Vilniaus apygardos teismo sprendimas, eB2-3283-567/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-15
Bylos Nr.: eB2-3283-567/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00696-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Švedienė
Pareiškėjas: UAB „LB Baltic“
Suinteresuotas asmuo: BUAB „JDS Line“, G. Č., I. V.-Č.

Civilinės bylos Nr. eB2-3283-567/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00696-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Vaidai Anušauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo UAB „LB Baltic“ atstovei advokatei L. S.,suinteresuoto asmens BUAB „JDS Line“ atstovui advokatui V. R.,suinteresuotam asmeniui G. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „LB Baltic“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims BUAB „JDS Line“, G. Č. ir I. V.-Č. dėl UAB „JDS Line“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas UAB „LB Baltic“ pateikė pareiškimą, prašydamas pripažinti UAB „JDS Line“ bankrotą tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „JDS Line“ vadovu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. kovo 30 d. buvo G. Č., o nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. – I. V.-Č. Įmonei bankroto byla iškelta 2017 m. sausio 30 d., tačiau ne buvusių įmonės vadovų iniciatyva, nors jų vadovavimo laikotarpiu buvo visos sąlygos pripažinti bendrovę nemokia. Įmonės nemokumą nulėmė sąmoningas, nesąžiningas ir neteisėtas įmonės vadovų elgesys, valdant įmonę. 2015 m. balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 41 365 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 40 277 Eur, t. y. pagal balansą įmonė buvo nemoki. Didžioji dauguma BUAB „JDS Line“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų susidarė 2015 m. antroje pusėje ir 2016 m. pradžioje, įmonei nuo 2016 m. sausio 18 d. taikyti turto areštai, nuo 2015 m. įmonė buvo nuolat įsiskolinusi SODRAI, t. y. jau 2015 m. įmonė buvo nemoki. Buvę įmonės vadovai ne tik nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau G. Č., apskųsdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, siekė užvilkinti bankroto procedūrų pradžią, nors įmonė veiklos jau nevykdė, darbuotojų nebeturėjo, su kreditoriais neatsiskaitinėjo ir didino pradelstus įsipareigojimus. Toks buvusių įmonės vadovų elgesys, visiškai apleidžiant bendrovę ir sąmoningai nesikreipiant laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, akivaizdžiai neatitinka įstatyme keliamų elgesio standartų ir nustatytų pareigų, yra neteisėtas ir atitinka tyčinio bankroto požymį. BUAB „JDS Line“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo partneriai“ negalėjo įvertinti įmonės sudarytų sandorių, nes G. Č. savalaikiai neperdavė įmonės dokumentų. G. Č. dokumentus bankroto administratoriui perdavė, praėjus beveik metams nuo bankroto bylos iškėlimo, o turto iš viso neperdavė, nors pagal 2015 m. balansą įmonės turto vertė buvo 41 365 Eur. Nėra žinoma, kada ir kaip buvo realizuotas turtas bei panaudotos gautos lėšos. UAB „JDS Line“ 2015 m. pabaigoje pagal UAB „Dzūkijos statyba“ užsakymą vykdė rangos (stogo renovacijos) darbus Druskininkuose. Rangos darbams atlikti UAB „JDS Line“ pasamdė subrangovus, įskaitant pareiškėją UAB „LB Baltic“. UAB „Dzūkijos statyba“ už rangos darbus su UAB „JDS Line“ atsiskaitė, tačiau įmonė ne tik neatsiskaitė su subrangovais, bet ir nėra aišku, kaip apskaitė ir kam panaudojo gautas lėšas. UAB „JDS Line“ nesudarė finansinės atskaitomybės už 2016 m., taip pat nesudarė balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, todėl nėra galimybės nustatyti, kada ir kaip perleistas įmonės valdytas turtas, o kreditoriams atimta galimybė patenkinti finansinius reikalavimus. Buvę UAB „JDS Line“ vadovai savo pareigas atliko nesąžiningai ir aplaidžiai, veikdami išimtinai savo asmeniniais interesais, pažeidė pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus, todėl yra sąlygų visuma pripažinti UAB „JDS Line“ bankrotą tyčiniu. Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m. balandžio mėn., nes neturėjo vykdytinų sutarčių ir naujų sutarčių nesudarinėjo. Nuo 2016 m. balandžio mėn. tendencingai mažėjo įmonės darbuotojų skaičius, o 2016 m. lapkričio mėn. įmonė darbuotojų nebeturėjo. Nepaisant to, 2016 m. balandžio 28 d.–2019 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu bendrovė nupirko prekių ir paslaugų už bendrą 6 795,10 Eur kainą. Akivaizdu, kad buvęs įmonės vadovas sudarė sandorius, kuriais pažeidė kreditorių teises ir užkirto kelią patenkinti bent dalį bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienai įmonė turėjo automobilį, tačiau nėra duomenų apie jo realizavimą, gautų lėšų panaudojimą. UAB „JDS Line“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai, nes bankroto administratoriui dokumentai buvo perduoti nesavalaikiai, todėl administratorius negalėjo įvertinti bendrovės sudarytų sandorių teisėtumo, jų įtakos kreditorių interesams. Didžioji dalis G. Č. nurodytų UAB „JDS Line“ debitorių neturi įsiskolinimo įmonei. Paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik už 2015 m., todėl ir iš viešai prieinamų duomenų nėra įmanoma nustatyti įmonės tikrosios finansinės padėties pasikeitimų iki bankroto bylos iškėlimo. G. Č. nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tvarkė įmonės apskaitą aplaidžiai, nesudarinėjo finansinių ataskaitų, todėl užkirto kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „JDS Line“ bankroto priežastis ir įmonės netinkamo valdymo aplinkybes, todėl tyčinio bankroto požymiai yra akivaizdūs (CK 2.87 str.; Įmonių bankroto įstatymo 2 str., 8 str., 20 str.; Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 str., 155 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 37 str.).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo BUAB „JDS Line“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“, pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ir pagrindų, kurie nebūtų buvę nurodyti administratoriaus pareiškime dėl BUAB „JDS Line“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratoriaus sprendimą sudaryti taikos sutartį ir atsiimti pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu lėmė tai, kad pagal taikos sutartį buvęs įmonės vadovas įsipareigojo sumokėti įmonei 7 000 Eur sumą. Administratoriaus pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad, įmonei jau nevykdant veiklos, buvo neteisėtai ir ne įmonės interesais leidžiamos įmonės lėšos medžiagų įsigijimui bendrai 6 795,10 Eur sumai. Tokiu būdu, t. y. sudarius taikos sutartį, vienas iš bankroto pripažinimo tyčiniu požymių buvo pripažintas ir patenkintas. Bankroto procese, ginant kreditorių interesus, prioritetas teiktinas realių finansinių lėšų, materialinių reikalavimų maksimaliam tenkinimui, o ne siekiui sukelti procesinio pobūdžio neigiamas pasekmes galimai netinkamai įmonę valdžiusiems asmenims. Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 29 818,55 Eur sumai, todėl pagal taikos sutartį gauta suma yra pakankamai ženkli ir atitinka kreditorių interesus. Pareiškėjo informacija apie įmonės automobilį yra netiksli, nes automobilis VW Passat buvo grąžintas lizingo davėjui AB Šiaulių bankui (CPK 178 str.).

