- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-2463-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00296-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- V. M., J. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir V. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. M. ir V. M. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydami nutraukti tarp pareiškėjų 2014-10-04 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Prašyme nurodė, kad turi nepilnamečių vaikų: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kurių gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos susitarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dėl skirtingų požiūrių ir charakterių santuoka tarp jų galutinai iširo, dėl to jie kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, išnaudojo visas galimybes išsaugoti santuoką ir nėra tikimybės jos išsaugoti. Nurodė, jog santuokos metu dalintino nekilnojamojo turto neįgijo, įgijo dvi transporto priemones, kitą turtą pasidalino geranoriškai. Pareiškėjas V. M. turi prievolę pagal 2018-08-11 transporto priemonių nuomos sutartį, kuri po santuokos nutraukimo lieka asmeninė. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.
3. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta išvada sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygoms dėl pareiškėjų vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo neprieštaravo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų J. M. ir V. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patenkinti; nutraukti J. M. ir V. M. santuoką, sudarytą 2014-10-04 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita, ko nepilnamečių vaikų V. M. ir T. M. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su motina J. M.; skyrium nuo vaikų gyvenantis tėvas V. M. su vaikais bendrauja šalių abipusiu susitarimu, atsižvelgiant ir vadovaujantis vaikų poreikiais bei interesais.
5. Teismas vertino, kad nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, jie yra visiškai veiksnūs, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų, atitinka įstatymų reikalavimus, todėl yra pagrindas pareiškėjų santuoką nutraukti jų abiejų sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Santuokos nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas teisminės mediacijos būdu, J. M. paskyrus mediatorių A. K. Pareiškėjas išsakė mediatoriui savo pageidavimus dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pareiškėjas mediatoriui aiškiai pasakė, kad procesiniuose dokumentuose teismui būtų numatyta, kad jis du kartus per mėnesį savaitgaliais, t. y. penktadienio vakarą pasiima vaikus jų gyvenamojoje vietoje ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį, taip pat pageidauja bendrauti su vaikais švenčių dienomis, atostogų metu ir kitomis progomis. Mediatorius patikino, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bus aptarta nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Vėliau J. M. padavė pareiškėjui pasirašyti jau parengtus procesinius dokumentus teismui, dokumentų pasirašymas vyko ne advokato akivaizdoje, o J. M. namuose. Pasitikėdamas mediatoriaus patikinimu, kad galės su vaikais bendrauti, pasiimdamas juos į savo gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalį per mėnesį ir kitomis progomis, atidžiai neperskaitęs J. M. paduotų dokumentų, pareiškėjas juos pasirašė. Kai pareiškėjas gavo teismo sprendimą ir jį perskaitė, suprato, kad konkreti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nenustatyta.
6.2. Pareiškėjui buvo žinoma paskirto teismo posėdžio data, posėdis vyko nuotoliniu būdu. Jis bandė prisijungti ir dalyvauti teismo posėdyje, tačiau gal dėl nemokėjimo tinkamai prisijungti, tinkamai naudotis prisijungimo priemonėmis, pareiškėjas kitus proceso dalyvius matė ir girdėjo, tačiau jie pareiškėjo negirdėjo.
6.3. Nors teismo sprendime nurodyta, kad bendravimas su vaikais vyksta abipusiu susitarimu, tačiau su J. M. susitarti nepavyksta, ji nesutinka, kad pareiškėjas pasiimtų vaikus į savo gyvenamąją vietą, nesutinka dėl bendravimo su vaikais švenčių dienomis ir kitomis progomis, todėl konkreti bendravimo su vaikais tvarka turi būti nustatyta teismo sprendimu.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja J. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Mediacijos metu mediatorius sąžiningai atliko savo darbą, kruopščiai su pareiškėja ir su apeliantu aptarė visus klausimus, būtinus išspręsti sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių, tame tarpe ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Mediacijos metu apeliantas jokios konkrečios bendravimo tvarkos su vaikais nepateikė, tik pageidavo, kad sutartyje būtu įrašyta, kad jis su vaikais bendraus abipusiu susitarimu, atsižvelgiant ir vadovaujantis vaikų poreikiais bei interesais. Tokia pozicija mediacijos metu buvo ir pareiškėjos, atsižvelgiant į apelianto ir pareiškėjos vaikų amžių.
7.2. Nesutiko su apelianto teiginiu, kad pastarasis negalėjo tinkamai prisijungti prie nuotoliniu būdu bylos nagrinėjimo. Teismas sprendime pažymėjo, kad byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka apeliantui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai ir apeliantui pateikiant prašymą bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, todėl akivaizdu, kad teismas bylą išnagrinėjo nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisinių normų.
7.3. Per tą laiką, kai pareiškėjai kartu negyvena, apeliantas buvo atvykęs pas vaikus tik 3 kartus, labai retai bendrauja su jais telefonu, tik žada, kad atvyks pas juos, bet savo pažadų dėl atvykimo nevykdo. Telefonu bendrauja tik būdamas neblaivus, pokalbių metu negali atskirti, su kuo būtent bendrauja. Apeliantas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl vairavimo išgėrus jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2015 m. dėl grėsmės V. M. sveikatos atžvilgiu, kai jai buvo apie 2 mėn., buvo iškviesta policija. Savo skunde apeliantas nurodė, kad bendravimui su vaikais nori juos pasiimti į savo registruotą gyvenamąjį vietą, bet šiuo metu apeliantas gyvena su savo sugyventine. Apelianto deklaruotoje gyvenamojoje vietoje jokių buitinių patogumų nėra, sąlygų vaikams būti nors ir savaitgaliais pas apeliantą nėra. Vaikai yra mažamečiai, 6 ir 4 metų, kuriems turi būti užtikrinti ne tik maitinimų, bet ir fiziologiniai, higienos ir kiti poreikiai, būtini tokio amžiaus vaikams. Vaikai niekada nenakvojo be pareiškėjos ir faktiškai niekada nebuvo vieni su apeliantu.
7.4. Objektyvių įrodymų savo skunde, kad teismas, nagrinėjant prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimo ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė esminių pažeidimų nagrinėjant bylą, nepateikė. Savo skunde apeliantas išreiškė tik savo naują pageidavimą dėl bendravimo tvarkos su savo vaikais nustatymo.
8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas nesiūlo savo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos varianto, kuri užtikrintų netrukdomą vaikų teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu ir atitinkamai tėvo teisę dalyvauti vaikus auklėjant, kurios metu būtų atkuriamas ir stiprinamas vaikų ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys bei kuri užkirstų ginčui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
8.2. Nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalį teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, tačiau pats apeliantas, būdamas nepilnamečių vaikų tėvu, taip pat privalo būti aktyvus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą bendru sutarimu, aiškinimo ir taikymo klausimai.
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021-02-11 iki 2021-03-25 mediatorius A. K. atliko privalomąją mediaciją ginče dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo tarp J. M. ir V. M.
12. 2021-04-13 pareiškėjai J. M. ir V. M. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydami nutraukti tarp pareiškėjų 2014-10-04 sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
13. Teismui pateiktoje šalių parašais patvirtintoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje pareiškėjai susitarė, be kita ko, ir dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų V. M. ir T. M. gyvenamosios vietos, nustatant, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus kartu su motina J. M., o skyrium gyvenantis tėvas V. M. su vaikas bendrauja šalių abipusiu sutarimu, atsižvelgiant ir vadovaujantis vaikų poreikiais ir interesais.
14. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-20 nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, klausimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo nutarta nagrinėti teismo posėdyje 2021-05-12, 11:15 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų patalpose žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. Apie posėdžio datą pareiškėjai informuoti teismo šaukimais, kurie pareiškėjams tinkamai įteikti 2021-05-05.
15. 2021-05-05 prašymu pareiškėjas V. M. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas leisti dalyvauti 2021-05-12, 11:15 val. vyksiančiame žodiniame teismo posėdyje nuotoliniu būdu.
16. 2021-05-12, 11:19 val. teismo posėdžių sekretorė R. B. el. paštu kreipėsi į pareiškėją V. M. ir pateikė prisijungimo prie teismo posėdžio nuorodą per Zoom platformą.
17. 2021-05-12, 11:56 val. pareiškėjas kreipėsi į teismo posėdžių sekretorę ir nurodė, kad dėl kliūčių negalėjo prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
18. 2021-05-12, 11:57 val. pradėtas teismo posėdis, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjui nepavyko prisijungti prie posėdžio nuotoliniu būdu ir gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant; pareiškėja teismo posėdžio metu sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant. Esant tokiam pareiškėjo prašymui ir pareiškėjos sutikimui teismo posėdžio metu nuspręsta bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant.
19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų J. M. ir V. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patenkinti; nutraukti J. M. ir V. M. santuoką, sudarytą 2014-10-04 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti pareiškėjų J. M. ir V. M. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, jog mediacijos metu pareiškėjas išreiškė norą, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje būtų įtvirtinta pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią pareiškėjas du kartus per mėnesį savaitgaliais, t. y. penktadienio vakarą pasiima vaikus jų gyvenamojoje vietoje ir gražina juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį, taip pat pageidauja bendrauti su vaikais švenčių dienomis, atostogų metu ir kitomis progomis, tačiau tokia sąlyga į santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį nebuvo įtraukta, pareiškėjas sutartį pasirašė tikėdamasis, kad tokia sąlyga sutartyje yra.
21. CPK 42 straipsnyje apibrėžtos šalies, dalyvaujančios civiliniame procese, teisės. Pagal minėto straipsnio 1, 4 dalis, šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK.
22. Nurodytos teisės suteikia šalims galimybę gauti reikalingus duomenis ir įrodymus, kurie gali daryti įtaką jų teisėms ir pareigoms, susipažinti su jų turiniu, betarpiškai dalyvauti juos tiriant, teikti savo argumentus/atsikirtimus visais byloje kilusiais klausimais, taigi, sudaro sąlygas šalims tinkamai dalyvauti procese. Pažymėtina, kad tik pati šalis, vadovaujantis proceso dispozityvumo principu, laisva valia nusprendžia, kokiomis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis jai naudotis ar nesinaudoti (CPK 13 str.).
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-146/2013).
24. Nagrinėjamu atveju, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jam pateikto santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties teksto atidžiai neperskaitė, pasirašė po sutarties tekstu jo neišanalizavęs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad egzistavo tokios objektyvios faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį turėjo pasirašyti nedelsiant, neskaitant, ar per laiko tarpą, kuris nėra pakankamas su sutartimi tinkamai susipažinti, jam nebuvo sudarytos sąlygos išanalizuoti sutarties sąlygų (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį sudarė tik 2 lapai, taigi, jos apimtis nebuvo didelė, reikalaujanti didelių laikų sąnaudų. Sutartyje vartojamos bendrinėje kalboje įprastos formuluotės, nesudėtingos teisinės konstrukcijos, dėl ko sutarčiai suprasti nebuvo reikalingi ir specifiniai įgūdžiai.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, neskirdamas pakankamai laiko susipažinti su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi, atidžiai jos neperskaitęs, elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, nesilaikė bonus pater familias elgesio standarto, dėl nuo savo valios priklausančių priežasčių sutiko su jam pateiktu sutarties tekstu, dėl ko negali remtis netinkamu savo teisių ir (ar) pareigų vykdymu ginčydamas sutarties sąlygas (jų nebuvimą).
26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir patvirtindamas pareiškėjų pasirašytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, neturėjo jokių duomenų apie tai, kad sutarties tekstas neatitinka pareiškėjo valios, turi kitokių su pareiškėju susijusių trukumų. Tokių duomenų nesant, teismas, nenustatęs sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, pagrįstai pateikto turinio sutartį patvirtino. Nurodytų motyvų pagrindu atmestini pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir pareiškėjo argumentus, susijusius su mediatoriaus pareigų vykdymo tinkamumu mediacijos procese, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą ne mediatoriaus, tačiau pareiškėjų parengtų ir pateiktų dokumentų pagrindu, dėl ko mediatoriaus atlikti veiksmai mediacijos procese šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Be to, mediatoriaus veiksmų tinkamumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
28. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas naikintinas ir dėl to, kad pareiškėjui, galimai dėl nemokėjimo prisijungti, tinkamai naudotis prisijungimo priemonėmis, nepavyko dalyvauti teismo 2021-05-12, 11:15 val. posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo klausimas.
29. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2021-05-05 buvo tinkamai teismo šaukimu informuotas apie 2021-05-12, 11:15 val. vyksiantį teismo posėdį. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pageidavo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Teismo posėdžio dieną pareiškėjui buvo išsiųsta nuoroda, kurią atidarius, pareiškėjas galėtų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo dalyvauti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. tokių kaip techninis sistemos ar įrangos gedimas) (CPK 178 str.).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, veikdamas apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, iki teismo posėdžio datos turėjo ir galėjo susipažinti su nuotolinių pokalbių platforma Zoom, naudojimosi ja tvarka, Zoom platformą iš anksto išbandyti bei tinkamai pasiruošti dalyvauti būsimame teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo nurodytos aplinkybes, jog teismo posėdyje jis negalėjo dalyvauti dėl nemokėjimo naudotis Zoom platforma, nelaikytinos svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis, objektyviai sutrukdžiusiomis pareiškėjui tinkamai dalyvauti teismo posėdyje.
31. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui nepavykus tinkamai dalyvauti teismo posėdyje naudojantis Zoom platforma, jis siekė dalyvauti teismo posėdyje kitokiu būdu (pvz. telefono ryšiu), ar kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti teismo posėdį. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas iki prasidedant teismo posėdžiui, 2021-05-12, 11:56 val. (teismo posėdis pasidėjo 2021-05-12, 11:57 val.) el. paštu pats kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taigi, sutiko, kad teismo posėdis vyktų dalyvaujant vien pareiškėjai.
32. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir teismo posėdžio metu pareiškėjai sutikus su tokiu pareiškėjo prašymu, byla teismo posėdyje pagrįstai išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
33. Pareiškėjo teigimu, sprendimas naikintinas ir dėl to, kad nors teismo sprendime nurodyta, kad bendravimas su vaikais vyksta abipusiu susitarimu, tačiau su pareiškėja J. M. susitarti nepavyksta, ji nesutinka, kad pareiškėjas pasiimtų vaikus į savo gyvenamąją vietą, nesutinka dėl bendravimo su vaikais švenčių dienomis ir kitomis progomis.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad pagal šiuo metu galiojančią skundžiamu sprendimu patvirtintą pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais tvarką, kuri nėra išsamiai ir detaliai apibrėžta, bei jos vykdymas priklauso nuo pareiškėjų valios suderinimo, gali kilti probleminių situacijų ją praktiškai įgyvendinant. Vis dėlto, nėra pagrindo teigti, kad vaikų bendravimo su tėvu tvarka, pagal kurią bendravimas su vaikais vyksta tėvams dėl to susitarus, yra savaime netinkama ir teismo sprendimas, kuria tokia tvarka patvirtinta, yra neteisėtas.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tvirtinimo metu pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pagrįstų duomenų apie tai, kad sutartyje nurodytos tvarkos bus neįmanoma praktiškai įgyvendinti, neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva jos keisti. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu patvirtinęs santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje sutarta, kad pareiškėjas bendrauja su vaikais pareiškėjų abipusiu sutarimu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
36. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
37. Remiantis nurodyta teismų praktika, esant tam tikroms faktinėmis aplinkybėms, kai teismo patvirtinta tėvų bendravimo tvarka su vaikais yra praktiškai neįgyvendinama arba atsiranda kitokios reikšmingos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą ją keisti, pareiškėjas turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, prašydamas atitinkamu būdu pakeisti teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką.
38. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
39. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, pripažintina kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialiąsias teisės normas byloje, dėl ko sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintas, o pareiškėja neprašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų, šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.