Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jo atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui,

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniajai specialistei Laurai Laurinavičiūtei,

viešame posėdyje nagrinėjant administracinę bylą, kurioje J. M. kaltinamas pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugpjūčio 17 d. Anykščių rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 53P-2859685-13, kuriame nurodyta, kad J. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus, 2013 m. rugpjūčio 17 d., apie 19:37 val., Nevėžio g., Traupio mstl., Anykščių rajone, vairavo transporto priemonę Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.52 prom.). Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais J. M. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnioji specialistė Laura Laurinavičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. Anykščių rajono PK pareigūnai P. Lasys ir J. Buivydienė Anykščių rajone, Traupio miestelyje vykdė neblaivių vairuotojo kontrolę, kurios metu buvo sustabdytas automobilis Nissan Terrano, kurį, kaip paaiškėjo vėliau, vairavo J. M.. Kadangi vyko neblaivių vairuotojų kontrolė, todėl vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba. Iš pradžių buvo atliktas pasyvus testas, apie kurio atlikimo galimybę numato alkotesterio Lion 500 naudojimosi instrukcija. Pasyvaus testo metu J. M. buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas. Pareigūnai, vadovaudamiesi alkotesterio instrukcija, kuri numato, kad, jei pasyviojo testo metu yra nustatoma, kad vairuotojas vartojęs alkoholį, būtina atlikti testą uždedant alkotesterio antgalį. Asmeniui pučiant antrą kartą į alkotesterį buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas. Todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

J. M. teismo posėdžio metu iš dalies pripažino padaręs pažeidimą, pripažino, jog vairavo neblaivus bei kad pripūtė 0,52 promiles, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Paaiškino, kad susipyko su uošviene, išgėrė degtinės, sėdo į automobilį ir važiavo į Levaniškį pas motiną. Atstumas nuo Traupio iki Levaniškio - 2-3 km. Jį sustabdė Laukagalių-Levaniškio-Traupio sankryžoje, kuri praktiškai yra Traupio miestelyje, tik išvažiavus iš miestelio. Pareigūnai pareiškė, kad reikia pasitikrinti neblaivumą. Davė pūsti ir viskas. Pasiėmė aparatą ir jis pūtė į vamzdelį. Negali pasakyti, ar vieną kartą pūtė neapžiojęs vamzdelio. Patikrino neblaivumą ir viskas. Pasakė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Antrą kartą apžiojęs vamzdelį, ilgu pūtimu nepūtė. Nuo to laiko, kai išgėrė, iki to laiko, kai pareigūnai jį tikrino, praėjo ne daugiau kaip 10 minučių. Pagrįsti, jog vartojo alkoholį ir sėdo už vairo 10 min. laikotarpyje, neturi kuo, buvo vienas. Liudytojų nėra.

Liudytoja Jūratė Buivydienė parodė, kad ji yra Anykščių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Šių metų rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, vykdė neblaivių vairuotojų akciją Traupio miestelyje. Stovint Traupio miestelyje, kai patrulis formino pažeidėją, pamatė iš priekio atvažiuojantį džipą Nissan. Automobilis darydamas manevrą - posūkį - susimėtė. Jai kilo įtarimas, kad kažkas negerai, todėl paprašė patrulio, kad sustabdytų. Priėjus prie automobilio, girdėjo kaip patrulis paklausė, ar vairuotojas vartojo alkoholį. Vairuotojas atsakė, kad ne. Jam buvo duota pasitikrinti nuotoliniu būdu. Parodė nedaug promilių. Tada jis buvo pakviestas prieiti prie tarnybinio automobilio, kur jo buvo paklausta, kada paskutinį kartą valgė, gėrė ar rūkė. Į klausimus atsakymai buvo „ne“. Buvo uždėtas antgalis ir pūtė. Alkotesteris parodė virš 2 promilių girtumo. Pradėjo prašyti, kad paleistų, bandė kažkam skambint, prašė, kad padėtų. Tačiau buvo surašytas protokolas, po ko minėtas asmuo tarnybiniame automobilyje padėjo 400 litų kyšį, kurių dalį suvalgė. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Buvo pardėtas ikiteisminis tyrimas už kyšio davimą.

Liudytojas Paulius Lasys parodė, kad yra Anykščių rajono PK Patrulių būrio vyr. patrulis. Datos, kada tai buvo, neprisimena. Dirbo su Kriminalinės policijos tyrėja Jūrate Buivydiene, vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę Traupio miestelyje. Buvo sustabdytas automobilis. Jis rašė protokolą žmogui be teisių. Bebaigiant rašyti protokolą, pamatė iš priekio labai greitai atvažiuojantį džipą, kuris juos pamatęs net susimėtė ant posūkio. Jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Vairavimo veiksmai buvo neadekvatūs. Sustabdė automobilį. Priėjo prie piliečio, prisistatė. Paprašė dokumentų ir vairuotojo paklausė, ar vairuotojas yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Atsakė, kad vartojo. Paklausė, prieš kiek laiko vartojo. Atsakė, kad vartojo prieš pusvalandį ar prieš valandą. Pasakė, kad susipyko su žmona, todėl išvažiavo iš namų. Pakviestas eiti prie tarnybinio automobilio, eidamas prašėsi paleidžiamas, siūlė kyšį. Įsisodino į automobilį. Automobilyje pilietis siūlė ir davė 400 litų kyšį. Išlipęs iš automobilio kolegei pasakė, kad praneštų budėtojui dėl kyšio davimo policijos pareigūnams. Pilietis tai išgirdo, stvėrė tuos pinigus, pradėjo valgyti. 300 litų spėjo atimti. 100 litų suvalgė. Kadangi davė policijos pareigūnams kyšį, buvo pagrindas pristatyti į PK. Pristačius pilietį policijos komisariate buvo baigtas rašyti protokolas. Pilietis buvo agresyvus, nenusiteikęs su jais bendradarbiauti. Kai pilietis pasakė, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jau einant prie automobilio prašėsi, kad jį paleistų, kad protokolo nerašytų. Priėjus prie automobilio, atidarius bagažinę buvo išimtas prietaisas, prie jo akių uždėtas naujas antgalis ir duota pasitikrinti. Tikrinama buvo vieną kartą. Kadangi pilietis, priėjus prie automobilio, paaiškino, kad yra vartojęs daugiau nei prieš 20 minučių (tiksliai nepamena, ar sakė, kad prieš pusvalandį, ar prieš valandą), todėl nebuvo pagrindo siūlyti tikrintis antrą kartą. Jis neneigė parodymų, neneigė nieko. Pilietis buvo akivaizdžiai neblaivus, t.y. veiksmai buvo neadekvatūs, eidamas link mašinos svirduliavo, pynėsi liežuvis. Liudytojas neatsimena, bet jam atrodo, kad nedavė pūsti greituoju būdu, kadangi pasakė, kad buvo neblaivus. Automobilyje matėsi butelių, bet pilnų. Neatsimena, kiek pripūtė. Jis nieko neneigė, viską suprato. Jis viską pripažino. Jo kalba buvo apie tai, kad jį paleisti, kad susitarti, kad nerašytų protokolo. Visas dėmesys buvo nukreiptas ne į pūtimą, o į tai, kad jį paleisti. Baigėsi tuo, kad davė kyšį ir buvo iškviesta kita operatyvinė grupė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. M. atstovas advokatas V. Martyšius nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, ypatingai tose, kuriose pagal sankcijas skiriamos ilgalaikiai teisės vairuoti transporto priemones atėmimai, didžiulės baudos, asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn turi būti garantuojamos teisės, kurios pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. yra garantuojamos kaltinamajam. Laikantis minėtos konvencijos principų, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ar negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. J. M. negalėjo žinoti praeitame posėdyje, kad ateis kelių policijos pareigūnas ir patvirtins, kad jam leido pūsti tik vieną kartą. Antras dalykas – policijos pareigūnas pasakė, kad jis neatsimena, ar buvo įjungtas ar neįjungtas garso įrašas, kada jis pagal instrukciją paklausė asmens prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. Ką jis atsakė, pasakyti negali, t.y. gal 15 min., gal puse valandos, gal valanda. J. M. aiškiai pasakė, kad susipyko su uošviene, išgėrė ir važiavo, kad praėjo 7 min., daugiausia 10 min. Nėra žodžių pokalbyje, kad J. M. paklaustų, kada gėrė ir t.t. Tai paneigia, kad buvo klausiama. O jei ir buvo klausiama, tai J. M. ir atsakė, kad išgėrė ir važiavo. Policijos pareigūnai žino, kad instrukcija neleidžia tikrinti vairuotojo, kuris išgėręs 20 min., rūkęs cigaretę - 5 min. Kalbant apie žurnalą, J. M. (net nežinodamas pokalbio turinio) iš karto pripažino, kad buvo išgėręs ir dabar pripažįsta, kad jis pripūtė 0,52 promiles. Jis pripažįsta lengvą savo girtumo laipsnį, dėl to gailisi, pristatė jį charakterizuojančios teigiamos medžiagos. Tačiau jis sako, kad 2,52 promilių skaičiaus jam niekas niekada nerodė, niekur nematė ir niekas jam nedavė pasirašyti. Žurnale įrašyta J. M. vardas, pavardė, ir 0,52 promilės, ir 2,52 promilės. Skersai parašyta, kad J. M. atsisakė ir nuo 0,52 promilių, ir nuo 2,52 promilių bei policijos darbuotojo P. Lasio parašas. Yra du eilės numeriai, ne vienu numeriu. Skersai parašyta, kad atsisakė. Neaišku, už kurį atsisakė. J. M. visą laiką sakė, kad dėl 0,52 prom. sutinka. Sutinka, kad baustų už pirmą dalį, tačiau su trečia dalimi nesutinka. J. M. atsisakė pasirašyti dėl 2,52 duomenų. Jis sako, kad jam tų duomenų niekas ir nerodė. Policijos pareigūnui nieko kito neliko, kaip tik parašyti, jog atsisakė. Visi tie skaičiukai, visos tos aplinkybės, policininko parodymai rodo, kad davė pūsti vieną kartą. Dėl vieno karto J. M. nekeičia pozicijos. Jis sutinka, kad padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 dalyje, bet ne 4 dalyje. Prašo, remiantis visais pateiktais ir ištirtais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad žmogus pažeidimą padarė pirmą kartą, jam skirti pagrindinę administracinę nuobaudą - piniginę baudą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad yra ūkininkas, teisė vairuoti transporto priemonę jam yra viena iš pagrindinių priemonių įgyvendinant ūkininko teises ir pareigas, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo skyrimo klausimas svarstytinas. Siūlytų pirmą kartą tokią pražangą padariusiam asmeniui teisės neatimti. Teismui yra suteikta tokia teisė pasitikėti ar nepasitikėti juo kaip vairuotoju. Jei teismas manytų, kad reikalinga atimti teisę vairuoti, prašo, kad šis terminas būtų kuo trumpesnis, nes teismas turi teisę, numatytą 30¹ str. Pavasarį bus praėję puse sankcijoje numatyto laiko, kad žmogus galėtų sąžiningai dirbti savo ir visuomenės labui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai 2013 m. rugpjūčio 17 d., 19 val. 37 min., vykdydami neblaivių vairuotojų patikrinimo akciją, sustabdė automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikrinę vairuotojo neblaivumą alkoholio matuokliu Lion alcolmeter 500, serijos Nr. 18887, 19 val. 43 min. nustatė J. M. 2,52 promilių neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. neneigia, jog vairavo neblaivus, tačiau teigia, jog jo neblaivumas buvo 0,52 promilės, o ne 2,52 promilės, t.y., kad jo neblaivumas buvo tikrinamas tik vieną kartą, o ne du kartus.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos 2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 nustato, kad neblaivumas (girtumas) tai asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip). Tų pačių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taisyklių 2 punkte tikrinimas apibrėžtas kaip policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. 19 val. 43 min. alkotesteriu LION alcolmeter 500, serijos Nr. 18887, Jonui MIncei buvo nustatyta – 2,52 promilės alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, kai prieš tai 19 val. 40 min. atliktu pasyviu testu be antgalio šiuo alkotesteriu J. M. buvo užfiksuotas 0,52 promilės alkoholio koncentracija iškvepiamame ore. Tai patvirtina asmens blaivumo testo duomenys (b.l. 3), įrašai šio alkotesterio panaudojimo žurnale (b.l. 47-48). Nurodytuose dokumentuose pasirašytinai užfiksuota ir J. M. pozicija dėl alkotesterio panaudojimo – jis pasirašyti dėl alkotesterių parodymų atsisakė. Byloje yra pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas (b.l. 28), kuris patvirtina, kad J. M. neblaivumo (girtumo) patikrinimo metu alkotesteris buvo patikrintas ir juo buvo galima naudotis, taigi pagrindo abejoti alkotesterio parodymų patikimumu nėra. Teismo posėdyje išklausius laikmeną su garso įrašu (vokas prie administracinės bylos b.l. 39), kuriame užfiksuotas policijos pareigūno ir pažeidėjo bendravimas nustatant neblaivumą bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, aiškiai girdėti, kad pažeidėjas buvo tikrinamas du kartus – t.y. atliekant pasyvų testą be antgalio, kurio metu buvo užfiksuotas 0,52 promilių neblaivumas, bei po to buvo atliktas asmens blaivumo tikrinimas asmeniui pučiant orą priglaudus lūpas prie alkotesterio antgalio. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad J. M. neblaivumas buvo tikrinamas du kartus. Pažymėtina, kad iš garso įrašo akivaizdu, jog J. M. sutiko su jam nustatytu neblaivumu, nes yra girdima kaip jam nurodoma jo pripūsto alkoholio kiekio koncentracija (2,52 prom.), tačiau jis dėl to neprieštarauja, o visą laiką siūlo pareigūnui susitarti, skambina nenustatytiems asmenims, kurių pagalba tikisi paveikti pareigūną, tačiau tik dėl to, jog pareigūnas principingai nesileido į kalbas su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, šis ėmėsi kraštutinių priemonių bei davė pareigūnui kyšį. Dėl pareigūnams duoto kyšio J. M. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nubaustas galutine 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda (baudž. byla Nr. 1-170-913/2013, b.l. 46-48). Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-170-913/2013 medžiagos matyti, kad J. M. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai bei nurodė, jog tą vakarą buvo neblaivus, bet vis tiek nusprendė vairuoti automobilį. Važiavo savo automobiliu Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vienas, važiuojant link Levaniškio jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam pasiūlė pasitikrinti neblaivumą pučiant į alkotesterį. Papūtus į alkotesterį jis parodė virš 2 promilių neblaivumą (baudž. byla Nr. 1-170-913/2013, b.l. 27-28).

Teismo posėdžiuose apklausti policijos pareigūnai Jūratė Buivydienė ir Paulius Lasys patvirtino, kad 2013 m. rugpjūčio 17 d. jie sustabdė J. M. vairuojamą automobilį, nes įtarė, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo, kadangi automobilio vairuotojas susimėtė pamatęs policininkus. Liudytojas Paulius Lasys nurodė, jog vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jis svirduliavo, jam pynėsi liežuvis, tą patį patvirtino ir liudytoja Jūratė Buivydienė. Liudytoja Juratė Buivydienė patvirtino, jog buvo patikrintas vairuotojo blaivumas per du kartus - pirmą kartą pučiant per atstumą, kitą kartą į vamzdelį. Iš alkotesterio Lion alcolmeter 500 naudojimo instrukcijos (b.l. 29-38) matyti, kad šiuo alkotesteriu galima atlikti „pasyvų“ testą be antgalio (3.4 p.), kuris parodo tik apytikslę alkoholio koncentraciją ir jeigu pasyvus testas aptinka alkoholį, būtina atlikti normalų blaivumo testą su vienkartiniu antgaliu. Kaip seka iš policijos pareigūnų paaiškinimų bei įrašų žurnale, tokia tvarka patikrinimas ir buvo atliktas. Nors J. M. tvirtina tik vieną kartą pūtęs į alkotesterį ir pripūtęs 0,52 promiles, tačiau šie jo paaiškinimai negali būti aiškinami jo naudai - iš garso įrašo akivaizdu, kad užfiksuoto tikrinimo, kai jam buvo nustatytas 0,52 promilės girtumas „pasyvaus“ testo metu, tikrinimas buvo tęsiamas toliau, nes jeigu pasyvus testas aptinka alkoholį, būtina atlikti normalų testą su vienkartiniu antgaliu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju J. M. blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Bylos medžiaga neginčijamai ir patikimai nustatyta, kad vienoje iš biologinių J. M. organizmo terpių – iškvėptame ore – alkoholio koncentracija automobilio vairavimo metu 2013-08-17 19 val. 37 min. buvo 2,52 promilės, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad J. M. 2013 m. rugpjūčio 17 d., apie 19:37 val., Nevėžio g., Traupio mstl., Anykščių rajone, vairavo transporto priemonę Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.52 prom.). Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d., ATPK 124¹ str. 7 d. Nors ATPK 224 straipsnis nenumato, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iškeltas pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį (ATPK 225 str.), tačiau šiuo atveju yra teisės pažeidimų idealioji sutaptis ir teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą (ATPK 224 str. 2 d.).

Pažeidėjas prašo neatimti teisės vairuoti arba atimti teisę vairuoti trumpesniam terminui.

Administracinę nuobaudą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galima švelninti tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t.y., tik nustačius kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.). Tokių aplinkybių buvimas šioje byloje nenustatytas. Tai, kad J. M. yra teigiamai charakterizuojamas kaip bendruomenės narys – nėra ir negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia J. M. skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų jam pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti arba atimti teisę vairuoti trumpesniems terminui, nėra.

Teismas, skirdamas J. M. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, J. M. skirtinos nuobaudos numatytos sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 30² str.). Paskirtos baudos subendrintinos sunkesne apimant lengvesnę (ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teisėja

nutaria:

J. M. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir skirti nuobaudas:

pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirti 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,

Vadovaujantis ATPK 33 str. J. M. paskirti galutinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2013 m. gruodžio 20 d.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti J. M., kad atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jos rašytiniu prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 3 d.)

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.