3. Suinteresuotas asmuo G. Č. pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti pareiškimą dėl UAB „JDS Line“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad UAB „JDS Line“ dirbo nuo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė buvo valdoma sąžiningai visais laikotarpiais, t. y. sėkmingais ir nuostolingais, nors bendrovė veiklą vykdė ne visada sąžiningame statybos sektoriuje. Įmonė savo darbų kokybe buvo įgavusi pasitikėjimą visoje Lietuvoje tokių žinomų įmonių, kaip UAB „MAXIMA“, UAB „Palink“, UAB „Galintos grūdai“, UAB „Vilniaus bakalėja“, UAB „BALTISCHES HAUS“. Bendrovė subrangos pagrindais atliko darbus UAB „Dzūkijos statyba“. Atliktiems darbams pretenzijų kokybės atžvilgiu nebuvo, problemų su apmokėjimu taip pat nebuvo. 2015 m. UAB „Dzūkijos statyba“ pasiūlė atlikti skaičiavimus daugiabučių renovacijos projektuose Alytaus ir Druskininkų miestuose. Atlikus skaičiavimus ir juos nusiuntus užsakovui, buvo gautas atsakymas, kad bendrovė galėtų atlikti subrangos darbus Druskininkuose. Užsakovo prašymu darbai buvo pradėti skubos tvarka, atidžiai nesusipažinus su darbų objektais, darbų kiekiais ir reikalingomis lėšomis. Bendrovė renovacijos programoje buvo pirmą kartą, todėl tiksliai nežinojo visų reikalavimų, tačiau užsakovas ramino, kad visi neaiškumai ir neatitikimai bus išspręsti bendrovės naudai. Iš pradžių projektinė dokumentacija, darbų, medžiagų kiekiai buvo koreguojami, todėl bendrovė, pasitikėdama užsakovu, investavo papildomus finansinius resursus, atlikinėdavo papildomus darbus. G. Č. įtikino tuometinę bendrovės vadovę, kad pradėtus darbus yra tikslinga tęsti, nes gautas atlygis kompensuos patirtas išlaidas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad prisiimtas projektas tapo nuostolingas dėl vėluojančio apmokėjimo už darbus ir dėl pasitelkto subrangovo, kuris bendrovei yra skolingas 3 000 Eur avansą už netinkamai atliktus darbus, delsimo atlikti darbus ir reikalavimo apmokėti už neatliktus darbus. Bendrovė darbų nutraukti negalėjo, nes prarastų galimybę atgauti lėšas už atliktus darbus. Kito šalimais esančio objekto renovacijai atlikti buvo pasamdytas subrangovas UAB „LB Baltic“, kuris darbus atliko geriau, tačiau turėjo ištaisyti tam tikrus trūkumus, kurie būtų kliūtimi priduodant statinius. Genrangovas UAB „Dzūkijos statyba“ pareiškė, kad UAB „JDS Line“ atliktus darbus užaktuos, kai bendrovė užaktuos subrangovo UAB „LB Baltic“ darbus, nepaisant neištaisytų trūkumų. UAB „JDS Line“ užaktavo subrangovo atliktus darbus, tačiau kitą dieną genrangovas atsisakė pasirašyti UAB „JDS Line“ darbų pridavimo aktus, nurodydamas, kad darbai atlikti netinkamai. Dėl tokių nesąžiningų genrangovo veiksmų bendrovė turėjo savo lėšomis šalinti trūkumus, kuriuos genrangovas sugalvodavo vis naujus. Galiausiai genrangovas dokumentaciją pasirašė, tačiau UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius A. R. pareikalavo, kad dokumentacija būtų perrašyta UAB „LB Baltic“ naudai. Atsisakius perrašyti dokumentaciją, UAB „Dzūkijos statyba“ piktybiškai neatliko mokėjimų, kad UAB „LB Baltic“ galėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „JDS Line“. Jei UAB „Dzūkijos statyba“ būtų tinkamai atsiskaičiusi, tai bendrovė galėtų atsiskaityti ir su kitais kreditoriais bei vykdyti rangovinius įsipareigojimus UAB „Vieciūnų pakuotė“ ir UAB „BALTISCHES HAUS“. Atliekant rangos darbus UAB „Vieciūnų pakuotė“ ir UAB „BALTISCHES HAUS“, kurių projektų vertė buvo panaši, kaip UAB „Dzūkijos statyba“, bendrovė turėjo realias galimybes apmokėti tuo metu buvusius finansinius įsipareigojimus. 2016 m. bendrovė laimėjo UAB „Baltic sofa“ apklausą dėl stogo rangos darbų Anykščių rajone. Atlikus nurodytus projektus, bendrovė galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Esant apyvartinių lėšų trūkumui, G. Č., kaip fiziniam asmeniui, teko skolintis pinigus iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių (vivus.lt, smspingai.lt, credit24.lt) ir investuoti į medžiagų pirkimą, atlyginimų mokėjimą, degalus ir pan. Nurodytas sprendimas buvo rizikingas, nes iki šiol G. Č. sąskaitos yra areštuotos. Siekiant padidinti apyvartinių lėšų sumą, teko lizingui įkeisti automobilį. Visų lėšų investavimas į UAB „Dzūkijos statyba“ pablogino bendrovės finansinę situaciją, nes UAB „Dzūkijos statyba“ piktybiškai nesilaikė susitarimų. G. Č., suprasdamas, kad savo veiksmais pablogino bendrovės padėtį, išreiškė pageidavimą tapti bendrovės vadovu. Darbus UAB „BALTISCHES HAUS“ ir UAB „Vieciūnų pakuotė“ objektuose pavyko nukelti į 2016 m. dėl atėjusios žemos. G. Č. tikėjosi užbaigti bent vieną projektą, todėl įdarbino darbuotojus, pirko medžiagas, nes objekte likusios medžiagos dingo (nebuvo saugomos dėl lėšų trūkumo). Automobilis gedo, tačiau į jį buvo investuojama minimaliai, sutvarkant tik būtiniausius mazgus. Už automobilį lizingo bendrovei buvo sumokėta visiškai. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su darbuotojais iki 2016 m. vasario mėn. Buvo bandoma suderinti atsiskaitymo grafiką su VSDFV Vilniaus skyriumi, tačiau pavėluotai, nes kreditorius jau buvo kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės dokumentų perdavimas bankroto administratoriui užtruko, kadangi bendrovė neturėjo buhalterės, o G. Č. neturėjo lėšų jai pasamdyti. Įmonės bankroto administratorius į G. Č. nesikreipė dėl medžiagų likučių grąžinimo. UAB „JDS Line“ bankroto administratorius taip pat administravo bendrovės skolininką UAB „Vilniaus statybos trestas“, tačiau ši bendrovė skolos nesumokėjo. Pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra nepagrįstas, nes G. Č. neatliko jokių veiksmų, priešingų bendrovės veiklai. UAB „LB Baltic“ ir UAB „Dzūkijos statyba“ tyčiniai veiksmai prisidėjo prie atsiradusių apribojimų, sutrukdžiusių UAB „JDS Line“ vykdyti sandorį su UAB „Dzūkijos statyba“. Pareiškėjo ir UAB „Dzūkijos statyba“ tikslas buvo siekis eliminuoti UAB „JDS Line“, sutaupyti lėšas už faktiškai atliktus darbus (CPK 178 str.).

