Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2A-507-569/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2A-507-569/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04370-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-507-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04370-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. V. 2 200,00 Eur skolos pagal neprotestuotiną paprastą vekselį, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas A. V. dirbo kartu vienoje įmonėje. 2017-06-15 ieškovė paskolino atsakovui 2 200,00 Eur savo asmeninių, jai 2016 m. sausio 21 d. notarinės pinigų dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu jos tėvų dovanotų lėšų, nes atsakovas rengėsi pirkti būstą ir jo šeimai reikėjo pinigų pradiniam įnašui sumokėti. 2017-06-15 atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo tiesiogiai ieškovei 2018-05-31, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėti 2 200,00 Eur. Kadangi atsakovas vekselio neapmokėjo, kontakto su ieškove vengia, toje pačioje įmonėje nuo 2018-01-18 nebedirba, ieškovė 2018-06-05 kreipėsi į notarą. Notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą motyvuodamas tuo, kad ieškovė praleido vekselio pateikimo apmokėjimui terminą (2018-05-31), ir nurodė, kad ieškovė turi kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės V. J.: 389,61 Eur išlaidas už teisinės pagalbos atsakovui suteikimą ir 4,98 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

3. Teismas vertino, jog bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, liudytojos V. V. parodymais nenustatyta, kad ieškovė V. J. pagal 2017-06-15 Neprotestuotiną paprastąjį vekselį būtų paskolinusi atsakovui A. V. 2 200,00 Eur. Pirma, 2017-06-15 Neprotestuotiną paprastąjį vekselį savo ranka užpildė ieškovė, o ne atsakovas. Ieškovė V. J. pas notarą įstatymo nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo ne ginčo tvarka nesikreipė, o kodėl to nepadarė, jokių motyvų teismui nenurodė.; Antra, 2018-07-20 teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame jis pareiškė, kad reikalaujamos sumos nėra prašęs ieškovės ir ji jam nebuvo perduota, tai yra pagal nurodytą vekselį jis 2017-06-15 pinigų negavo, o tuo metu gavo iš ieškovės ir jos sutuoktinio tik pinigus pagal tą pačią dieną sudarytą paskolos sutartį, tai yra nebuvo jo ketinimo sudaryti kitą, nei paminėtas, sandoris. Trečia, atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kuriai nurodė, kad vekselis yra suklastotas, nes jis nėra jame pasirašęs, o už jį pasirašė kitas asmuo, tikėtina, pati ieškovė, nes atsakovas dėl dvejopos buhalterijos apskaitos vedimo ieškovės motinos įmonėje, kreipėsi į FNTT. Taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-11-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta tikėtina išvada, kad nustatyti, ar 2017-06-15 neprotestuotiną paprastą vekselį pasirašė A. V., nebuvo galima.

4. Iš ieškovės paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų teismas nenustatė, kad ieškovė ir atsakovas būtų susitarę, jog pastarasis nori pasiskolinti iš ieškovės 2 200,00 Eur sumą pagal paprastąjį vekselį, ir šiai aplinkybei įrodyti būtų surašęs neprotestuotiną 2017-06-15 vekselį.

5. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad ieškovė tuo metu taip pat turėjo grynais piniginių lėšų, nelaikytina tinkamu įrodymų, jog šios lėšos buvo paskolintos būtent atsakovui.

6. Teismas kritiškai vertino visus ieškovės ieškinyje nurodytus motyvus dėl paskolos pagal vekselį priteisimo ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Teismas nurodė, kad ieškovė logiškai ir suprantamai negalėjo paaiškinti, kodėl pildė vekselį, jeigu pinigus skolinosi atsakovas. Byloje nustatyta, kad tuo metu šalių santykiai buvo darbiniai, ir ieškovė nenurodė, kad vekselį ji pildė atsakovo prašymu. Teismas vertino, jog, nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl 2017-06-15 vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas laikė pagrįstu jo kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Teismas sprendė, kad po ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos pagal paprastąjį vekselį iš atsakovo priteisimo pastarajam nebuvo poreikio ginčyti šį abejotinos kilmės vertybinį popierių.

7. Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovė). Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė buvus tokį susitarimą dėl 2017-06-15 vekselio, ieškovės pateikto dokumento, įvardyto kaip vekselio, turinys neatskleidžia jokios informacijos apie tai, kokio sandorio pagrindu buvo išrašytas vekselis, t. y. nepatvirtina, kad vekselis buvo išrašytas susitarimo su atsakovu dėl paskolos pagrindu.

8. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad 2017 m. birželio 15 d. ieškovė ir jos sutuoktinis ir atsakovas sudarė tik paskolos sutartį, o atsakovui nebuvo poreikio skolintis iš ieškovės asmeniškai dar kartą tokią pat pinigų sumą tą pačią dieną, išrašant paprastąjį vekselį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9. Apeliaciniu skundu ieškovė V. J. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovo A. V. 2 200 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo A. V. apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, kad ieškovė neinformavus atsakovo į teismą kreipėsi tik 2018-07-04, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, neeliminuoja ieškovės (apeliantės) teisės savo pažeistas teises ginti kreipiantis į teismą ir reikalauti grąžinti skolą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kaip vertybinį popierių.

9.2. Pirmosios instancijos teismo motyvai, jog ieškovė nesugebėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su skolos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį išieškojimą supaprastinta tvarka, yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje pateiktiems duomenims, nes ieškovė 2019-03-25 teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad suėjus vekselio apmokėjimo terminui 2018-05-31 kreipėsi į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, tačiau jai nežinant, kad būtina pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui išsiųsti pranešimą skolininkui, notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą.

Atsiliepimas

9.3. Atsakovas savo nesutikimą su pareikštu reikalavimu pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį privalėjo grįsti prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba turėjo priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau tokių reikalavimų atsakovas nereiškė.

9.4. Byloje nėra ginčo, kad minėtą 2017-06-15 neprotestuotiną paprastąjį vekselį savo ranka užpildė ieškovė, o ne atsakovas, tačiau tai jokiu būdu šio abstraktaus sandorio nedaro negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

9.5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atsikirtimus, jog jis nurodytų pinigų pagal vekselį negavo, vertino tik atsakovo teiginių kontekste, neanalizuodamas visos bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo ir jos sutuoktinės skolinimusi.

9.6. Skundžiamame sprendime iš esmės paneigiamos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad ieškovė V. J. neklastojo minėto vekselio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertinęs ir netyręs aplinkybių, susijusių su 2017-06-15 vekselio pasirašymu, konstatuoja ieškovės pasirašymą vekselyje, nors ekspertų išvados nurodytas aplinkybes paneigia.

9.7. Pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti taikydamas paskolos santykius reglamentuojančias teisės normas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikydamas paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, pakeitė ir šalių įrodinėjimo pareigą.

9.8. Atsakovo kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą neeliminuoja vekselio kaip abstraktaus sandorio galiojimo. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrindė, kokią įtaka vekselio galiojimui civilinėje byloje turi tai, jog ekspertizės specialistas 2018-11-05 išvadoje negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog vekselio blankas buvo spausdinamas vienu spausdinimo veiksmu ar buvo keičiamas prispausdinant apatinę blanko eilutę ,,Vardas, Pavardė, Parašas“. Minėti pirmosios instancijos teismo teiginiai nesudaro pagrindo, atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigos pasiskirstymą, konstatuoti vekselio, kaip abstraktaus sandorio negaliojimo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti valstybei visas bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad vekselio patikimumas galėjo būti vertinamas tik pareiškus atsakovui priešinį reikalavimą dėl vekselio negaliojimo. Atsakovas savo nesutikimą galėjo išreikšti ir išreiškė savo atsiliepimu, parodymais, prašymų dėl ekspertizės bei rašytinių dokumentų pateikimu ir liudytojų parodymais, todėl šie teiginiai yra teisiškai nepagrįsti.

10.2. Pritartina teismo argumentams, kad, tarp šalių esant ginčui dėl vekselio realaus egzistavimo, ieškovės nepateikimas jo laiku, t. y. 2018-05-31, kad skola būtų išieškota pagal paprastąjį vekselį supaprastinta tvarka, kelia abejonių dėl šio dokumento realumo.

10.3. Akivaizdu tai, kad specialistas nedavė kategoriškos ir net didelės tikimybės tam, kad parašas nėra suklastotas, pasisakė, kad didelė tikimybė, jog tekstas su parašu atsirado ne vienu metu.

10.4. Turi būti atkreiptas dėmesys ir į tai, jog iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad nuo ieškovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2017-05-30 iki 207-06-15 buvo nuimta 4 588,17 Eur, tačiau tai dar neįrodo fakto, kad faktiškai nuimta 4 400 Eur suma visa buvo perduota atsakovui A. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

12. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovo prievolės grąžinti ieškovei vekselyje nurodytą sumą, byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ĮPVĮ), teisinę reikšmę ir iš jo kildinamų reikalavimų tenkinimą, taikymo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

13. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – atsakovo sąskaitos išrašą laikotarpio nuo 2017-06-16 iki 2018-05-30, taip pat 2017-02-28, 2017-05-28, 2017-06-30, 2017-08-31, 2017-09-29, 2017-10-31, 2017-12-29 įsakymus dėl priedų.

14. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

16. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atsiliepime nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Pažymėtina, kad įrodymuose nurodomi duomenys yra 2017 metų, todėl atsakovas juos galėjo gauti ir teikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina atsakovo pateiktų naujų įrodymų.

Dėl vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, teisinės reikšmės ir iš jo kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. V. 2 200,00 Eur skolos pagal neprotestuotiną paprastą vekselį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nepasinaudojo teise išieškoti skolą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį supaprastinta tvarka, t. y. ĮPVĮ nustatyta tvarka, todėl pateikė ieškinį ginčo teisenos tvarka.

19. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).

21. Vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

22. Tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

24. Vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

25. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nurodo, jog atsakovui paskolino 2200,00 Eur, nes atsakovui reikėjo pinigų pradiniam įnašui už būstą. Tai reiškia, kad ieškovė savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindžia tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, apeliantės argumentai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimui taikydamas paskolos santykius reglamentuojančias teisės normas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, vertintini nepagrįstais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės argumentai, kad atsakovas savo nesutikimą su pareikštu reikalavimu paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu privalėjo grįsti prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą, taip pat vertintini kaip nepagrįsti.

27. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

28. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau, net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

29. Byloje atsakovas teigia, kad pagal vekselį pinigų į rankas jis niekada negavo ir vekselio nepasirašė. Atsakovo teigimu, jei vekselyje yra jo parašas, tai galėjo atsirasti vekselyje tik tokiu atveju, jei ieškovė jam būtų teikusi jį pasirašyti nurodydama, kad tai yra įmonės buhalteriniai dokumentai, susiję su atlygiu, atostogomis ir pan. Taigi atsakovas kategoriškai neneigia, kad jis negalėjo pasirašyti ginčo vekselyje, tačiau teigia, kad, jei ir pasirašė, tai nesuprasdamas, kad tai vekselis. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018-11-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra padarytos tokios tikėtinos išvados, jog „Tikėtina, kad tirti pateikto 2017-06-15 vekselio eilutėje „Vardas, Pavardė, Parašas“ šalia rankraštinio įrašo „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė A. V.. „Tikėtina, kad tirti pateikto 2017-06-15 vekselio eilutėje „Vardas, Pavardė, Parašas“ šalia rankraštinio įrašo „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ne V. J..“

30. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004). Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma, kaip jau anksčiau minėta, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo vekselyje pasirašė atsakovas.

31. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas, kad pagal paskolą pinigų negavo ar gavo jų mažiau (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių perdavimo pagal ginčo vekselį 2200,00 Eur atsakovui faktą. Iš ieškovės pateikto vekselio negalima nustatyti, kad 2200,00 Eur suma buvo perduota atsakovui. Ieškovės į bylą pateiktas 2017-05-30 – 2017-06-08 sąskaitos išrašas nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovui pagal 2017-06-15 vekselį ieškovė perdavė 2200,00 Eur. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad nuo ieškovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2017-05-30 iki 207-06-15 buvo nuimta 4 588,17 Eur, tačiau tai dar neįrodo fakto, kad 4 400 Eur, t. y. faktiškai visa suma, buvo naudojama tik atsakovui suteikti paskolą. Iš atsakovo pateiktų V. V. ir A. V. sąskaitos išrašų taip pat nematyti, kad ieškovė būtų atsakovui ar jo šeimai pervedusi 2200,00 Eur sumą. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovas buvo skolingas greitųjų kreditų bendrovei „BIGBANK AS FILIALAS“ ir kitiems kreditoriams, nepatvirtina fakto, kad atsakovas turėjo poreikį ir skolinosi iš atsakovės pagal vekselį 2200,00 Eur sumą. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš į bylą pateiktų įrodymų, nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas būtų susitarę, jog atsakovas nori pasiskolinti iš ieškovės 2200,00 Eur sumą pagal paprastąjį vekselį ir kad ši suma buvo atsakovui paskolinta ir perduota, nėra įrodytas ir nustatytas pinigų perdavimo faktas.

33. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą sprendimą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

35. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

36. Byloje atsakovui A. V. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-06-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą mokėtina 104,00 Eur suma. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės V. J. valstybei priteistina 104,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. J. 104,00 Eur (šimtą keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė