Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. I. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. patikslintą ieškinį, pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovams D. Š., S. Š., trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl ribų tarp žemės sklypų nustatymo ir atsakovų D. Š., S. Š. priešieškinį ieškovei G. I. dėl servituto nustatymo žemės sklype, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. I. (toliau – ieškovė) patikslintame ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė: 1) nustatyti neatlygintiną kelio servitutą atsakovams D. Š. ir S. Š. (toliau – atsakovai) priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jį nustatant žemės sklypo dalyje pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dzūkijos matininkai“ žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtus taškus 21 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 14 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 13 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 12 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) ir 21 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius; 2) nustatyti neatlygintiną statinių servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jį nustatant žemės sklypo dalyje pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtus taškus 10 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 23 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 22 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 21 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 11 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) ir 10 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę naudotis statinių servitutu prižiūrint, remontuojant ir / ar rekonstruojant prie ribos esančius pastatus, pažymėtus plane MN ir N; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai priešieškinyje prašė: 1) nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 45 kv. m. ploto kelio neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) pagal A. B. paruoštą servituto nustatymo planą tarp taškų sklypo plane, pažymėtų pagal koordinačių sistemą LKS-94 taškais 4-16-12-13-15-4: 4 (x =(duomenys neskelbtini) ? y = (duomenys neskelbtini)), 16 (x = (duomenys neskelbtini) ? y = (duomenys neskelbtini)), 12 (x = (duomenys neskelbtini) ? y = (duomenys neskelbtini)), 13 (x = (duomenys neskelbtini) ? y = (duomenys neskelbtini)), 15 (x = (duomenys neskelbtini) ? y = (duomenys neskelbtini)); 2) priteisti jų patirtas išlaidas iki naujo patikslinto ieškinio pateikimo bei visas kitas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Šalys 2022 m. vasario 25 d. pateikė pareiškimą dėl taikos sutarties sudarymo, kurioje prašė patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad šalys susitarė ginčo dalį išspręsti taikiai, tačiau tarp jų kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl šią ginčo dalį perdavė spręsti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino šalių 2022 m. vasario 21 d. sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-39-308/2022, priteisė iš ieškovės atsakovų naudai 725 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovei 56 Eur, o atsakovui 64 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

5. Teismas patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, kadangi nenustatė, kad jos turinys prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui. Vertino, kad taikos sutartis nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų.

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, laikėsi pozicijos, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga teikdama teismui pirminį ieškinį dėl ribų tarp sklypų nustatymo, o dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo ir susidariusių šalių bylinėjimosi išlaidų atsakingais negali būti pripažinti vien tik atsakovai. Ieškovė, žinodama, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ir gretimo žemės sklypo, priklausančio atsakovams, ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentų sprendimus, tačiau šie sklypai kertasi (persidengia), teikė pirminį ieškinį ir prašė patvirtinti UAB „Pasoda“ kadastrinių matavimų planą. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą dėl ribų tarp sklypų nustatymo ir 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės bei pasiūlius ieškovei papildyti ieškinį šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytu būdu, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, o vėliau pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Nors ieškovei teismas ir atsakovai daug kartų suteikė galimybę tikslinti ieškinį ir prašyti nustatyti servitutą, tačiau ji to nedarė, nesudarė ir nepateikė servituto plano, o toliau bylinėjosi dėl sklypo ribų, dėl ko ir susidarė dalis atsakovų bylinėjimosi išlaidų.

7. Sprendė, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą.

8. Darė išvadą, kad nors byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovės ar atsakovų procesinis elgesys nagrinėjant bylą teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas, tačiau teismas laikė, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga teikdama teismui pirminį ieškinį dėl ribų tarp sklypų nustatymo, todėl nusprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Pažymėjo, kad atsakovai teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose teikdavo racionalius sprendimus kaip būtų galima išspręsti kilusį ginčą abiem šalims priimtinomis sąlygomis, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl ieškovės pareikšto ieškinio dėl ribų tarp sklypų nustatymo, kurios sudaro 1 450 Eur, turėtų būti atlygintos iš dalies, priteisiant 725 Eur. Teismas vertino, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitinka teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį, priimti naują nutartį ir šalių patirtų atstovavimo ir kitų išlaidų, turėtų pasiruošiant teismo procesui ir bylos nagrinėjimo metu, taikos sutarties sudarymo išlaidų, šalims neskirstyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį.

9.2. Teismas teisingai nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas išspręstas abi proceso šalis tenkinančiu būdu, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją nepagrįstai motyvavo tuo, kad iš pateiktų apmokėjimo kvitų matyti, jog visos ieškovės išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu pagal pirminį ieškinį. Apeliantės teigimu, ieškinys teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 20 d., prašymas dėl 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pateiktas 2021 m. liepos 26 d., civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 30 d., o prašymas dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas 2022 m. vasario 7 d. Taigi, teismo išvada, kad visos ieškovės išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu pagal pirminį ieškinį neatitinka tikrovės.

9.3. Nesutinka su teismu, kad ieškovė nebandė tartis ir spręsti iškilusią problemą draugiškai, derinant abiejų šalių pozicijas, o iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu. Teigia, kad UAB „Pasoda“ matininkė 2020 m. gegužės 11 d. paženklino ieškovės žemės sklypo, besiribojančio su atsakovų žemės sklypu, ribas, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, atliko ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Abu atsakovai dalyvavo matavimuose, raštu reiškė savo pozicijas. 2020 m. liepos 21 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistai, dalyvaujant ieškovei, atsakovams ir kitiems gretimų sklypų savininkams atliko ieškovės sklypo matavimus pagal atsakovų skundus. Be to, ne kartą ieškovė kalbėjosi su atsakovais, siekdama spręsti susidariusią padėtį. Siekiant taikiai spręsti susidariusią situaciją, tarp ieškovės ir NŽT buvo sudaryta taikos sutartis – procese aktyviai dalyvavo ir atsakovai. Taigi, teismo išvada dėl pozicijų su atsakovais nederinimo iki teismo neatitinka faktinių aplinkybių.

9.4. Priešingai nei nurodoma nutartyje, būtent ieškovės iniciatyva buvo deramasi dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovė parengė kelio servitutų planus ir taikos sutarties projektą.

9.5. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas. Taigi teismas, o ne atsakovai sprendžia dėl galimybės ieškovei tikslinti ieškinį.

9.6. Ieškovės elgesys dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo negali būti laikomas neatidžiu ar nerūpestingu. Priešingai, ieškovė bylą siekė išspręsti taikiai, kuo mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis. Tik vieninteliame 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje byla buvo nagrinėjama iš esmės, o 2021 m. rugsėjo 7 d. priimta nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovė niekada neneigė ir neprašė, kad dėl susidariusių šalių bylinėjimosi išlaidų atsakingais būtų pripažinti vien tik atsakovai. Priešingai, taikos sutarties projekte nurodė, kad šalys savo patirtas atstovavimo ir kitas išlaidas prisiima sau, iš kitų šalių nereikalauja ir ateityje nereikalaus.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Iš teismo nutarties motyvu? matyti, kad teismas vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepriėmus byloje sprendimo iš esmės bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymi, kad tai yra skundžiamos teismo nutarties esme?. Tuo tarpu apeliantės argumentai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo keisti teismo padarytos išvados.

10.2. Visos apeliantės patirtos išlaidos už teisinę pagalbą buvo dėl jos pačios kaltės (netinkamai suformuluotas reikalavimas, nepateiktas servituto planas patikslinus ieškinį ir pan.), todėl teismo išvada, kad ieškovei nėra pagrindo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra teisinga ir pagrįsta.

10.3. Ieškovė niekada nesiūlė ir nesutiko kalbėtis dėl servituto nustatymo. Kol teismas neatnaujino bylos nagrinėjimo ir neįpareigojo ieškovės patikslinti ieškinį, tol ieškovė laikėsi savo, kad jai reikia žemės sklypo dalies. Pažymi, kad jeigu ieškovė būtų pateikusi tokį servituto planą, kokį galiausiai pateikė teismui, šios bylos nebūtų, nes atsakovai su juo sutiktų, taip pat nebūtų ir bylinėjimosi išlaidų. Taigi akivaizdu, kad visos atsakovų bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl ieškovės kaltės.

10.4. Atsakovai jau triplike nurodė, kad servitutas išspręstų šalių ginčą ir, kad jie sutiktų su servitutu, tačiau apeliantė į tai neatsižvelgė ir ieškinio netikslino; net ir patikslinusi ieškinį nepateikė servituto plano.

10.5. Ieškovė nurodo, kad buvo suinteresuota bylą baigti taikiai ir neva paruošė reikalingų dokumentų projektus, tačiau tai ne tiesa. Buvo parengta taikos sutartis, tačiau nebuvo parengtas įstatymų reikalavimus atitinkantis servituto planas, pagal kuri? būtų galima nustatyti servitutą.

10.6. Teismas išsamiai argumentavo savo priimtą sprendimą, kurio nėra teisinio pagrindo keisti. Pažymi, kad būtent dėl pareikšto ieškinio dėl ribų tarp sklypų nustatymo atsakovai apgynė savo poziciją ir dėl to patyrė advokato išlaidas, nes tokio reikalavimo byloje neliko. Ieškovė pakeitė reikalavimo esmę ir teisių gynimo priemonę, nes buvo pateiktas visiškai naujas ieškinys su nauju reikalavimu, kurio įrodinėjimas skyrėsi nuo pirminio. Taigi atsakovai pagrįstai prašė jiems priteisti advokato išlaidas, kurios buvo patirtos iki naujo patikslinto ieškinio priėmimo.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo NŽT prašo ieškovės atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš ieškovės atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos, byloje patvirtinus taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir šią civilinę bylą nutraukė. Tačiau šalys nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šią dalį paliko spręsti teismui. Atsakovų teigimu, ieškovei atsisakius pirminio reikalavimo, jie tinkamai apsigynė nuo pareikšto reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. prašo jiems priteisti advokato išlaidas, kurios buvo patirtos iki naujo patikslinto ieškinio priėmimo. Atsakovai prašė priteisti 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidas už gynimąsi nuo pirminio ieškinio ir 350 Eur už priešieškinio parengimą. Tuo tarpu ieškovė prašė priteisti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgęs į procesinį šalių elgesį, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Darė išvadą, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga teikdama teismui pirminį ieškinį dėl ribų tarp sklypų nustatymo, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino. Pažymėjo, kad atsakovai teikiamuose teismui procesiniuose dokumentuos teikdavo racionalius sprendimus, kaip būtų galima išspręsti kilusį ginčą abiem šalims priimtinomis sąlygomis, todėl atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės pareikšto ieškinio dėl ribų tarp sklypų nustatymo, kurios sudarė 1 450 Eur, priteisė iš dalies – 725 Eur.

16. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga teikdama teismui pirminį ieškinį dėl ribų tarp sklypų nustatymo, nesutinka su teismo vertinimu, kad ji nebandė tartis ir spręsti iškilusią problemą su atsakovais, derinant abiejų šalių pozicijas, o iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą laikosi pozicijos, kad būtent dėl pareikšto ieškinio dėl ribų tarp sklypų nustatymo atsakovai apgynė savo poziciją ir dėl to patyrė advokato išlaidas, nes tokio reikalavimo byloje neliko. Ieškovė pakeitė reikalavimo esmę ir teisių gynimo priemonę, nes buvo pateiktas visiškai naujas ieškinys su nauju reikalavimu, kurio įrodinėjimas skyrėsi nuo pirminio. Taigi, atsakovai pagrįstai prašė jiems priteisti advokato išlaidas, kurios buvo patirtos iki naujo patikslinto ieškinio priėmimo.

17. Taigi, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir teisingai ir tinkamai taikė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, civilinę bylą nutraukus.

18. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl šalių ginčo esmės – patvirtinus apeliantės ir atsakovų sudarytą taikos sutartį, byla nutraukta; pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, darė išvadą, kad šiuo atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos, o atsakovų - atlyginamos iš dalies.

19. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė ieškinį, kuriame prašė žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą nustatyti pagal UAB „Pasoda“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta taškais 1 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 12 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 11 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), 10 (koordinatės: (X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė nustatyti neatlygintiną kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jį nustatant žemės sklypo dalyje pagal UAB „Ernika“ žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėtus taškus 6 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)); 7 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)); 8 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) ir 9 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius ir nustatyti neatlygintiną statinių servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi vieno metro atstumu nuo pastato sienos – ūkinių pastatų (pažymėta plane 2I1/P ir 3I1/m) sienos, prižiūrint, remontuojant ir / ar rekonstruojant prie ribos esančius pastatus. 2021 m. gruodžio 9 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame prašė nustatyti neatlygintiną kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jį nustatant žemės sklypo dalyje pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtus taškus 21 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)); 14 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)); 13 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)); 12 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) ir 21 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius; nustatyti neatlygintiną statinių servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jį nustatant žemės sklypo dalyje pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtus taškus 10 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)); 23 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y- (duomenys neskelbtini)); 22 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)); 21 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y- (duomenys neskelbtini)); 11 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) ir 10 (koordinatės: X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę naudotis statinių servitutu prižiūrint, remontuojant ir / ar rekonstruojant prie ribos esančius pastatus, pažymėtus plane MN ir N.

22. Atsakovai 2022 m. sausio 12 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 45 kv. m. ploto kelio neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) pagal A. B. paruoštą servituto nustatymo planą tarp taškų sklypo plane, pažymėtų pagal koordinačių sistemą LKS-94 taškais 4-16-12-13-15-4: 4 (x=(duomenys neskelbtini) ? y=(duomenys neskelbtini)); 16 (x=(duomenys neskelbtini) ? y=(duomenys neskelbtini))? 12 (x=(duomenys neskelbtini) ? y=(duomenys neskelbtini))? 13 (x=(duomenys neskelbtini) ? y=(duomenys neskelbtini))? 15 (x=(duomenys neskelbtini) ? y=(duomenys neskelbtini)).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliantės atskirojo skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes, nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovė, žinodama, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio atsakovams, ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentų sprendimus, tačiau šie sklypai kertasi (persidengia), teikė pirminį ieškinį ir prašė patvirtinti UAB „Pasoda“ kadastrinių matavimų planą. Vėliau ieškovė šio reikalavimo atsisakė ir pateikė patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės suformulavo naują reikalavimą – nustatyti servitutą. Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovai dar triplike buvo išreiškę poziciją, kad servitutas išspręstų šalių ginčą ir, kad jie sutiktų su servitutu, tačiau apeliantė į tai neatsižvelgė ir ieškinio netikslino (t. y. patikslino tik 2021 m. rugsėjo 29 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu ieškovė būtų pateikusi tokį servituto planą, kokį galiausiai pateikė teismui, šios bylos nebūtų, nes atsakovai būtų su juo sutikę. To pasėkoje nebūtų ir bylinėjimosi išlaidų arba jos būtų mažesnės. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš esmės dėl ieškovės procesinio elgesio susidarė atsakovų bylinėjimosi išlaidos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nutardamas neatlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovų išlaidas atlygindamas iš dalies, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pagrįstai ir tinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą suformulavo reikalavimą iš ieškovės priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pateikti įrodymai – 2022 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas Serija FL22 Nr. 042 bei bankinio pervedimo kopija patvirtina, kad atsakovai patyrė nurodytas išlaidas. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai) (0,4 koeficientas x 1 598,1 Eur = 639,24 Eur), todėl priteistina iš ieškovės. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apmokėjo atsakovas, ši suma iš ieškovės priteistina atsakovui (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį.

Priteisti iš ieškovės G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.