4. Suinteresuotas asmuo I. V.-Č. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti pareiškimą dėl UAB „JDS Line“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad bendrovė 2013–2014 m. buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau visada buvo stengiamasi, kad bendrovė sėkmingai vykdytų veiklą. Bendrovė patyrė daug nuostolių, atliekant darbus UAB „KRK Baltic“, UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „Ecolink Baltic“ objektuose, nes nurodyti genrangovai tinkamai nemokėjo už atliktus darbus. Bendrovei teko imtis mažesnių objektų pas žinomus užsakovus, siekiant išsaugoti darbuotojus, padengti nuostolius. Prie įmonės finansinės būklės prisidėjo ir gaisras ant UAB „MAXIMA“ parduotuvės stogo Panevėžyje, Klaipėdos g., nes remontuoti stogą ir vidų, kompensuoti užlietas prekes reikėjo bendrovės sąskaita. UAB „Palink“ parduotuvėje Gargždų mieste dėl darbo vietoje girtauti sumaniusių darbuotojų buvo nutraukta rangos sutartis, nors buvo atlikta 85 procentai sąmatinės darbų vertės, nesumokant už atliktus darbus. Bendrovės mikroautobusas, kuriuo buvo vežiojami darbuotojai, buvo konfiskuotas, nes jį vairavo girtas darbuotojas. Praradus mikroautobusą, teko nuomotis kitą. 2015 m. paaiškėjo, kad mikroautobusas nebuvo konfiskuotas, todėl iš bendrovės sąskaitos buvo nurašyta 3 000 Eur suma už jo saugojimą. Nurodytos sumos nurašymas sutrukdė pradėti darbus UAB „Nemuno banga“ objekte. 2015 m. su UAB „Dzūkijos statyba“ turėjo būti pasirašyta statybos rangos sutartis vienam gyvenamajam namui, kurį vadybininkas išmatavo ir bendrovė šiam projektui buvo pasiruošusi, tačiau buvo pasiūlyta atlikti kitų dviejų daugiabučių rangos darbus skubos tvarka. Vykdant darbus, paaiškėjo, kad darbams užbaigti trūksta apie 30 procentų nuo jau atvežtų medžiagų kiekio, tačiau užsakovas patikino, kad leis užaktuoti faktiškai atliktus darbus. Bendrovė su UAB „Dzūkijos statyba“ dirbo ne vieną kartą, todėl nekilo abejonių dėl susitarimo. Bendrovė pagal rangos sutartį atliko darbų už 70–75 procentus, investavo dideles sumas į medžiagas, tačiau užsakovas pradėjo nemokėti už atliktus darbus ir medžiagas, vilkino atliktų darbų aktų ir sąskaitų pasirašymą, o vėliau iš viso grąžino nepasirašytus dokumentus. Darbai buvo sustabdyti, tačiau užsakovo generaliniam direktoriui pažadėjus apmokėti už darbus, darbai buvo pratęsti, pažeidžiant terminus kituose objektuose. Nepaisant to, UAB „Dzūkijos statyba“ ir toliau mokėjo nestabiliai. Taip pat paaiškėjo, kad stogo parapeto plotas realiai yra 4 kartus didesnis nei projektinėje dokumentacijoje. Bendrovei teko samdytis subrangovus, iš kurių vienas neužbaigė darbų ir liko skolingas 3 000 Eur avansą. Kitas subrangovas UAB „LB Baltic“ darbus atliko su trūkumais, todėl buvo pareikalauta trūkumus ištaisyti. Tačiau UAB „Dzūkijos statyba“ darbų vadovas informavo, kad priims iš bendrovės darbus, jei bendrovė priims darbus iš UAB „LB Baltic“. Bendrovė užaktavo UAB „LB Baltic“ darbus, tačiau genrangovas UAB „Dzūkijos statyba“ piktybiškai atsisakė užaktuoti bendrovės darbus, pradėjo ieškoti priekabių, prašė atlikti kitus, sutartyje nenumatytus, darbus. Šalimais bendrovė pradėjo atlikti UAB „BALTISCHES HAUS“ parduotuvės stogo remonto darbus. Buvo tikimąsi, kad prasidėjus mokėjimams iš UAB „Dzūkijos statyba“, pavyks atlikti iki pabaigos šiuos rangos darbus ir atsiskaityti su kitais subrangovais bei grąžinti avansinį mokėjimą UAB „Nemuno banga“, kurio objekte darbai nepradėti dėl UAB „Dzūkijos statyba“ grasinimų. Tais pačiais metais buvo sudaryta rangos sutartis su UAB „Vieciūnų pakuotė“. Apyvartinės lėšos buvo didinamos, skolinantis lėšas iš greitųjų kredito bendrovių, lizingo bendrovei buvo įkeistas automobilis. Pasibaigus apyvartinėms lėšoms ir dėl blogų oro sąlygų, buvo sustabdyti parduotuvės remonto darbai Alytuje. 2016 m. pradžioje pavyko pasirašyti rangos sutartį su UAB „Baltic sofa“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jei UAB „Dzūkijos statyba“ tinkamai atsiskaitinėtų su bendrove, tai iki 2016 m. rudens bendrovė galėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, sudarant mokėjimų grafikus. Bendrovė atlyginimus darbuotojams mokėjo iki 2016 m. vasario mėn. I. V.–Č. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pakenkę bendrovės veiklai. Įmonės vadovavimas buvo perleistas G. Č., kuris pasiūlė sprendimą, kaip pagerinti įmonės finansinę būklę. Iš esmės visi bendrovės sunkumai atsirado dėl UAB „Dzūkijos statyba“ neatsiskaitymo. BUAB „JDS Line“ bankroto administratorius administravo bendrovės debitoriaus UAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto bylą, tačiau bendrovei skolos negrąžino (CPK 178 str.).

UAB „JDS Line“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

5. 2009 m. birželio 23 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „JDS Line“. Įmonės pagrindinė veikla buvo konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla (faktinė veikla – statybos ranga). Įmonės vadovais buvo nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2016 m. kovo 31 d. – I. V.-Č., nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. – G. Č.

6. 2015 m. UAB „JDS Line“ balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonės turtą sudarė 41 365 Eur (ilgalaikis – 13 136 Eur, trumpalaikis – 28 229 Eur, iš jų 29 Eur piniginės lėšos), skolas – 40 277 Eur (visos mokėtinos per vienerius metus), pardavimo pajamas – 131 474 Eur, įmonė patyrė 3 494 Eur nuostolių. UAB „JDS Line“ finansinės atskaitomybės dokumentai 2016–2017 m. Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti.

7. 2015 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir UAB „JDS Line“ buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis, pagal kurią įmonei buvo perduotas valdyti ir naudoti lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantis 2008 m. gamybos automobilis VW Passat. 2017 m. gegužės 30 d. AB Šiaulių bankas informavo BUAB „JDS Line“, kad įmonės įsiskolinimas pagal finansinės nuomos sutartį yra 3 897,62 Eur, kreditorinis reikalavimas bus tikslinamas, realizavus turtą. 2017 m. liepos 27 d. UAB „Šiaulių banko lizingas“ pateikė kreditorinį reikalavimą 197,62 Eur sumai. 2017 m. spalio 2 d. AB Šiaulių bankas informavo BUAB „JDS Line“, kad įmonės įsiskolinimas pagal finansinės nuomos sutartį buvo apmokėtas.

8. Turto arešto aktų registro duomenimis 2016 m. sausio 18 d. buvo įregistruotas UAB „JDS Line“ turto arešto aktas Nr. 2016002459 8 625 Eur sumai kreditoriaus UAB „LB Baltic“ naudai. 2016 m. vasario 1 d. buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2016004494 6 000 Eur sumai kreditoriaus UAB „Nemuno banga“ naudai. 2016 m. kovo 23 d. buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2016013121 5 725,30 Eur sumai kreditoriaus UAB „Daleta“ naudai. 2016 m. birželio 21 d. buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2016029257 7 037,83 Eur sumai kreditoriaus UAB „Nemuno banga“ naudai.

9. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „JDS Line“ įsigijo prekių ir paslaugų už bendrą 6 795,10 Eur sumą.

10. 2016 m. liepos 7 d. ir pakartotinai 2016 m. rugpjūčio 11 d. pranešimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo UAB „JDS Line“ ir jos vadovą G. Č. apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

Žemesnės instancijos teismas

11. 2017 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį nutarė iškelti bankroto bylą UAB „JDS line“, paskirti įmonės bankroto administratoriumi UAB „Bankroto administravimo partneriai“, nustatyti įmonės valdymo organams 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, nustatyti 45 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „JDS Line“ kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 30 d.

12. 2017 m. spalio 5 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti BUAB „JDS Line“ kreditorių sąrašą, kuris buvo tikslinamas 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. kovo 21 d., 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. birželio 18 d. nutartimis. Bendrą 12 kreditorinių reikalavimų sumą sudaro 30 502,87? Eur. Trims pirmos eilės kreditoriams (darbuotojams) 3 773,17? Eur įsiskolinimas susidarė 2016 m. sausio–balandžio mėn. Antros eilės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VSDFV Vilniaus skyriui atitinkamai 3 503,74 Eur ir 5 031,17 Eur įsiskolinimai susidarė 2016 m. liepos mėn. ir nuo 2016 m. vasario mėn. Kiti įsipareigojimai trečios eilės kreditoriams atsirado laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. liepos mėn.????????????

13. 2017 m. lapkričio 8 d. BUAB „JDS Line“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo partneriai“ pateikė prašymą skirti 2 896 Eur baudą buvusiam bendrovės vadovui G. Č. už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė atmesti BUAB „JDS Line“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“ prašymą dėl baudos skyrimo G. Č. Teismas nustatė, kad G. Č. bendrovės dokumentus administratoriui perdavė 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. vasario 1 d., o administratorius neginčijo aplinkybės, kad G. Č. būtų perdavęs ne visus bendrovės dokumentus, ar perduotų dokumentų nepakanka bendrovės veiklai nustatyti ir bankroto procedūroms vykdyti.

