- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2YT-7315-674/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00624-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Raseinių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, VĮ Registrų centras, notarė A
- Advokatai
- Erikas Pavlovičius
dalyvaujant pareiškėjos V. L. globėjos O. G. atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. atstovės, globėjos O. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Raseinių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, VĮ Registrų centras, notarė A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą ir patikslintą pareiškimą teismui ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. yra sumokėjusi visą nekilnojamojo turto - buto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kainą ir šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. L..
2. Pareiškime nurodė, kad V. L. 2022 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o ji, O. G., tuo pačiu teismo sprendimu paskirta V. L. globėja. Atstovaudama savo globotinę ji ir teikia šį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Paaiškino, kad 1993 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 494 pagrindu V. L. nuosavybės teise atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 5 d. V. L. sudarė įgaliojimą su savo dukra O. G., kurio pagrindu O. G. kreipėsi į notarų biurą dėl atitinkamų disponavimo veiksmų atlikimo su minėtu nekilnojamuoju turtu, tačiau paaiškėjo, kad minėtam nekilnojamajam turtui yra pritaikytas notarinis draudimas. Dėl šių priežasčių 2021 m. gegužės 3 d. O. G. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją, prašydama panaikinti pritaikytą notarinį draudimą. Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą, informuodama, kad: „<...> Raseinių rajono savivaldybės administracija savo archyvuose neturi dokumentų, patvirtinančių likusios pinigų sumos už perkamą būstą - 15 316 litų ir palūkanų - 612 litų sumokėjimą. Neturint pilną atsiskaitymą už būstą įrodančių dokumentų dėl notarinio draudimo panaikinimo, patarta kreiptis į teismą dėl juridinio fakto patvirtinimo." Kadangi O. G. sudarytame įgaliojime nebuvo įtraukta teisė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir V. L. atstovavimo teisme, o naują įgaliojimą sudaryti nebuvo galimybių dėl prastos V. L. sveikatos būklės, O. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl V. L. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. To pasėkoje, 2022 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo V. L. globėja bei turto administratore tose srityse, kuriose V. L. pripažinta neveiksnia, O. G. paskirta jos globėja ir turto administratore.
4. Pagal 1993 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu Raseinių rajono valdybos atstovė R. P., veikianti pagal rajono valdybos 1991 m. spalio 2 d. įgaliojimą Nr. 393/A2 ir V. L. sudarė sutartį pagal 1992 m. gruodžio 21 d. įkainojimo aktą ir pagal Raseinių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 16 d. potvarkį. Tuo pagrindu nupirktas dviejų kambarių butas, bei naudotasi patalpa rūsyje už 20 316 rublių, iš kurių 5 000 rublių pirkėja, t.y. V. L., įmokėjo į žemės ūkio banko skyrių grynais pinigais, o likusius pinigus 15 316 rublių ir 612 palūkanų privalėjo sumokėti iki 1994 m. balandžio 1 d. Įmoka grynais pinigais buvo 2 478 talonų, įmoka investiciniais čekiais sudarė 17 838 talonų, bendra buto pirkimo kaina 20 316 talonų. Tai patvirtina, kad V. L. yra sumokėjusi 15 316 litų ir 612 litų palūkanų už būstą, todėl šis turtas jai priklauso nuosavybės teise.
5. Be to pažymėjo, kad O. G. kaip globėja V. L. vardu atlieka apmokėjimus už butui teikiamas komunalines paslaugas. O. G. motina butą pirko 1993 m. kovo 1 d., o įmokos už butą buvo atliktos 1993 - 1994 metais, tačiau ji neturi galimybės pateikti iš AB Swedbank V. L. atliktų įmokų faktą patvirtinančius dokumentus, nes nuo operacijos atlikimo dienos praėjo daugiau nei 27 - 28 metai, o dokumentai saugomi tik 10 metų.
6. Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Minimas butas yra įgytas V. L. asmeninėmis lėšomis ir dėl būstui pritaikyto notarinio draudimo, ji neturi realių galimybių disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu. Taip pat, V. L. mirties atveju, jos įpėdiniai prarastų teisę reikšti reikalavimus dėl paveldėjimo pagal įstatymą, o t.y., prašyti V. L. priklausančio turto įgijimo. V. L. neturi dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso jai. Juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant disponuoti nekilnojamuoju turtu ir suteikti teisę disponuoti minėtu nekilnojamuoju turtu V. L. pasirinktiems asmenims.
7. Pareiškėjos globėjos O. G. atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė. Pažymėjo, kad nei VĮ Turto bankas, nei kas kitas jokių prieštaravimų dėl šio buto nepareiškė. Prašė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu kai V. L. įsigijo butą būdavo, kad žmonės pirkdavo butus investiciniais čekiais ir jei sumokėdavo visą sumą, tai sutartis ir būdavo patvirtinama. Jei kaip ir šiuo atveju, sumokėdavo ne visą sumą, tai būdavo nurodomas terminas iki kada sumokėti ir tuomet notaras surašydavo papildomą dokumentą – draudimą. Jis būdavo įregistruojamas registre, kad turtas nebūtų perleidžiamas. Kai sumokėdavo, tada savivaldybė surašydavo dokumentą laisva forma ir tik tada draudimas būdavo panaikinamas. Šiuo atveju žmogus matyt iki galo nepasirūpino, kad būtų sutvarkyti dokumentai. Kadangi nebėra galimybės gauti dokumentų iš banko, o ir savivaldybė negali patvirtinti sumokėjimą, nes nebėra mokėjimą patvirtinančių dokumentų, tai gali atlikti tik teismas. Taip, kad jiems pateikė tą patvirtinimą, o jie neįregistravo, taip būti negali. Pateiktam prašymui neprieštarauja.
9. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją pateikdama prašymą panaikinti 1993 m. kovo 1 d. įregistruotą notarinį draudimą Reg. Nr. 494 V. L. priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau Raseinių rajono savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (12.1E)R5-2576 informavo pareiškėją, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija savo archyvuose neturi dokumentų, patvirtinančių likusios pinigų sumos už perkamą būstą - 15 316 litų ir palūkanų – 612 litų sumokėjimą. Raseinių rajono savivaldybės administracija nėra Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja ir nedisponuoja informacija apie gyventojų sudarytų sandorių atsiskaitymus. Atkreipė dėmesį, kad prašomas panaikinti 1993 m. kovo 1 d. įregistruotas „notarinis draudimas“, kuris yra atliktas įregistravus pirkimo-pardavimo sutartį, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registro, kuris ir yra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įstatymų nustatyta tvarka atsakingas už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad jiems nėra žinomos aplinkybės susijusios su pareiškėjos atsiskaitymu už įsigytą butą (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti asmeninės nuosavybės faktą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VMI prie FM neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
12. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. birželio 27 d. duomenimis, V. L. nuosavybės teise įregistruotas butas, UN (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 95/20553. 1993 m. kovo 1 d. įregistruotas notarinis draudimas reg. Nr. 494, 1993 03 01, kuriuo Raseinių rajono notarė A. S. nurodė, kad L. V., P. už pirktą butą remiantis buto pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta 1993 m. kovo 1 d., reg. Nr. 494, turi skolą. Gyventojų registro duomenimis V. L. šeimyninė padėtis – išsiskyrusi. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, Registrų centras neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
13. Liudytoja J. A. B. paaiškino, kad ji 1993 metais dirbo Raseinių rajono savivaldybėje privatizavimo tarnyboje iš pradžių specialiste, o po to vedėja. Sutartis buvo pasirašyta tarp L. ir P., kuri buvo vyr. specialistė. P. paskaičiuodavo vertę ir atstovaudavo savivaldybę sudarant pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą. Paaiškino, kad byloje esantis raštelis ,,Perkamo buto kaina“ reiškia, kad L. į ten nurodytą sąskaitą turėjo sumokėti grynais 2 478 tl., investiciniais čekiais 17 838 tl. – visa suma 20 316 tl. Tai tik pranešimas kiek reikia sumokėti, tai nėra sumokėjimo kvitas. Jos paaiškinimu, pilnai sudaryta sutartis pas notarą turėjo būti sudaryta tik tuomet, kai visiškai įmokėjo pinigus. Notaras turėjo būti patvirtinęs, kad visiškai atsiskaitė. Kai atsiskaito, tada ateidavo pas juos į savivaldybę ir būdavo sudaryta kita sutartis. Tada jų specialistas kartu su pirkėju eidavo pas notarą ir nurodydavo, kad nėra įsiskolinimo. Investicinių čekių būdavo atskira knygutė. Jie susirinkdavo tuos investicinius čekius ir tada taupomajame banke tai nurašydavo. Praktiškai tuos investicinius čekius gaudavo iš šeimos narių. P. sekdavo įmokas, jei neįmokėdavo, tada ragindavo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
14. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu V. L. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo. Šiuo sprendimu V. L. globėja ir turto administratore paskirta O. G.. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina, kad O. G. yra tinkama neveiksnios V. L. atstovė ir teisių gynėja. Iš pateiktų gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijų matyti, kad O. G. yra V. L. dukra. V. L. 2020 m. kovo 5 d. įgaliojimu, notarinio registro Nr. DA-1225, buvo įgaliojusi O. G. atstovauti V. L.; įgaliojimas sudarytas dešimčiai metų. Nustačius, kad nekilnojamojo turto registre yra įrašas apie notarinį draudimą, O. G. 2021 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybę. Raseinių rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad atsakydami į O. G. 2021 m. gegužės 3 d. prašymą panaikinti notarinį draudimą jos mamai V. L. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), informavo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija savo archyve neturi dokumentų, patvirtinančių likusios pinigų sumos – 15 316 litų ir 612 litų palūkanų, sumokėjimą. Nesant galimybės kitokia forma, nei kreipiantis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, gauti dokumentų, patvirtinančių, kad V. L. yra sumokėjusi visą nekilnojamojo turto kainą ir tai yra vienasmenė jos nuosavybė, O. G. kaip V. L. atstovė ir kreipėsi į teismą.
16. Nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro išrašą butas su rūsiu, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. L. pagal 1993 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įsakymą Nr. I-1374 Nr. 494; registro pastabos ir nuorodos: 1993 m. kovo 1 d. įregistruotas notarinis draudimas, Reg. Nr. 494, 1993 03 01. Pateikta byloje 1993 m. kovo 1 d. sutartis, pagal kurią Raseinių rajono valdybos atstovė P. R., V., veikianti pagal rajono valdybos 1991 m. spalio 2 d. įgaliojimą Nr. 393/A2 (pardavėjas) ir L. V., P., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (pirkėjas), sudarė šią sutartį pagal 1992 m. gruodžio 21 d. Įkainojimo aktą ir Raseinių rajono valdybos 1991 m. rugsėjo 16 d. potvarkį Nr. 484p pardavė dviejų kambarių butą, plotas 53,86 m², esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui už 20 316 rublių, iš kurių įmokėta 5 000 rublių (sumokėta 1993 m. vasario 24 d.), likusius pinigus 15 316 rublių ir 612 rublių palūkanas pirkėjas privalo sumokėti iki 1994 m. balandžio 1 d., Registro Nr. 494 (pridedamas byloje Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas, 1992 m. gruodžio 21 d.). Iš pateikto dokumento – Perkamo buto kaina, matyti, kad pirkėja V. L. taupomajame banke grynais pinigais turėjo įmokėti 2 478 tl.; įmoka investiciniais čekiais 17 838 tl.; bendra buto pirkimo kaina 20 316 tl. – grupės vadovas J. B.. Iš buto techninės apskaitos bylos pirmojo lapo matyti, kad savininku nurodyta V. L., pagrindinai inventorizuota 1988 m. rugsėjo 14 d. Pagal Raseinių miesto merijos ordarį Nr. 208-1224, 1991 m. liepos 15 d., matyti, kad V. V. (vaikai O. V. ir R. V.) leista apsigyventi (duomenys neskelbtini), remiantis vykdomojo komiteto 1984 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 160. 1992 m. lapkričio 30 d. V. L. pateikė Raseinių rajono valdybai pareiškimą, prašė leisti nusipirkti butą (4 žmonės) (duomenys neskelbtini).
17. Nagrinėjamu atveju O. G. pateikdama pareiškimą teismui prašė, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, kad jos mama V. L. yra sumokėjusi visą buto kainą, nėra jokio įsiskolinimo ir tas butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. O. G. neturi jokių dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti visos kainos už butą sumokėjimo faktą. V. L. yra neveiksni, todėl negali pateikti savo pozicijos šiuo klausimu. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pagal 1993 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį V. L. įgijo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau su įsiskolinimu, nes viešame registre yra įrašas apie notarinį draudimą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė notarė A. S., šis įrašas draudė perleisti turtą kitiems asmenims, o sumokėjus visą turto kainą turto savininkas turėjo atvykti pas notarą, kad toks įrašas būtų panaikintas iš viešojo registro. Esamu atveju nėra duomenų, kad tokie veiksmai būtų atlikti. Raseinių rajono savivaldybės administracija savo archyvuose neturi jokių duomenų apie likusios sumos už butą sumokėjimą.
18. Teismas daro išvadą, kad yra visos aplinkybės, juridiniam faktui nustatyti: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę – t. y. nustačius pareiškėjos prašomą juridinį faktą, būtų įgytas pagrindas išregistruoti žymą – notarinį draudimą, nekilnojamojo turto registre; 2) pareiškėja V. L. ir jos globėja P. G. neturi dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. L. visiškai įvykdė savo prievolę ir atsiskaitė už butą; 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi nėra galimybės gauti duomenų apie įsiskolinimo už butą sumokėjimą, nes banke dokumentai saugomi 10 metų (AB ,,Swedbank“ pateikė informaciją, kad banke dokumentai apie atliktas operacijas saugomi 10 metų. Mokėjimas galėjo būti atliktas 1994 metais, t.y. prieš 28 metus) (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis)
19. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad 1993 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta likusi 15 316 rb. pinigų suma už butą ir 612,00 rb. palūkanų būtų sumokėta. Iš 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 309 ,,Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ 14 punkto matyti, kad įsiskolinimo grąžinimo apskaitą tvarko atitinkamų miestų, rajonų valdybos arba gyvenamuosius namus, butus parduodančios įmonės, įstaigos, organizacijos. Nustatytu laiku nesumokėtas įsiskolinimas ir delspinigiai išieškomi neginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų išduotais vykdomaisiais užrašais. Nagrinėjamu atveju įsiskolinimo sumokėjimą turėjo kontroliuoti Raseinių rajono valdyba, kuri pardavė butą. V. L. likusius pinigus turėjo sumokėti iki 1994 m. balandžio 1 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad notaras esant nustatytu laiku nesumokėtam įsiskolinimui būtų išdavęs vykdomąjį užrašą. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. S., kuri ir tuo metu tvirtino minimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nepateikė duomenų, kad toks vykdomasis užrašas būtų išduotas. Esant aptartoms aplinkybėms galima teigti, kad V. L. numatytą 15 316 rb. sumą už butą ir 612 rb. palūkanų sumokėjo laiku, nes nenustatyta, kad buvo atliekamas priverstinis neginčo tvarka išieškojimas – įsiskolinimo už butą nėra.
20. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojos paaiškinimus nustatyta, kad V. L. įvykdė 1993 m. kovo 1 d. sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą reikalavimą likusius pinigus 15 316 rb. ir 612 rb. palūkanų už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėti iki 1994 m. balandžio 1 d., tačiau neišliko tai patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina ir tai, kad, nėra duomenų, jog būtų kitų asmenų reikštos pretenzijos į minimą butą.
21. Taip pat pareiškėja prašė butą pripažinti V. L. asmenine nuosavybe. Pareiškime nurodė, kad už butą ji mokėjo iš asmeninių lėšų.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. butą įgijo 1993 m. kovo 1 d., t.y. gyvendama santuokoje su R. L.. V. L. ir R. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusius įstatymus santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu buvo nutraukiama be teismo sprendimo tik pateikus prašymą metrikacijos skyriui (LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 37 straipsnio 1, 2 dalys). Nėra duomenų, kad turtas įgytas santuokos metu būtų dalintas teismo tvarka. Teisme duomenų nėra, kad būtų nagrinėta 1990 – 1994 metais civilinė byla (ieškovė V. L. ir atsakovas R. L.). Pagal medicininio dokumento išrašą, R. V. mirė (duomenys neskelbtini).
23. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 131 straipsnio nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į jų bendrą turtą reguliavo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos įstatymai. Pagal tuo metu galiojusio LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Bylos duomenimis matyti, kad pareiškėja gyveno minimam bute, juo naudojosi ir disponavo butu nuo 1984 m. birželio 29 d. (Raseinių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. birželio 29 d. Orderis, serija 208 Nr. 208), t.y. jai dar nesudarius santuokos su R. L., dar gyvenant su R. V., kuris šiuo metu jau miręs. Sudarant ištuoką tarp R. L. ir V. L. dėl turto padalijimo ginčo nekilo, turtas viešajame registre registruotas V. L. vardu. Be to pateikti mokėjimai (2020 m. gruodis – 2021 m. birželis) už butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ko matyti, kad ir šiai dienai butu per turto administratorę O. G. disponuoja V. L., todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas V. L. asmenine nuosavybe. Be kita ko pažymėtina, kad visą valdymo laikotarpį jokie kiti asmenys teisių į minimą butą nepareiškė.
24. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
25. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, o prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, jį nustačius atsiras galimybė Valstybės įmonėje Registrų centre išregistruoti žymą, - notarinis draudimas, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. L. yra visiškai atsiskaičiusi už 1993 m. kovo 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigytą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. L.. (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445, 448 straipsniai).
26. Teismo turėtos pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo). Byla yra elektroninė, dokumentai siunčiami per EPP.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi visą nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kainą ir šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. L..
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.