Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-06-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-2348-761/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
e2YT-2348-761/2018
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00128-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Pareiškėjas
I. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2348-761/2018Proceso Nr. 2-42-3-00128-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.1.10.7; 3.4.5.19 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 11 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,dalyvaujant pareiškėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl praleisto palikimo priėmimo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. K. prašo pratęsti praleistą 3 mėnesių terminą, per kurį buvo galima palikimo atsiradimo vietos notarui paduoti pareiškimą dėl mirusio Z. K. mirties data 2013-02-13. Nurodė, kad 2012 m. liepos 10 d. mirė pareiškėjos I. K. (buvusi Kungytė) brolis M. M.. Po kelių dienų 2012 m. liepos 16 d. mirė pareiškėjos senelė A. K.. A. K. sūnus (pareiškėjos tėvas) Z. K. priėmė savo motinos A. K. palikimą bet praėjus kiek daugiau nei pusmečiui taip pat mirė (2013 m. vasario 13 d.). Z. K. buvo išsituokęs 1995 m. lapkričio 7 d. ir naujos santuokos sudaręs nebuvo. Ji, būdama mirusiojo Z. K. dukra, laikytina pirmosios eilės įpėdiniu ir dėl mirusiajam priklausiusio turto paveldėjimo turėjo teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei priimti palikimą. Ji būdama jauno amžiaus (mirus artimiesiems jai buvo vos 21 metai), neturėdama teisinių žinių, į notarą nesikreipė. Dėdė A. K. po laidotuvių sakė, kad jos tėvo palikimo dalį močiutė buvo užrašiusi jam A. K., nes Z. K. piktnaudžiavo alkoholiu, ir žadėjo tėvo dalį perrašyti atgal jai. A. K. jai pirmais metais po tėvo mirties davė 500 Lt už žemės nuomą, nes tėvo broliai žemės nedirbo, o ją nuomojo ūkininkui. Iš nuomos pinigų A. K. pastatė paminklą jos tėvui. A. K. jai visą laiką sakė, kad tėvo vardu jokio turto nėra, bet vis delsė jai perrašyti pagal jį jam užrašytą turto dalį. Be to A. K. visą laiką žadėjo dalintis pinigus už nuomą, tačiau jai sumokėjo tik vieną kartą. Kiek jai žinoma kol tėvas buvo gyvas jo turto dalį prižiūrėjo A. K., o nuomos pinigus už žemę tėvas gaudavo iš brolio A. K.. 2012-07-06 jos brolis M. M. pateko į avariją ir žuvo, po savaitės mirė močiutė A. K., jai buvo 83 m., po to ji labai palūžo, pradėjo atsigauti ir netikėtai 2013-02-13 mirė tėvas Z. K.. Ji dėl tėvo palikimo paveldėjimo norėjo kreiptis iš karto po jo mirties, tačiau ją visą laiką klaidino dėdė A. K., o ji tikėjo juo, kad tėvo turto dalis yra perrašyta jam. Ji yra prašiusi A. K. tėvo mirties liudijimo, bet jis jokių dokumentų jai nerodė. Tik praėjus penkeriems metams ji ėmė domėtis, ar jos tėvas buvo priėmęs senelės palikimą, nes žinojo, kad savo turto jis neturėjo. 2018 m. sausio 21 jai paskambino A. K. ir pasakė, kad ji yra praleidusi terminą dėl palikimo priėmimo, todėl apsijuoks, o palikimo neatgaus. Po kreipimosi į advokatus išsiaiškino, kad tėvas priėmė senelės A. K. palikimą 1/3 Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato-gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) bei 1/3 šio pastato priklausinių (malkinę, sandėlį, daržinę, tvartą, šulinį, lauko tualetą).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas spręstų, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai po Z. K. mirties palikimui priimti įstatymų nustatytą terminą, VĮ Turto bankas neprieštarautų pareiškimo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos I. K. paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. liepos 10 d. mirė pareiškėjos I. K. brolis M. M.. 2012 m. liepos 16 d. mirė pareiškėjos senelė A. K.. A. K. sūnus (pareiškėjos tėvas) Z. K., priėmė savo motinos A. K. palikimą. Z. K. mirė 2013 m. vasario 13 d. Z. K. 1995 m. lapkričio 7 d. išsituokė ir naujos santuokos nesudarė. Po jo mirties atsirado palikimas į 1/3 Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 1/3 pastato-gyvenamojo namo esančio K(duomenys neskelbtini) bei 1/3 šio pastato priklausinių (malkinę, sandėlį, daržinę, tvartą, šulinį, lauko tualetą).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką suformulavo dėl esmines įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 ir joje nurodyta praktika).

iš VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, jog 1/3 Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/3 pastato-gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) bei 1/3 šio pastato priklausinių (malkinę, sandėlį, daržinę, tvartą, šulinį, lauko tualetą), registruoti Z. K. vardu.

Iš 2018-02-23 Šilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės 2018-02-23 pranešimo nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 2012-07-16, vienas iš įstatyminių įpėdinių buvo sūnus Z. K. gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į jam priklausančią turto dalį. Po Z. K., gim. 1970-12-10, mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.

Liudytoja L. M. paaiškino, kad ji su Z. K. išsiskyrė dėl jo girtavimo. Kol dar buvo gyvas Z. K. ji dirbo pas ūkininką A. T.. Šis ūkininkas nuomojo visą Z. K., A. K. ir K. K. priklausiusią žemę. Po Z. K. mirties jai ūkininkas T. pasakė, kad nuomos pinigus už žemę jis atidavė A. K. ir jis turėtų atiduoti dukros I. K. dalį už nuomą. Paklausus A. K. jis pasakė, kad Z. K. turtas yra užrašytas jo vardu, žadėjo neapgauti ir jo dalį perrašyti mirusiojo dukrai I. K.. A. K. vilkino turto perrašymą, o 2018 m. sausio mėnesį telefonu paskambinęs pasakė, kad dukra nieko nebegaus, nes praėjo terminas palikimui priimti. Kiek jai žinoma dukrai I. K. A. K. vieną kartą davė pinigų už žemės nuomą bei iš žemės nuomos pinigų pastatė paminklą Z. K..

Pareiškėjos ir liudytojos paaiškinimų teisingumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti teismui Z. K. mirties liudijimo, o duomenis apie jo mirtį išreikalavo iš VĮ „Registrų centras“ tik advokatų pagalba.

Todėl bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinės termino praleidimo priežastys buvo teisės aktų neišmanymas bei dėdės A. K. klaidinimas, kad tėvui nepriklausė jokio turto, jog senelė jam nieko nepaliko, nes jis piktnaudžiaudavo alkoholiu. Taip pat artimų žmonių mirtys metų laikotarpyje, sukėlusios didelius išgyvenimus, stresą. Tėvo brolis A. K. pasiėmė visus pareiškėjos senelės ir tėvo dokumentus bei prašomi neperdavė šių dokumentų pareiškėjai.

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjos I. K. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po mirusiojo Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2013-02-13, priimti atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. vasario 13 d., priimti ir pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis