Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI4-4360-561/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-01
Bylos Nr.: eI4-4360-561/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01771-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Diana Butrimienė, Arūnas Kaminskas
Atsakovas: S. Č.
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI4-4360-561/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01771-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2; 11.9; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Dianos Butrimienės ir Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovams Agnei Lukoševičiūtei, Agnei Lukšei, Laurynui Andrijauskui,

atsakovui S. Č. ir jo atstovui advokatui Tomui Narkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijos skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ vadovui S. Č.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba) kreipėsi į teismą, prašydama skirti sankciją uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ (toliau – ir UAB „Naujininkų ūkis“, Bendrovė) vadovui S. Č. – 3 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 1 000 Eur baudą.

Nurodo, kad Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 1S-57 (2022), kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu UAB „Naujininkų ūkis“ vadovui S. Č. trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 1 000 Eur baudą (toliau – ir Nutarimas dėl sankcijos).

Pažymi, kad Konkurencijos taryba 2019 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1S-93 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų viešajame pirkime atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) pripažino, jog UAB „Būsto aplinka“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mano aplinka”) ir UAB „Naujininkų ūkis“, padedant UAB „City Service Engineering“ (toliau – ir UAB „CSE“), sudarė draudžiamą susitarimą, kuriuo buvo derinami komerciniai pasiūlymai Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime, ir toks susitarimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „CSE“ ir UAB „Būsto aplinka“ kaip vienas ekonominis vienetas pripažintos solidariai atsakingomis už sudarytą susitarimą. Ūkio subjektų susitarimas pripažintas ribojančiu konkurenciją pagal tikslą.

Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą Konkurencijos taryba Nutarimu UAB „Naujininkų ūkis“ skyrė 31 000 Eur baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-853-816/2020 patenkino City Service SE, UAB „CSE“ skundus, iš dalies patenkino UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus. Teismas pakeitė Konkurencijos tarybos Nutarimą ir pripažino, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus pažeidė UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“. Teismas taip pat grąžino Konkurencijos tarybai iš naujo spręsti UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ baudų individualizavimo klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė. LVAT sprendė, jog Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, jog UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą, kuriame dalyvavo ir UAB „CSE“. LVAT padarė išvadą, jog Nutarime nepagrįstai buvo taikyta atsakomybė City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. Atsižvelgiant į tai, LVAT panaikino Nutarimo dalį, kurioje pripažinta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE skirtos baudos. LVAT taip pat grąžino Konkurencijos tarybai spręsti UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „CSE“ baudų individualizavimo klausimą. Taigi, atsižvelgiant į šią LVAT nutartį, Nutarimas UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu įsiteisėjo.

Pažymi, kad prašomą taikyti sankciją Konkurencijos taryba siūlo skirti įvertinusi UAB „Naujininkų ūkis“ vadovo S. Č. prisidėjimo prie pažeidimo padarymo aplinkybes bei įvertinus aplinkybes, turinčias reikšmės sankcijų skyrimui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos prašymą su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.

Nurodo, kad UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą ir tai yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau, nepriklausomai nuo to, skiriant atsakovui, kaip šio ūkio subjekto vadovui, baudą, yra būtina taikyti individualizuotą, o ne automatinio požiūrio į taikomą sankciją, teisminio konkrečių bylos aplinkybių įvertinimą. Nesutinka su pareiškėjos padaryta išvadą, kad atsakovas prisidėjo prie konkurencijos teisės pažeidimo padarymo. Pažymi, kad atsakovo kaip Bendrovės vadovo atsakomybė už pažeidimo pavojingumą turi būti individualizuota, vertinant pačio atsakovo vaidmenį pažeidime bei pažeidimo suvokimą ir (žinojimą [objektyvus kriterijus] ar tik galėjimą žinoti [subjektyvus kriterijus]), o ne vadovautis draudžiamo susitarimo pavojingumo faktu per se. Akcentuoja, kad Bendrovės pažeidimas truko labai trumpą laiką ir apėmė tik vieną viešąjį pirkimą.

Atsakovo teigimu, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nuo konstatuoto pažeidimo jau yra praėję daugiau nei ketveri metai ir Bendrovė per šį laikotarpį nėra padariusi jokių pažeidimų. Iš to seka, kad Bendrovės kaip ūkio subjekto padaryto pažeidimų trukmė yra trumpa, vienkartinio pobūdžio, o pati Bendrovė, po tiesiogiai pažeidime dalyvavusio darbuotojo D. J. atleidimo – neatliko Konkurencijos įstatymo pažeidimų.

Nurodo, kad Taryba skirdama sankciją, nors ir pasisakė dėl pažeidimo trukmės ir vienkartinio jos pobūdžio, tačiau į tai nebuvo pakankamai atsižvelgta skiriant neproporcingą apribojimą atsakovui eiti vadovaujančias pareigas, nevertinta, kad Bendrovė vadovaujama atsakovo konkurencijos teisės pažeidimų nei prieš draudžiamą susitarimą, nei po jo – neatliko.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovas kaip Bendrovės vadovas prisidėjo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo ir pažymi, kad apskritai nežinojo apie Bendrovės daromą pažeidimą ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą (ne 2 p.), kas turi įtakos atsakovui skiriamos sankcijos dydžiui.

Dėl argumentų, kad atsakovas prisidėjo prie įkainių skaičiavimo nurodo, kad pastarasis Konkurencijos tarybos teiginys, suponuoja, kad sąmoningais tyčiniais veiksmais atsakovas žinodamas apie galimą pažeidimą pasiūlė atitinkamus įkainius. Pažymi, kad Konkurencijos tarybos implikuojamu būdu S. Č. neprisidėjo prie pasiūlymo skaičiavimo. Nutarimo 42 pastraipoje nustatyta, kad UAB „Naujininkų ūkis“ vadybininkas-projektų vadovas D. J. kartu su direktoriumi S. Č. parengė UAB „Naujininkų ūkis“ komercinį pasiūlymą. Atkreipia dėmesį, kad tai, jog atsakovas D. J. buvo supažindintas su įkainiais nežinodamas jų derinimo su konkurentais aplinkybių, nėra ir negali būti vertinama ir laikytina nustatyta aplinkybe, kaip atsakovo prisidėjimas prie jų skaičiavimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakingas už pasiūlymų rengimą paskirtas D. J. Įkainių rengimas ir galimai atliktas derinimas su konkurentais – atliktas be atsakovo žinios. Atsakovas dalyvavo rengiant pasiūlymą ir jį vertino per turimą patirtį (Nutarimo 77 punktas). Tačiau tai jokiu būdu ir apimtimi negali būti vertinama, kaip sąmoningas atsakovo kaip vadovo žinojimas ir dalyvavimas įkainių derinime.

Atsakovas neneigia, kad 2018 m. birželio 28 d., 29 d. ir liepos 2 d. bendravo su UAB „Būsto aplinka“ direktoriumi M. S. ir projektų vadove A. S. (Nutarimo 207 pastraipa). Tačiau bendravimas vadovo vyko dėl visai kitų aplinkybių – kitų sutarčių vykdymo, kaip tai pažymėtina Nutarimo 106 punkte. Pažymi, kad telefoninių pokalbių išklotinės Konkurencijos tarybai buvo pateiktos pačio atsakovo. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei ūkio subjektai būtų sudarę draudžiamą susitarimą (ypač, jei būtų sudarę ar vykdytų susitarimą telefonu), tokių išklotinių savanoriškai neteiktų, žinant, kad Konkurencijos taryba galės tokius įrodymus panaudoti prieš patį atsakovą ar Bendrovę. Dėl draudžiamo pirkimo buvo bendrauta Bendrovės darbuotojo D. J., su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M., taip pat su UAB „Būsto aplinka“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mano aplinka“) projekto vadove A. S. LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 121 punkte, nepatvirtino ir nenustatė, kad išimtinai vadovų – atsakovo bendravimas su UAB „Būsto aplinka“ vadovu S. S. buvo susijęs su draudžiamu pirkimu.

