- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1170-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01171-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KP mažmena“
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 1.3.7.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KP mažmena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KP mažmena“ ieškinį atsakovui I. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KP mažmena“ ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo I. B. 7 837,15 Eur padarytai žalai atlyginti.
2. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovas I. B. nuo 2013-05-23 iki 2014-03-17 dirbo UAB „KP mažmena“ pardavimų vadovu. 2013-06-03 įsakymu Nr. AP-4 buvo paskirtas įmonėje atskaitingu asmeniu, supažindintas su atskaitingų asmenų atsiskaitymo su buhalterija tvarka ir turėjo teisę gauti pinigus už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes. Atsakovas buvo visiškai atskaitingas už prekių priėmimą ir saugojimą sandėlyje. Atsakovas nuo 2014 m. kovo pradžios be svarbių priežasčių neatvykdavo į darbą ir 2014-03-17 įsakymu Nr. 15 buvo atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Bendrovėje atlikta prekių inventorizacija atskleidė prekių trūkumą sandėlyje, jų įsigijimo savikaina– 2 924,34 Eur (10 097,17 Lt). Taip pat, laikotarpio nuo 2013-10-23 iki 2014-01-01 apskaitos duomenimis, pagal pinigų priėmimo kvitus, atsakovo ieškovei negrąžintos piniginės lėšos už parduotas prekes atleidimo dieną sudarė 4 912,81 Eur (16 962,96 Lt). Atsakovo padaryta žala po atliktos išskaitos sudaro 7 837,15 Eur (27 060,13 Lt). Dėl atsakovo bendrovei priklausančio turto pasisavinimo vyko ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00191-14, kuris 2015-08-20 nutarimu nutrauktas dėl galimybės ginčą išspręsti civilinėmis priemonėmis. Ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), tačiau 2017-03-27 sprendimu terminas ieškiniui DGK pateikti atnaujintas nebuvo. Mano, kad egzistuoja visi LR DK numatyti darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindai.
Šalies argumentai
3. Atsakovas I. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad prie ieškinio nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių neva padarytą 7 837,15 Eur dydžio žalą. Neaišku, kas ir kada atliko inventorizaciją, kokių prekių trūko, kokia prekių įsigijimo vertė, kokia savikaina. Neaišku, kas, kada ir konkrečiai kurias prekes, kam ir už kiek pardavė. Atsakovas nėra gavęs jokių ieškovės raginimų dėl tariamos žalos atlyginimo. Iki 2015-08-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovė atsakovui jokių pretenzijų dėl prekių ir galbūt negrąžintų lėšų neturėjo. Ieškovė teigė, kad atsakovas iš ieškovės nuomojamo sandėlio išsivežė ieškovei ir asmeniškai D. G. (D. G.) priklausančius daiktus: padangų montavimo ir padangų balansavimo stakles, oro kompresorių, pneumatinį pistoletą, įvairius montavimui skirtus įrankius, apie 30 vnt. dėvėtų lietų ratlankių. Pagal ieškovės skunde DGK nurodytas aplinkybes, ieškovei apie galbūt atsakovo padarytą žalą tapo žinoma ne vėliau kaip 2014-03-03. Reikalavimams, kildinamiems iš žalos, pareikšti yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas. Be to, atsakovas kategoriškai neigia ieškovės teiginius dėl galbūt atsakovo ieškovei padarytos žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „KP mažmena“ ieškinys tenkintas iš dalies. Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, iš įmonės klientų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2013-12-20 grynaisiais pinigais gavo 19 255 Lt (5 576,63 Eur). Duomenų, kad pinigai būtų įnešti į ieškovės kasą ar panaudoti ieškovės interesais, byloje nėra. Atskaičius 2 292 Lt (663,81 Eur) atsakovui priskaičiuotą išmokėti darbo užmokestį, ieškovei padaryta 4 912,82 Eur žala. Atsakovas, neįnešdamas gautų pinigų į kasą, pažeidė tiek norminį teisės aktą, tiek vidaus tvarkos taisykles. Tai yra neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Tarp atsakovo neteisėtos veikos (neveikimo) ir nustatytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovas suvokė savo neteisėto neveikimo sukeliamus padarinius (materialinės žalos bendrovei padarymą), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos.
4.2. Nurodė, kad byloje nėra Darbo tvarkos taisyklių ar Pareiginių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo darbų pobūdį, pareigas ir atsakomybę. Nėra duomenų, kad su atsakovu būtų buvusi sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir kad atsakovui būtų perduotas įmonės turtas. Ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės vadovo pareiškimą buvo atliekamas dėl visiškai kito, nei nurodyta ieškinyje, turto. Ieškinyje nenurodyta inventorizacijos data. Ieškovės vadovas 2017-11-06 parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad inventorizacija buvo atlikta 2014-03-18. Su ieškiniu pateiktas 2014-10-02 inventorizacijos aprašas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas 2014-03-03 inventorizacijos aprašas. Inventorizacijos aprašai skirtingi, skiriasi trūkstamų prekių kiekiai, vertės ir savikainos. Neaišku, kada faktiškai ir pagal kokius buhalterinius duomenis atlikta inventorizacija. Duomenų, kad atsakovas būtų dalyvavęs atliekant inventorizaciją galbūt 2014-03-03 ar bent į ją kviečiamas, nėra. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kokių priemonių pati ėmėsi turtui išsaugoti, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 924,34 Eur žalos, kurią sudaro inventorizacijos metu nustatytas prekių trūkumas, neįrodytas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovė UAB „KP mažmena“ (toliau – Apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškinys dėl 2 924,34 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – šią ieškinio dalį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog egzistuoja visi pagrindai priimti sprendimą už akių, ir nusprendęs byloje priimti sprendimą už akių, kartu pripažino ir tai, jog nėra reikalinga pateikti papildomų įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų tariamą fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus, arba byloje nėra neaiškių aplinkybių, trukdančių teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Priešingu atveju formalus įrodymų vertinimas priimant sprendimą už akių niekuo nesiskirtų nuo įrodymų vertinimo bylą nagrinėjant iš esmės šaliai nedalyvaujant teismo posėdyje.
5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įžvelgė menkaverčius pateiktų įrodymų trūkumus, kurie, bylą nagrinėjant bendra tvarka, būtų buvę visiškai lengvai pašalinti papildomais paaiškinimais ar apklausiant liudytojus (pvz. buhalterį), todėl dėl tokio pobūdžio netikslumų ieškinys negalėjo būti iš dalies nepatenkintas.
5.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo abejonės, jog padangos (kurių trūksta pagal inventorizaciją) galbūt nebuvo perduotos atsakovui, yra visiškai nepagrįstos.
5.4. Nurodo, kad į visus klausimus, susijusius su inventorizacijos akte esamais netikslumais dėl prekių įsigijimo savikainos apskaičiavimo, be jokio vargo galėjo atsakyti bendrovės buhalterė, tačiau priimant sprendimą už akių ji nebuvo apklausta. Todėl ieškinio dalis dėl prekių trūkumo negalėjo būti atmesta vien tik dėl to, kad yra nedidelių netikslumų, kurių pašalinimas dėl atsakovo elgesio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliktas. Akivaizdu, jog pasitvirtinus inventorizacijos akto Nr. 2 duomenims, būtų pagrindas patenkinti ieškinį.
5.5. Nurodo, kad vien tik atsakovo nedalyvavimas inventorizacijos atlikimo metu visiškai nereiškia, kad inventorizacijos atlikimo metu buvo klaidingai apskaičiuoti prekių kiekiai.
5.6. Nurodo, kad bendrovė neturi imtis jokių priemonių turtui išsaugoti, kadangi turtą perduoda asmeniui, turinčiam teisę jį gauti ir juo disponuoti (atsakingam bendrovės darbuotojui). Turto perdavimas atsakingam darbuotojui pati savaime yra geriausia turto apsaugos forma.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 2 924,34 Eur žalos atlyginimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Apeliantė pareiškė teisme ieškinį dėl 7 837,15 žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio bendrovės darbuotojo atsakovo I. B.. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. 2017-11-06 protokoline nutartimi atsakovo I. B. dalyvavimas bylos nagrinėjime pripažintas būtinu. Atsakovas I. B. buvo atvykęs į 2018-01-11 parengiamąjį teismo posėdį. Šalys ir jų atstovai prašė nesirengti bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimą atidėti, nes šalys yra aptarusios abiem pusėms priimtinas taikos sutarties sąlygas ir reikalingas laikas taikos sutarčiai sudaryti. Šalims taikos sutarties sudaryti nepavyko. Atsakovas I. B., kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, į 2018-02-22, 2018-02-28, 2018-03-06 ir 2018-04-16 teismo posėdžius neatvyko. Prieš 2018-04-16 teismo posėdį gautas atsakovo atstovės pareiškimas, kad atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje nedalyvaus. Pareiškime nurodyta, kad atsakovas teismo posėdyje dalyvauti negali ir nepageidauja, kad dalyvautų jo atstovė. Atsakovas neatvykimo priežasčių nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apeliantei pateikus prašymą, kad, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, teismas priimtų sprendimą už akių, ir atsakovui neatvykus į teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriame, atlikęs formalų Apeliantės pateiktų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad byloje nėra Darbo tvarkos taisyklių ar Pareiginių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo darbų pobūdį, pareigas ir atsakomybę, duomenų, kad su atsakovu būtų buvusi sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir kad atsakovui būtų perduotas įmonės turtas. Neaišku, kada faktiškai ir pagal kokius buhalterinius duomenis atlikta inventorizacija. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų dalyvavęs atliekant inventorizaciją 2014-03-03 ar bent į ją kviečiamas. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad Apeliantė nepagrindė pareikšto reikalavimo, ieškinio dalį dėl 2 924,34 Eur žalos, kurią sudaro inventorizacijos metu nustatytas prekių trūkumas, atmetė.
11. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nekvestionuojamos aplinkybės, kad atsakovui ieškinys bei teismo pranešimai įteikti tinkamai, kad jis pareiškime nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti negali ir nepageidaujama, kad dalyvautų jo atstovė, neatvykimo priežasčių nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, kad ieškovė ieškinyje buvo įrašiusi prašymą priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti dėl sprendimo už akių priėmimo.
12. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 str.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų Apeliantės pateiktų įrodymų vertinimą dėl žalos atlyginimo už neišsaugotas prekes, 2 924,34 Eur vertės, nustatė, kad atsakovas dirbo pardavimų vadovu, tačiau byloje nėra Darbo tvarkos taisyklių ar Pareiginių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo darbų pobūdį, pareigas ir atsakomybę, duomenų, kad su atsakovu būtų buvusi sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir kad atsakovui būtų perduotas įmonės turtas. Neaišku, kada faktiškai ir pagal kokius buhalterinius duomenis atlikta inventorizacija. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų dalyvavęs atliekant inventorizaciją 2014-03-03 ar bent į ją kviečiamas. Inventorizacijos aprašai skirtingi, skiriasi trūkstamų prekių kiekiai, vertės ir savikainos. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš pateiktų įrodymų, negalima tiksliai nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl šių veiksmų kilusios žalos tikslaus dydžio, todėl reikalavimas laikytas neįrodytu ir nepagrįstu. Priėjęs prie tokios išvados pirmosios instancijos teismas nusprendė prašomo žalos atlyginimo nepriteisti – šią ieškinio dalį atmetė.
14. Kaip anksčiau minėta, sprendimą už akių teismas gali priimti tik tuomet, kai, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikina, kad jų pakanka priimti teisingą sprendimą – ieškinį tenkinti arba atmesti. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį atmetė ne todėl, kad iš pateiktų įrodymų nustatė, jog atsakovo neteisėtais veiksmais žalos nepadaryta ar kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, bet todėl, jog šių būtinų civilinės atsakomybės elementų iš pateiktų įrodymų, atlikus formalų jų vertinimą, negalima nustatyti. Esant tokiems prieštaringiems ir neišsamiems duomenims teismas neprivalėjo priimti spendimo už akių, o turėjo nagrinėti bylą įprastine tvarka. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Civilinio proceso įstatymas imperatyviai nereikalauja išspręsti bylos iš esmės pagal ieškovo pateiktus įrodymus tuo atveju, kai tinkamai informuotas atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar neatvyksta į teismo posėdį. Tačiau CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant tokiai procesinei situacijai teismas nenagrinėja bylos iš esmės, pagal byloje esančią medžiagą, jei mano, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės.
Dėl bylos procesinės baigties
14. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų trūkumų, jų fragmentiškumo, negalėjo tinkamai atskleisti visų bylos aplinkybių ir pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.), todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2 924,34 Eur žalos atlyginimo priteisimo, naikintina. Kadangi aptariamas sprendimas už akių priimtas atlikus tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, bylos esmė liko neatskleista, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl panaikinus apskųstą teismo sprendimo už akių dalį byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama apeliacinio skundo argumentams, dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų plačiau nepasisako.
15. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo už neišsaugotas prekes, 2 924,34 Eur vertės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei susidariusios žalos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo šio reikalavimo atmesti tik dėl nepakankamo pagrįstumo, o privalėjo jį išsamiai išnagrinėti kartu su reikalavimu priteisti 4 912,82 Eur žalos atlyginimą dėl negrąžintų pinigų už parduotas prekes. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl prašomos priteisti 2 924,34 Eur žalos atlyginimo sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai priteistinas 66 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo pateikimą. Duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2924,34 Eur žalos atlyginimo priteisimo, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti iš atsakovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KP mažmena“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 66 Eur žyminio mokesčio.