- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- eA-897-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00787-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- Sodininkų bendrija „Vaguva“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Sodininkų bendrija „Šilėnai“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Vaguva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Vaguva“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – sodininkų bendrijai „Šilėnai“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas sodininkų bendrija (toliau – SB) „Vaguva“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. A51-15560/21(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. gruodžio mėnesį gavo pranešimą iš sodininkų bendrijos nario, jog ties jam priklausančiu žemės sklypu yra pradėtos įsiterpusio žemės sklypo formavimo procedūros. Nors SB „Šilėnai“ narė nusprendė „pasisavinti“ bendro naudojimo kelią ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau tuo bendro naudojimo keliu naudojasi ir gretimos SB „Vaguva“ nariai. Ypač vasaros sausros metu priėjimas prie upelio gyvybiškai reikalingas.
3. Pareiškėjas prašė nutraukti neva tai įsiterpusio žemės sklypo formavimo procedūras ir neparduoti žemės sklypo, tačiau Sprendimu pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas nemotyvuotas, kadangi atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo poziciją, kodėl žemės sklypas laikomas įsiterpusiu, nepateikė žemės sklypo projekto, plano, todėl, šiuo atveju, neįmanoma vertinti, ar žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Sprendimas yra formalaus pobūdžio neapteikiantis jokių realių žemės formuojamo žemės sklypo formų, matmenų.
4. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1- 513 patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), nurodė, kad kelias priklauso atsakovui, jis yra kelio naudotojas ir valdytojas, kelio nei SB „Šilėnai“, nei pareiškėjas nėra perėmęs. Jei ir būtų tai nutikę, atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas Taisyklių 49 punktas, kadangi gretimų sklypų savininkai apie teritorijos planavimo procedūras nėra informuoti, o atsakovas apie tai įrodymų nepateikė, todėl asmenys prarado galimybę tokius neteisėtus sprendimus ginčyti. Nors atsakovas teigė, jog ginčo teritorija yra SB „Šilėnai“ teritorijoje, pagal 1944 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1164V patvirtintą generalinį planą, tačiau pagal dabartinę koordinačių sistemą nėra aiškios sodininkų bendrijų ribos ir jos turėtų būti įregistruotos teisės aktų tvarka.
6. Pareiškėjas, remdamasis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 3 punktu, pažymėjo, kad nėra aišku, ar sodininkų bendrijos yra įregistravusios savo planus įstatymo nustatyta tvarka. Be to, šalia esančio sklypo savininkui A. G. pirkti įsiterpusio žemės sklypo nebuvo pasiūlyta. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, jog, suplanavus teritoriją, pareiškėjo nariai per bendrai naudojamą kelią galės patekti prie upelio, prie jo privažiuoti. Atsakovas nenurodė, koks privažiavimas prie upelio per planuojamą teritoriją yra paliekamas visuomenei, o tai iš esmės prieštarauja viešajam interesui. Be to, sodininkų bendrijos nariui A. G., suformavus ginčo žemės sklypą, atimama teisė patekti prie jam priklausančių statinių per ilgus metus naudojamą bendrą kelią. Tai vienintelis būdas patekti į jam priklausantį garažą, todėl tokie atsakovo sprendiniai pažeidžia ne tik visuomenės, bet ir privačių asmenų interesus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. Administracijoje buvo gautas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės Z. O. S. prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir SB „Vaguva“, bei tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir upelio, susidarė laisvos valstybinės žemės juosta. Administracijos buvo prašoma leisti įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir SB „Šilėnai“ susirinkimo protokolas, kuriuo leista privatizuoti valstybinės žemės plotą.
9. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nustatyta, jog pradedamas rengti apie 1070 kv. m. ploto sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Administracijoje 2020 m. gruodžio 18 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas nutraukti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras. Vėliau 2021 m. sausio 27 d. buvo gautas identiškas pareiškėjo prašymas, kurį persiuntė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius. Pateiktais prašymais pareiškėjas prašė nutraukti įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūras. Atsakovas Sprendimu informavo pareiškėją, jog formuojamas valstybinės žemės sklypas yra SB „Šilėnai“ teritorijoje ir laikytinas įsiterpusiu. SB „Šilėnai“ nariai įstatymų nustatyta tvarka yra priėmę sprendimą pritarti dalies valstybinės žemės privatizavimui, dalį žemės paliekant sodų bendrijos poreikiams (paliekant praėjimą iki upelio).
Atsiliepimas
10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio ploto sąvokos, kadangi jame yra privažiuojamas kelias ir tokį galima suprojektuoti. Atsakovas nurodė Pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punktą ir pažymėjo, kad suprojektuotas apie 160 kv. m. įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, nes jis yra įsiterpęs tarp dviejų nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ir įsiterpęs plotas neviršija 0,04 ha. Nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, jis atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 m.
11. Vilniaus miesto savivaldybė prižiūri tik tas gatves, kurios yra įtrauktos į Vilniaus miesto tarybos 2018 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-1424 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ patvirtintą Savivaldybės prižiūrimų vietinės reikšmės kelių sąrašą. Į šį sąrašą (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtraukta, todėl jos priežiūrą vykdo sodininkų bendrija.
12. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) yra kitos sodininkų bendrijos „Vaguva“ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 431-01 „Dėl sodininkų bendrijos „Vaguva“ žemės pardavimo ir nuomos Vilniaus mieste“. Formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos ribose, todėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininkui nebuvo pasiūlyta pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nes toks siūlymas prieštarautų Pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punkte įtvirtintam teisiniam reglamentavimui (sodininkų bendrijos nariai turi teisę pirkti tik savo bendrijos teritorijoje esančią žemę).
13. Vilniaus miesto skaitmeniniame suvestiniame žemėlapyje SB „Vaguva“ ir „Šilėnai“ ribos pažymėtos pagal generalinio plano sprendinius. SB „Vaguva“ ribos pažymėtos pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 431-01 ,,Dėl sodininkų bendrijos „Vaguva“ žemės pardavimo ir nuomos Vilniaus mieste“ patvirtinto generalinio plano sprendinius, kuriame yra nurodytos posūkio taškų koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje. Pagal turimo generalinio plano sprendinius sodininkų bendrijos aplinkinė riba ties posūkio ir ribų taškais (duomenys neskelbtini) sutampa su sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) riba ir nurodyta, kad toliau jau yra sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorija.
14. SB „Šilėnai“ atsisakė pirkti bendrojo naudojimo žemės sklypą statiniams statyti ar rekreacijai. Dėl to ir buvo priimtas Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. A30-2898 „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininkas nėra pateikęs SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam naudotis SB “Šilėnai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi.
15. Pareiškėjo pateiktoje plano ištraukoje neteisingai pažymėtas formuojamas įsiterpęs žemės sklypas. Į rengiamo formavimo ir pertvarkymo projekto ribas yra įtrauktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir įsiterpęs apie 160 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta Sprendime, į rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą nėra įtrauktas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) pietų pusėje, taip užtikrinat, kad sodininkų bendrijos „Vaguva“ ir aplinkinių sodininkų bendrijų nariai galėtų laisvai prieiti prie upelio.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Šilėnai” atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
17. SB „Šilėnai” paaiškino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) yra sodininkų bendrijos „Šilėnai‘ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus m. valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1164V „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ žemės pardavimo ir nuomos“. Taigi, norimas pirkti įsiterpusios žemės plotas yra SB „Šilėnai“ ribose ir priklauso SB „Šilėnai“. Jokiuose planuose nėra numatyta, kad ginčo teritorijoje būtų kelias. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gyventojo įvažiavimas yra suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Skundžiamas Sprendimas yra išsamus, ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Asmuo siekiantis išpirkti ginčo žemę veikia teisėtais būdais.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė atsakovui 2020 m. gruodžio 18 d prašymą, kuriuo informavo, kad SB „Vaguva“ yra gavęs iš sodininkų bendrijos nario A. G. pranešimą, jog ties jam priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pradėtos įsiterpusio žemės sklypo formavimo procedūros. Sklypas yra formuojamas tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas informavo, jog su tokiais sprendiniais nesutiko, kadangi minėtoje teritorijoje faktiškai yra kelias, o žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir todėl negali būti suformuotas. SB „Vaguva“ nariams tai yra vienintelis būdas patekti prie upelio, todėl tokio žemės sklypo suformavimas pažeistų visos bendrijos interesus, viešąjį interesą. Pareiškėjas prašė neleisti nusipirkti žemės sklypą.
Atsiliepimas
20. Atsakovas į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d prašymą atsakė Sprendimu, kuris, pareiškėjo teigimu, jam sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjo nuomone, Sprendimu būtent ir buvo atsisakyta patenkinti prašymą nutraukti žemės sklypo pardavimo procedūrą. Atitinkamai pareiškėjas turėjo teisę kreipėsi į teismą dėl šio sprendimo teisėtumo patikrinimo teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą grindžia pabrėždamas informacijos (konkrečių duomenų) trūkumą (pareiškėjui nėra žinomas nei Administracijos priimtas įsakymas formuoti ginčo žemės sklypą, nei rengiamas projektas, nei pagrindas formuoti žemės sklypą; ar ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir pan.), tačiau ne teisiniais argumentais, paneigiančiais arba patvirtinančiais Administracijos pradėtą ginčo žemės sklypo formavimo procedūrą. Pareiškėjas pateikė, kaip jis pats nurodė, įsivaizduojamą faktinę situaciją (kaip įsivaizduoja teritoriją, kurią atsakovas formuoja kaip įsiterpusi žemės sklypą), tačiau kurios neteisėtumą įrodinėja daugiau prielaidomis.
22. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punktą. Teismas nurodė atsakovo argumentus, kad ginčo žemės sklypas, pagal savo vietą ir formą atitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, o pareiškėjas savo ruožtu jokiais įtikinamais argumentais, įrodymais šių atsakovo nurodytų aplinkybių priešingai neįrodė. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kad ginčo žemės sklypas nėra/negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, vertintini kaip neįrodyti.
23. Atsižvelgęs į tai, kad į Vilniaus miesto tarybos 2018 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-1424 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą nėra įtraukto ginčo žemės sklype esančio kelio, teismas pareiškėjo teiginius, kad ginčo sklype esantis kelias priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, vertino kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
24. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, nurodė, kad pareiškėjas nenurodė daugiau jokių teisinių argumentų, turinčių pagrindą abejoti atsakovo nurodyta informacija ir pateiktais planais. Pareiškėjas tik nurodė, kad iškėlus bylą tikisi, jog atsakovas pateiks konkrečias koordinates ir nurodys teritoriją plane, kur yra aiškios sodininkų bendrijų ribos. Atsakovas, nagrinėjamu atveju, pateikė duomenis apie sodininkų bendrijų ribas. Generaliniai planai, kuriais remiasi atsakovas, nėra nuginčyti, ar dėl kitų priežasčių pripažinti negaliojantys, todėl pareiškėjui atsakovo argumentų priešingai neįrodžius, nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjui aktuali ginčo teritorija yra SB „Šilėnai“ teritorijoje.
25. Teismas, atsižvelgęs į Pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 4 punktą, atsakovo nurodytus argumentus, pažymėjo, kad atsakovui buvo pateiktas bendrijos atsisakymas pirkti bendrojo naudojimo žemės sklypą statiniams statyti ar rekreacijai, todėl atsakovui nebuvo pagrindo nepriimti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A30-2898 „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.
26. Teismas nenustatė Taisyklių 49 punkto pažeidimo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, pareiškėjui aktualus valstybinės žemės plotas yra SB „Šilėnai“ teritorijoje, kurį įsigyti teisę turi tik tos sodininkų bendrijos nariai (Pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punktas).
27. Teismas, atsižvelgęs į Sprendime nurodytus argumentus, pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad SB „Vaguva“ narių teisės, naudotis galimybe prieiti prie upelio ir pan., yra visiškai apribotos. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininkas, kuriam būtų aktualus ginčo sklypas, nėra pateikęs SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam naudotis SB “Šilėnai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi. Taigi, dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininko teisių naudotis keliu būtų galima spręsti pirmiausiai teikiant prašymą SB „Šilėnai“.
28. Teismas darė išvadą, kad Administracija išsamiai išnagrinėjo keliamo ginčo faktines aplinkybes, kurias pagrindė aktualiomis teisės aktų normomis, todėl naikinti Administracijos Sprendimą, kaip nepagrįstą ir neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) administraciniam aktui keliamų reikalavimų, skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
III.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
30. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai laikė atsakovo argumentus dėl įsiterpusio žemės sklypo pagrįstais, nors jokių įrodymų byloje nėra.
31. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
32. Teismo išvada, kad formuojama teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką dėl matmenų, yra nepagrįsta nei vienu įrodymu.
33. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad kelias priklauso savivaldybei, privalėjo nustatyti kelio savininką ir jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.
34. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, atsakovui priimant sprendimą formuoti ginčo teritoriją.
Šalies argumentai
35. Pareiškėjo teigimu, teismas pasisakė dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų (dėl A. G.), kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisių ir pareigų. O tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
36. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
37. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde remiasi neaktualios redakcijos Viešojo administravimo įstatymu. Atsakovo nuomone, skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.
Šalies argumentai
38. Pareiškėjo teiginiai, jog rašte nėra pagrįsta, kodėl planuojama teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nėra pridėta jokių įrodymų; nėra nurodytas teisinis pagrindas formuoti žemės sklypą, pridėti gretimo žemės sklypo savininko sutikimai, informavimas, neatitinka tikrovės. Sprendime aiškiai nurodyta, kokius kriterijus atitinka ginčo žemės sklypas, detalizuotas teisinis reguliavimas.
Atsiliepimas
39. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad formuojama teritorija neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, atsakovas pakartoja teiginius, išdėstytus savo atsiliepime į skundą.
40. SB „Vaguva“ bendrijos nariai neturėjo būti asmeniškai informuojami apie pradedamą rengti sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jokios procedūros nebuvo pažeistos.
Atsiliepimas
41. Atsakovas skundžiamame Sprendime aiškiai ir motyvuotai nurodė, kad ginčo žemės plotas yra SB „Šilėnai” teritorijos ribose. Visus planus dėl nustatytų sodininkų bendrijų ribų atsakovo pateikė į bylą kartu su atsiliepimu į skundą.
42. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl į bylą neįtrauktų asmenų yra nepagrįsti. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Sprendimo panaikinimas, o ne teisių į ginčo žemės sklypą konstatavimas. Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia ginti ne savo, o A. G. teises ir interesus. Be to, teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-3604-596/2021 pagal A. G. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sklypo savininkas pats gina savo galimai pažeistas teises dėl ginčo sklypo teritorijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d prašymą nutraukti įsiterpusio žemės sklypo, esančio SB „Šilėnai“ dalyje ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), pardavimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.
44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
45. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
46. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir nors nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, tačiau padarė teisingas išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakoreguoja bei papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl taikytinų VAĮ nuostatų iš esmės pritardama kitiems išdėstytiems teisiniams argumentams ir jų nekartodama.
47. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatyta, jog pradedamas rengti apie 1070 kv. m. ploto sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Administracijoje 2020 m. gruodžio 18 d. gautas pareiškėjo prašymas nutraukti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras bei vėliau 2021 m. sausio 27 d. gautas identiškas pareiškėjo prašymas, persiųstas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, iš esmės yra susiję su paminėto Įsakymo teisėtumu. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Įsakymas būtų panaikintas ar nuginčytas jo galiojimas, o jo teisėtumas ar pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Įsakymu priimdamas skundžiamą Sprendimą.
48. VAĮ (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skyriuje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 p.).
49. VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. Nagrinėjamo ginčo kontekste reikšmingos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto nuostatos, nustatančios, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
50. Bylos duomenys pavirtina, kad Administracijoje 2020 m. gruodžio 18 d., 2021 m. sausio 27 d. gautais prašymais pareiškėjas prašė nutraukti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras, kaip galbūt pažeidžiančias jo teises. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jame buvo nagrinėjamos visos pareiškėjo aptartuose prašymuose nurodytos aplinkybės ir į jas išsamiai atsakyta. Sprendimo argumentai grindžiami Įsakyme išdėstytomis aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų.
51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
52. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų suinteresuotų asmenų, kaip nepagrįstus. ABTĮ 146 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai teismo sprendimas panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi, aplinkybė, kad teismas pasisako dėl neįtrauktų į bylą asmenų, sudaro pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – Administracijos Sprendimas, kuriuo atsakyta į pareiškėjo (SB „Vaguva“) 2020 m. gruodžio 18 d prašymą nutraukti įsiterpusio žemės sklypo, esančio SB „Šilėnai“ dalyje ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), pardavimo procedūras. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas motyvuose dėl fizinio asmens A. G. teisių ir pareigų nepasisakė.
53. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
54. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
55. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau sutiktina su teismo padarytomis išvadomis, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo sodininkų bendrijos „Vaguva“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.