Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.

9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose.

10. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas šiuo metu gyvena ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, fotonuotraukas ar pan.), taip pat pateikti teismui verslo liudijimą, metinių pajamų deklaracijas, įrodančias, kad ieškovė turi teisę verstis gyvenamosios patalpos nuoma ir iš to gauti pajamas, taip pat įrodymus, jog ieškovė nuo 2023 m. spalio 8 d. ėmėsi veiksmų išnuomoti patalpas, turėjo potencialių nuomininkų, skelbė apie nuomojamas patalpas ar panašiai, kadangi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jis negali iškeldinti žmogaus iš buto, neįsitikinęs, kad jis realiai jame gyvena, ieškovė, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių. Ieškovei pateikus paaiškinimus dėl nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepašalino teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų ir ieškinį laikė nepaduotu, grąžindamas jį ieškovei.

11. Vertinant ieškovės atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, jog teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų.

12. Taigi, CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju susiklostė būtent tokia situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei terminą pateikti papildomus įrodymus, iš esmės įpareigojo ieškovę jau ieškinio priėmimo stadijoje įrodyti teismui pateikto ieškinio pagrįstumą.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai ir konkrečiai suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš ieškovei priklausančio buto, priteisti ieškovei iš atsakovo nuostolių atlyginimą, ieškinio reikalavimus ji grindė tuo, kad atsakovas geruoju neišsikrausto iš ieškovei priklausančio buto, trukdo ieškovei naudotis ginčo butu, jį išnuomoti ir gauto pajamų iš nuomos, su ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie, jos nuomone, patvirtina faktinį ieškinio pagrindą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai yra visiškai neaiškūs, faktinis ieškinio pagrindas nėra atskleistas, teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, negalės nustatyti ginčo esmės ir ribų, o atsakovas – pateikti savo argumentus dėl jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovės argumentai neįtikino pirmosios instancijos teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir, jo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami ieškinio reikalavimams pagrįsti, nėra ieškinio trūkumai, dėl kurių civilinis procesas negali prasidėti, nes ieškovės reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo kaip nepašalinti akcentuojami ieškinio trūkumai yra pertekliniai, kadangi ieškovė ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą, be to, ieškovė turi teisę tikslinti savo poziciją ir teikti (prašyti išreikalauti) papildomus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.

15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirąjį skundą tenkina, o skundžiamą teismo nutartį panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

16. Ieškovė atskirajame skunde, be kito ko, prašo išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas šį klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.