Šalies argumentai

14. 2019 m. vasario 18 d. BUAB „JDS Line“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo partneriai“ pateikė ieškinį, prašydamas UAB „JDS Line“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad UAB „JDS Line“ vadovu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. kovo 30 d. buvo G. Č., o nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. – I. V.-Č. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „JDS Line“ pagrindinė veikla buvo nespecializuota didmeninė prekyba, stogų dengimas. 2017 m. spalio 5 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „JDS Line“ kreditorių sąrašas bendrai 29 818,55 Eur sumai. Paskutinis bendrovės vadovas turėjo per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą. 2017 m. sausio 30 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 30 d. G. Č. bendrovės dokumentus perdavė 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. vasario 1 d. Dokumentai buvo perduoti tik po to, kai antstoliui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo. Dėl tokių buvusio bendrovės vadovo veiksmų administratorius neturėjo galimybės nustatyti bendrovės skolininkų, turto, imtis kitų reikalingų veiksmų tam, kad bent iš dalies būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, negalėjo peržiūrėti ir Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ginčyti įmonės sudarytų nenaudingų sandorių. Buvę UAB „JDS Line“ vadovai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo, kai įmonė yra faktiškai nemoki. Pagal 2015 m. balansą bendrovės turtą sudarė 41 365 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 40 277 Eur. Didžioji dalis kreditorinių reikalavimų (V. P., S. D., R. D., UAB „Stogų sistemos“, UAB „Daleta“, UAB „LB Baltic“, UAB „Nemuno banga“) atsirado 2015 m. ir 2016 m. sausio mėn. 2016 m. sausio 18 d. – 2016 m. kovo 23 d. bendrovės turtui buvo pritaikyti iš viso 3 areštai bendrai 20 350,30 Eur sumai. Tai reiškia, kad I. V.-Č. pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo atsirado 2016 m. vasario 1 d. Bendrovės vadovė I. V.-Č., matydama sunkią įmonės finansinę būklę ir esamus įsiskolinimus kreditoriams, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, bet to nepadarė. Tokie nesąžiningi veiksmai, valdant įmonę, rodo tiesioginį priežastinį ryšį dėl įmonės finansinės padėties pabloginimo ir kilusių padarinių, t. y. įmonės bankroto bylos iškėlimo. 2016 m. kovo 31 d., atleidus iš pareigų bendrovės direktorę Ingridą V.-Č., bendrovės direktoriumi buvo paskirtas G. Č. Bankroto administratoriui nėra perduoti bendrovės dokumentų perdavimo aktai, kuriais buvusi bendrovės vadovė I. V.-Č. būtų perdavusi bendrovės dokumentus naujajam vadovui G. Č., todėl laikytina, kad dokumentai perduoti 2016 m. balandžio 1 d., t. y. duomenų pasikeitimo apie vadovą Juridinių asmenų registre datai. Tai reiškia, kad G. Č. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atsirado 2016 m. balandžio 1 d., tačiau G. Č. šios pareigos neįvykdė. UAB „JDS Line“ įsiskolinimai augo, įmonės turtas mažėjo, buvo įregistruoti nauji turto arešto aktai (2016 m. birželio 21 d. – 7 037,83 Eur). Pagal pateiktus kreditorinius reikalavimus įmonės direktoriui G. Č. nesikreipus dėl UAB „JDS Line“ bankroto bylos iškėlimo, 2016 m. liepos mėn., įmonei turint pradelstus kreditorinius reikalavimus 20 537,15 Eur sumai, susidarė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas 3 503,74 Eur sumai ir 2016 m. 4 ketvirtį - VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas 5 031,17 Eur sumai. Bendrovė veiklos nevykdė nuo 2016 m. balandžio mėn., tačiau 6 bendrovės darbuotojai (nuo 2016 m. gegužės 1 d. – 8 darbuotojai) atleisti nebuvo ir jiems toliau buvo skaičiuojamas darbo užmokestis. 2016 m. birželio ir liepos mėn. įmonėje dirbo jau tik 1 darbuotojas, kuris 2016 m. liepos 29 d. buvo atleistas. Įmonė buvo nemoki, jokios veiklos nevykdė nuo 2016 m. balandžio mėn. Pažymėtina, kad G. Č. ne tik nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir prieštaravo jos iškėlimui, apskųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, pripažindamas bendrovės skolą ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir norą grąžinti ją dalimis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, kadangi bendrovė jokio turto neturėjo, o jos vadovas kitos informacijos apie įmonės būklę nepateikė. Paskutinė įmonės PVM sąskaita–faktūra 605 Eur sumai už atliktus darbus (stogo įrengimo darbus) pagal 2016 m. vasario mėn. 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 16-02-01 buvo išrašyta 2016 m. kovo 23 d. Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m. balandžio mėn., tačiau nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. nupirko prekių ir paslaugų bendrai 6 795,10 Eur sumai. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai ir informacija apie prekių panaudojimą ir paslaugų suteikimo tikslą. 2016–2017 m. kovo 30 d. balansų duomenimis įmonė neturėjo atsargų. Bendrovė vykdė statybos veiklą, todėl kiekvienam statybos objektui turėjo vesti privalomąjį medžiagų įsigijimo bei panaudojimo suvestinį registrą. Darytina išvada, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir bankroto administratoriui nėra perduoti dokumentai, pagrindžiantys, kur buvo panaudotos ar nurašytos medžiagos 6 795,10 Eur sumai. Bankroto iškėlimo dienai bendrovė buvo skolinga šiems darbuotojams (kreditoriams): V. P. – 1 597,52 Eur, S. D. – 1 258,95 Eur, R. D. – 916,70 Eur. V. P. įsiskolinimas susidarė už 2016 m. sausio–balandžio mėn. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės bankrotas laikytinas tyčiniu, nes faktinės aplinkybės atitinka Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1 p. (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p. (teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai), Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. 2. p. (kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos) nustatytus tyčinio bankroto požymius. Ieškinys dėl UAB „JDS Line“ bankroto pripažinimo tyčiniu Vilniaus apygardos teisme priimtas 2019 m. kovo 15 d.

15. 2019 m. rugpjūčio 16 d. BUAB „JDS Line“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio pripažinti UAB „JDS Line“ bankrotą tyčiniu atsiėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir palikti BUAB „JDS Line“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“, ieškinį atsakovams G. Č. ir I. V.-Č. dėl UAB „JDS Line“ bankroto pripažinimo tyčiniu nenagrinėtu.

Žemesnės instancijos teismas

16. 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-30604-433/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė patvirtinti tarp UAB „JDS Line“ ir G. Č. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią G. Č. įsipareigojo sumokėti įmonei 7 000 Eur sumą.

17. 2020 m. gegužės 20 d. BUAB „JDS Line“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo partneriai“ veiklos ataskaitoje už 2017 m. lapkričio 23 d.–2020 m. balandžio 29 d. laikotarpį nurodyta, kad buvęs įmonės vadovas G. Č. 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. vasario 1 d. perdavė įmonės dokumentus. Patikrinus perduotus dokumentus, nustatyti trys įmonės debitoriai: UAB „KRK Baltic“ (skola 1 878,58 Eur), UAB „Aikara“ (3 000 Eur), UAB „Skansen“ (5 342,18). UAB „KRK Baltic“ pateikė dokumentus, kad nėra skolinga. UAB „Aikara“ sumokėjo 3 000 Eur skolą. 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1709-294/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Skansen“ ieškovo BUAB „JDS Line“ naudai 342,18 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 342,18 Eur sumą nuo 2018 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes paaiškėjo, jog 5 000 Eur skola buvo įskaityta trišalės įskaitymo sutarties pagrindu.

18. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 153 str.). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 str., reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

19. Įmonių bankroto įstatyme materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina, atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Vadinasi, sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas pažymi, kad įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu yra materialiosios teisės normos, todėl nagrinėjamu atveju taikytina teisė, galiojusi galimai tyčinį bankrotą sukėlusių veiksmų atlikimo metu, t. y. ginčui taikytinos Įmonių bankroto įstatymo normos, nes tyčinis UAB „JDS Line“ bankrotas grindžiamas buvusių įmonės vadovų veiksmais (neveikimu), atliktais 2015–2017 m. laikotarpiu.

21. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

22. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1–5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ str. kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

23. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. nurodyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2–3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 str. 12 d. pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

25. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas kaip tyčinio bankroto požymis gali pasireikšti, kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais Įmonių bankroto įstatyme numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

Žemesnės instancijos teismas

26. Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

27. Bankroto byla įmonei iškeliama tais atvejais, kai teismas nustato, kad įmonė atitinka bent vieną iš Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įstatyme, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris Įmonių bankroto 2 str. 8 d. apibrėžiamas, kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

28. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2. 87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2. 87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2. 87 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo savo iniciatyva veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

29. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

30. Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, bankroto administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrotą pripažinus tyčiniu taip pat sukuriama priežastinio ryšio tarp už tyčinį bankrotą atsakingo asmens neteisėtų veiksmų (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žalos (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo sumos, neišieškotos bankroto procese) teisinė prezumpcija, kurią dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 72 str. 1 d. nurodyta, kad nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą: 1) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; 2) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais. Vadinasi, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu yra prielaida spręsti dėl įmonės sudarytų sandorių teisėtumo ir atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės, tačiau, sprendžiant patį įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nurodyti klausimai (įmonės sudarytų sandorių teisėtumas ir galiojimas, atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų civilinės atsakomybės klausimai) nėra nagrinėjami, o tik patikrinama, ar egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo įtvirtinti pagrindai įmonės bankrotą vertinti, kaip tyčinį.

31. Teismas pažymi, kad tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę, pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, mažinamos atskirų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus.

32. Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-748-567/2020 (BUAB „JDS Line“ bankroto byloje) esančius duomenis, sprendžia, kad UAB „JDS Line“ prie bankroto buvo privesta tyčia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „JDS Line“ jau 2015 m. buvo susidūrusi su reikšmingais finansiniais sunkumais, kurie pasireiškė veiklos nuostolingumu ir prievolių kreditoriams nevykdymu. Pagal 2015 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis įmonės turtą sudarė 41 365 Eur (ilgalaikis – 13 136 Eur, trumpalaikis – 28 229 Eur, iš jų 29 Eur piniginės lėšos), skolas – 40 277 Eur (visos mokėtinos per vienerius metus), pardavimo pajamas – 131 474 Eur, įmonė patyrė 3 494 Eur nuostolių. Pagal 2016 m. balansą įmonės turtą sudarė 19 101 Eur (ilgalaikis – 12 195 Eur, trumpalaikis – 6 906 Eur, iš jų 0 Eur piniginės lėšos), skolas – 47 133 Eur (visos mokėtinos per vienerius metus). Tai reiškia, kad jau 2015 metais UAB „JDS Line“ įsipareigojimai viršijo pusę įmonės balanse esančio turto vertės, bendrovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturėjo (nuomojosi automobilį pagal finansinės nuomos sutartį). Bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo laikotarpiai patvirtina, kad UAB „JDS Line“ 2015 m. buvo pradelsusi sumokėti trečios eilės kreditoriams 10 763,98? Eur sumą. 2016 m. bendrovės turtinė padėtis dar labiau pablogėjo, kadangi turtas sumažėjo du kartus, o skolos padidėjo 7 000 Eur suma, palyginus su 2015 m. Akivaizdu, kad 2015–2016 m. bendrovės finansinė būklė nebuvo gera, nes nuosavas kapitalas buvo neigiamas, o bendrovės skolos, kurios nuolat didėjo, ženkliai viršijo turimo turto vertę. ????????

33. Teismas pažymi, kad dauguma BUAB „JDS Line“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų apmokėjimo terminai suėjo 2015 m. rugsėjo mėn.–2016 m. liepos mėn. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nemokumas atsirado nurodytu laikotarpiu, bendrovės valdymo organai privalėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė ilgą laiką. Bankroto bylos iškėlimą bendrovei 2016 m. metų pabaigoje inicijavo kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kuriam bendrovė tuo metu (nuo 2016 m. vasario mėn.) buvo įsiskolinusi beveik 5 000 Eur sumą. Teismas pažymi, kad buvęs UAB „JDS Line“ vadovas apeliacine tvarka ginčijo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nurodydamas, kad bendrovė yra moki ir gali dalimis grąžinti skolą valstybės biudžetui. Nepaisant deklaruojamo bendrovės mokumo ir galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, buvę UAB „JDS Line“ valdymo organai nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d. nurodytų finansinės atskaitomybės dokumentų bei klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo laikotarpiu (t. y. per 4 mėnesius: ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo gautas 2016 m. lapkričio 29 d.; Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį) nesumokėjo bent dalies valstybinio socialinio draudimo įsiskolinimo.

34. Teismas pažymi, kad buvę įmonės valdymo organai taip pat nėra pateikę nei teismui, nei bankroto administratoriui įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie UAB „JDS Line“ laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., t. y. veiklos nevykdymo laikotarpiu, įsigytų prekių 6 795,10 Eur sumai panaudojimą. Nurodyta suma prekių įsigijimui buvo panaudota ne tik bendrovės veiklos nevykdymo laikotarpiu, bet ir ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės (nuo 2016 m. sausio mėn.), turint iš viso 3 773,17? Eur su darbo teisiniais santykiais susijusią skolą. Teismas daro išvadą, kad, įmonei jau nevykdant veiklos, buvo neteisėtai ir ne įmonės interesais leidžiamos įmonės lėšos medžiagų įsigijimui bendrai 6 795,10 Eur sumai. BUAB „JDS Line“ bankroto administratorius atsiėmė ieškinį dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi BUAB „JDS Line“ ir G. Č sudarė taikos sutartį, pagal kurią G. Č. įsipareigojo sumokėti įmonei 7 000 Eur sumą (taikos sutartis patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-30604-433/2019). Akivaizdu, kad taikos sutarties patvirtinimas iš esmės dėl tos pačios sumos, kaip ir dėl medžiagų įsigijimui bendrai 6 795,10 Eur sumai, reiškia, jog buvęs įmonės vadovas G. Č. iš esmės pripažino 6 795,10 Eur sumos panaudojimą ne įmonės veiklos tikslais.

35. Teismas pažymi, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas, kaip tyčinio bankroto požymis, tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai, t. y. įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai įsigyjant prekių 6 795,10 Eur sumai, turint 3 773,17? Eur įsiskolinimą, susijusį su darbo teisiniais santykiais, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Darytina išvada, kad buvusiems UAB „JDS Line“ vadovams sąmoningai nevykdant Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtintos pareigos iš esmės nuo 2015 m. trečio ketvirčio ir tęsiant įmonės nuostolingą veiklą bei sudarant įmonės veiklos tikslams prieštaraujančius sandorius, įsigyjant prekių 6 795,10 Eur sumai, buvo ženkliai padidinti kreditoriniai įsipareigojimai, o tai atitinka Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. numatytus tyčinio bankroto požymius, nes tokiais bendrovės valdymo organų veiksmais buvo suvaržytos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą.

36. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7–8, 10 d., 12 d. 1–2 d. nurodyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 str. 2 d. į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.). Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad kiekviena bendrovės atliekama ūkinė–finansinė operacija turi būti įtraukta į bendrovės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu, o už šių veiksmų tinkamą atlikimą yra atsakingas bendrovės vadovas.

37. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

38. Teismas pažymi, kad byloje iš esmės nekilo ginčo, jog UAB „JDS Line“ nuo 2016 m. balandžio mėn. nevykdė jokios veiklos. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nuostatas ir vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi nustatytu terminu (iki 2017 m. balandžio 10 d.) G. Č. privalėjo bankroto administratoriui perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą. G. Č. bendrovės dokumentus administratoriui dalimis perdavė 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. vasario 1 d., t. y. ženkliai praleidęs įstatyme numatytą ir teismo nustatytą terminą. Teismas pažymi, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str. nuostatas ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, privalo apskaitą tvarkyti taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal verslo apskaitos standartus. UAB „JDS Line“, kaip yra pelno siekiantis juridinis asmuo, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis ir VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5 patvirtinto 25-ojo verslo apskaitos standarto III dalimi „Statybos sutarčių apskaitos objektai“, privalėjo kiekvienam statybos objektui vesti privalomąjį medžiagų įsigijimo ir panaudojimo suvestinį registrą. Nepaisant nurodytos prievolės, buvę UAB „JDS Line“ valdymo organai nepateikė nei bankroto administratoriui, nei teismui įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., t. y. veiklos nevykdymo laikotarpiu įsigytų prekių 6 795,10 Eur sumai panaudojimą. Teismas pažymi, kad visų dokumentų (statybos objektų medžiagų įsigijimo ir panaudojimo registrus) neperdavimas bankroto administratoriui nustatytu terminu, siekiant nuslėpti bendrovės turto panaudojimo aplinkybes, atitinka tyčinio bankroto, susijusius su netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu, požymius.

39. Teismas pažymi, kad 6 795,10 Eur suma prekių įsigijimui buvo panaudota nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., t. y. ne tik bendrovės veiklos nevykdymo laikotarpiu, bet ir bendrovei esant įsiskolinusiai darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius (nuo 2016 m. sausio mėn.) iš eilės iš viso 3 773,17? Eur su darbo užmokesčiu susijusią sumą. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. 2 p.). Buvusiems UAB „JDS Line“ valdymo organams nepateikus įrodymų apie 6 795,10 Eur sumos laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. panaudojimą, t. y. tuo laikotarpiu, kai bendrovė veiklos nevykdė ir buvo įsiskolinusi darbuotojams darbo užmokestį už ilgiau kaip 3 mėnesius, tokia aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. 2 p. nurodytą tyčinio bankroto požymio prezumpciją.

40. Teismas kritiškai vertina buvusių UAB „JDS Line“ vadovų G. Č. ir I. V.-Č. argumentus, kad bendrovės bankrotą lėmė verslo nesėkmė, t. y. statybos rangos užsakovų neatsiskaitymas su bendrove, prisiimtų vykdyti objektų sąmatinių verčių neįvertinimas, bendrovės darbuotojų neatsakingas elgesys su bendrovės turtu ir pan. Teismas pažymi, kad balansų duomenys, pritaikytų turto areštų mastas ir kreditorinių reikalavimų susidarymo laikotarpiai patvirtina, kad bendrovės nemokumas faktiškai atsirado 2015 m. trečiąjį ketvirtį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad naujų statybos rangos (subrangos) sutarčių sudarymas (UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „LB Baltic“, UAB „Nemuno banga“) ar dalyvavimas konkursuose (apklausose) negalėjo ir neužtikrino bendrovės veiklos tęstinumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad UAB „JDS Line“ buvo būtina ir pagrįsta prisiimti naujus įsipareigojimus, taip pat kad jų pagrindu buvo siekta išsaugoti ir/ar plėtoti veiklą (gauti pajamų), patenkinti kreditorių reikalavimus. Priešingai, UAB „JDS Line“ pati liko skolinga pasisamdytam subrangovui UAB „LB Baltic“, kurio kreditorinis 6 753,22 Eur reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „JDS Line“ kreditorių sąraše. Teismas pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). UAB „JDS Line“ vadovai G. Č. ir I. V.-Č. nepagrindė įrodymais savo argumentų, kad prie įmonės bankroto prisidėjo UAB „Dzūkijos statyba“ ir UAB „LB Baltic“ nesąžiningi veiksmai, susiję su UAB „Dzūkijos statyba“ objektuose vykdytais rangos darbais, todėl teismas juos vertina kritiškai.

41. Teismas pažymi, kad buvusiems UAB „JDS Line“ valdymo organams buvo žinoma apie susidariusius bendrovės įsiskolinimus valstybės biudžetui, vykdomos veiklos nuostolingumą ir pareigą imtis Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų veiksmų, esant neigiamam nuosavam kapitalui. Akivaizdu, kad bendrovės, kurios finansinė padėtis ir taip buvo bloga, tolesnis finansinės padėties bloginimas, prisiimant naujus įsipareigojimus, ir teisės aktų reikalavimų nevykdymas, prilygintinas tyčinio bankroto požymiams, kadangi tokiu būdu, toliau vykdant veiklą ir atsiskaitant tik su pasirinktais kreditoriais, ignoruojant turimus įsiskolinimus valstybės biudžetui ir darbuotojams, buvo pažeistas likusių kreditorių lygiateisiškumo principas (CK 6.930¹ str.). Teismas daro išvadą, kad bendrovės valdymo organai, kuriems geriausiai buvo žinoma apie įmonės finansinę padėtį, sąmoningai siekė tęsti įmonės veiklą bet kokia kaina, organizavo įmonės veiklą taip, kad šios kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo faktiškai panaikintos. Tai, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-30604-433/2019 patvirtintos taikos sutarties sąlygas G. Č. įsipareigojo sumokėti BUAB „JDS Line“ 7 000 Eur sumą, kad BUAB „JDS Line“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 29 818,55 Eur sumai ir jau patirta 6 849,52 Eur administravimo išlaidų (2020 m. gegužės 20 d. bankroto administratoriaus ataskaitos duomenimis), patvirtina, jog buvusio vadovo įsipareigota sumokėti 7 000 Eur suma yra nežymi ir neatleidžia buvusių įmonės vadovų dėl atsakomybės dėl tyčinių veiksmų, privedant įmonę prie bankroto, lėmusių ženkliai didesnius įsipareigojimus kreditoriams. Teismas konstatuoja tiesioginį priežastinį ryšį tarp buvusių įmonės vadovų sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 d., 3 d. 2 p.).

42. Buvę UAB „JDS Line“ vadovai G. Č. ir I. V.-Č., manydami, kad pareiškėjo UAB „LB Baltic“ nurodyti argumentai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu neįtakojo bendrovės nemokumo, turėjo šias aplinkybes pagrįsti, paneigiant pareiškėjo argumentus, tačiau jų nepaneigė ir įrodymų, pagrindžiančių siekį išsaugoti bendrovės veiklą ir po veiklos sustabdymo įgyto turto panaudojimą, nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytų tyčinio bankroto požymių visumą, teismas daro išvadą, kad UAB „JDS Line“ prie bankroto buvo privesta tyčia, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „JDS Line“ bankrotą tyčiniu (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2–3 d., CK 1.5 str., 6.930¹ str., CPK str. 2 str., 7 str., 8 str., 177–179 str., 185 str.).

43. UAB „LB Baltic“ pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu prašė iš BUAB „JDS Line“ išreikalauti 2016 m. balandžio 28 d.–2019 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu sudarytas sutartis ir išrašytas PVM sąskaitas–faktūras dėl prekių ir paslaugų įsigijimo už 6 795,10 Eur sumą, o teismo posėdyje prašė išreikalauti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo kasos knygos ir banko sąskaitų išrašus bei 2015 m. balanse nurodyto turto realizavimą pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymi, kad byloje buvo nustatyta, jog BUAB „JDS Line“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, susiję su 6 795,10 Eur sumos panaudojimu 2016 m. balandžio 28 d.–2019 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu, todėl jų išreikalauti nėra galimybės. Pareiškėjas nepagrindė, kokį ryšį jo prašomi kiti išreikalauti dokumentai (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo kasos knygos ir banko sąskaitų išrašai, 2015 m. balanse nurodyto turto realizavimą pagrindžiantys įrodymai) turi su pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytais pagrindais, ir kaip prašomi išreikalauti duomenys galėtų turėti įtakos šiai bylai. Teismas pažymi, kad šioje byloje ir BUAB „JDS Line“ bankroto byloje esantys duomenys sudaro pagrindą pripažinti UAB „JDS Line“ bankrotą tyčiniu, todėl papildomų dokumentų išreikalavimas nėra būtinas. Kiti argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teismas dėl jų nepasisako (CPK 177 str., 185 str.).

44. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas yra tenkinamas, suinteresuotiems asmenims nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl suinteresuoti asmenys neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p., 3 d. 2 p., Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 153 str., 155 str., Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti UAB „JDS Line“ (j. a. k. 302410257) bankrotą tyčiniu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė