, nėra neproporcingai per didelės. Priešingai – įvertinus banko sąskaitos tvarkymą, ataskaitų kreditoriams ir teismui teikimą, kreditorių susirinkimų šaukimą, toks atlyginimas laikomas pagrįstu ir protingo dydžio. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjų elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jų gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Bankroto administratoriui skiriamomis sumomis turi būti finansuojamos ir su jo veikla susijusios išlaidos (pvz., biuro išlaikymas, ryšio paslaugos, kanceliarija ir pan.), ūkinę veiklą vykdantis asmuo iš tokios veiklos turi ir užsidirbti. Pažymėtina, kad administratorius turi siekti kiek įmanoma efektyvesnės bankroto procedūros, visi veiksmai turi būti atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką, turi būti vengiama nereikalingų ar besidubliuojančių veiksmų. Kylančius teisinius ir kitokius ginčus turi būti stengiamasi išspręsti taikiai, kad nereikėtų kreiptis į teismą taip didinant laiko ir pinigų sąnaudas. Atsižvelgiant į FABĮ 10 straipsnio 2 dalį, kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti. Be to, lėšos, kurios bus nepanaudotos administravimo išlaidoms, bus skiriamos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.
Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad numatyta išlaidų fizinio asmens ir jos vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti suma bei bankroto administratoriaus kas mėnesį gaunamo atlyginimo suma yra pagrįsta ir būtina siekiant tinkamai įvykdyti bankroto procedūrą pagal FABĮ reikalavimus, t. y. atitinka bankroto administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį šioje bankroto byloje.
Kreditorė nesutikdama su Planu savo pastabose kartu nurodo, jog kreditorė bankroto administratorei buvo pateikusi paklausimus dėl to, kokios priežastys lėmė, kad iš vaikų M. B. ir E. B. tėvo L. B. nėra priteistas išlaikymas vaikams. Bankroto administratorius nurodė, kad tokio pobūdžio paklausimo jam nebuvo pateikta, o byloje nesant duomenų apie tokio pobūdžio paklausimus, ši kreditorės pastaba laikytina kaip nepagrįsta.
Kreditorės pastabose taip pat nurodoma, kad kreditorei nėra pateikta informacijos apie fizinio asmens pajamas, išlaidas už laikotarpį iki plano pateikimo tvirtinti, nepateiktas depozitinės sąskaitos ir bankrutuojančio asmens sąskaitos išrašas nuo bankroto bylos iškėlimo, nepateikta informacija apie tai, ar bankroto administratoriui yra pervesta teismo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata iki plano patvirtinimo. Šią kreditorės pastabą, teismas vertina kritiškai, kadangi sutiktina su bankroto administratoriaus nuomone, jog šios informacijos teikimas nėra nagrinėtinas mokumo atkūrimo plano tvirtinimo etape, nes šie duomenys yra bankroto administratoriaus ataskaitos apie plano vykdymo eigą pateikimo kreditoriams, fiziniam asmeniui ir teismui etapo nagrinėjimo dalykas (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl kitų plano dalių neatitikimo įstatymo reikalavimams nėra, bankroto administratorė pateikė išvadą, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl remdamasis aukščiau nurodytais argumentais ir nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, bankrutuojančios G. B. patikslintas mokumo atkūrimo planas tvirtinamas (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
nutaria:
patvirtinti bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ atstovo Vidmanto Švažo pateiktą bankrutuojančio fizinio asmens G. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.