Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, LR Generalinės prokuratūros ir LR Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 400 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir atstovavimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas konstatavo, kad nenurodė ir nepagrindė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, dėl ko ieškovė turi patikslinti ieškinį, nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ją patyrus žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėtos procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos. Teismas taip pat pasiūlė ieškovei patikslinti, dėl kokių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų, ieškovės manymu, jai atsirado žala, atitinkamai patikslinant valstybės ir Vyriausybės atstovus byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas yra aiškus ir suprantamas, pagrįstas nuosekliai išdėstant vykusius ikiteisminius ir teisminius procesus, kurių nagrinėjimas užtrūko nepagrįstai ilgą laiką, kas sukėlė neturtinės žalos atsiradimą, bei reikalingas šias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais. Pažymi, kad suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto ieškinio pagrįstumą. Ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas sprendžiamas parengiamojo posėdžio metu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė (ieškovė) V. M. atskiru prašymu prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumus lemia apeliacinio nagrinėjimo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla nėra išsprendžiama iš esmės (CPK 290 str. 1 d.). Nagrinėjant atskirąjį skundą pakanka šalies argumentų, išdėstytų atskirajame skunde, todėl apeliantei dalyvauti nagrinėjant atskirąjį skundą nėra tikslinga. Atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka neatsižvelgiant į tai, ar apeliantas pareiškė tokį prašymą atskirajame skunde ir kokia yra nuomonė kitų byloje dalyvaujančių asmenų šiuo klausimu (CPK 322 str.). Atsižvelgusi į tai, jog procesinį sprendimą priimti remiantis byloje esančia medžiaga nėra sudėtinga ir nėra būtinybės dalyvauti tiesiogiai byloje dalyvaujantiems asmenims, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nereikalingas, todėl toks ieškovės prašymas atmetamas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskirajame keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė i terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio neatitikimai jo turiniui keliamiems reikalavimams gali būti kvalifikuojami kaip procesinio pobūdžio kliūtis, kurių nepašalinus, bylos iškėlimas nėra galimas (CPK 320, 338 straipsniai).

Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio turinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. prieš D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal R. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-43/2010).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, skundžiamojoje nutartyje nustatė ieškinio trūkumus, nes, pirmosios instancijos teismo teigimu, ieškovė reikšdama ieškinį atsakovams CK 6.272 straipsnio (nors skundžiamojoje nutartyje nurodo, jog Civilinio proceso kodekso 6.272 straipsnio nuostatomis) pagrindu turi nurodyti ir įrodymais pagrįsti neteisėtus pareigūnų veiksmus (neveikimą), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos faktą ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšį, dėl ko pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinį, nurodant aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ieškovę patyrus žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėtos procesinės prievartos priemonės pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos.

Susipažinus su ieškovės ieškinio turiniu bei jame išdėstytais motyvais, matyti, kad jame aiškiai suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas, nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, pateikti jas turintys patvirtinti įrodymai. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodo, kad žala jai atsirado teismų ir prokuratūros bylų vilkinimo, neteisėtų veiksmų dangstymo, prokuratūros atsisakymo atkelti baudžiamąsias bylas, dėl nepagrįstai ilgai užtrukusiais procesais, kadangi dėl skirtingų ir prieštaringų sprendimų priėmimo bylos buvo grąžinamos nagrinėti iš naujo. Taigi ieškovės ieškinys iš esmės atitinka pagrindinius CPK nustatytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 135 str.). Visi kiti ieškinio trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Remiantis tuo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), kadangi ieškovės pateiktas ieškinys atitinka esminius jo turiniui keliamus reikalavimus. Dėl to apskųsta teismo nutartis naikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės V. M. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.