Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovei I. S., atsakovui J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovui J. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovo J. D. priteisti žalos atlyginimą – 426,10 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 22,00 Eur žyminį mokestį.

Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad su ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, buvo sudaryta savanoriška transporto priemonių draudimo sutartis, draudimo liudijimas Nr. 710-851-817939, kuria buvo apdraustas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 22 d. buvo gautas draudėjo pranešimas, jog apdraustas automobilis buvo apgadintas pravažiuojančio dviratininko. 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė gavo Mažeikių VPK pažymą, kad vairuodamas dviratį ir važiuodamas ne dviračio taku, kai šalia buvo įrengtas dviračio takas, nepasirinkęs saugaus greičio, ir dėl to nespėjęs sustabdyti savo dviračio, apdraustą automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino atsakovas – J. D.. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas ieškovės transporto priemonių draudimu, dėl to transporto priemonės draudėjas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Apdraustai transporto priemonei dėl šio įvykio padaryta žala sudaro 426,10 Eur, todėl ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas išmokėjo draudimo išmoką ir dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą.

Atsakovas J. D. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi pagal jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą nėra pripažintas kaltu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė I. S. ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytas motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovo J. D. atžvilgiu pagal jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą yra priimtas nutarimas, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, priimtas nutarimas atsakovo nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

Teismo posėdyje atsakovas J. D. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nors jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas ir paskirta bauda už administracinio nusižengimo padarymą, kurią jis geranoriškai sumokėjo, savęs kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo jis nepripažįsta. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu ne jis, o transporto priemonę vairavusi moteris į jį atsitrenkė ir sulaužė jo dviratį. Be to, po smūgio į automobilį liko tik įbrėžimas, už kurio užtaisymą sumokėta per daug, dėl to jis nesutinka mokėti.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. P. nurodė, kad į jos automobilį jai išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo dviračiu įvažiavo atsakovas, kuris dviračiu važiavo ne tam skirtoje vietoje, o palei namo kraštą, dėl to ji niekaip negalėjo jo pamatyti ir išvengti susidūrimo. Šis eismo įvykis buvo užfiksuotos jos ir atvykusių policijos pareigūnų, kuriems ji perdavė ir savo telefonu darytas nuotraukas, kuriose užfiksuotos dviračio stabdymo žymės, patvirtinančios faktą, kad atsakovas dviračiu važiavo ne tam skirta juosta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija, kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis).

Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punkte nustatyta taisyklė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 66 punkte nurodyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 57 punktas). Pagal KET 59 punktą dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka (KET 60 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad su ieškove ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialą, buvo sudaryta savanoriška transporto priemonių draudimo sutartis, draudimo liudijimas Nr. 710-851-817939, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2022 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-9300-2023, atsakovas J. D. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Minėtame nutarime konstatuota, jog J. D. 2022 m. kovo 22 d. 16 val. 50 min. Mažeikiuose, ties (duomenys neskelbtini), namu, vairuodamas dviratį ir važiuodamas ne dviračio taku, kai šalia buvo įrengtas dviračio takas, nepasirinko saugaus greičio, dėl to nespėjo sustabdyti vairuoto dviračio, atsitrenkė į iš šalia esančios teritorijos išvažiuojančią transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta pas ieškovę, dėl to draudėja 2022 m. kovo 22 d. pranešimu informavo ieškovę apie įvykusį eismo įvykį ir apgadintą automobilį. Ieškovė, atlikusi transporto priemonei padarytos žalos įvertinimą ir nustačiusi, jog apdraustai transporto priemonei dėl įvykusio eismo įvykio padaryta žala sudaro 426,10 Eur (2022 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita – faktūra LUK Nr. 22/0844) ir transporto priemonės valdytojo prašymu 2022 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. HAN – 250261 išmokėjo 426,10 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2022 m. birželio 2 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, kaip atsakingą dėl žalos kilimo asmenį, prašydama nurodyti savo civilinės atsakomybės draudiką arba per 14 dienų atlyginti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką, kurią sudaro 426,10 Eur. Atsakovui to nepadarius, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 426,10 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus ir išklausius šalių bei liudytojos paaiškinimus, teismui nekyla jokių abejonių, kad atsakovas J. D. vairavo dviratį ir važiavo ne dviračio taku, kai šalia buvo įrengtas dviračio takas, o šaligatviu, skirtu pėstiesiems ir einančiu palei (duomenys neskelbtini) namo pastatą. Būtent dėl šios aplinkybės jis nebuvo ir negalėjo būti pastebėtas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusios A. P., išvažinėjančios iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad atsakovo veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei atsakovas būtų buvęs rūpestingas ir laikęsis dviračiams nustatytų kelių eismo taisyklių, t. y. važiavęs specialiai dviratininkams įrengtu dviračiu taku, esančiu atokiau nuo (duomenys neskelbtini) namo pastato (už nuotraukoje received_265610416562324+(002) esančios šiukšliadėžės). Tokiu būdu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo J. D. veiksmai, pažeidžiantys KET.

Esant nustatytam, teismas sprendžia, kad yra visos J. D. civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, 2022 m. kovo 22 d. vairuodamas dviratį, nesilaikė visų būtinų kelių eismo taisyklių reikalavimų, atsargumo priemonių, nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl atsitrenkė į trečiojo asmens vairuotą ir ieškovės apdraustą automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Ieškovė, remdamasi transporto priemonių draudimo liudijimu Nr. 710-851-817939 išmokėjo 426,10 Eur žalos atlyginimą apgadintos transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus atlikusiai bendrovei. Byloje ginčo dėl išmokos dydžio ir pagrįstumo nekilo. Nors atsakovas nurodė, jog jo nuomone, išlaidos transporto priemonės remontui yra per didelės, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovei patirtą žalą, nepateikta, todėl ieškovei iš atsakovo J. D. priteitinas 426,10 Eur žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Esant nustatytam, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (426,10 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

Pagal ieškovės pateiktus duomenis, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nurodytas bylinėjimosi išlaidas teismas laiko pagrįstomis, todėl jos, tenkinus ieškinį visiškai, priteisiamos iš atsakovo ieškovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai:

– 426,10 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 10 ct) žalos atlyginimą;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugsėjo 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.