- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-220-519/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18599-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- K. R.
- Civilinis ieškovas
- įmonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)
- Kaltinamasis
- K. R.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01, keista 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925), ir jam skirta 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų), bauda.
K. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 100 MGL dydžio, tai yra 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir K. R. skirta galutinė subendrinta bausmė – 1000 MGL dydžio, tai yra 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų), bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytas 1 (vienerių) metų terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 8 037 400 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Bendiko 2021 m. spalio 12 d. nutarimu paskirtas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų, teismo nutartimis pratęstas kaltinamajam K. R. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus nuosprendžio vykdymą naikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. R. nuteistas už tai, kad jis būdamas ūkininku, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini), su įmone (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) sudarė 2017-03-28 trijų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartį (su vėlesniais 2017-11-20 ir 2018-08-21 priedais), 2018-12-12 dviejų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartį, 2019-04-11 paskolos užtikrinimo sutartį, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) K. R. sumokėjo 10 308 447,71 Eur, o K. R. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020-01-20 pristatyti sutartos kokybės produkciją 360 000 vnt. audinių kailių, 2019 m. rugpjūčio mėn. papildomu susitarimu produkcijos kiekis buvo sumažintas iki 350 000 vnt., nustatyta didesnė vieneto kaina 23 Eur. K. R. nustatytu terminu savo prievolės neįvykdė, (duomenys neskelbtini) pristatė tik nedidelę dalį sutartos produkcijos – 33 893 vnt. audinių kailių, sužinojęs apie 2019-10-31 teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) pritaikytą kreditorių apsaugą, 2020-01-13 (duomenys neskelbtini) aukštesniojo teisingumo teismo nutartį, kad (duomenys neskelbtini) faktiškai jokios veiklos nebevykdo, bei esant jo ūkiui sunkioje ekonominėje padėtyje, įvairiais būdais siekė išvengti, kad (duomenys neskelbtini) susigrąžintų jam pervestus pinigus bei užaugintą produkciją, t. y. 2020-01-27 (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui E. S. pateikė prašymą dėl sutartinio įkeitimo ir sutartinės hipotekos išregistravimo, neva sutartis, kurios užtikrinimui buvo parengti pareikštinio įkeitimo ir hipotekos dokumentai, nebuvo sudaryta; dalį iš (duomenys neskelbtini) gautų lėšų panaudojo ne pagal paskirtį: paėmė asmeninėms reikmėms – 784700 Eur, pervedė fiziniams asmenims, nurodydamas paskirtį paskola, palūkanos, grąžinimas ar avansas – 273 291,59 Eur, pervedė į paskolų aptarnavimo sąskaitas – 251 304,98 Eur; ūkio turtą, kuris galėjo būti pateiktas įsipareigojimams (duomenys neskelbtini) įvykdyti ar skolai padengti, nepateisinamai pigiai, už mažesnę negu 2019 m. rugpjūčio mėn. papildomu susitarimu su (duomenys neskelbtini) nustatytą audinės kailio kainą 23 Eur, perleido ar pardavė tretiesiems asmenims, suvokdamas, kad neturi galimybės patenkinti visų savo ūkio kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus: (duomenys neskelbtini) suteikto finansavimo pagrindu užauginęs 327 650 vnt. žvėrelių, iš kurių 2019 m. lapkričio - gruodžio mėn. utilizavo 11 640 vnt., išdirbo 184 362 vnt. kailių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-13 pardavė 730 audinių kailių už 15 016,10 Eur (vnt. kaina - 20,57 Eur), ūkininkams G. Z. ir D. Z. pardavė 16 500 audinių kailių už 339 405 Eur (vnt. kaina - 20,57 Eur) ir taip padengė 200 000 Eur skolą, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) aukcionas) 2020-02-18 pardavė 27 127 audinių kailių už 264 639 Eur (vnt. kaina 9,75 Eur.), 2020-02-28 pardavė 24 274 audinių kailių už 48 548 Eur (vnt. kaina 2 Eur), 2020-03-04 pardavė 16 500 audinių kailių už 33 000 Eur (vnt. kaina 2 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-11-07 pardavė 3 800 gyvų audinių už 64 372 Eur (vnt. kaina 16,94 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-27 pardavė 1 300 gyvų audinių už 26 741 Eur (vnt. kaina 20,57 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tarpusavio užskaitas (skolų sudengimus) 2019-12-31 pardavė 18 831 audinių kailių už 367 353,67 Eur (vnt. kaina 19,50 Eur), 2020-01-14 pardavė 10 400 audinių kailių už 213 928 Eur (vnt. kaina 20,57 Eur), 2020-01-17 pardavė 60 000 audinių kailių už 1 089 000 Eur (vnt. kaina 18,15 Eur), 2020-02-04 pardavė 10 000 audinių kailių už 181 500 Eur (vnt. kaina 18,15 Eur), viso K. R. tretiesiems asmenims pardavė ir perleido 5 100 vnt. gyvų audinių ir 184 362 vnt. kailių, be to, antstolis T. U., K. R. neužtikrinus tinkamo žvėrelių laikymo, nuo 2020-07-24 iki 2020-08-03 pardavė ūkininkui K. R. priklausančių areštuotų 92 655 vnt. gyvų audinių už 6 814,50 Eur, tokiu būdu K. R. apgaule savo ir savo ūkio naudai išvengė labai didelės 7 270 461 Eur vertės turtinės prievolės, nes turėdamas galimybę (duomenys neskelbtini) iki 2020-01-20 nepristatė 316 107 audinių kailių, ir (duomenys neskelbtini) padarė labai didelę turtinę žalą.
2. Taip pat K. R. nuteistas už tai, kad jis būdamas ūkininku, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), ir kaip ūkio subjekto vadovas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą, versdamasis švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimu ir jų kailių pardavimu, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų: - pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes pirkėjui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) išvežė 67 901 vnt. audinių kailiukų už 346 187 Eur: pagal 2020-02-18 eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), 2020-02-18 išankstinio apmokėjimo sąskaitą (proformainvoice) Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas kailiukų kiekis – 27 127 vnt. už 264 639 Eur, pagal 2020-02-28 eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), 2020-02-27 išankstinio apmokėjimo sąskaitą (proformainvoice) Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas kailiukų kiekis – 24 274 vnt. už 48 548 Eur, pagal 2020-03-04 eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), 2020-03-04 išankstinio apmokėjimo sąskaitą (proformainvoice) Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas kailiukų kiekis – 16 500 vnt. už 33 000 Eur, už išvežtus kailiukus ūkininkas K. R. avansu iš pirkėjo (duomenys neskelbtini) į AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2020-03-03 – 54 224 Eur, 2020-03-17 – 5 989 Eur ir 2020-03-24 – 34 402 Eur, iš viso 94 615 Eur, pardavimo dokumentų (išankstinio apmokėjimo sąskaitų) neužregistravo ūkininko K. R. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre, didžiosios knygos pirkėjų ir pajamų suvestiniuose registruose, - pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, nes nepatvirtino apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos bei nesilaikė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nustatytų apskaitos dokumentų saugojimo terminų nuostatų, kuriuose nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai saugomi 10 metų, ir neišsaugojo K. R. ūkio pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams suvestinių registrų laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-07-16. Dėl kailiukų pardavimo (duomenys neskelbtini) operacijų neįrašymo į apskaitą negalima iš dalies nustatyti ūkininko K. R. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2020 m. vasario - kovo mėnesius, dėl pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams suvestinių registrų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti ūkininko K. R. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-07-16.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu civilinės ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas M. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir šioje dalyje ieškinį tenkinti pilnai ir iš nuteistojo K. R. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 9 868 059,51 Eur žalos atlyginimą.
3.1. Civilinės ieškovės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad esant tarpusavyje susijusiems reikalavimams baudžiamojoje byloje ir reikalavimams, kylantiems kitu pagrindu (vekselio, vykdomojo įrašo, teismo sprendimo civilinėje byloje ir pan.), būtent kreditorius (civilinis ieškovas) turi teisę pats nuspręsti kokiu pagrindu reikalaus iš nuteistojo priteistos turtinės žalos atlyginimo ir tai nėra pagrindas atmesti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
3.2. Atstovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad dėl nuteistojo K. R. nusikalstamų veikų, padarytų tiesiogine tyčia, įtvirtintų BK 182 straipsnio 3 dalyje, civilinis ieškovas patyrė labai didelę turtinę žalą, t. y. teismas sprendė, kad K. R. sandorio metu veikė apgaule turint tyčią nevykdyti savo prievolės, suprato savo veiksmais naudojamos apgaulės ir daromos žalos (duomenys neskelbtini) pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kuri susiformavo po sandorių sudarymo <...> audinių už 6 814,50 Eur, tokiu būdu K. R. apgaule savo ir savo ūkio naudai išvengė labai didelės 7 270 461 Eur vertės turtinės prievolės, nes turėdamas galimybę (duomenys neskelbtini) iki 2020-01-20 nepristatė 316 107 audinių kailių ir (duomenys neskelbtini) padarė labai didelę turtinę žalą.
3.3. Taip pat atstovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad dėl nuteistojo K. R. nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 223 straipsnio 1 dalyje, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti nuteistojo K. R. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir jo struktūros 2018–2020 m. laikotarpiu, kurio metu (duomenys neskelbtini) suteikė daugiau nei 10 mln. Eur finansavimą su turto, įskaitant audinių ir jų kailių įkeitimu, ir dėl šių nuteistojo nusikalstamų veikų civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) neturi galimybių išieškoti civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) nuteistojo veiksmais sukeltos žalos.
3.4. Atstovo teigimu, nežiūrint į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atmetė (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra tapatus su civiliniu ieškiniu, patenkintu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 ir šią nuosprendžio dalį grįsdamas 2007–2014 metų teismų praktika. Pažymi, jog naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo vientisumas sąlygoja pagrindą jį vykdyti laikantis motyvuojamoje dalyje nurodytų išaiškinimų, o tos pačios žalos priteisimas civilinėje ir baudžiamojoje byloje nesudaro prielaidų vykdyti dvigubą išieškojimą. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, jį vykdant privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytą nutarimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017, 45 punktas). Atstovas apeliaciniame skunde taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-04-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024 išdėstytus argumentus. Teigia, kad panašaus pobūdžio klausimai, kai žalos dydis, priteistas civiline tvarka (įskaitant ir vykdomojo įrašo pagrindu) ir baudžiamojoje byloje, persidengia, nagrinėti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 13 d. priimtame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78-307/2018, toliau skunde atstovas cituoja minėtame nuosprendyje išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
3.5. Atstovas nurodo, kad priešingai nei nuosprendyje išaiškino pirmosios instancijos teismas atmesdamas civilinį ieškinį, teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esant tarpusavyje susijusiems reikalavimams baudžiamojoje byloje ir reikalavimams, kylantiems kitu pagrindu (vekselio, vykdomojo įrašo, teismo sprendimo civilinėje byloje ir pan.), būtent kreditorius (civilinis ieškovas) turi teisę pats nuspręsti kokiu pagrindu reikalaus iš nuteistojo priteistos turtinės žalos atlyginimo ir tai nesudaro sąlygų dubliuoti žalos atlyginimo išieškojimui vykdymo procese. Todėl nebuvo pagrindo atmesti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
3.6. Civilinės ieškovės atstovo teigimu, nepagrįstai atmetus civilinį ieškinį yra pažeidžiamos (duomenys neskelbtini), kaip civilinio ieškovo teisės ir teisėti interesai. Konstatavus, kad žala sukelta būtent nusikalstama veika, kyla atitinkamos teisinės pasekmės tiek nuteistajam, tiek civiliniam ieškovui, o dėl nusikaltimo nukentėjęs kreditorius turi papildomas teisių gynimo priemones, numatytas įstatyme. Formaliai atmetus civilinį ieškinį yra apribojamos dėl nusikaltimo nukentėjusio asmens teisės. Atstovo įsitikinimu yra nepagrįstai sudaromos formalios prielaidos nuteistajam K. R. išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, kurios pasėkoje kyla rizika, kad (duomenys neskelbtini) nuteistojo K. R. nusikalstama veika sukelta žala bus nepagrįstai nurašyta.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašo civilinės ieškovės atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, priteisiant iš nuteistojo padarytą turtinę žalą pagal civilinį ieškinį, kuris buvo pareikštas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nuteistojo K. R. gynėjas prašė civilinės ieškovės atstovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Civilinės ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. G. apeliacinis skundas atmestinas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendį apskundė civilinio ieškovo įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas, kuris prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuriuo civilinio ieškovo civilinis ieškinys atmestas, ir iš nuteistojo K. R. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 9 868 059,51 Eur žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į paminėtas BPK nuostatas, teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
6. Taigi civilinės ieškovės atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria civilinės ieškovės civilinis ieškinys dėl 8 037 400 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas ir prašo pakeisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį bei priteisti 9 868 059,51 Eur žalos atlyginimą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinį ieškinį, pareikštą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ir civilinį ieškinį, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020, laikė tapačiais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pirmiau paminėtų civilinių ieškinių tapatumą. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 037 400 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad tokią sumą įmonės (duomenys neskelbtini) pervedė ūkininkui K. R. (10 t., b. l. 172–174). Apeliaciniu skundu įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas prašo iš nuteistojo K. R. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 9 868 059,51 Eur žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio ieškovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu prašo padidinti civilinio ieškinio dydį. Be to, civilinio ieškovo atstovo pozicija dėl sukčiavimu padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo nėra pagrįsta jokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis dėl nusikaltimu padarytos žalos nustatymo.
7. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-486/2007, 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Taigi, sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, svarbu įvertinti tris dalykus: šalių, dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumą.
8. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 priteista iš atsakovo K. R. ieškovei (duomenys neskelbtini) priteista 10 308 447,71 Eur pagrindinė skola, 610 552,72 Eur palūkanos, priskaičiuotos iki ieškinio pareiškimo, 1 030 844,77 Eur kaip 10 procentų iš anksto sutartų išlaidų dėl ieškovės teisių gynybos, 8 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 11 949 845,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 752,58 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Civilinėje byloje pareikštas ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė su atsakovu buvo sudariusi šias sutartis: a) 2017 m. kovo 28 d. Trijų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartį (su vėlesniais 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. priedais); b) 2018 m. gruodžio 12 d. Dviejų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartį; c) 2019 m. balandžio 11 d. Paskolos užtikrinimo sutartį. Ieškovė sutarčių pagrindu atsakovui yra sumokėjusi 10 308 447,71 Eur sumą. Atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. sausio 20 d. pristatyti 360 000 vienetų audinių kailių (2019 m. rugpjūtį šalys susitarė, kad atsakovas pristatys 350 000 vienetų kailiukų, kurio vieno vertė 23 Eur). Pagal 2019 m. balandžio 11 d. paskolos užtikrinimo sutartyje nurodytą grafiką laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. spalio 22 d. ieškovė atsakovui pervedė 8 037 400 Eur sumą. Baudžiamojoje byloje, kaip jau buvo minėta, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas civiliniu ieškiniu prašo priteisti nusikaltimu padarytą žalą, t. y. 8 037 400 Eur turtinės žalos, kurią įmonė (duomenys neskelbtini) pervedė ūkininkui K. R. pagal tas pačias tarp K. R. ir (duomenys neskelbtini) sudarytas sutartis: 2017 m. kovo 28 d. Trijų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartį (su vėlesniais 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. priedais); b) 2018 m. gruodžio 12 d. Dviejų sezonų paskolos jaunikliams ir kailiams sutartį; c) 2019 m. balandžio 11 d. Paskolos užtikrinimo sutartį.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio ieškovo atstovas nepagrįstai nurodo, kad tos pačios žalos priteisimas civilinėje ir baudžiamojoje byloje nesudaro prielaidų vykdyti dvigubą išieškojimą ir kai žalos dydis, priteistas civiline tvarka (įskaitant ir vykdomojo įrašo pagrindu) ir baudžiamojoje byloje, persidengia. Visų pirma, apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinėmis nutartimis civilinėse bylose Nr. e3K-3-26-916/2017, 3K-3-112-823/2024 ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78-307/2018, kadangi šie civilinės ieškovės atstovo cituojami teismų procesiniai sprendimai, priimti aktualiu klausimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos neatitinka ir šie sprendimai negali būti laikomi precedentu.
10. Taip pat tapatūs yra ir pareikštų ieškinių dalykai bei pagrindai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, kadangi tiek ieškiniu, pareikštu civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020, tiek 2020 m. birželio 4 d. pareikštu ieškiniu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas siekia tų pačių materialinių teisinių pasekmių – susigrąžinti ūkininkui K. R. sutarčių pagrindu išmokėtas sumas. Minėtoje civilinėje byloje patikslintu ieškiniu civilinės ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovo K. R. ieškovės naudai 10 308 447,71 Eur pagrindinę skolos sumą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 030 844,77 Eur kaip 10 procentų iš anksto sutartų išlaidų dėl ieškovės teisių gynybos; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai netesybas – 669 836 Eur baudą už kiekvieną nepristatytą kailiuką; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 610 552,72 Eur iki šio ieškinio pareiškimo priskaičiuotų palūkanų; priteisti 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Nagrinėjamu atveju civilinės ieškovės atstovas siekia vienodo teisinio rezultato. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovo pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-705-777/2020 dėl kurio 2020 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuris yra įsiteisėjus ir pateiktas vykdymui, yra tapatūs.
11. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, jog siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą minėtame įstatyme yra nustatyti ir tam tikri atvejai, tarp kurių ir iš nusikalstama veika padarytos žalos kilę reikalavimai, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, kreditorių reikalavimai nėra nurašomi ir jie yra vykdomi nepriklausomai nuo fizinio asmens bankroto proceso pabaigos. Šioje nagrinėjamoje byloje, kaip jau ir buvo minėta, yra nustatyta, kad K. R. apgaule savo ir savo ūkio naudai išvengė labai didelės 7 270 461 Eur vertės turtinės prievolės, nes turėdamas galimybę (duomenys neskelbtini) iki 2020-01-20 nepristatė 316 107 audinių kailių, ir (duomenys neskelbtini) padarė labai didelę turtinę žalą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ir pradėjus fizinio asmens bankroto procedūrą, civilinės ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) kiltų rizika, jog iš nusikalstama veika padarytos žalos kilę reikalavimai būtų nurašyti.
12. Apibendrinant, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, todėl toks civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, civilinės ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. G. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
civilinės ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. G. apeliacinį skundą atmesti.