Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, P. A., R. P., N. R. ir Š. R., dėl projekto derinimo ir administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto prie P. A., N. R. ir A. R. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo formavimo projekto (toliau – ir Projektas) sprendinių brėžinyje 2018 m. balandžio 9 d. atlikto atsakovės suderinimo (toliau – ir Projekto suderinimas) ir dėl vėliau priimtų skundžiamų NŽT administracinių aktų, kuriais buvo atsisakyta panaikinti Projekto suderinimą, taip pat dėl žemės valdos projekto patikrinimo akto ir vėliau priimto įsakymo, kuriuo patvirtintas pats Projektas.

Bylos duomenys patvirtino, jog žemės sklypo Projektas buvo rengiamas siekiant suformuoti 0,2460 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pastatų – 1) gyvenamojo namo (trijų ir daugiau butų daugiabučio pastato) 1A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklausančio P. A., N. R. ir A. R., 2) ūkinio pastato (pagalbinio ūkio) 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklausančio P. A., N. R. ir A. R., 3) ūkinio pastato (pagalbinio ūkio) 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio P. A., eksploatavimui (1 t., b. l. 11–18).

Projekto rengimas buvo pradėtas Projekto iniciatorės P. A. iniciatyva (1 t., b. l. 19).

Projekto organizatorius – Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, kurio vedėjos 2014 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-(14.9.124.)-85 pradėtas rengti Projektas (1 t., b. l. 11–18).

Projekto rengėjas – valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius (1 t., b. l. 11–18).

Projektas buvo rengiamas pagal NŽT Kėdainių skyriaus 2014 m. spalio 17 d. išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimus Nr. 9RE-(14.9.36.)-83 (4 t., b. l. 125-126) ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FR-R/14-104 (4 t., b. l. 127-128).

Geodezijos skyrius 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-2059 informavo pareiškėją, kad iki 2018 m. kovo 23 d. gali susipažinti su Projektu ir teikti Geodezijos skyriui pastabas ir pasiūlymus dėl parengto Projekto (1 t., b. l. 41).

NŽT Kėdainių skyrius 2018 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 9SS-1-(14.9.32.) „Dėl skundo“ atsakė į pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundą nurodydamas, kad jis yra nepagrįstas (1 t., b. l. 127-128).

NŽT 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. lSS-1272-(8.5.) buvo atmestas pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. skundas nustačius, kad naikinti NŽT Kėdainių skyriaus suderinimo nėra pagrindo (1 t., b. l. 126).

Dėl procedūrinių pažeidimų

Teismas pažymi, kad atsakovė neturėjo teisės vadovautis Taisyklių 55 punkto redakcija, galiojusia iki 2014 m. sausio 2 d., kaip nurodė skundžiamame 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 9SS-1-1(14.9.32.), nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 2 punkte aiškiai nustatyta, kad tik iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Kadangi šiuo atveju Projektas buvo pradėtas rengti ne iki 2013 m. gruodžio 31 d., o 2014 m. spalio 14 d., tai jam negali būti taikomos Taisyklių 55 punkto nuostatos, galiojusios iki 2014 m. sausio 2 d. pakeitimo, kuriomis skundžiamame 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 9SS-1-1(14.9.32.), vadovavosi atsakovė, atsakydama dėl pareiškėjo informavimo apie Projektą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai teigia, ir teismas konstatuoja, kad informavimo apie pradedamą rengti Projektą ir apie galimybę teikti pasiūlymus nebuvo, todėl Taisyklių (2014 m. sausio 2 d. redakcija) 55 punkto reikalavimai buvo pažeisti. Pareiškėjas nežinojo apie pradėtą rengti projektą ir neturėjo galimybės laiku teikti savo pastabas kol Projektas nebuvo parengtas, todėl akivaizdu, kad Projektas buvo parengtas neišsiaiškinus pareiškėjo, kaip tiesiogiai suinteresuoto asmens, valios ir neišklausius jo argumentų. Tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų išsamumo (5 p.), lygiateisiškumo (6 p.), objektyvumo (9 p.), 11) skaidrumo (11 p.) principų viešojo administravimo veikloje, nes pareiškėjo teisės ir galimybės dalyvauti Projekto rengime buvo suvaržytos, Projektas rengiamas iš esmės jam nežinant.

Nors Geodezijos skyrius 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-2059 informavo pareiškėją apie teisę susipažinti su Projektu ir teikti pastabas ir pasiūlymus dėl parengto Projekto (1 t., b. l. 41) ir pareiškėjas 2018 m. kovo 22 d. pateikė pastabas Geodezijos skyriui (1 t., b. l. 43-46), kurias šis išnagrinėjo ir 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-3058 informavo pareiškėją, kad Projektas nebus tikslinamas (1 t., b. l. 80-82), nors 2018 m. balandžio 23 d. pareiškėjas pateikė skundą NŽT Kėdainių skyriui, prašydamas Projekto netvirtinti (1 t., b. l. 129-131), ir pastarasis 2018 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 9SS-1-(14.9.32.) atsakė į šį skundą (1 t., b. l. 127-128), o šį atsakymą pareiškėjas 2018 m. gegužės 23 d. apskundė NŽT (4 t., b. l. 68-76), kuri 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. lSS-1272-(8.5.) išnagrinėjo ir atmetė skundą (1 t., b. l. 126), tačiau šie atsakovės veiksmai neatitinka Taisyklių, įsigaliojusių nuo 2014 m. sausio 2 d., redakcijos reikalavimų dėl visuomenės informavimo ir supažindinimo su Projektu, pasiūlymų nagrinėjimo bei jo derinimo.

Visų pirma, pagal nurodytą Taisyklių redakcijos 55 punktą, apie pradedamą rengti Projektą privalo informuoti organizatorius ir Taisyklės nesuteikia teisės deleguoti šios informavimo prievolės vykdymą rengėjui, ką nepagrįstai nurodo atsakovė, tiek skundžiamame 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 9SS-1-1(14.9.32.), tiek atsiliepime į skundą.

Antra, Taisyklių 55 punktas iš viso nereglamentuoja informavimo apie parengtą projektą, nes šis punktas skirtas informavimui apie pradedamą rengti Projektą. Informavimą apie parengtą Projektą reglamentuoja Taisyklių 58 punktas. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas apie pradedamą rengti Projektą iš viso nebuvo informuotas, nes rengėjas jį 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-2059 informavo tik apie parengtą Projektą. Tokiu būdu pareiškėjas apie rengiamą Projektą pirmą kartą sužinojo praėjus 3 metams 4 mėnesiams nuo jo rengimo pradžios, kai Projektas jau buvo parengtas. Tai, kad organizatorius 2014 m. spalio 14 d. apie pradėtą rengti Projektą paskelbė internetinėje NŽT svetainėje (2 t., b. l . 29) nereiškia, kad buvo tinkamai įvykdyta pareiga informuoti pareiškėją, nes, kaip minėta, Taisyklių 55 punktas įpareigoja pranešti apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais. Paskelbimas viešai gali būti laikomas tinkamu informavimu tik tuo atveju, kai asmuo žino, kad atitinkama informacija bus skelbiama viešai, nes tik tokiu atveju turi realią galimybę tokią informaciją sekti ir sužinoti. Būtent todėl Taisyklės įpareigoja pirmiausiai registruotu laišku pranešti, kad Projektas pradėtas rengti, nes tik tada asmeniui atsiranda pareiga ir reali galimybė sekti Projekto rengimo eigoje viešai skelbiamus kitus sprendimus, tiek ŽPDRIS, tiek NŽT svetainėje.

Trečia, Taisyklių 59 punktas numato, kad organizatorius susipažinimo su parengtu Projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos, o nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju Projekto rengėjas 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-2059 (1 t., b. l. 41) ne tik nepagrįstai informavo pareiškėją, kad pastabas ir pasiūlymus dėl parengto Projekto pareiškėjas turi teikti rengėjui (Geodezijos skyriui), o ne organizatoriui, bet ir pats išnagrinėjo pareiškėjo pastabas ir į jas atsakė 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-3058 (1 t., b. l. 80-82), nors pagal Taisyklių 59 punktą pareigą išnagrinėti pastabas ir pasiūlymus turi organizatorius, o ne rengėjas. Teismas pažymi, kad tik organizatorius turi teisę spręsti, ar pasiūlymai pagrįsti ir pavesti Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus arba juos atmesti, tačiau šiuo atveju iš minėto rengėjo 2018 m. kovo 27 d. atsakymo Nr. S-3058 į pareiškėjo pastabas matyti, kad rengėjas, o ne organizatorius prisiėmė organizatoriaus kompetenciją spręsti dėl Projekto tikslinimo tikslingumo. Organizatorius į pareiškėjo pastabas ir pasiūlymus iš viso neatsakė iki Projekto suderinimo 2018 m. balandžio 9 d. Tai reiškia, kad NŽT Kėdainių skyrius savo organizatoriaus pareigos vertinti pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto neatliko, todėl teismas konstatuoja, kad Taisyklių 59 punkte numatyta pastabų nagrinėjimo procedūra neįvyko, kaip ir pirmiau minėta informavimo apie pradėtą rengti Projektą procedūra.

Ketvirta, pareiškėjas pagrįstai teigia, kad jis neturėjo galimybė apginti savo teisėtus interesus, paduodant skundą pagal Taisyklių 61 punktą, nes nagrinėjamu atveju organizatorius pareiškėjo pastabų ir pasiūlymų neišnagrinėjo ir atsakymo nepateikė, todėl pareiškėjas neturėjo ką apskųsti pagal Taisyklių 60 ir 61 punktus, kurie numato, kad asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą (60 p.), o Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, atsakymas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovės argumentas, kad pareiškėjas NŽT Kėdainių skyriui pateikė 2018 m. balandžio 23 d. skundą, į kurį jam buvo atsakyta 2018 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 9SS-1 -(14.9.32.), o šį atsakymą pareiškėjas apskundė NŽT Direktoriui, kuris atsakė 2018 m. birželio 27 d. NŽT raštu Nr. lSS-1272-(8.5.), nereiškia, kad pareiškėjas pasinaudojo Taisyklių 60 ir 61 punktuose numatyta galimybe ginčyti atsisakymą priimti jo pasiūlymus. Visų pirma, pagal Taisyklių 59, 60 ir 61 punktus, pasiūlymai dėl Projekto turi būti išnagrinėti iki organizatoriui nusprendžiant pritarti (suderinti) Projektui, o šiuo atveju NŽT Kėdainių skyrius pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundą nagrinėjo jau po to, kai 2018 m. balandžio 9 d. buvo suderinęs Projektą, prieš tai neatsakęs į pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. pateiktas pastabas rengėjui. Antra, pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundas buvo ne dėl atmestų jo 2018 m. kovo 22 d. pasiūlymų, o dėl to, kad organizatorius į juos iš viso neatsakė, t. y. dėl neveikimo. Šiame skunde pareiškėjas nurodė: „į mūsų pastabas atsakymo negavome, apie projekto suderinimą nieko nežinome ir jeigu Projektas yra suderintas norime skubiai sužinoti kur ir kam turime teisę skųsti minimo Projekto suderinimą“. Patį skundo reikalavimą sudarė pareiškėjo prašymas: „Projektą netvirtinti“. Taigi, pareiškėjas skundė ne organizatoriaus argumentus dėl jo 2018 m. kovo 22 d. pateiktų pasiūlymų, kadangi organizatorius į juos iš viso nebuvo atsakęs, o patį organizatoriaus neveikimą, t. y. pastabų neišnagrinėjimą.

Atsižvelgiant į šioje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad rengiant Projektą neįvyko dokumento rengimo, viešumo užtikrinimo procedūros, numatytos Taisyklių 55, 59 punktuose, o pareiškėjas dėl neįvykdytų procedūrų neturėjo galimybės ginti savo pasiūlymų Taisyklių 60, 61 punktuose nustatyta apskundimo tvarka dar prieš organizatoriui pritariant Projektui.

Dėl skundžiamų administracinių aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams ir kitiems aukštesnės galios teisės aktams

Pareiškėjas Skundą 1 grindžia tuo, kad skundžiami administraciniai aktai, kuriais buvo atsisakyta panaikinti Projekto suderinimą, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei teismų sprendimais, todėl yra neteisėti ir prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje nustatytam išsamumo principui, bei neatitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).

Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog individualaus administracinio akto motyvai pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalis turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016). Šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo raštas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą, todėl viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018).

Iš šioje byloje išsakytų atsakovės argumentų matyti, kad ji laiko, jog NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 9SS-1-(14.9.32.) ir NŽT 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. lSS-1272-(8.5.) iš esmės buvo vertinamos pareiškėjo pastabos ir pasiūlymai dėl Projekto, todėl atsakovė teigia, kad pareiškėjas pasinaudojo teise teikti pasiūlymus, o procedūros dėl Projekto viešinimo bei derinimo nebuvo pažeistos iš esmės. Teismas sutinka, kad anksčiau nurodytus procedūrinius Projekto rengimo ir jo viešumo užtikrinimo pažeidimus galbūt ir būtų galima vertinti kaip neturėjusius esminės įtakos galutiniam rezultatui formuojant žemės sklypą, tačiau šiuo atveju dėl nemotyvuotų skundžiamų sprendimų, susijusių su Projekto viešinimu ir derinimu, teismas neturi galimybės nustatyti, kodėl buvo patvirtintas būtent toks Projektas ir kodėl nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pasiūlymus. Todėl skundžiamų sprendimų neatitikimas išsamaus motyvavimo reikalavimams turi esminę įtaką ir nustatytų procedūrinių pažeidimų esmingumui.

Iš pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundo NŽT Kėdainių skyriui matyti, kad jis nurodė penkis argumentus, susijusius su neteisingu projektuojamo žemės sklypo ribų pažymėjimu, kurie, jo manymu, pagrindžia, kodėl Projektas nederintinas (1 t., b. l. 129-131). Tačiau iš skundžiamo NŽT Kėdainių skyrius 2018 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 9SS-1-(14.9.32.) „Dėl skundo“ turinio matyti, kad nei į vieną iš jų iš esmės iš viso nebuvo atsakyta, nurodant faktus, ir teisės aktus, kuriais rėmėsi skyrius.

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 23 d. skundo 1-uoju argumentu įrodinėja, kad formuojamas žemės sklypas turi ribotis su jam išnuomotu valstybinės žemės sklypu ir neturi būti paliekamas tarpas tarp jų, nurodo, kad į tai atsižvelgti yra nurodęs LVAT savo 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje. Skundo 2-uoju argumentu pareiškėjas ginčijo įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų netikslumą, įtakojantį ir formuojamo žemės sklypo ribas. Skundo 3-uoju argumentu pareiškėjas reikalavo atsižvelgti į 2000 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką, kuri patvirtina, kad formuojamas namų valdos žemės sklypas turi ribotis su (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio riba. Skundo 4-uoju argumentu pareiškėjas kėlė klausimą, ar teistai buvo išduotos Planavimo sąlygos P. A., jeigu jos anksčiau buvo išduotos pareiškėjui. Skundo 5-uoju argumentu pareiškėjas nurodė, kad yra apskundęs atsisakymą derinti jo paruoštą Projektą ir dėl to NŽT Kėdainių skyrius negali derinti Geodezijos skyriaus parengto Projekto.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad ginčo dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų įtakos Projektui jau nėra, nes klausimas dėl šio įsiterpusio sklypo ribų galutinai išspręstas teismų, todėl atsakymo į pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundo 2-ąjį argumentą pagrįstumas skundžiamame NŽT Kėdainių skyriaus sprendime šioje byloje neanalizuotinas, kaip neturintis reikšmės ginčo išsprendimui, nes pats pareiškėjas nesiremia šiuo argumemtu.

Rengėjo 2018 m. kovo 27 d. rašte nurodyti argumentai dėl servitutų nustatymo iš viso nesusiję su NŽT Kėdainių skyriaus nagrinėtu pareiškėjo skundu, nes jame nebuvo keliamas klausimas dėl servitutų.

Taigi, lieka tik vienintelis rengėjo 2018 m. kovo 27 d. rašte nurodytas argumentas, kuris iš dalies atsako į pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundo 1-ajame argumente keltą klausimą dėl formuojamo žemės sklypo bendros ribos su jam išnuomotu valstybinės žemės sklypu. Tačiau rengėjo argumentas 2018 m. kovo 27 d. rašte buvo tik tas, kad formuojamam žemės sklypui negali būti priskirtas šlaitas, krūmai ir pieva. Tuo tarpu 2018 m. balandžio 23 d. skundo 1-ajame argumente pareiškėjas NŽT Kėdainių skyriui kėlė klausimą, kad į namų valdos plotą neįtraukta žemė, kuri lieka tarp formuojamo sklypo ir jo naudojamos 0,90 ha ploto valstybinės žemės, gali būti nepriskirta namų valdai tik tokiu atveju, jeigu gali būti suformuota kaip savarankiškas žemės sklypas, o nagrinėjamu atveju taip nėra. Teismas sutinka, kad pareiškėjas pagrįstai rėmėsi ir pagrįstai reikalavo, kad atsakovė argumentuotai savo sprendimuose pasisakytų dėl šio argumento, nes privalomą tokio argumento įvertinimą yra pripažinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-644-492/2017 dėl to paties žemės sklypo formavimo pagal pareiškėjo inicijuotą Projektą. Nurodytoje byloje 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad „formuojamas žemės sklypas neviršija teisės aktuose nustatyto maksimalaus dydžio, ribojasi su keliu, kitais suformuotais žemės sklypais, laisva valstybine žeme, todėl atsakovas, tikrindamas projektą, turi atsižvelgti tiek į konkrečios namų valdos suformavimo galimybę, tiek į aplinkybę, ar į namų valdos plotą neįtrauktina žemė gali būti suformuota kaip savarankiškas žemės sklypas, ir nurodyti atitinkamus argumentus, jei projektais taisytinas, kokia žemės sklypo dalis priskirtina namų valdai, kokia ne, nes gali būti formuojama kaip savarankiškas žemės sklypas“. Pažymėtina, kad nurodytoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjo iniciatyva parengtas to paties žemės sklypo Projektas ir buvo sprendžiamas tos pačios rytinės sklypo ribos klausimas, nes atsakovė atsisakė tvirtinti projektą, pagal kurį namų valda ribotųsi su pareiškėjo naudojamu 0,90 ha valstybinės žemės sklypu, nepaliekant tarp jų tarpo. P. A. inicijuoto Projekto, kuris yra ginčo objektas šioje byloje, plane, namų valdos rytinė riba sutampa tik su minėto įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytine riba, tačiau lieka tarpas iki (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio ribos (1 t., b. l. 18), kuri yra pareiškėjui suteikto naudotis 0,90 ha valstybinės žemės sklypo riba pagal leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą M 1:10 000 (1 t., b. l. 77-79). Skundžiamame NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 9SS-1-(14.9.32.) nėra jokių argumentų dėl šių pareiškėjo pastabų, nėra atsakyta, kodėl Projekte žemės sklypas formuojamas kaip nesiribojantis su gretimu pareiškėjui suteikto naudotis 0,90 ha valstybinės žemės sklypo riba, nėra jokių argumentų, ar likęs tarpas tarp šių sklypų galės būti formuojamas kaip savarankiškas žemės sklypas. Taigi, į pareiškėjo skundo 1-ąjį argumentą pats NŽT Kėdainių skyrius iš viso neatsakė, o jo pateikta nuoroda į rengėjo 2018 m. kovo 27 d. teiktą atsakymą pareiškėjui nėra laikytina motyvuotu atsakymu, nes rengėjas buvo pasisakęs ne dėl tų argumentų dėl sklypo rytinės ribos, kuriuos kėlė pareiškėjas skunde NŽT Kėdainių skyriui. Tokiu būdu konstatuotina, kad NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 9SS-1-(14.9.32.) į pareiškėjo skundo 1-ąjį argumentą nėra atsakyta.

Į pareiškėjo skundo 3-iąjį argumentą (atsižvelgti į 2000 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką), į skundo 4-ąjį argumentą (įvertinti Planavimo sąlygų išdavimo P. A. teisėtumą) ir į skundo 5-ąjį argumentą (kliūtį derinti Projektą kai pareiškėjas yra apskundęs atsisakymą derinti jo paruoštą Projektą) NŽT Kėdainių skyrius 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 9SS-1-(14.9.32.) iš viso neatsakė ir net nebandė pagrįsti, kodėl šie argumentai nėra kliūtis suderinti Projektą, kodėl nėra pakankami panaikinti suderinimą kaip nepagrįstą.

2018 m. gegužės 23 d. pareiškėjas pateikė skundą NŽT dėl Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 9SS-1-(14.9.32.) ir dėl Projekto derinimo ir nurodė, kad nei į vieną jo argumentą nebuvo atsakyta (4 t., b. l. 68-76).

NŽT 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. lSS-1272-(8.5.) buvo atmestas pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. skundas nurodžius, kad naikinti NŽT Kėdainių skyriaus Projekto derinimo nėra pagrindo, tačiau NŽT pasisakė tik dėl vienintelio argumento, susijusio su minėto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis (1 t., b. l. 126). Tuo tarpu dėl kitų minėtų keturių pareiškėjo iškeltų argumentų NŽT 2018 m. birželio 27 d. rašte Nr. lSS-1272-(8.5.) iš viso nėra pasisakyta.

Tai, kad atsakovė į šiuos argumentus pateikia savo atsikirtimus nagrinėjant pareiškėjo skundus teisme niekaip neįtakoja apskųstų sprendimų teisėtumo. Kaip minėta, teismų praktikoje laikoma, jog individualaus administracinio akto motyvai pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalis turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016), viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 9SS-1-(14.9.32.) „Dėl skundo“ ir NŽT 2018 m. birželio 27 d. raštas Nr. lSS-1272-(8.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ yra iš esmės be motyvų ir nėra pagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais bei nepaneigia pareiškėjo iškeltų klausimų, jie pripažintini neteisėtais iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujančiais VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms, galiojusioms šių aktų priėmimo metu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi nurodyti sprendimai yra nemotyvuoti, tai ir ankstesniame teismo sprendimo skyriuje konstatuoti procedūriniai pažeidimai dėl neįvykusių dokumento rengimo, viešumo užtikrinimo procedūrų, numatytų Taisyklių 55, 59 punktuose, pripažintini esminiais, nes dėl jų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir galutinio sprendimo patvirtinti Projektą pagrįstumas. Pareiškėjui ne tik nebuvo suteikta galimybė pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto teikti Taisyklių 55, 59 punktuose nustatyta tvarka, bet net ir skundų dėl atsakovės neveikimo forma pateikus pastabas po Projekto suderinimo, į šias pastabas nebuvo motyvuotai atsakyta. Todėl tiek NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 9SS-1-(14.9.32.) „Dėl skundo“ ir NŽT 2018 m. birželio 27 d. raštas Nr. lSS-1272-(8.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, tiek pats NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. Projekto derinimas, tiek 2018 m. spalio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-274-(8.30.), tiek galutinis NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) „Dėl naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Atitinkamai naikintinas kaip neteisėtas iš esmės ir NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) „Dėl naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, nes jis priimtas remiantis neteisėta išvada dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, kadangi pagal Taisyklių 67 punktą Projektas teisėtu gali būti laikomas tik jei patvirtintas gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, teisėtą išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti.

Nors skundžiamuose atsakovės sprendimuose taip ir nebuvo motyvuotai atsakyta į pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundo 4-uoju argumentu iškeltą klausimą, ar teistai buvo išduotos Planavimo sąlygos P. A., tačiau teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą teisme šis pareikėjo argumentas pasitvirtino, todėl visas Projekto rengimo procesas buvo neteisėtas nuo pat pradžių.

Remiantis nurodytomis Taisyklių nuostatomis ginčo Projektą rengti buvo galima pradėti tik tuo atveju, jeigu ši teritorija nebuvo įtraukta į rengiamus kitus žemės valdos projektus.

Atsakovė 2019-03-04 rašte Nr. 9PD-3-(14.9.9) teismui patvirtino, kad pareiškėjas ir N. R. inicijavo Projekto rengimą prie tų pačių pastatų ir jiems 2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai NŽT Kėdainių skyriuje ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje (2 t., b. l. 33A-33B). Tai reiškia, kad tuo metu kai pagal ginčo Projekto iniciatorės P. A. 2014 m. spalio 2 d. prašymą (1 t., b. l. 19) NŽT Kėdainių skyriau vedėja 2014 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-(14.9.124.)-85 nutarė organizuoti ginčo Projekto rengimą (1 t., b. l. 20), o 2014 m. spalio 17 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. 9RE-(14.9.36.)-83 (4 t., b. l. 125-126), ta pati teritorija, prie tų pačių pastatų jau buvo įtraukta į kitą rengiamą žemės valdos projektą - pareiškėjo ir N. R. inicijuotą Projektą, kurio rengimas buvo pradėtas anksčiau ir kuriam Projekto rengimo reikalavimai jau buvo išduoti anksčiau (2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. balandžio 16 d.). Todėl ginčo Projekto derinimo ir tikrinimo metu atsakovės atitinkami padaliniai turėjo konstatuoti, kad ginčo Projektas iš viso negalėjo būti pradėtas rengti dėl to, kad jo pradėjimo rengti metu ta pati teritorija buvo įtraukta į rengiamą Projektą, kurį inicijavo pareiškėjas su N. R., ir atitinkamai neturėjo teisinio pagrindo nei jo suderinti, nei priimti išvadą dėl pritarimo teikimui tvirtinti Projektą. Pažymėtina, kad pareiškėjo anksčiau inicijuoto Projekto rengimas galutinai pasibaigė tik 2018 m. spalio 25 d., kai pareiškėjas atsisakė skundo administracinėje byloje Nr. I-5520-406/2018, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsisakymo tvirtinti jo inicijuotą Projektą. Tai reiškia, kad surašant 2018 m. spalio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-274-(8.30.) dėl ginčo Projekto nebuvo galima traktuoti, kad nėra kito žemės valdos projekto, į kurį ta pati teritorija nebūtų įtraukta. Šio patikinimo akto surašymo metu pareiškėjo inicijuotas Projektas dėl tos pačios teritorijos dar buvo ginčo dalykas nurodytoje administracinėje byloje, todėl ginčo Projektas negalėjo būti pripažįstamas tvirtintinu, nes tai buvo antras Projektas dėl tos pačios teritorijos. Atitinkamai ginčo Projektas neteisėtai buvo patvirtintas remiantis neteisėtu jo patikrinimo aktu.

Pripažinus naikintinais visus aptartus administracinius aktus, tenkintinas ir Skundo 2 reikalavimas panaikinti NŽT 2018 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 1SS-2570-(8.5.) dalį, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjo skundžiamų NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) „Dėl naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir 2018 m. spalio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-274-(8.30.), nes tai išvestinis reikalavimas, kurio išsprendimas priklauso nuo to, kaip išsprendžiami nurodytų dviejų administracinių aktų teisėtumo klausimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 24 d. skunde, ir 2018 m. gruodžio 28 d. skunde ir 2020 m. liepos 13 d. apeliaciniame skunde prašė priteisti bylos vedimo išlaidas. Byloje pateikti pareiškėjo žyminius mokesčius už skundus ir apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantys įrodymai, viso 90 Eur (3*30 Eur), (1 t., b. l. 109; 2 t., b. l. 171; 4 t., b. l. 15), o kitokias bylos vedimo išlaidas patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl spręstinas žyminių mokesčių priteisimo klausimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Š. R. atstovas advokatas A. G. byloje pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo. Nurodė, jog už advokato paslaugas sumokėjo 605,00 Eur, kurias sudarė susipažinimas su byla, paaiškinimų raštu surašymas, pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymas (2 t., b. l. 120–121).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Kadangi skundas tenkinamas visiškai, pareiškėjui iš atsakovės priteistini sumokėti žyminiai mokesčiai. Tačiau už apeliacinį skundą pareiškėjas sumokėjo daugiau nei numato ABTĮ 35 straipsnio 2 dalis (vietoj 15 Eur sumokėjo 30 Eur (2 t., b. l. 171)), todėl remiantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, kuri turi būti mokama valstybei, o likusi dalis - 15 Eur, grąžintini pareiškėjui, įpareigojant tą padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 35 straipsnio 2 d., 38 str. d. 1 p.). Likusieji 60 Eur už du skundus priteistini iš atsakovės. Viso iš atsakovės pareiškėjui priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (30 Eur už Skundą 1 + 30 Eur už Skundą 2 + 15 Eur už apeliacinį skundą).

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kitai („pralaimėjusiai“) proceso šaliai kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2019; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-32-662/2020; 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-144-662/2020 ir kt.).

Galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. R., nes jo teisės dėl skundo patenkinimo niekaip nepasikeičia ir nėra suvaržomos, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš „pralaimėjusios“ šalies - atsakovės.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamams Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).

Prašoma priteisti išlaidas už paaiškinimų raštu surašymą. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas 2019 m. sausio 29 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus į pareiškėjo keliamus skundo reikalavimus. Pateikti raštu paaiškinimai vertintini kaip atsiliepimas į skundą. Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, jog atsiliepimo į skundą koeficientas yra 2,5. Atsiliepimas pateiktas 2019 m. sausio 29 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 935,7 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą sudaro 2339,25 Eur.

Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, maksimali galima priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas dalyvavo 2019 m. kovo 21 d. teismo posėdyje (posėdis truko 21 min.), 2019 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje (posėdis truko 1 h 18 min.), 2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje (posėdis truko 1 h 45 min) ir 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdyje (posėdis truko 1 h 50 min.). Viso teismo posėdžiai truko 5 val. ir 14 min (Rekomendacijų 10 p.) (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-148-438/2020; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-164-1062/2020).

Pažymėtina, kad pasirengimas teismo posėdžiui traktuojamas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas ir gali būti atlyginamas pagal Rekomendacijų 8.19 punktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Tačiau prašyme nenurodyta kiek truko susipažinimas su byla bei pasiruošimas teismo posėdžiams, todėl šioje dalyje išlaidos nevertintinos.

Posėdžiai vyko skirtingais metais ir skirtingais ketvirčiais, todėl už vieną atstovavimo teisme valandą galima priteisti suma būtų nuo 93,57 Eur (935,7 (2018 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių))*0,1) iki 159,81 Eur (1598,1 Eur (2021 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių))*0,1). Taigi, už dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma svyruotų nuo 467,85 Eur, skaičiuojant pagal mažiausią valandos įkainį (5 val.*93,57 Eur) iki 799,05 Eur, skaičiuojant pagal didžiausią valandos įkainį (5 val.* 159,81 Eur).

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo teismo priteisti už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymą. Pateiktas prašymas patvirtina, jog minėtas dokumentas buvo parengtas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas 0,4 koeficientas. Maksimali galima priteisti suma yra 543,44 Eur (1358,6 (2019 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)*0.4).

Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma 605,00 Eur suma už visas advokato teisines paslaugas ne tik neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte (2339,25 Eur), 8.16 punkte (543,44 Eur) ir 8.19 punkte (nuo 467,85 Eur iki 799,05 Eur) numatytų maksimalių priteistinų sumų, bet ir yra žymiai mažesnė, todėl, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. R. priteistina 605,00 Eur suma iš bylą „pralaimėjusios“ atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84-87 straipsniais, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundus patenkinti visiškai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto prie P. A., N. R. ir A. R. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), derinimą.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 9SS-1-1(14.9.32.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 27 d. rašto Nr. 1SS-1272-(8.5.) dalį, kuria atsisakyta panaikinti 2018 m. balandžio 9 d. Projekto derinimą.

Panaikinti 2018 m. spalio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-274-(8.30.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) „Dėl naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 1SS-2570-(8.5.) dalį, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjo skundžiamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) „Dėl naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir 2018 m. spalio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-274-(8.30.).

Pareiškėjo A. R. prašymą patenkinti ir priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui A. R. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Grąžinti pareiškėjui A. R. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) banke Šiaulių bankas.

Žyminį mokestį grąžinti įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remiantis šiuo teismo sprendimu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Š. R. prašymą patenkinti ir priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. R. 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.