Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1282-624/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-20
Bylos Nr.: eA-1282-624/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01771-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Atsakovas: S. Č.
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-1282-624/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01771-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2; 11.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijos skyrimo S. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti sankciją uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ (toliau – ir UAB „Naujininkų ūkis“, Bendrovė) vadovui S. Č. (toliau – ir atsakovas) – 3 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 1 000 Eur baudą.).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 1S-57 (2022) (toliau – ir Nutarimas dėl sankcijos), kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu UAB „Naujininkų ūkis“ vadovui S. Č. trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 1 000 Eur baudą (toliau – ir Prašymas).

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Konkurencijos taryba 2019 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1S-93 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų viešajame pirkime atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) pripažino, jog UAB „Būsto aplinka“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mano aplinka”) ir UAB „Naujininkų ūkis“, padedant UAB „City Service Engineering“ (toliau – ir UAB „CSE“), sudarė draudžiamą susitarimą, kuriuo buvo derinami komerciniai pasiūlymai Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime (toliau – ir Pirkimas), ir toks susitarimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį (toliau – ir Pažeidimas). City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „CSE“ ir UAB „Būsto aplinka“ kaip vienas ekonominis vienetas pripažintos solidariai atsakingomis už sudarytą susitarimą. Ūkio subjektų susitarimas pripažintas ribojančiu konkurenciją pagal tikslą. Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą Konkurencijos taryba Nutarimu UAB „Naujininkų ūkis“ skyrė 31 000 Eur baudą.

2.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-853-816/2020 patenkino City Service SE, UAB „CSE“ skundus, iš dalies patenkino UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus. Teismas pakeitė Konkurencijos tarybos Nutarimą ir pripažino, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus pažeidė UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“. Teismas taip pat grąžino Konkurencijos tarybai iš naujo spręsti UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ baudų individualizavimo klausimą.

2.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė. LVAT sprendė, jog Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, jog UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą, kuriame dalyvavo ir UAB „CSE“. LVAT padarė išvadą, jog Nutarime nepagrįstai buvo taikyta atsakomybė City Service SE ir UAB „Mano Būsto priežiūra“. Atsižvelgiant į tai, LVAT panaikino Nutarimo dalį, kurioje pripažinta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE skirtos baudos. LVAT taip pat grąžino Konkurencijos tarybai spręsti UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „CSE“ baudų individualizavimo klausimą. Atsižvelgiant į šią LVAT nutartį, Nutarimas UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu įsiteisėjo.

2.5. Prašomą taikyti sankciją Konkurencijos taryba siūlė skirti įvertinusi UAB „Naujininkų ūkis“ vadovo S. Č. prisidėjimo prie pažeidimo padarymo aplinkybes bei įvertinus aplinkybes, turinčias reikšmės sankcijų skyrimui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas S. Č. pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė tokius argumentus:

3.1. UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė draudžiamą susitarimą ir tai yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau, nepriklausomai nuo to, skiriant atsakovui, kaip šio ūkio subjekto vadovui, baudą, yra būtina taikyti individualizuotą, o ne automatinį požiūrį į taikomą sankciją, teisminio konkrečių bylos aplinkybių įvertinimą. Atsakovas nesutiko, kad jis prisidėjo prie konkurencijos teisės pažeidimo padarymo. Atsakovo kaip Bendrovės vadovo atsakomybė už pažeidimo pavojingumą turi būti individualizuota, vertinant pačio atsakovo vaidmenį pažeidime bei pažeidimo suvokimą ir (žinojimą [objektyvus kriterijus] ar tik galėjimą žinoti [subjektyvus kriterijus]), o ne vadovautis draudžiamo susitarimo pavojingumo faktu per se (pačiu savaime). Bendrovės pažeidimas truko labai trumpą laiką ir apėmė tik vieną viešąjį pirkimą.

3.2. Nuo konstatuoto pažeidimo jau yra praėję daugiau nei ketveri metai ir Bendrovė per šį laikotarpį nėra padariusi jokių pažeidimų; Bendrovės kaip ūkio subjekto padaryto pažeidimų trukmė yra trumpa, vienkartinio pobūdžio, o pati Bendrovė, po tiesiogiai pažeidime dalyvavusio darbuotojo D. J. atleidimo, – neatliko Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Taryba, skirdama sankciją, nors ir pasisakė dėl pažeidimo trukmės ir vienkartinio jos pobūdžio, tačiau į tai nebuvo pakankamai atsižvelgta skiriant neproporcingą apribojimą atsakovui eiti vadovaujančias pareigas, nevertinta, kad Bendrovė, vadovaujama atsakovo, konkurencijos teisės pažeidimų nei prieš draudžiamą susitarimą, nei po jo – neatliko.

3.3. Atsakovas nesutiko, kad jis, kaip Bendrovės vadovas, prisidėjo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo, ir pažymėjo, kad apskritai nežinojo apie Bendrovės daromą pažeidimą ir jo veiksmai kvalifikuotini pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą (ne 2 p.), kas turi įtakos atsakovui skiriamos sankcijos dydžiui.

3.4. Atsakovas nesutinka, kad jis prisidėjo prie įkainių skaičiavimo, t. y. sąmoningais tyčiniais veiksmais, žinodamas apie galimą pažeidimą, pasiūlė atitinkamus įkainius. Nutarimo 42 pastraipoje nustatyta, kad UAB „Naujininkų ūkis“ (duomenys neskelbtini) D. J. kartu su (duomenys neskelbtini) S. Č. parengė UAB „Naujininkų ūkis“ komercinį pasiūlymą. Atsakovas nurodė D. J. buvęs supažindintas su įkainiais nežinodamas jų derinimo su konkurentais aplinkybių, tai nėra ir negali būti vertinama ir laikytina nustatyta aplinkybe, kaip atsakovo prisidėjimas prie jų skaičiavimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakingu už pasiūlymų rengimą paskirtas D. J., o įkainių rengimas ir galimai atliktas derinimas su konkurentais – atliktas be atsakovo žinios. Atsakovas dalyvavo rengiant pasiūlymą ir jį vertino per turimą patirtį (Nutarimo 77 punktas). Tačiau tai jokiu būdu ir apimtimi negali būti vertinama kaip sąmoningas atsakovo kaip vadovo žinojimas ir dalyvavimas įkainių derinime.

3.5. Atsakovas neneigė, kad 2018 m. birželio 28 d., 29 d. ir liepos 2 d. bendravo su UAB „Būsto aplinka“ (duomenys neskelbtini) M. S. ir (duomenys neskelbtini) A. S. (Nutarimo 207 pastraipa), tačiau bendravimas vadovo vyko dėl visai kitų aplinkybių – kitų sutarčių vykdymo, kaip tai pažymėtina Nutarimo 106 punkte. Telefoninių pokalbių išklotinės Konkurencijos tarybai buvo pateiktos pačio atsakovo, ir tai patvirtina, jog tokios išklotinės savanoriškai nebūtų teikiamos, jei telefonu būtų tartasi ar derinta dėl draudžiamo susitarimo, žinant, kad Konkurencijos taryba galės tokius įrodymus panaudoti prieš patį atsakovą ar Bendrovę. Dėl draudžiamo pirkimo buvo bendrauta Bendrovės darbuotojo D.J., su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M., taip pat su UAB „Būsto aplinka“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mano aplinka“) (duomenys neskelbtini) A. S.. LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 121 punkte nepatvirtino ir nenustatė, kad išimtinai vadovų – atsakovo ir UAB „Būsto aplinka“ (duomenys neskelbtini) S. S. – bendravimas buvo susijęs su draudžiamu pirkimu.

3.6. Tyrimo metu ir teismų nustatytose aplinkybėse nėra konstatuota, kad atsakovas sąmoningai, žinodamas apie draudžiamą susitarimą, derino įkainius. Atsakovo telefoniniai pokalbiai vykę su UAB „Būsto aplinka“ (duomenys neskelbtini) S. S. ir A. S., kurių išklotines pateikė Bendrovė savo iniciatyva tyrimui, ir kurių turinio sąsajumas su draudžiamu susitarimu nėra įrodytas, kvalifikuojant atsakovo asmeninę atsakomybę ir skiriant jam sankciją negali būti vertinamas. Konkurencijos tarybos Nutarimo dėl sankcijos 22 punkte pateiktas vertinimas dėl atsakovo dalyvavimo derinant įkainius ir kontaktavimo telefonais nėra pagrįstas.

3.7. Atsakovas sutiko, kad pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalį atsakovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo. Tačiau teigia apie Bendrovės daromą pažeidimą nežinojęs, nors ir turėjo kaip vadovas žinoti (Įstatymo 40 str. 2 d. 3 p.). Ši aplinkybė yra svarbi ir į ją turi būti atsižvelgta individualizuojant atsakovo atsakomybės klausimą.

3.8. Nors pareiškėjo yra nurodoma, kad atsakovo elgesys teikiant pareiškėjui informaciją, bendradarbiaujant, nesislapstant, netrukdant tyrimo yra vertinami kaip neaktyvūs veiksmai, o baudos sumokėjimas be jokio nepagrįsto vilkinimo (nors pirmos instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas) – nerodo jokio išskirtinio atsakovo elgesio, kaltės nebuvimo, nedalyvavimo pažeidime, tačiau nėra nurodoma, kokių proaktyvių veiksmų turėjo ir galėjo imtis atsakovas padedant pareiškėjui nustatyti pažeidimą, juolab kai atsakovas nežinojo apie padarytą darbuotojo pažeidimą Bendrovės vardu.

Šalies argumentai

3.9. Pareiškėjas, prašydamas atsakovui skirti sankciją, nevertino aplinkybių, kad atsakovas nedelsiant ėmėsi preventyvių veiksmų, siekdamas užkardyti galimus pažeidimus, todėl D. J. darbo sutartis nedelsiant po nustatyto pažeidimo buvo pakeista į terminuotą (kol vyko tyrimas) ir atsakovo iniciatyva buvo nutraukta nuo 2018 m. rugsėjo 30 d., terminui pasibaigus, įvertinus galimai padarytą pažeidimą.

3.10. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovo patirties neturėjimas tokio dydžio konkursuose ir sąžiningas nežinojimas apie galimai daromą D. J. pažeidimą neturi įtakos sankcijos skyrimui. Ši aplinkybė savarankiškai patvirtina, kad atsakovas neturėjo pagrindo įtarti apie darbuotojo daromą pažeidimą, nes trečiojo asmens pasitelkimas peržiūrėti (aišku jei ne konkurentas) tokiems konkursams, įvertinant kvalifikacinius reikalavimus, būtų pagrįstas ir logiškas. Atsakovas, nežinodamas apie daromą jo Bendrovės pažeidimą, neturėjo net galimybės pasinaudoti Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, todėl jam, kaip Bendrovės vadovui, negalėtų būti skirta apskritai pareiškėjos prašoma sankcija (Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d.).

3.11. Pareiškėjas 2022 m. kovo 15 d. rašte nurodė, kad apribojimas eiti vadovaujančias pareigas sąlygotų atleidimą iš pareigų, kas labai neigiamai paveiktų galimybes susirasti bet kokį darbą dėl esamo amžiaus ((duomenys neskelbtini)); būtų baudžiamojo pobūdžio, o ne prevencinio, nes Bendrovė niekada nedalyvavo tokio pobūdžio ir dydžio pirkime, ir jai uždrausta dalyvauti tokiuose pirkimuose; atsakovas turi ilgametę patirtį, nuo 2004 metų vadovaujant gyvenamųjų namų administravimo įmonėms; UAB „Naujininkų ūkis“ vadovauja nuo 2012 metų; vadovauja 12 darbuotojų kolektyvui, nors pardavimų apyvartos siekia 3 mln. Eur, tačiau pelningumas labai mažas – artimas 1 procentui. Todėl netekus galimybės vadovauti įmonei, yra rizika pačiai įmonei nerasti vadovo su tokia patirtimi, kas gali sąlygoti pačios įmonės žlugimą ir darbo vietų neišsaugojimą. Tačiau šiuos atsakovo argumentus pareiškėjas nepagrįstai vertino kritiškai.

3.12. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybės sąlyga [nežinojo apie pažeidimą, bet privalėjo žinoti] yra tiesiogiai nereikalaujanti tokio įrodinėjimo standarto, koks būtinas kitose teisenose, šiuo atveju, visų pirma, būtina identifikuoti vadovo pareigą žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą ir, antra, būtina įvertinti Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies požiūriu, ar šios pareigos pažeidimas pakankamas atsakomybei kilti. Atsakovas sutiko, kad net nežinant apie daromą pažeidimą, bet esant pareigai apie tai žinoti, tai yra pagrindas atsakomybei kilti, tačiau prašė teismo įvertinti visų aplinkybių, dėstomų atsiliepime, visetą ir vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais įvertinti, kad šios pareigos pažeidimas yra nepakankamas pagrindas atsakomybei kilti ir neskirti sankcijos.

3.13. Pareiškėjo prašoma skirti sankcija yra per griežta ir piniginiu aspektu viršijanti Bendrovei skirtą baudą, nes atleidus atsakovą iš pareigų jis netektų 214 841,58 Eur. Teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, nėra saistomas pareiškėjo siūlymo nei dėl sankcijų skaičiaus, nei dėl jų dydžio. Prašė teismo neskirti pagrindinės sankcijos, nes atsakovas gailisi dėl susiklosčiusios faktinės situacijos, kurios negalėjo objektyviai įtakoti ir užkirsti kelią draudžiamam susitarimui. Teismui nusprendus, kad atsakovui neskyrus pagrindinės sankcijos – papildoma sankcija yra per maža, atsakovas sutiktų dėl papildomos sankcijos peržiūrėjimo. Bet pagrindinės sankcijos taikymas atsakovui neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo tikslų.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl sankcijos taikymo patenkino pilna apimtimi: S. Č. trejiems metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrą 1 000 Eur baudą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Taryba 2019 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1S-93 (2019) pripažino, jog UAB „Būsto aplinka“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mano aplinka”) ir UAB „Naujininkų ūkis“, padedant UAB „City Service Engineering“ sudarė draudžiamą susitarimą, kuriuo buvo derinami komerciniai pasiūlymai Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkime, ir toks susitarimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. City Service SE, UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „CSE“ ir UAB „Būsto aplinka“ kaip vienas ekonominis vienetas pripažintos solidariai atsakingomis už sudarytą susitarimą. Ūkio subjektų susitarimas pripažintas ribojančiu konkurenciją pagal tikslą. Bendrovei už Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą Taryba Nutarimu paskyrė 31 000 Eur baudą.

5.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu patenkino City Service SE, UAB „CSE“ skundus, iš dalies patenkino UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ skundus dėl Nutarimo panaikinimo, pakeitė Konkurencijos tarybos Nutarimą ir pripažino, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus pažeidė UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Naujininkų ūkis“ ir UAB „Būsto aplinka“. Teismas taip pat grąžino Konkurencijos tarybai iš naujo spręsti UAB „Mano Būsto priežiūra“, UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ baudų individualizavimo klausimą.

5.3. LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino Nutarimo dalį, kurioje pripažinta, kad UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir City Service SE skirtas baudas. LVAT taip pat grąžino Konkurencijos tarybai spręsti UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „CSE“ baudų individualizavimo klausimą. Nutarimas UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu įsiteisėjo.

5.4. Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatomis, 2022 m. balandžio 26 d. priėmė Nutarimą dėl sankcijos kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su Prašymu skirti UAB „Naujininkų ūkis“ vadovui S. Č. sankciją – trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 1 000 Eur baudą.

6. Teismas, įvertinęs Įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 2, 4, 5 dalių nuostatas, sutiko su Konkurencijos tarybos išvada, kad susitarimai bei suderinti veiksmai dėl kainų nustatymo, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, vien šio susitarimo sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas nustatyti ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą yra teisingai nustatytas Konkurencijos tarybos.

7. Teismas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl kompetentingos institucijos už konkurencijos teisės pažeidimus paskirtos baudos laikymo baudžiamąja sankcija pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio taikymo sritį, bei teismo kompetenciją ją panaikinti, aspektais, susijusiais tiek susijusiu su fakto, tiek – su teisės klausimo taikymu; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika dėl teismo galimybes tinkamai individualizuoti asmenų teisių apribojimus, vertindamas Tarybos prašomą atsakovui skirti sankciją pažymėjo, kad yra būtina nustatyti, ar ūkio subjekto vadovas prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bei, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, tinkamai individualizuoti sankcijas.

8. Teismas, įvertinęs atsakovo teismui nurodytus argumentus dėl sankcijos neskyrimo, sutiko, kad atsakovo prisidėjimas prie pažeidimo yra formuluojamas pagal Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas – tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui.

9. Teismas įvertino Nutarime nustatytas aplinkybes, kad UAB „Naujininkų ūkis“ komercinį pasiūlymą D. J. parengė kartu su (duomenys neskelbtini) S. Č., ir vertino, kad atsakovo argumentai, jog parengtą pasiūlymą vertino per patirtį, nekeičia atsakovo atsakomybės. Teismas, pasisakydamas dėl Tarybos nustatytų aplinkybių, jog prieš pat įmonėms pateikiant pasiūlymus Pirkime, UAB „Naujininkų ūkis“ (duomenys neskelbtini) S. Č. 2018 m. birželio 28 d., 29 d. ir liepos 2 d. bendravo su UAB „Būsto aplinka“ (duomenys neskelbtini) M. S. ir (duomenys neskelbtini) A. S., pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog tuo metu buvo bendrauta dėl kitų sutarčių vykdymo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar detalesnių paaiškinimų, dėl kokių kitų sutarčių vyko bendravimas, be to, LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 patvirtino Konkurencijos tarybos išvadas dėl draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo, bei nurodė, jog Nutarime nurodyti UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ kontaktai telefonu atitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių suponuojamą išvadą, kad UAB „Būsto aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ suderino savo pasiūlymus Pirkime, taip sudarydami draudžiamą susitarimą.

10. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 24 punkto, 40 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, aktualią teismų praktiką, padarė išvadą, jog pareiškėjas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Naujininkų ūkis“ vadovas S. Č. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu prisidėjo prie Konkurencijos įstatymo pažeidimo, t. y. draudžiamo susitarimo dėl komercinių pasiūlymų derinimo, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotame Pirkime. Šios aplinkybės detaliai įvertintos ir nustatytos Konkurencijos tarybos Nutarimo skirti sankciją 1 dalyje. Teismas vertino, jog sankcijų individualizavimui reikšminga aplinkybė Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 3 punkto prasme, t. y. vertinant ūkio subjekto buvusio vadovo prisidėjimo prie ūkio subjektų padaryto pažeidimo pobūdį, yra nustatyta.

11. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą neskirti pagrindinės sankcijos, nes atsakovas gailisi dėl susiklosčiusios faktinės situacijos, kurios negalėjo įtakoti, vadovaudamasis aktualia teismų praktika dėl sankcijos mažinimo, pažymėjo, kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į Nutarime skirti sankciją padarytą išvadą, jog: nenustatyta, kad atsakovas tiesiogiai neprisidėjo prie padaryto pažeidimo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad Bendrovė daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti jam kelią; atsakovas netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję atlikti tyrimą, vertino, jog: nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta; atsakovas Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu prisidėjo prie draudžiamo susitarimo dėl konkurencijos ribojimo, kuris apėmė tik vieną viešąjį pirkimą; pažeidimas truko neilgą laiką, todėl sprendė, kad yra pagrindas atsakovui skirti mažesnes sankcijas.

12. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, susijusių su jo amžiumi pažymėjo, kad pareiškėjos prašoma taikyti sankcija siejama su apribojimu eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, tačiau ne su galimybe dirbti iš esmės.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai darbo užmokesčio netekimą sieja su sankcija, ir nepagrįstai teigia, jog prašoma skirti sankcija yra per griežta ir piniginiu aspektu viršijanti Bendrovei skirtą baudą, nes atleidus atsakovą iš pareigų jis netektų 214 841,58 Eur, ir nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjas prašo apriboti atsakovui teisę trejus metus eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu (pagrindinė sankcija) ir skirti 1 000 Eur baudą. Būtent skiriant baudą yra vertinama ir Bendrovei paskirtas baudos dydis bei kitos, jau minėtos ir pareiškėjos įvertintos aplinkybės, turinčios įtakos atsakovui skiriamos baudos dydžiui.

14. Teismas dėl atsakovo argumentų, jog pareiškėjas nenurodo konkrečių veiksmų, kurių turėjo imtis atsakovas, kurie būtų laikomi kaip padėjimas Tarnybai nustatyti pažeidimą, pažymėjo, kad bendradarbiavimu ir padėjimu atsakovei yra laikomi tokie ūkio subjekto veiksmai, kuriuos jis atlieka savo iniciatyva, kad padėtų išsiaiškinti su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas dokumentus ir informaciją teikė ne savo iniciatyva.

15. Teismas konstatavo, kad Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto vadovo veiksmus bei tinkamai vertino atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme, todėl netenkino atsakovo prašymo netaikyti pagrindinės sankcijos (apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu), pakeičiant ją didesne skirtina bauda.

III.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą: dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo atmesti Tarybos 2022 m. gegužės 2 d. prašymą skirti sankciją S. Č.; o tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas manytų, kad sankcija S. Č. turi būti skiriama, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir Tarybos prašymą skirti sankciją S. Č. tenkinti iš dalies, skiriant S. Č. 1 000 Eur (ar kito, teismo nuomone, proporcingo dydžio) baudą, tačiau neapribojant S. Č. teisės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu; priteisti iš pareiškėjo apelianto S. Č. naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas, papildomai akcentuojant:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į imperatyvius Konkurencijos įstatyme nustatytus kriterijus ir netinkamai individualizavo sankciją atsakovui bei priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

17.2. Atsakovo atžvilgiu buvo taikytas selektyvus teisingumas, tuo šiurkščiai pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, kadangi Taryba, nagrinėdama su Pažeidimu susijusias faktines aplinkybes, yra pripažinusi, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pažeidė ne tik UAB „Naujininkų ūkis“, bet ir UAB Būsto aplinka, UAB „City Service Engineering“, ir minėtoms įmonėms skirta ženkliai didesnė bauda, nei Bendrovei, tačiau Taryba kreipėsi į teismą tik dėl atsakovui, kaip Bendrovės vadovui skirtinos sankcijos, todėl atsakovas, būdamas tokioje pat teisinėje situacijoje kaip ir UAB Būsto aplinka bei UAB „City Service Engineering“ vadovai, sulaukė žymiai didesnių neigiamų pasekmių, ir tai prieštarauja gerojo administravimo principui, pažeidžia atsakovo teises ir nėra suderinami su teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, taip pat asmenų lygiateisiškumo, objektyvumo, proporcingumo bei skaidrumo principais.

17.3. Šiuo konkrečiu atveju institucija privalėjo nurodyti priežastis, dėl kurių nesikreipė dėl kitų ūkio subjektų vadovų atsakomybės ir paaiškinti, kodėl tos priežastys negalėjo būti taikomos ir atsakovo atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Teismas netinkamai įvertino ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą, t. y. nesivadovavo Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir aktualia LVAT praktika, ir tik deklaratyviai nurodė, kad pažeidimas yra vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų ir vien tokio susitarimo sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, jog: UAB „Naujininkų ūkis“ buvo skirta sąlyginai nedidelė bauda; draudžiamas susitarimas buvo sudarytas tik dėl vieno viešojo pirkimo, jo trukmė – vos 47 dienos; UAB „Naujininkų ūkis“ yra maža įmonė , turinti ribotas galimybes paveikti konkurenciją rinkoje; vadovai, prisidėdami prie tokių Konkurencijos įstatymo pažeidimų, padaro savarankiškus teisės pažeidimus, tačiau tokie pažeidimai, kaip prisidėjimas prie pagrindinio konkurencijos teisės pažeidimo, savo pobūdžiu yra ne tokie pavojingi, todėl vadovams negali būti taikomos griežtesnės sankcijos negu patiems ūkio subjektams.

17.5. Teismas netinkamai kvalifikavo Atsakovo prisidėjimo prie Konkurencijos įstatymo pažeidimo būdą pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį (t. y. tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui). Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas aktyviai neprisidėjo prie pažeidimo darymo (Konkurencijos įstatymo 40 str. 2 d. 2 p.), bet šią poziciją grindė aktyviais atsakovo veiksmais, t. y. tuo jog atsakovas 2018 m. birželio 28 d., 29 d. ir liepos 2 d. bendravo su UAB „Būsto aplinka“ atstovais bei pasirašė parengtus viešojo pirkimo dokumentus. Kadangi bendravimas yra aktyvus veiksmas, bendravimas su UAB „Būsto aplinka“ atstovais, kaip kvalifikuojanti prisidėjimo prie pažeidimo būdo aplinkybė gali būti laikoma tik tuo atveju, jeigu būtų kvalifikuojamas tiesioginis (Konkurencijos įstatymo 40 str. 2 d. 1 p.) prisidėjimo prie pažeidimo būdas (nustatyta, kad buvo bendraujama dėl pažeidimo, tačiau ši aplinkybė neįrodyta); pasiūlymo viešajam pirkime dokumento pasirašymas taip pat būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu atsakovo veiksmai būtų kvalifikuojami kaip tiesioginis prisidėjimo prie pažeidimo būdas (Konkurencijos įstatymo 40 str. 2 d. 1 p.).

17.6. Teismas, norėdamas kvalifikuoti atsakovo prisidėjimą pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turėjo nustatyti šias aplinkybes: (1) atsakovas turėjo pagrindą įtarti daromą pažeidimą, pavyzdžiui, žinojo, jog jo darbuotojas, atsakingas už viešojo pirkimo pasiūlymo pateikimą, prieš pasiūlymo pateikimą bendrauja su konkurentais, dalyvaujančiais pirkime; (2) atsakovas, įtardamas apie pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų, tačiau šių aplinkybių teismas nenagrinėjo, bei vadovavosi neaktualia LVAT praktika.

Atsiliepimas

17.7. Atsakovas nesutinka, kad jis nepateikė duomenų, jog su UAB „Būsto aplinka“ atstovais 2018 birželio 28 d., 29 d. ir liepos 2 d. bendravo kitų sutarčių klausimais, ir pažymi atsiliepime į Prašymą skirti sankciją pateikęs paaiškinimus, kad su UAB „Būsto aplinka“ atstovais bendravo dėl kitų iš šios įmonės įsigyjamų paslaugų – laiptinių valymo, kapinių priežiūros paslaugų, be to, LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 taip pat nepatvirtino ir nenustatė, kad atsakovo bendravimas su UAB „Būsto aplinka“ atstovais buvo dėl draudžiamo susitarimo.

17.8. Teismas galėjo pripažinti, jog atsakovo prisidėjimas yra tiesioginis (Konkurencijos įstatymo 40 str. 2 d. 1 p.) arba aplaidus pareigų vykdymas (Konkurencijos įstatymo 40 str. 2 d. 3 p.). Tačiau nei Taryba, nei teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kvalifikuoti atsakovo pažeidimą remiantis Konkurencijos įstatymo 40 str. 2 d. 2 p.

17.9. Teismas netinkamai įvertino atsakovo elgesį Tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu, t. y. nenustatė atsakovo savanoriško bendradarbiavimo tiriant Pažeidimą, ir neįvertino aplinkybės, jog atsakovas ne tik bendradarbiavo su Taryba, tačiau ir ėmėsi prevencinių veiksmų, siekiant užkardyti galimus pažeidimus (atleidžiant D. J.).

17.10. Teismas, skirdamas sankciją atsakovui, neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių (sankcija neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą; atsakovas negautų 214 841,58 Eur pajamų; pažeidimas buvo vienkartinis veiksmas; nedidelio masto). Šiuo atveju egzistuoja teisinės prielaidos atsakovui skirti švelnesnę nei Konkurencijos įstatyme numatytą sankciją, neapribojant S. Č. teisės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu.

18. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

18.1. Taryba nesutinka, kad buvo pažeistas asmenų lygybės principas, nes nebuvo kreiptasi į teismą dėl sankcijų UAB Būsto aplinka ir UAB „CSE“ vadovams, ir pažymi, jog kitų ūkio subjektų vadovų atžvilgiu nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių prisidėjimą prie Pažeidimo padarymo, be to, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo atžvilgiu toks kreipimasis nepagrįstas, pažeidžiantis teisės principus, ar kad jam sankcijos dėl to neturi būti skiriamos, arba turėtų būti švelninamos.

Šalies argumentai

18.2. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3, o ne 2 punktą, ir pažymi, kad atsakovo veiksmai yra išsamiai išanalizuoti Nutarime ir Prašyme teismui. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog su konkurentais buvo bendrauta dėl visai kitokių priežasčių, nesusijusių su draudžiamu susitarimu, nes šios aplinkybės konstatuotos LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021.

18.3. Atsakovas, pats rengęs komercinį pasiūlymą, taip pat prieš pat pasiūlymų pateikimą bendravęs su kitų įmonės atstovais, nors iki to laiko su šiais asmenimis nekontaktavęs, nors ir tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau, kaip įmonės vadovas, turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų užkirsti jam kelią. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra numatyta, jog ūkio subjekto vadovo prisidėjimas prie padaryto pažeidimo pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą privalo būti įrodinėjamas tam tikrais aktyviais veiksmais, tačiau tokie veiksmai galimi, t. y. ūkio subjekto vadovas, nors ir pats tiesiogiai neatlieka pažeidimą sudarančių veiksmų, tačiau jo atliekami veiksmai sudaro pagrindą įtarti, kad gali būti daromas konkurencijos teisės pažeidimas, tačiau vadovas aplaidžiai nesiima jokių veiksmų užkirsti kelią pažeidimo padarymui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovo veiksmų kvalifikuoti pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. jog atsakovas nežinojo apie bendrovės daromą pažeidimą, nors, kaip vadovas, turėjo žinoti, kadangi buvo nustatyta, jog atsakovas S. Č. pats atliko tam tikrus aktyvius veiksmus, t. y. dalyvavo komercinio pasiūlymo rengime ir prieš pat pasiūlymų pateikimą bendravo su kitų įmonių atstovais, ir iš šių veiksmų galėjo įtarti pažeidimą, tačiau nesiėmė veiksmų užkirsti jam kelio.

18.4. Konkurencijos taryba įvertino atsakovo vadovaujamos Bendrovės padaryto pažeidimo pavojingumą ir savo argumentus išsamiai išdėstė Prašyme. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas atsakovui sankciją, vadovavosi Konkurencijos tarybos Prašyme nurodytomis ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintomis aplinkybėmis, susijusiomis su Pažeidimo pavojingumu, taip pat buvo įvertintas faktas, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas tik dėl vieno viešojo pirkimo, taip pat įvertinta jo trukmė, ir šios aplinkybės lėmė, kad Konkurencijos taryba prašė teismo pareiškėjui skirti mažesnes sankcijas, t. y. minimalų vadovo diskvalifikavimą trejiems metams bei 1 000 Eur dydžio piniginę baudą. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (kad UAB „Naujininkų ūkis“ yra maža įmonė ar kad jai buvo skirta sąlyginai nedidelė bauda), nesudaro pagrindo papildomai švelninti VAAT sprendimu atsakovui skirtas sankcijas, nes ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad ji padarė itin pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą, be to, Konkurencijos įstatyme nenumatyta tokia aplinkybė kaip pagrindas neskirti sankcijos vadovui, kurio vadovaujama įmonė yra maža.

18.5. Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad baudų dydžius ūkio subjektams iš esmės nulemia tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos, todėl jeigu šios pajamos nedidelės, ūkio subjektui skirtina bauda nėra didelė. Aplinkybė dėl mažo baudos dydžio ūkio subjektui savaime neturėtų lemti aplinkybės, kad ūkio subjekto vadovui dėl to turėtų būti skiriama tik simbolinio dydžio sankcija, neturinti jokio prevencinio ir atgrasomojo poveikio, be to, pagal LVAT praktiką nereikia sieti sankcijų ūkio subjektui su sankcijomis jų vadovams, kadangi tiek tokios sankcijos, tiek jų skyrimo tvarka reglamentuota atskirai.

18.6. Taryba pabrėžia tinkamai įvertinusi pažeidimo trukmę (47 d.), į tai buvo atsižvelgta atsakovui prašant skirti minimalią sankciją. Taryba, vadovaudamasi LVAT praktika, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas savanoriškai nebendradarbiavo su pareiškėju tiriant pažeidimą, t. y. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų padėjęs Konkurencijos tarybai atlikti tyrimą, todėl toks jo elgesys neturi įtakos skiriamų sankcijų dydžiui. Aplinkybė dėl UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojo darbo sutarties nutraukimo nėra reikšminga vertinant Bendrovės atsakomybę už praeityje atliktus konkurencijos teisės pažeidimus.

18.7. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovui skyrus vadovo diskvalifikavimo sankciją, dėl savo amžiaus ((duomenys neskelbtini)) jam bus apsunkinta galimybė susirasti kitą darbą, kas neproporcingai apsunkintų jo finansinę padėtį bei lemtų negautas pajamas (kurios, atsakovo vertinimu, sudaro 214 841,58 Eur), ir pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovas negalės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis negalės dirbti jokio kito darbo, siekiant gauti pajamų pragyvenimui, be to, atsakovas yra darbingo amžiaus, o toks teisės pasirinkti darbą ribojimas yra laikinas bei itin siauras, kadangi nėra uždraudžiama apskritai dirbti ir pasirinkti darbo vietos.

18.8. Aplinkybės, kad UAB „Naujininkų ūkis“ pažeidimas buvo vienkartinis, o nuo pažeidimo padarymo yra praėję beveik keturi metai ir jokių pažeidimų Bendrovė nei prieš tai, nei po to daugiau neatliko, nėra reikšmingos ir nesudaro pagrindo sankcijų mažinimui, nes ši aplinkybė nėra Konkurencijos įstatyme numatytas teisinis pagrindas neskirti bendrovės vadovui sankcijos.

18.9. Pareiškėjas Prašyme dėl sankcijos UAB „Naujininkų ūkis“ vadovui skyrimo pagrindė būtinumą S. Č. atžvilgiu taikyti Konkurencijos įstatyme numatytas abi sankcijas. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą ir vadovo prisidėjimo laipsnį, jo turtinę padėtį, sankcijos pagrįstai neapsiribojo tik vadovo diskvalifikavimu, tačiau apėmė ir baudą.

18.10. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vadovo diskvalifikavimo sankcija yra numatyta kaip pagrindinė sankcija, o bauda numatyta kaip papildoma sankcija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas prisidėjo prie itin sunkaus konkurencijos teisės pažeidimo – kartelinio susitarimo, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotame Pirkime. Įvertinus tai, kad draudžiamas susitarimas apėmė vieną viešąjį pirkimą ir truko trumpą laiką, Prašyme buvo prašoma atsakovui skirti minimalias sankcijas – vadovo diskvalifikavimą trejiems metams bei, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, 1 000 Eur dydžio piniginę baudą. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių kitų sankcijų taikymui reikšmingų aplinkybių, todėl atsakovo aiškinimas, kad jam turėtų būti skiriama tik piniginė bauda, iš esmės prieštarauja Lietuvos teismų praktikai bylose dėl vadovų atsakomybės už prisidėjimą prie konkurencijos teisės pažeidimų, kurioje teismai pripažino, jog švelnesnės nei Konkurencijos įstatyme numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) galimas tik išskirtiniais atvejais. Vadovo diskvalifikavimo sankcija atitinka proporcingumo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos prašymo skirti atsakovui, UAB „Naujininkų ūkis“, pažeidusio Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytame kapinių priežiūros paslaugų pirkime, vadovui, sankciją – 3 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei 1 000 Eur baudą – pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino atsakovo veiksmus bei atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimai yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, o atsakovo prašymas netaikyti pagrindinės sankcijos (apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu), pakeičiant ją didesne skirtina bauda, negali būti tenkinamas, prašymą tenkino: atsakovui 3 metams apribojo teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skyrė 1 000 Eur baudą.

21. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas prašymus – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo prašymą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, pareiškėjo prašymą tenkinus iš dalies, skirti atsakovui 1000 Eur ar kito, teismo nuomone, proporcingo dydžio baudą, neapribojant teisės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu – grindžia, visų pirma, argumentais:

21.1. atsakovo atžvilgiu yra taikomas selektyvus teisingumas, tuo šiurkščiai pažeidžiant lygiateisiškumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus: draudžiamame susitarime taip pat dalyvavo UAB Būsto aplinka, UAB „City Service Engineering“, kurioms skirtos ženkliai didesnės baudos nei UAB „Naujininkų ūkis“, tačiau Konkurencijos taryba nesikreipė į teismą dėl sankcijų šių įmonių vadovams skyrimo;

21.2. teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas prisidėjo prie pažeidimo Konkurencijos įstatymo 40 str. 2 d. 2 p. nurodytu būdu: atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip prisidėjimas prie pažeidimo padarymo Konkurencijos įstatymo 40 str. 2 d. 3 p. nurodytu būdu;

21.3. teismas, individualizuodamas sankciją, neįvertino: pažeidimo pavojingumo: kad UAB „Naujininkų ūkis“ skirta sąlyginai nedidelė bauda, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas tik dėl vieno viešojo pirkimo, jog vadovo netiesioginis prisidėjimas prie Konkurencijos įstatymo pažeidimo negali būti laikomas pavojingesniu veiksmu nei pats pažeidimas, todėl vadovams negali būti taikomos griežtesnės asmeninės sankcijos nei ūkio subjektui, kuris padarė konkurencijos teisės pažeidimą; aplinkybės, kad atsakovas ėmėsi prevencinių veiksmų, siekiant užkardyti galimus pažeidimus; aplinkybės, kad sankcijos taikymas ypač neigiamai paveiktų atsakovo galimybes susirasti bet kokį darbą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma, iš esmės pritaria pareiškėjo argumentams, kad aplinkybė, jog dėl sankcijų skyrimo draudžiamame susitarime taip pat dalyvavusių UAB Būsto aplinka, UAB „City Service Engineering“, kurioms skirtos ženkliai didesnės baudos nei UAB „Naujininkų ūkis“, vadovams Konkurencijos taryba net nesikreipė į teismą, savaime nėra aplinkybė, dėl kurios atsakovas turėtų būti atleistas nuo atsakomybes / jam neskirtos sankcijos: Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos sąlygos vertinamos kiekvieno vadovo atžvilgiu. Argumentai, kad dėl sankcijos skyrimo atsakovui pareiškėjas kreipėsi nesant tam pagrindo, praleidęs terminus ar pan., nėra nurodyti; vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, pagal minėtą principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas nėra objektyviai pagrįstas (Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Nr. C-580/12 P Guardian Industries ir Guardian Europe prieš Europos Komisiją, 51 p.). Tačiau nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje taip pat aiškinama, net jei viešoji administracija, vadovaudamasi bendra praktika, gali būti šios praktikos saistoma (šiuo klausimu žr. 1987 m. sausio 21 d. Sprendimo F. V. prieš Komisiją, 268/84, Rink. p. 353, 14 ir 15 punktus bei 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C-189/02 P, C-202/02 P, C-205/02 P–C208/02 P ir C-213/02 P, Rink. p. I-5425, 211 punktą), tačiau vienodo požiūrio principas turi derėti su teisėtumo laikymusi, o tai reiškia, kad niekas negali savo naudai remtis neteisėtumu, padarytu kito asmens naudai (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. C‑259/10 ir C‑260/10, Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs prieš The Rank Group plc., 62 p.); pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai).

23. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmes pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad pareiškėjo šioje byloje nurodyti ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis prisidėjo prie pažeidimo Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu: Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis: 1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, įrodymai, kad atsakovas turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas UAB „Naujininkų ūkis“ daro pažeidimą, nėra pateikti: aplinkybė UAB „Naujininkų ūkis“ vadovas dalyvavo rengiant pasiūlymą, taip pat skambino telefonu UAB „Mano aplinka“ darbuotojams prieš pat pasiūlymų Pirkime pateikimo terminą (2018 m. birželio 28 – liepos 3 d.), to nepatvirtina, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikti duomenys, kokiu būdu UAB Būsto aplinka dokumentai atsirado UAB „Naujininkų ūkis“, kuris asmuo juo redagavo, t. y. pritaikė Pirkimui, taip pat kad atsakovas žinojo apie UAB „Naujininkų ūkis“ darbuotojo D. J. veiksmus, t. y. kontaktus su UAB „City Service Engineering“ darbuotoja J. M., nėra žinomas ir telefoninių pokalbių su UAB „Mano aplinka“ darbuotojais turinys, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip prisidėjimas prie pažeidimo padarymo Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu būdu, kas, pažymėtina, ir nėra ginčijama. Šiuo aspektu, pažymėtina, pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantas nepateikia jokių savo teiginį, kad su konkurentais buvo bendrauta dėl visai kitokių priežasčių, pagrindžiančių duomenų, taip pat kad nepagrįstai iš naujo ginčija įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra pagrįsti: jeigu pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad prieš pat pasiūlymo pateikimą Pirkime atsakovas kontaktavo telefonu su kitais pažeidime dalyvavusiais ūkio subjektais, yra jo prisidėjimą prie pažeidimo Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu patvirtinanti aplinkybė, jo paaiškinimai, kad UAB Būsto aplinka vadovas, su kuriuo pareiškėjas, kaip galima spręsti iš byloje pateiktų duomenų, bendravo telefonu, nelaikytinas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo net ir Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte būdu („<...> nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių prisidėjimą prie pažeidimo padarymo <...>), yra prieštaringi; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 išvada, kad pasiūlymai Pirkime buvo derinami ne tik per UAB „City Service Engineering“ darbuotoją, bet ir tiesiogiai kontaktuojant UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ atstovams, padaryta įvertinus visus bylos duomenis, iš kurių duomenys apie telefoninius pakalbius, kurių turinys nėra žinomas, nėra reikšmingiausi.

24. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodoma šioje normoje nėra nustatytas imperatyvas skirti abi sankcijas, todėl teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, nėra saistomas Tarybos siūlymo nei dėl sankcijų skaičiaus, nei dėl jų dydžio, t. y., be kita ko, atsižvelgdamas į Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali neskirti pagrindinės sankcijos ar papildomos sankcijos, skirti švelnesnę nei numatyta pagrindinę sankciją ar / ir papildomą sankciją ir t. t. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje 34 p.). Visgi švelnesnės nei Įstatyme numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019 35 p.).

25. Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes.

26. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ūkio subjekto, kurio vadovas yra atsakovas, padarytas pažeidimas priskirtinas pavojingiausiems konkurencijos teisės pažeidimams, yra konstatuota Tarybos nutarime (2022 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 1S-57 (2022) 271 p.), įsiteisėjusiame teismo sprendime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1697-822/2021 176 p.). Tačiau kartu pažymėtina, kad ūkio subjektai, susidarę draudžiamą susitarimą Pirkime, buvo iš jo pašalinti (2022 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 1S-57 (2022) 12 p.); ūkio subjektų padaryto pažeidimo trukmė yra 47 dienos (2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 1S-57 (2022) 279 p.), t. y. trumpa; atsakovas nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė pažeidimą (šios nutarties 23 p.); tyrimo metu nebuvo nustatyta ūkio subjektų, iš jų – ir UAB „Naujininkų ūkis“, atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių (2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 1S-57 (2022) 286 p.); bylos duomenimis, kurie, tiek kiek tai susiję su duomenimis iš Konkurencijos tarybos bylos, kurioje 2019 m. liepos 16 d. priimtas nutarimas Nr. 1S-93 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų viešajame pirkime atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, yra fragmentiški, pareiškėjo elgesys Tarybos tyrimo dėl ūkio subjektų padaryto pažeidimo tyrimo metu apibūdintinas kaip korektiškas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme reikšmingas ir pozityviai vertintinas ne tik toks ūkio subjekto vadovo elgesys, kuris savo turiniu iš esmės atitinka Įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse aptartą, bet ir kuris gali būti apibūdintas kaip bendradarbiavimas su Konkurencijos taryba; kitos atsakovo nurodytos aplinkybės – kad atsakovas ėmėsi prevencinių veiksmų, siekiant užkardyti galimus pažeidimus; kad sankcijos taikymas ypač neigiamai paveiktų atsakovo galimybes susirasti bet kokį darbą – teisėjų kolegijos vertinimu nėra įrodytos / reikšmingos: byloje nėra duomenų apie jo nurodytas priežastis, apsprendusias D. J. darbo sutarties pakeitimą / pasibaigimą; įstatyme nustatytos sankcijos taikymas paveiktų atsakovo galimybes dirbti aptartose pareigose, bet ne bet kokį darbą.

27. Apibendrindama aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ypatingų S. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumos, į kurią neatsižvelgus, Įstatyme nustatytos pagrindinės skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas, o visiškai neskyrus tokios sankcijos, jos tikslai (pirma, prevencinio, atgrasančio ūkio subjektų vadovus prisidėti prie konkurencijos teisės pažeidimų darymo; antra, ja siekiama pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie siekė apriboti konkurenciją) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019 37 p.) nebūtų pasiekti.

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinęs anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, administracinių teismų praktiką, susijusią su sankcijų individualizavimu pagal Įstatyme nustatytus kriterijus, nustatytų reikšmingų aplinkybių visetą, inter alia susijusį su draudžiamame susitarime dalyvavusių ūkio subjektų teisei prieštaraujančios veikos padariniais, pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad sankcija, apribojanti atsakovo teisę eiti atitinkamas pareigas, yra skirta praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo jos skyrimą lėmusio pažeidimo padarymo, pareiškėjo apeliacinio skundą dėl sankcijų tenkina iš dalies ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą: atsakovui skiriamas vienerių metų trukmės teisės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu apribojimas ir 1 000 Eur bauda.

29. Atsakovas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalių išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018 ir kt.).

30. Įvertinusi tarp šalių kilusio ginčo baigtį apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, vadovaudamasi šios Nutarties 29 punkte nurodytais kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui priteistina 800 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo S. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.

Skirti S. Č. vienų metų trukmės teisės eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu apribojimą ir 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Priteisti atsakovui S. Č. 800 Eur iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė