- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1831-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27303-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- V. T., V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. T. ir V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų V. T. ir V. S. (toliau – atsakovai) priteisti 523,12 Eur draudimo išmoką, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas pažymėjo, jog ieškovas turi pareigą ieškinyje nurodyti tikslų atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresą, nes valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro departamento duomenimis nustatė, kad atsakovas V. T. yra deklaravęs apie savo išvykimą į Vokietiją.
4. Teismo vertinimu, be kita ko, atsakovo V. T. faktinės gyvenamosios vietos nurodymas yra reikšmingas sprendžiant civilinės bylos teismingumo klausimą, kadangi ieškovo ieškinyje kito atsakovo V. S. nurodytas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) ir ieškinys pagal bendrąsias teismingumo taisykles turi būti teikiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (CPK 29 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškovui apskundus šią pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi paliko 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje paminėjo, jog pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui. Taigi, ieškovas turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.
6. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.
8. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovui nurodė, kad ieškovas turi galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą ir turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog šią galimybę išnaudojo. Sprendė, jog per teismo nustatytą terminą ieškovas nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė įrodymų, jog išnaudojo visas galimybes nustatyti dabartinę atsakovo gyvenamąją vietą.
9. Konstatavo, jog ieškovas pateikė prašymą įteikti procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, bet prašyme tik pažymėjo, jog pageidautų įteikti dokumentus tokiu būdu, tačiau nenurodė, kodėl neturi galimybės nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos Vokietijoje, skirti kuratoriaus (CPK 129 straipsnio 1 dalis) ar pasirinkti kitą įteikimo būdą.
10. Pažymėjo, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu gali būti taikomas tik kraštutiniu atveju, kai nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų kitu būdu, o byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas neturi galimybių įteikti atsakovui dokumentų kitu būdu ar gauti informaciją apie atsakovo dabartinę gyvenamąją vietą Vokietijoje, išvada, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, negali būti daroma.
III. Atskirojo skundo esmė
11. Ieškovas (apeliantas) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir ieškovo ieškinį priimti. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apelianto vertinimu, naikintina.
12. Apelianto teigimu, jis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, kreipėsi į policiją, siekdamas sužinoti atsakovo V. T. paskutinį žinomą gyvenamosios vietos adresą.
13. Teigia, jog policija savo rašte nurodė, kad 2019 m. duomenimis, atsakovo V. T. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, jog atsakovas V. T. savo išvykimą į Vokietiją deklaravo 2018 m. rugsėjo 22 d., tuo tarpu, aktualus eismo įvykis įvyko 2019 m. Lietuvoje. Be to, pažymi, jog ir policija nurodė 2019 m. aktualų atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje.
14. Anot ieškovo, akivaizdu, kad V. T. realiai gyvena (jį sieja didesnis ryšys) Lietuvoje, jo 2018 m. deklaruotas išvykimas į Vokietiją, nenurodant tikslaus adreso arba nebeaktualus, arba tariamas, galimai siekiant išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.
15. Nurodo, jog net ir pagrįstai manant, kad atsakovas V. T. yra išvykęs į Vokietiją, būtų darytina išvada, kad jis, akivaizdžiai ignoruodamas CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą raštu pranešti savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nenurodė (nedeklaravo) tikslios savo gyvenamosios vietos adreso, pats prisiėmė riziką dėl atsiradusių padarinių, kuomet nėra galimybės jam įteikti pašto korespondencijos.
16. Dar daugiau, anot ieškovo, V. T. nagrinėjamu atveju ignoravo ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą pareigą – per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti ieškovui.
17. Taigi, ieškovas nurodo, jog 2020 m. spalio 30 d. rašte Nr. S-15466-20-(4.11.), kuris buvo pateiktas teismui, nurodė naują atsakovo adresą, kurį pateikė policija, tačiau nepaisant to, teismas į tai nesureagavo ir nepabandė šiuo adresu išsiųsti atsakovui procesinių dokumentų.
18. Teigia, jog teismo argumentas apie atsakovo V. T. išvykimą į Vokietiją yra deklaratyvus, nes faktiškai nėra žinoma, jog šiuo metu jis gyventų Vokietijoje. Priešingai, byloje yra duomenų, jog atsakovas 2019 m. Lietuvoje sukėlęs eismo įvykį, nurodė gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
20. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).
22. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai lemia, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Remiantis CPK 29 straipsniu, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 135 straipsnio 1 dalimi, atsakovo gyvenamąją vietą teismui turi nurodyti ieškovas.
23. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, jog nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
24. Pagal CPK 30 straipsnio 2 dalį, ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams V. T. ir V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo. Ieškinyje nurodyta atsakovo V. T. gyvenamoji vieta – Vilniaus miesto savivaldybėje, o atsakovo V. S. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).
26. Vėliau, 2020 m. spalio 30 d. ieškovas pateikė raštą dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje, kuriuo prašė neįteikus atsakovui V. T. procesinių dokumentų paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, juos įteikti viešo paskelbimo būdu, kuratoriaus neskirti. Ieškovas su minėtu raštu teismui pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos raštą dėl informacijos pateikimo Nr. 10-S- (toliau – raštas), kuriuo informuojama, jog „eismo įvykio, įvykusio 2019 m. gruodžio 26 d. apie 21:45 val. (duomenys neskelbtini), kurio metu dalyvavusio automobilio MAZDA TRIBUTE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. T., gimusio (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta, 2019 metų duomenimis, galėjo būti: (duomenys neskelbtini)“.
27. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju spręstina, jog ieškovas, siekdamas sužinoti atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresą išnaudojo visas galimybes. Pasikreipęs į policiją ir gavęs bylos medžiagą sudarantį raštą, ieškovas sužinojo informaciją apie paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kaip kad sprendė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas negyvena Lietuvoje. Pažymėtina, jog atsakovo išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas nenurodant tikslaus adreso Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nesuponuoja kategoriškos išvados, jog būtent toje valstybėje atsakovas šiuo metu faktiškai gyvena, juolab kai byloje yra pateikta ir priešingų įrodymų dėl atsakovo faktinės gyvenamosios vietos.
28. Be kita ko, pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nuo 2018 m. balandžio 24 d. V. T. yra registruotas kaip asmuo, besiverčiantis individualia veikla Lietuvoje.
29. Taigi, teismo vertinimu, formalus atsakovo deklaravimas, jog išvyko į užsienio valstybę, nenurodant gyvenamosios vietos adreso nelemia išvados, kad šiuo metu atsakovo gyvenamoji vieta yra būtent ten. Be kita ko, vertinant aplinkybes, jog eismo įvykis įvyko Lietuvoje, registruojant eismo įvykį buvo nurodytas adresas Lietuvoje, o taip pat tai, jog atsakovas yra registruotas kaip vykdantis individualią veiklą Lietuvoje, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas negyvena Lietuvoje ieškovės nurodomu adresu.
30. Pažymėtina ir tai, jog CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės. Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį, ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Taigi, pagal minėtą taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra reiškiamas dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu, kuris įvyko adresu (duomenys neskelbtini), ieškinys galėtų būti reiškiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal žalos padarymo vietą.
31. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.