Pažymi, kad tyrimo metu ir teismų nustatytose aplinkybėse nėra konstatuota, kad atsakovas sąmoningai, žinodamas apie draudžiamą susitarimą, derino įkainius. Atsakovo telefoniniai pokalbiai vykę su UAB „Būsto aplinka“ vadovu S. S. ir A. S., kurių išklotines pateikė Bendrovė savo iniciatyva tyrimui, ir kurių turinio sąsajumas su draudžiamu susitarimu nėra įrodytas, kvalifikuojant atsakovo asmeninę atsakomybę ir skiriant jam sankciją, negali būti vertinamas. Vadinasi, Konkurencijos tarybos Nutarimo dėl sankcijos 22 punkte pateiktas vertinimas dėl atsakovo dalyvavimo derinant įkainius ir kontaktavimo telefonais nėra pagrįstas.

Atsakovas sutinka, kad pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies raidę atsakovas kaip Bendrovės vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo. Tačiau apie Bendrovės daromą pažeidimą nežinojo, nors ir turėjo kaip vadovas žinoti (Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ši aplinkybė yra svarbi ir į ją turi būti atsižvelgta individualizuojant atsakovo atsakomybės klausimą.

Nors pareiškėjos yra nurodoma, kad atsakovo elgesys teikiant pareiškėjai informaciją, bendradarbiaujant, nesislapstant, netrukdant tyrimo yra vertinami kaip neaktyvūs veiksmai, o baudos sumokėjimas be jokio nepagrįsto vilkinimo (nors pirmos instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas) – nerodo jokio išskirtinio atsakovo elgesio, kaltės nebuvimo, nedalyvavimo pažeidime, tačiau nėra nurodoma, kokių visgi proaktyvių veiksmų turėjo ir galėjo imtis atsakovas padedant nustatyti pažeidimą pareiškėjai, juolab kai atsakovas nežinojo apie padarytą darbuotojo pažeidimą Bendrovės vardu.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja prašydama atsakovui skirti sankciją nevertino aplinkybių, kad atsakovas nedelsiant ėmėsi preventyvių veiksmų, siekdamas užkardyti galimus pažeidimus, ko pasėkoje: D. J. darbo sutartis nedelsiant po nustatyto pažeidimo buvo pakeista į terminuotą (kol vyko tyrimas) ir atsakovo iniciatyva buvo nutraukta nuo 2018 m. rugsėjo 30 d., terminui pasibaigus, įvertinus galimai padarytą pažeidimą.

Nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad atsakovo patirties neturėjimas tokio dydžio konkursuose ir sąžiningas nežinojimas apie galimai daromą D. J. pažeidimą neturi įtakos sankcijos skyrimui. Priešingai, ši aplinkybė savarankiškai patvirtina, kad atsakovas neturėjo pagrindo įtarti apie darbuotojo daromą pažeidimą, nes pasitelkimas trečio asmens peržiūrėti (aišku jei ne konkurentas) – tokiems konkursams įvertinant kvalifikacinius reikalavimus būtų pagrįstas ir logiškas. Atsakovas, nežinodamas apie daromą jo Bendrovės pažeidimą, neturėjo net galimybės pasinaudoti Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ko pasėkoje jam kaip Bendrovės vadovui negalėtų būti skirta apskritai pareiškėjos prašoma sankcija (Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis).

Paaiškina, kad pareiškėjai 2022 m. kovo 15 d. rašte nurodė, kad apribojimas eiti vadovaujančias pareigas sąlygotų atleidimą iš pareigų, kas labai neigiamai paveiktų galimybes susirasti bet kokį darbą dėl esamo amžiaus (55 metai); būtų baudžiamojo pobūdžio, o ne prevencinės, nes Bendrovė nedalyvavo niekad tokio pobūdžio ir dydžio pirkime ir apskritai nedalyvaus (uždrausta dalyvauti) tokiuose pirkimuose; turi ilgametę patirtį, nuo 2004 metų vadovaujant gyvenamųjų namų administravimo įmonėms; UAB „Naujininkų ūkis“ vadovauja nuo 2012 metų; vadovauja 12 darbuotojų kolektyvui, nors pardavimų apyvartos siekia 3 mln. Eur, tačiau pelningumas labai mažas – artimas 1 procentui. Todėl netekus galimybės vadovauti įmonei, yra rizika pačiai įmonei nerasti su tokia patirtimi vadovo, kas gali sąlygoti pačios įmonės žlugimą ir darbo vietų neišsaugojimą. Tačiau šiuos atsakovo argumentus pareiškėja nepagrįstai vertino kritiškai.

Svarbu tai, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybės sąlyga [nežinojo apie pažeidimą, bet privalėjo žinoti] yra tiesiogiai nereikalaujanti tokio įrodinėjimo standarto, koks būtinas kitose teisenose, šiuo atveju, visų pirma, būtina identifikuoti vadovo pareigą žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą ir, antra, būtina įvertinti Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies požiūriu, ar šios pareigos pažeidimas pakankamas atsakomybei kilti. Atsakovas supranta, kad net jo nežinojimas apie daromą pažeidimą, bet pareiga apie tai žinoti – yra pagrindas atsakomybei kilti, tačiau prašo teismo įvertinti visų aplinkybių dėstomų atsiliepime visetą ir vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais – įvertinti, kad šios pareigos pažeidimas yra nepakankamas pagrindas atsakomybei kilti ir neskirti sankcijos.

Pažymi, kad pareiškėjos prašoma skirti sankcija yra per griežta ir piniginiu aspektu viršijanti Bendrovei skirtą baudą, nes atleidus atsakovą iš pareigų jis netektų 214 841,58 Eur. Teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, nėra saistomas pareiškėjos siūlymo nei dėl sankcijų skaičiaus, nei dėl jų dydžio, t. y., be kita ko, atsižvelgdamas į Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali neskirti pagrindinės sankcijos ar papildomos sankcijos, skirti švelnesnę nei numatyta pagrindinę sankciją ar / ir papildomą sankciją ir t. t. (LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019). Prašo teismo neskirti pagrindinės sankcijos, atsakovas gailisi dėl susiklosčiusios faktinės situacijos, kurios negalėjo objektyviai įtakoti ir užkirsti kelią draudžiamam susitarimui. Teismui nusprendus, kad atsakovui neskyrus pagrindinės sankcijos – papildoma sankcija yra per maža, atsakovas sutiktų dėl papildomos sankcijos peržiūrėjimo. Bet pagrindinės sankcijos taikymas atsakovui neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo tikslų.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė teismo prašymą tenkinti visą. Papildomai pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos prašymą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos prašymo netenkinti. Jei teismas nuspręs, kad nuobauda turi būti taikoma, neskirti pagrindinės sankcijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymo pagrindu, sprendžiamas klausimas dėl sankcijų skyrimo UAB „Naujininkų ūkis“ vadovui S. Č., trejiems metams apribojant teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu ir 1 000 Eur baudos skyrimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Taryba 2019 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1S-93 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų viešajame pirkime atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ pripažino, jog UAB „Būsto aplinka“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mano aplinka”) ir UAB „Naujininkų ūkis“, padedant UAB „City Service Engineering“, sudarė draudžiamą susitarimą, kuriuo buvo derinami komerciniai pasiūlymai Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime, ir toks susitarimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „CSE“ ir UAB „Būsto aplinka“ kaip vienas ekonominis vienetas pripažintos solidariai atsakingomis už sudarytą susitarimą. Ūkio subjektų susitarimas pripažintas ribojančiu konkurenciją pagal tikslą. Bendrovei už Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą Taryba Nutarimu paskyrė 31 000 Eur baudą.

Paminėtos bendrovės, tame tarpe ir UAB „Naujininkų ūkis“, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 1S-93 (2019) (Administracinė byla Nr. eI4-853-816/2020, Liteko informacinės sistemos duomenys).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu patenkino City Service SE, UAB „CSE“ skundus, iš dalies patenkino UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus. VAAT pakeitė Konkurencijos tarybos Nutarimą ir pripažino, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus pažeidė UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“. Teismas taip pat grąžino Konkurencijos tarybai iš naujo spręsti UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ baudų individualizavimo klausimą.

LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė. LVAT sprendė, jog Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, jog UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą, kuriame dalyvavo ir UAB „CSE“. LVAT padarė išvadą, jog Nutarime nepagrįstai buvo taikyta atsakomybė City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. Atsižvelgiant į tai, LVAT panaikino Nutarimo dalį, kurioje pripažinta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE skirtas baudas. LVAT taip pat grąžino Konkurencijos tarybai spręsti UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „CSE“ baudų individualizavimo klausimą. Nutarimas UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu įsiteisėjo.

Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatomis, 2022 m. balandžio 26 d. priėmė Nutarimą dėl sankcijos, kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu UAB „Naujininkų ūkis“ vadovui S. Č. trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 1 000 Eur baudą, kadangi minėto ūkio subjekto vadovas Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu prisidėjo prie draudžiamo susitarimo dėl konkurencijos ribojimo, kuris apėmė vieną viešąjį pirkimą ir truko pusę metų. Pateiktu prašymu Taryba ir prašo teismo skirti minėtą sankciją atsakovui.

Atsakovas su Tarybos prašymu nesutinka. Pagrindinis atsakovo argumentas, kodėl Tarybos prašymas neturėtų būti tenkinamas yra tai, kad atsakovas neprisidėjo prie padaryto pažeidimo, nes apie pažeidimą nežinojo, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą, bet ne pagal 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą; pareiškėja nenurodo konkrečių veiksmų, kurių turėjo imtis atsakovas, kurie būtų laikomi kaip padėjimas Tarnybai nustatyti pažeidimą.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro. Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, t. y. kai jis: 1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą.

Įstatymo 41 straipsnyje yra įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio (2 dalis), ir, kad, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas; 2) atmesti prašymą (4 dalis). Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sutiktina su Konkurencijos tarybos išvada, kad, susitarimai bei suderinti veiksmai dėl kainų nustatymo, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, vien šio susitarimo sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Taigi, visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, savaime suprantamas, tad, Įstatyme įtvirtintas reikalavimas nustatyti ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą yra teisingai nustatytas Konkurencijos tarybos.

Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog teismas gali, bet neprivalo skirti Tarybos prašomas sankcijas ūkio subjekto vadovui, o išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, gali Tarybos prašymą atmesti. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, jog Tarybos prašymo tenkinimo atveju, teismas nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio, o minėto pobūdžio sankcijas privalo skirti vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ir atsižvelgdamas į Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių baigtinio sąrašo įstatymų leidėjas nėra pateikęs, visetą. Kitaip tariant, teismas gali Tarybos prašomą skirti sankciją paskirti, gali ją sumažinti įvertinęs visas bylos aplinkybes. Ši nuostata tiesiogiai išplaukia iš teismo konstitucinių teisingumo vykdymo įgaliojimų bei imperatyvų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Tai reiškia, jog kiekvienu atskiru atveju teismas turi konstitucinę pareigą tinkamai individualizuoti asmenims skiriamas sankcijas už teisės pažeidimus ir individualizuoti nustatomus bet kokius teisės apribojimus, tačiau tai turi daryti motyvuotai, o nagrinėjamo pobūdžio bylose neignoruodamas ir Baudų dydžio nustatymo apraše, kuriuo vadovaujasi Taryba, nustatytų taisyklių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje A. Menarini Diagnostics S.R.L. v. Italy, Nr. 43509/08, išaiškino, jog kompetentingos institucijos už konkurencijos teisės pažeidimus paskirta bauda, jei ji yra didelė, gali būti laikoma baudžiamąja sankcija pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio taikymo sritį. Anot EŽTT, nors EŽTK 6 straipsnis ir neužkerta galimybės administracinės procedūros pradžioje administravimo subjektui paskirti baudą, toks administravimo subjekto sprendimas pats savaime neatstoja EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos galutinės galimybės priimto sprendimo kontrolę atlikti nepriklausomam ir nešališkam teismui su visapuse jurisdikcija (pleine jurisdiction – pr.). Minėtąjį teismą su visapuse jurisdikcija apibrėžia jam suteikta kompetencija panaikinti administracinį sprendimą aspektais, susijusiais tiek susijusiu su fakto, tiek – su teisės klausimo taikymu (byla A. Menarini Diagnostics S.R.L. v. Italy, § 59).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ne tik įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris apribotų teismo galimybes tinkamai individualizuoti asmenų teisių apribojimus, bet ir teismas negali nevykdyti pareigos tinkamai individualizuoti kiekvienu atveju nustatomus asmenų teisių apribojimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarime (atitinkamai 2015 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad „reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas)“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, jog „savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Ir, priešingai, teisinis reguliavimas negali būti toks, kad teismui nebūtų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir šitaip įvykdyti teisingumo, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar Taryba pagrįstai prašo ūkio subjekto vadovui apriboti Įstatymo nurodytas teises eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 1 000 Eur baudą, pirmiausia yra būtina nustatyti, ar ūkio subjekto vadovas prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bei, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, tinkamai individualizuoti sankcijas. Natūralu, jog prieš tai Tarybos ar/ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais turi būti nustatyti pačių ūkio subjektų padaryti minėti sunkiausi konkurencijos teisės pažeidimai.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad neprisidėjo prie padaryto pažeidimo, nes apie pažeidimą nežinojo. Paaiškino, kad neprisidėjo prie pasiūlymo skaičiavimo, o su įkainiais buvo supažindintas D. J., tačiau nežinojo jų derinimo su konkurentais aplinkybių. Įkainių rengimas ir galimai atliktas derinimas su konkurentais – atliktas be atsakovo žinios. Atsakovas dalyvavo rengiant pasiūlymą ir jį vertino per turimą patirtį. Dėl telefoninių pokalbių nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d., 29 d. ir liepos 2 d. bendravo su UAB „Būsto aplinka“ direktoriumi M. S. ir projektų vadove A. S., tačiau bendravimas vadovo vyko dėl visai kitų aplinkybių – kitų sutarčių vykdymo.

Pažymėtina, jog atsakovo prisidėjimas prie pažeidimo yra formuluojamas pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas – tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui. Teismas su tokiu pareiškėjos vertinimu sutinka. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Naujininkų ūkis“ komercinį pasiūlymą D. J. parengė kartu su direktoriumi S. Č. Paaiškinimų Konkurencijos taryboje metu tai patvirtino abu nurodyti darbuotojai (Nutarimo 42 pastraipa). Atsakovo argumentai, kad parengtą pasiūlymą vertino per patirtį, nekeičia atsakovo atsakomybės. Konkurencijos taryba nustatė, jog prieš pat įmonėms pateikiant pasiūlymus Pirkime, UAB „Naujininkų ūkis“ direktorius S. Č. 2018 m. birželio 28 d., 29 d. ir liepos 2 d. bendravo su UAB „Būsto aplinka“ direktoriumi M. S. ir projektų vadove A. S. Šių pareiškėjos aplinkybių neneigia ir atsakovas, tačiau nurodo, kad buvo bendrauta dėl kitų sutarčių vykdymo. Teismas pažymi, kad šiems savo argumentams pagrįsti atsakovas ne tik nepateikia jokių rašytinių įrodymų, tačiau nepateikia ir detalesnių paaiškinimų, t. y. dėl kokių kitų sutarčių vyko bendravimas. Atitinkamai tokie argumentai vertinami kaip nepagrįsti. Pritartina pareiškėjos pozicijai, jog LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 patvirtino Konkurencijos tarybos išvadas dėl draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo. Minėtos nutarties 121 punkte LVAT pasisakė, jog Nutarime nurodyti UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ kontaktai telefonu atitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių suponuojamą išvadą, kad UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ suderino savo pasiūlymus Pirkime, taip sudarydami draudžiamą susitarimą. Atsakovo atstovo teisminio nagrinėjimo metu iškeltos abejonės, kad LVAT nėra įvardijęs konkrečių argumentų, kad atsakovas žinojo apie darbuotojo veiksmus, vertinami kaip nereikšmingi. Atkreipiamas dėmesys, jog LVAT sprendė dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešajame pirkime, todėl teismo pateiktas telefoninių kontaktų vertinimas nebuvo išskirtas asmeniškai atsakovo veiksmų vertinimui.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis valdymo organas, veikiantis bendrovės vardu ir turintis teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, sykiu pareigą organizuoti bendrovės veiklą bei laikytis Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas turi ne vien jam, kaip specifiniam subjektui, suteiktas teises vadovauti bendrovei ir jos veiklai, tačiau ir pareigas, susijusias su bendrovės veikla, nustatytas inter alia (be kita ko) Konkurencijos įstatyme.

Konkurencijos įstatymas įtvirtina specifinį ūkio subjekto vadovo statusą. Šis statusas ir teisinio reguliavimo sistema lemia, jog ūkio subjekto vadovas turi pareigą užtikrinti bendrovės veiklos atitiktį konkurencijos teisės reikalavimams. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 24 punkte ūkio subjekto vadovas yra apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris vadovauja juridiniam asmeniui ir yra vienasmenis jo valdymo organas. Ūkio subjekto vadovas turi inter alia rūpintis, kad ūkio subjektas nedarytų konkurencijos teisės pažeidimų ir prie jų neprisidėtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai savo pasyvumu ar aplaidumu (Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalys). Konkurencijos teisės požiūriu, aplinkybė, jog bendrovės vadovas įgalioja kitus asmenis dalyvauti viešųjų pirkimų, jungtinės veiklos sutarčių sudarymo ar kitoje bendrovės ūkinėje veikloje, neeliminuoja vadovo atsakomybės už ūkio subjekto padarytus teisės pažeidimus, nes, pagal Konkurencijos įstatymą, būtent vadovui kaip vienasmeniam valdymo organui kyla tiesioginė pareiga ir atsakomybė užtikrinti, jog bendrovė nedarytų konkurencijos teisės pažeidimų (Konkurencijos įstatymo 40 straipsnis). Vadovo nežinojimas ar nedalyvavimas atitinkamų pažeidimų daryme vertintinas kaip neatidumas ir nerūpestingumas, nepakankamas dalyvavimas bendrovės veikloje, todėl kvalifikuojamas pagal to paties įstatymo 40 straipsnio 2 dalį.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad prisidėjimu Konkurencijos įstatymo prasme laikytini ne tik aktyvūs veiksmai, kuriais ūkio subjekto vadovas tiesiogiai prisideda prie teisės pažeidimo, bet ir neveikimas (Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ar aplaidumas (tos pačios dalies 3 punktas). Todėl sankcijos ūkio subjekto vadovui skyrimas pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnį nėra siejamas vien tik su vadovo tiesioginiu (aktyviu) prisidėjimu prie atitinkamo teisės pažeidimo. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar buvo laikytasi pareigos veikti atitinkamu būdu ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, ar Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė pažeidimą, jo sunkumą, trukmę, mastelį ir kitas aplinkybes, įskaitant ir paskirtos sankcijos dydį (LVAT 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje eA-105-822/2022).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja pagrįstai konstatavo, jog UAB „Naujininkų ūkis“ vadovas S. Č. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu prisidėjo prie Konkurencijos įstatymo pažeidimo, t. y. draudžiamo susitarimo dėl komercinių pasiūlymų derinimo, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotame Pirkime. Šios aplinkybės detaliai įvertintos ir nustatytos Konkurencijos tarybos Nutarimo skirti sankciją 1 dalyje. Teismas vertina, jog sankcijų individualizavimui reikšminga aplinkybė Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 3 punkto prasme, t. y. vertinant ūkio subjekto buvusio vadovo prisidėjimo prie ūkio subjektų padaryto pažeidimo pobūdį, yra nustatyta.

Kaip jau minėta, nustačius, jog ūkio subjekto vadovas prisidėjo prie pažeidimo padarymo, turi būti vertinamos aplinkybės, turinčios reikšmės sankcijos skyrimui (Įstatymo 41 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas prašo teismo neskirti pagrindinės sankcijos, atsakovas gailisi dėl susiklosčiusios faktinės situacijos, kurios negalėjo įtakoti.

Teismas pažymi, jog baudų už konkurencijos teisės pažeidimus skyrimo ūkio subjektams taisyklės yra aktualios ir sankcijų skyrimo ūkio subjektų vadovams požiūriu. LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta (žr., pvz., 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1301/2012). Teismas pabrėžia, kad skiriant sankciją svarbu įvertinti tai, kad įmonės vadovui yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Pagal susiformavusią kasacinio teismo praktiką, „bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Iš Nutarimo skirti sankciją matyti, kad pareiškėja nustatė, jog atsakovas tiesiogiai neprisidėjo prie padaryto pažeidimo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad Bendrovė daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti jam kelią; atsakovas netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję atlikti tyrimą. Pareiškėja įvertino, kad nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta; įvertino, kad atsakovas Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu prisidėjo prie draudžiamo susitarimo dėl konkurencijos ribojimo, kuris apėmė tik vieną viešąjį pirkimą, kad pažeidimas truko neilgą laiką, todėl sprendė, kad yra pagrindas atsakovui skirti mažesnes sankcijas.

Pasisakant dėl atsakovo argumentų, susijusių su jo amžiumi pažymėtina, kad pareiškėjos prašoma taikyti sankcija siejama su apribojimu eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, tačiau ne galimybe dirbti iš esmės.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjos prašoma skirti sankcija yra per griežta ir piniginiu aspektu viršijanti Bendrovei skirtą baudą, nes atleidus atsakovą iš pareigų jis netektų 214 841,58 Eur. Taigi, atsakovas vadovo darbo užmokesčio netekimą sieja su sankcija, kas, teismo vertinimu, nėra teisinga. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro. Taigi, pareiškėja prašo apriboti atsakovui teisę trejus metus eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu (pagrindinė sankcija) ir skirti 1 000 Eur baudą. Būtent skiriant baudą yra vertinama ir Bendrovei paskirtas baudos dydis bei kitos, jau minėtos ir pareiškėjos įvertintos aplinkybės, įtakojančios atsakovui skiriamos baudos dydį.

Pasisakant dėl atsakovo argumentų, jog pareiškėja nenurodo konkrečių veiksmų, kurių turėjo imtis atsakovas, kurie būtų laikomi kaip padėjimas Tarnybai nustatyti pažeidimą pažymėtina, kad bendradarbiavimu ir padėjimu atsakovei yra laikomi tokie ūkio subjekto veiksmai, kuriuos jis atlieka savo iniciatyva, kad padėtų išsiaiškinti su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad Tarybos tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas, kaip taisyklė, negali būti kvalifikuojamas kaip bendradarbiavimas ar pagalba konkurencijos institucijai (LVAT 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016 ir kt.). Pareiškėjos atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovas vykdė Tarnybos paklausimus dėl informacijos pateikimo, tačiau dokumentus ir informaciją teikė ne savo iniciatyva. Taigi, ir šie atsakovo argumentai laikomi nepagrįstais.

Teismas vertina, jog Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto vadovo veiksmus bei tinkamai vertino atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme. Pažymėtina, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimai yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, vien šio susitarimo sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas netaikyti pagrindinės sankcijos (apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu), pakeičiant ją didesne skirtina bauda, negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai Konkurencijos tarybos prašymas tenkinamas pilnoje apimtyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijos taikymo tenkinti pilna apimtini.

S. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 1 000 Eur baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėDiana ButrimienėArūnas Kaminskas