Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovės UAB „KP mažmena“ atstovams direktoriui D. G. ir advokatui Gintarui Aleknavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „KP mažmena“ ieškinį atsakovui I. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-11-06 protokoline nutartimi atsakovo I. B. dalyvavimas bylos nagrinėjime pripažintas būtinu.

Atsakovas I. B. buvo atvykęs į 2018-01-11 parengiamąjį teismo posėdį. Šalys ir jų atstovai prašė nesirengti bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimą atidėti, nes šalys yra aptarusios abiems priimtinas taikos sutarties sąlygas ir reikalingas laikas taikos sutarčiai sudaryti. Šalims taikos sutarties sudaryti nepavyko.

Atsakovas I. B., kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, į 2018-02-22, 2018-02-28, 2018-03-06 ir 2018-04-16 teismo posėdžius neatvyko.

Prieš 2018-04-16 teismo posėdį gautas atsakovo atstovės pareiškimas (EPP sistemoje pateiktas kaip prašymas atidėti bylos nagrinėjimą), kad atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje nedalyvaus. Pareiškime nurodyta, kad atsakovas teismo posėdyje dalyvauti negali ir nepageidauja, kad dalyvautų jo atstovė. Atsakovas neatvykimo priežasčių nenurodė ir jas patvirtinačių įrodymų nepateikė. Astakovas su atsiliepimu į ieškinį jokių įrodymų į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės prašymu, esant įstatyme nustaytiems pagrindams, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 246 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad I. B. pagal 2013-05-21 darbo sutartį nuo 2013-05-23 iki 2014-03-17 dirbo UAB „KP mažmena“ pardavimų vadovu. Darbo sutartimi (9 d.) įsipareigojo pasibaigus darbo sutarties terminui grąžinti darbdaviui visas jam išduotas specialiąsias darbo priemones bei prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už negrąžintas vertybes. 2013-06-03 UAB direktoriaus įsakymu Nr. AP-4 I. B. paskirtas atskaitingu asmeniu. Tą pačią dieną patvirtinta atskaitingų asmenų atsiskaitymo su buhalterija tvarka. Atleistas 2014-03-17 pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p.

I. B., pagal su ieškiniu pateiktus buhalterinius dokumentus, laikotarpiu nuo 2013-06-08 iki 2013-12-20 už parduotas prekes grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. KLP 001 iki Nr. KLP 080 priėmė 31355 Lt (9081,04 Eur). Į įmonės kasą 2013-10-21 pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. KLP 001–014, 017–034 įnešta 12100 Lt (3504,40 Eur) už laikotarpį nuo 2013-06-08 iki 2013-10-21. Duomenų, kad į kasą būtų įnešta 19255 Lt (5576,63 Eur) suma už laikotarpį nuo 2013-10-23 iki 2013-12-20, nėra. I. B. neišmokėtas darbo užmokestis 2292 Lt (663,81 Eur). Grynųjų pinigų trūkumas įmonės kasoje, atlikus išskaitą, sudaro 4912,82 Eur (5576,63 Eur – 663,81 Eur).

UAB „KP mažmena“ atlikus prekių inventorizaciją nustatytas prekių trūkumas.

Pagal ieškovės vadovo D. G. 2014-03-04 pareiškimą I. B. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl montavimo staklių, padangų balansavimo staklių, oro kompresoriaus, kitų montavimui skirtų įrankių bei apie 30 vnt. dėvėtų lietų ratlankių vagystės iš UAB „KP mažmena“ nuomojamų patalpų (Duomenys neskelbtini). 2015-08-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikaltimo sudėties požymių.

UAB „KP mažmena“ 2017-02-24 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama atnaujinti terminą ir išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl materialinės žalos atlyginimo. Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2017-03-27 sprendimu atsisakyta nagrinėti ieškovės UAB „KP mažmena“ prašymą I. B. dėl materialinės žalos atlyginimo. UAB „KP mažmena“ 2017-04-13 kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu LR DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (LR DK 27 str. 2 d., redakcija galiojusi iki 2017-01-01). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.1125 str. 8 d.). Kreiptis į Darbo ginčų komisiją terminas sukuria procedūrinio termino taikymo teisinius padarinius, bet nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Teismas nėra apeliacinė instancija dėl darbo ginčų komisijos sprendimų. Ieškovė 2017-02-24 kreipėsi į darbo ginčų komisiją, 2017-04-13 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, šiam nutartimi atsisakius priimti ieškinį kaip neteismingą, 2017-04-20 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia (LR DK 245 str., 246 str. 255 str. 1 d. 1 p., redakcija iki 2017-01-01, galiojusi šalių darbo teisinių santykių laikotrapiu).

Dėl negrąžintų pinigų už parduotas prekes

Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, atsakovas kaip atskaitingas asmuo, iš įmonės klientų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2013-12-20 grynaisiais pinigais gavo 19255 Lt (5576,63 Eur). Duomenų, kad pinigai būtų įnešti į ieškovės kasą ar panaudoti ieškovės interesais byloje nėra. Atskaičius 2292 Lt (663,81 Eur) atsakovui priskaičiuotą išmokėti darbo užmokestį, ieškovei padaryta 4912,82 Eur žala.

Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. UAB „KP mažmena“ direktoriaus 2013-06-03 patvirtintose Atskaitingų asmenų atsiskaitymu su buhalterija tvarkos 14.2 punkte numatyta, kad atskaitingas asmuo pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais privalo atiduoti į kasą iki paskutinės mėnesio darbo dienos. Atsakovas, neįnešdamas gautų pinigų į kasą pažeidė tiek norminį teisės aktą, tiek vidaus tvarkos taisykles. Tai yra neteisėti astakovo veiksmai (neveikimas).

Tarp atsakovo neteisėtos veikos (neveikimo) ir nustatytos žalos yra priežastinis ryšys.

Visos darbuotojo kaltės formos (tyčia ir neatsargumas) ir rūšys (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Atsakovas buvo atskaitingas asmuo, supažindintas su įmonėje nustatyta tvarka, jau prieš tai laikotarpiu nuo 2013-06-08 iki 2013-10-21 gautas lėšas įnešęs į kasą norminių aktų ir vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad žinojo, kaip privalo elgtis ir su vėlesniu laikotarpiu iš klientų priimtais grynaisiais pinigais. Neabejotinai suvokė savo neteisėto neveikimo sukeliamus padarinius (materialinės žalos bendrovei padarymą), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Ieškovė ir atsakovas teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Formaliai įvertinus įrodymus, nustatytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės reikalavimas priteisti 4912,81 Eur žalą, kurią sudaro negrąžintų piniginių lėšų už parduotas prekes suma atlikus išskaitą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl žalos atlyginimo už neišsaugotas prekes

Ieškovė nurodo, kad atsakovas buvo atsakingas už prekių priėmimą ir jų saugojimą sandėlyje. Įmonėje atlikus inventorizaciją pasigesta prekių už 2924,34 Eur.

Su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir pan. gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis (LR DK 256 str. 1 d., redakcija galiojusi iki 2017-01-01). Ši sutartis turi būti įforminama raštu. Tam, kad darbuotojas atsakytų materialiai, sutartyje turi būti aiškiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už ką jis yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sugadinimas suponuoja jo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą. Svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas. Toks darbuotojas paprastai turi vesti patikėtų vertybių apskaitą, dalyvauti atliekant jų inventorizacijas ir pan. Konkrečios materialinės vertybės jam perduodamos bei darbuotojas jas perduoda kitiems asmenims (taip pat kitiems bendradarbiams) pagal pas darbdavį nustatytą tvarką (užpildant pasirašytinai tokių vertybių perdavimo–priėmimo aktus. Viena būtinųjų visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo sąlygų yra atitinkamų materialinių vertybių perdavimas darbuotojui, prisiimančiam atsakomybę už jų apsaugą (LAT nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-595/2012, Nr. 3K-3-359/2013 ir kt.).

Atsakovas dirbo pardavimų vadovu. Darbo tvarkos taisyklių ar pareiginių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo darbų pobūdį, pareigas ir atsakomybę, byloje nėra. Duomenų, kad su atsakovu būtų buvusi sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir kad atsakovo žinion būtų perduotas įmonės turtas, byloje nėra. Ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės vadovo pareiškimą buvo atliekamas dėl visiškai kitokio, nei nurodyta ieškinyje, turto. Ieškinyje nenurodyta inventorizacijos data. Ieškovės vadovas 2017-11-06 parengiamajme teismo posėdyje nurodė, kad inventorizacija buvo atlikta 2014-03-18. Su ieškiniu pateiktas 2014-10-02 inventorizacijos aprašas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas 2014-03-03 inventorizacijos aprašas. Inventorizacijos aprašai skirtingi, skiriasi trūkstamų prekių kiekiai, vertės ir savikainos. Neaišku, kada faktiškai ir pagal kokius buhalterinius duomenis atlikta inventorizacija. Duomenų, kad atsakovas būtų dalyvavęs atliekant inventorizaciją galimai 2014-03-03 ar bent į ją kviečiamas, nėra. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kokių priemonių pati ėmėsi turtui išsaugoti. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 12 str., 178 str.). Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl 2924,34 Eur žalos, kurią sudaro inventorizacijos metu nustatytas prekių trūkumas, neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovas sumokėjo 176 Eur žyminį mokestį ir patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintiems reikalavimams, ieškovui iš atsakovo priteistina 63 procentai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai 111 Eur žyminio mokesčio bei 441 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 552 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. B. 4912,81 Eur žalos atlyginimą ir 552 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „KP mažmena“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali apskųsti sprendimą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.