Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-4753-595/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-15
Bylos Nr.: eI3-4753-595/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02829-2021-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas: J. M.
Atsakovas: Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR TM

Kategorijos

21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. eI3-4753-595/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02829-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. P-244 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos“ (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškina, kad ji nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. dirbo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininke. Atsakovo Įsakymu ji buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą: neva nesilaikydama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, numatyta Imuniteto skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo”, 5.20 papunktyje, tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.TT-16 nurodytomis datomis ir laikais, neteisėtai prisijungė Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje (toliau – ir Duomenų sandėlis) prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau – ir KŽV) atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 1(DS)-24-20 ir atliko šioje byloje veiksmus ,,Bylos peržiūra“, taip pat neteisėtai vykdė veiksmus ,,Bylos peržiūra“ nomenklatūrinėse bylose Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-2-21, nesivadovaudama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintu principu ,,Būtina žinoti“, šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“, pažeidė Duomenų tvarkymo Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. birželio 30 d įsakymu Nr. 5-V-570, 2 priede įtvirtintas nuostatas bei pripažino, kad pareiškėjai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta atsakovo 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-16 pagrindu. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė jos, kaip pataisos pareigūnės, neteisėtu elgesiu naudojant tarnybinę informacinę sistemą (Duomenų sandėlį), piktnaudžiaujant jai suteiktomis Duomenų sandėlio IV lygio naudotojo teisėmis, atliekant Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos nomenklatūrinių bylų Nr.1(DS)-24-20Nr.1(DS)3-20, Nr.1(DS)-19-20 ir Nr.1(DS)-2-21 peržiūrą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutikdama su Įsakymu, teigia, kad buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra. Buvo nesilaikyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.1V-55 (toliau – ir Aprašas) 23 punkte nurodyto tarnybinio patikrinimo atlikimo termino. Dėl šio įvykio tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. gegužės 6 d., todėl turėjo būti baigtas 2021 m. birželio 4 d. Bet kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, jis buvo pratęstas 30 dienų, vadovaujantis aukščiau nurodytu Aprašo 23 punktu. Pareiškėja savo paaiškinimą atsakovui pateikė 2021 m. gegužės 31 d., kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, visi paklausimai ir atsakymai į juos taip pat buvo išsiųsti ir gauti per 2021 m. gegužės mėnesį, todėl nebuvo jokių svarbių priežasčių tęsti tarnybinio patikrinimo terminą, jis turėjo būti baigtas iki 2021 m. birželio 4 d.

Taip pat nurodo, kad nėra ginčo, kad ji, ėjusi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas, turėdama jai suteiktus aukščiausio lygio (vadovo) įgalinimus jungtis prie Kalėjimų departamento administruojamų duomenų bazių, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais laikais jungėsi prie šių Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos bylų Nr.1(DS)-2-21, 1(DS)-3-20, 1(DAS)-19-20 ir 1(DS)-24-20. Kadangi nuo prisijungimų prie šių bylų buvo praėję daug laiko (2020 metai, 2021 metų pradžia) ji įsitikinusi, kad šiose bylose buvo parengti dokumentai, adresuoti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui arba jose esantys dokumentai buvo pateikti Imuniteto skyriui susipažinimui ar vykdymui, todėl vykdant pateiktas užduotis, paspaudžiant nuorodą atidaryti gautą dokumentą, sistema automatiškai nukreipia į konkrečią bylą. Dėl prisijungimo prie Kriminalinės žvalgybos bylos Nr.1(DS)-24-20, pareiškėja atsakovui nurodė, kad šioje byloje jos pavaldiniai rengė dokumentus bei pastebėjo, kad vienas iš dokumentų rengėjų (Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnas) neteisingai įrašė informaciją, t. y. padarė klaidų, apie tai buvo informuotas jo vadovas – Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkas J. Ch.. Taigi, priešingai negu traktuoja atsakovas, visi prisijungimai prie nurodytų bylų buvo vykdomi išimtinai tik tarnybos tikslais, ir turint leidimą dirbti su Duomenų sandėliu pagal Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-570 patvirtintą ,,Duomenų tvarkymo Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlių tvarką“.

Nurodo, kad pripažindamas, kad pareiškėja elgėsi neteisėtai, atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad neva, ji nors ir turėdama IV lygio duomenų naudotojo prieigą (įstaigos vadovai, pavaduotojai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pagal kompetenciją suteikiama teisė matyti jų įstaigos Duomenų sandėlio naudotojų dokumentus ir bylas) išduotą leidimą dirbti su Duomenų sandėliu, pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo ,,Būtina žinoti“, kad vykdydama veiksmus ,,Bylų peržiūra“ aukščiau nurodytose bylose, šio principo nepaisė. Pareiškėja su šia išvada nesutinka. Paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija, o įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija. Kaip minėta aukščiau, pareiškėja turėjo IV lygio duomenų naudotojo prieigą prie įslaptintos informacijos, todėl peržiūrėdama Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos bylas, kuriose buvo ir jai pavaldžių Imuniteto skyriaus pareigūnų rašyti dokumentai, principo ,,Būtina žinoti“ nepažeidė, kitaip ji negalėtų užtikrinti Imuniteto skyriaus nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr.V-40 (toliau – ir Nuostatai) numatytų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimo.

Pagal Nuostatų 9.2 punktą Imuniteto skyrius turi teisę naudotis visomis kriminalinės žvalgybos veiklos subjektams suteiktomis teisėmis (ir tam nereikalingi šių bylų tvarkytojų atskiri leidimai), pagal Nuostatų 16 punktą, Imuniteto skyriaus viršininkas atsako už skyriaus veiklos tikslų įgyvendinimą, uždavinių ir funkcijų vykdymą. Kita vertus, atsakovas savaip interpretuoja principą ,,Būtina žinoti“. Nėra ginčo, kad pareiškėja bylų informaciją žiūrėjo, taip pat nebuvo ir patikrinimo metu nėra nustatyta, kad įslaptinta informacija būtų naudojama kitiems, negu tarnybos tikslams. Nebuvo ir nėra nustatyta, kad įslaptinta informaciją būtų perduota tretiesiems asmenims, ar leista jiems su ja susipažinti. Vadovaujantis principu ,,Būtina žinoti“, įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ar dirbti su šia informacija. Šis principas būtent įpareigoja su šia informacija supažindinantį asmenį įsitikinti, ar adresatui ši informacija gali būti patikėta, tai sprendžia būtent informaciją perduodantis subjektas, o ne asmuo, kuriam ši informacija perduodama yra įpareigojamas svarstyti, ar su konkrečia, jam perduodama informacija (prie kurios suteikta prieiga) jam suteikta teisė susipažinti. Tai yra, visų pirma, atsakomybė dėl šio principo laikymosi tenka įslaptinta informacija disponuojančiam asmeniui, administratoriui ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui, kuris, vadovaujantis Paslapčių įstatymu, privalo imtis mechaninių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas prieinamumas tik teisėtiems įslaptintos informacijos naudotojams ir šie asmenys galėtų susipažinti tik su ta informacijos dalimi, kuri būtina jų funkcijoms atlikti.

Pareiškėja pažymi, kad ji turėjo Kalėjimų departamento vadovo lygio teises susipažinti su įslaptinta informacija. Tai ji darė tarnybos tikslais, ne iš savanaudiškų paskatų, ir viskas buvo gerai iki tol, kol atsakovas pradėjo pareiškėją persekioti (Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjamos šios bylos Nr.eI3-3821-595/2021, Nr.eI3-4359-426/2021, Nr.eI3-4487-860/2021, Nr.eI3-4594-331/2021), dėl ko pareiškėja parašė pareiškimą išeiti iš darbo.

Nurodo, kad šį tarnybinį patikrinimą atliko komisija, sudaryta iš tarnautojų G. Š., R. S., S. A., J. B., A. B., I. K., V. M.. Pareiškėjos žiniomis, komisijos nariai R. S., J. B. neturi teisės prisijungti prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos duomenų sandėlio. Tad paradoksas - pareiškėja, turėdama aukščiausio (IV) lygio duomenų naudotojo prieigą prie įslaptintos informacijos, ir peržiūrėjusi aukščiau nurodytų kriminalinės žvalgybos bylų tam tikrus dokumentus (kuriuos rašė jos pavaldiniai), veikė neteisėtai, o minėtos dvi komisijos narės, kurios jokių teisių neturi, atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu turėjo peržiūrėti, kada ir kokius duomenis pareiškėja žiūrėjo Kriminalinės žvalgybos bylose Nr.1(DS)-2-21, 1(DS)-3-20, 1(DAS)-19-20 ir 1(DS)-24-20, ir nieko nepažeidė. Arba šių bylų nežiūrėjo, todėl, kaip jos galėjo konstatuoti, kad pareiškėja ką nors pažeidė, kitaip tariant, tik formaliai pasirašė tarnybinio patikrinimo išvadą, nors neatliko jokių tyrimo veiksmų.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka ir su tuo, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 2 dalį; Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas; Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimus; Imuniteto skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo”, 5.20 papunktį. Teigia, kad tai yra bendro pobūdžio teisės normos, nustatančios veiklos principus, apibrėžimus.

Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Nurodo, kad iš esmės ginčas kilo dėl pareiškėjos neteisėto elgesio, tai yra neteisėto naudojimosi tarnybine sistema – Duomenų sandėliu, piktnaudžiaujant jai suteiktomis Duomenų sandėlio IV lygio naudotojo teisėmis, atliekant nurodytose bylose nurodytomis datomis ir laikais veiksmus ,,Bylų peržiūra“, negavus šiose bylose tomis datomis jokios užduoties ar dokumento vykdymui. Skunde pareiškėja neginčija jungimųsi prie Duomenų sandėlio.

Paaiškina, kad Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir apygardų teismų 2018 m. vasario 15 d. pasirašyto susitarimo Nr. 5-IL-1124 dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių sankcionavimo kriminalinės žvalgybos telekomunikaciniame tinkle pagrindu, Kalėjimų departamente įrengtos Kriminalinės žvalgybos telekomunikacinio tinklo kompiuterinės darbo vietos ir įdiegta Duomenų sandėlio sistema, kurioje kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai automatizuotai rengia, tvarko ir saugo dokumentus, susijusius su pareiginių funkcijų atlikimu, sudaro, tvarko ar administruoja šių dokumentų bylas. Visi Duomenų sandėlio naudotojai, pagal atliekamas funkcijas, turi jiems suteiktas atitinkamas teises tvarkyti ir peržiūrėti dokumentus. Duomenų sandėlio naudotojas, pateikęs jo tiesioginio vadovo patvirtintą prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje, gauna prisijungimus prie sistemos pagal suteiktus teisių lygius. Duomenų sandėlio naudotojus administruoja Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Vykdant KŽV Duomenų sandėlyje tvarkomų bylų kontrolinį auditą, 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN20(RN) kreiptasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl bylų audito atlikimo. Įvertinus gautus KŽV tvarkomų bylų Nr. 1(DS)-24-20, Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-2-21 audito rezultatus, KŽV viršininkas J. Ch. Kalėjimų departamento direktoriui pateikė 2021 m. gegužės 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1(DS)G-1476RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“ dėl Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnų atliktų bylų peržiūrų pagrįstumo ir teisėtumo. Šiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyti galimai neteisėti pareiškėjos – Imuniteto skyriaus viršininkės ir kitų Kalėjimų departamento darbuotojų prisijungimai prie KŽV Duomenų sandėlyje administruojamų bylų. Dėl minėtu tarnybiniu pranešimu pateiktos informacijos, buvo inicijuotas tarnybinio patikrinimo atlikimas dėl galimai atlikto pareiškėjos tarnybinio nusižengimo. Tarnybinis patikrinimas turėjo būti baigtas 2021 m. birželio 4 d., kaip nurodo ir pareiškėja savo skunde, t. y. per 30 kalendorinių dienų, kaip tai nustatyta Aprašo 23 punkte. Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgęs į Komisijos pirmininko 2021 m. birželio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-2881 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“, terminą pratęsė 30 dienų. Apie tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą pareiškėja informuota raštu. Pažymėtina, kad Komisija gavo pareiškėjos prašymus (2021 m. gegužės 13 d., reg. Nr. 7G-82 ir Nr. 7G-83) pateikti informaciją. Komisija 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 1S-1678 pateikė pareiškėjai prašomą informaciją. Dėl pareiškėjos prašymo Nr. 7G-82 Komisija taip pat kreipėsi (2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1S-1660) į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl papildomos informacijos, reikšmingos tarnybinio patikrinimo atlikimui, pateikimo pagal kompetenciją. Į šį raštą Komisija atsakymo dar nebuvo gavusi. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija nebuvo gavusi visos informacijos, kurios buvo prašoma, taip pat į tai, kad pareiškėjos paaiškinime (gautame tik 2021 m. gegužės 31 d.) buvo keliami papildomi klausimai, prašoma papildomos informacijos, buvo reikalingas papildomas laikas objektyviai ir motyvuotai įvertinti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, surašyti Tarnybinio patikrinimo išvadą, dėl to tarnybinio patikrinimo terminas ir buvo pratęstas, laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Komisija, turėdama pareigą išsamiai įvertinti visas aplinkybes, susijusias su galimu tarnybiniu pažeidimu, surinkti visą informaciją, reikalingą teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusį tarnybinį patikrinimą, turi teisę prašyti pratęsti terminą, vykdydama savo pareigą.

Pažymi, kad principas „Būtina žinoti“ suprantamas, kaip būtinybė susipažinti su informacija dėl nustatytų pareigų ir dėl konkrečios tarnybinės užduoties vykdymo. Įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims ir tik tokia apimtimi, kuri būtina pareigoms atlikti.

Teigia, kad kreipdamasi dėl teisės suteikimo tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje pagal Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priedą, pareiškėja patvirtino, kad naudosis Duomenų sandėlio duomenimis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti, nenaudos Duomenų sandėlio kitokiais nei savo pareigybinių funkcijų vykdymo tikslais gautai informacijai tvarkyti ir neatliks bet kokių kitų neteisėtų Duomenų tvarkymo veiksmų. Siekiant objektyviai įvertinti visą informaciją, turinčią reikšmės tarnybinio patikrinimo atlikimui, Komisija 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1(DS)- 1581-RN kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 4-ąją valdybą „Dėl Duomenų sandėlio naudotojo audito“, 2021 m. gegužės 21 d. gavo atsakymą Nr. 1(DS)- 454-RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“ su detalia Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos tvarkomų bylų Nr.1(DS)-24-20, Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-2-21 audito ataskaita (exel formatu) ir atliko šių gautų duomenų analizę. Pareiškėjai, pagal 2018 lapkričio 5 d. Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje Nr. 1S-3636, Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas IV naudotojo lygis (įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pagal kompetenciją suteikiama teisė matyti jų įstaigos DS naudotojų dokumentus ir bylas). Iš audito ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja vykdė KŽV bylos Nr. 1(DS)-2-21 peržiūrą, kurioje veiksmas „Bylos peržiūra“ užfiksuotas 4 kartus, KŽV bylos Nr. 1(DS)-3-20 peržiūrą, kurioje veiksmas „Bylos peržiūra užfiksuotas 11 kartų, KŽV bylos Nr. 1(DS)- 19-20 peržiūrą, kurioje veiksmas „Bylos peržiūra“ užfiksuotas 5 kartus, KŽV tyrimo bylos Nr. 1(DS)-24-20 bylos peržiūrą, kurioje veiksmas „Bylos peržiūra“ užfiksuotas 21 kartą, kaip nurodo atsakovas, be teisėto pagrindo, nepaisant principo „Būtina žinoti“, atlikti akivaizdžiai pažeidžiant 2018 m. lapkričio 5 d. Prašymu suteikti teisę tvarkyti duomenis duomenų sandėlyje Nr. 1S-3636 (Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priedas) patvirtintus įsipareigojimus. Pagal audito ataskaitą minimose bylose pareiškėjai nebuvo siųsta užduočių ar teikta dokumentų. Šių bylų iniciatorius – KŽV viršininkas J. Ch.. Prieigos prie šių bylų iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šias bylas pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės niekaip nepateisina jos vykdytų veiksmų ,,Bylos peržiūra“ tomis dienomis ir valandomis, kuriomis ji neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdyti kokius nors veiksmus šiose bylose, nes Duomenų sandėlyje nebuvo gavusi konkretaus dokumento ar užduoties. Dėl šių priežasčių Komisija manė esant netikslinga apklausti kitus Kalėjimų departamento IS darbuotojus, kuriems suteikta prisijungimo teisė prie šios bylos. Tokiais veiksmais, kai neturint jokio teisėto pagrindo Duomenų sandėlyje buvo peržiūrimos bylos, pareiškėja taip pat sudarė riziką šioje informacinėje sistemoje itin jautrios, įslaptintos informacijos galimai sklaidai.

Atsakovas akcentuoja, kad Kalėjimų departamentas yra įstaiga, kurios pataisos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais ir yra pagrįsta pavaldumo santykiais. Pareiškėja pažeidimo padarymo metu buvo ne eilinė statutinė pareigūnė, o Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė. Pareiškėjos eitos pareigos suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėja būdama viršininke, t. y. vadovaudama skyriui, kuriam iš priskirtų funkcijų yra pagal kompetenciją užtikrinti Kalėjimų departamento ir įstaigų įslaptintos informacijos apsaugą; organizuoti asmenų, pretenduojančių gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikrinimo procedūras, rengti su tuo susijusius būtinus dokumentus, turėjo žinoti, kad dirbant ar susipažįstant su įslaptinta informacija būtina vadovautis principu ,,Būtina žinoti“, įtvirtintu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Pažymi, kad pareiškėjos Pareigybės aprašymo 5.20 papunktyje numatyta, kad pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka ir tarnybinėms funkcijoms atlikti naudojasi registrų ir informacinių sistemų duomenimis. Taigi, ši nuostata ne tik suteikia teisę naudotis registrais ir informacinėmis sistemomis tarnybinėms funkcijoms atlikti, bet ir aiškiai nustato, kad šiomis teisėmis turi būti naudojamasi tik teisės aktų nustatyta tvarka. Atlikdama aukščiau paminėtus Duomenų sandėlio naudojimo audito metu užfiksuotus veiksmus KŽV tvarkomose bylose Nr. 1(DS)- 24-20, Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-2-21 pareiškėja pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus reikalavimus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus. Privalėdama žinoti, kad šiose bylose saugoma labai jautri kriminalinės žvalgybos informacija ar dokumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimu, informacijos apsikeitimu, kuriai taikomi itin aukšti šių duomenų naudojimo standartai, nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Vykdydama veiksmus ,,Bylos peržiūra“ minėtose bylose nurodytomis datomis ir laikais nepaisė principo ,,Būtina žinoti“, kuriuo turi pareigą, įtvirtintą specialiajame teisės akte – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, vadovautis vykdydama jai priskirtas funkcijas, dirbdama su įslaptinta informacija. Pareiškėja, būdama statutine pareigūne, Imuniteto skyriaus viršininke ir turėdama IV lygio duomenų naudotojo prieigą (įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pagal kompetenciją suteikiama teisė matyti jų įstaigos Duomenų sandėlio naudotojų dokumentus ir bylas), privalėjo užtikrinti tokių duomenų naudojimo teisėtumą, o tuo pačiu, kilus ginčui, pagrįsti, kad duomenys buvo tikrinami esant teisėtam pagrindui ir su tarnyba susijusiais tikslais.

Nurodo, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra tas, dėl kurio tam, kad būtų galima konstatuoti padarytą tarnybinį nusižengimą, reikėtų būtinai nustatyti sukeltas pasekmes. Minėta, kad bylose, kuriose pareiškėja atliko veiksmus ,,Bylos peržiūra“ saugoma labai jautri kriminalinės žvalgybos informacija ar dokumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimu, informacijos apsikeitimu, kuriai taikomi itin aukšti šių duomenų naudojimo standartai, todėl principo ,,Būtina žinoti“ nepaisymas, nagrinėjamu atveju, laikytinas pažeidimu, dėl kurio galima konstatuoti padarytą tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju pažeidimo sudėtis yra formali ir jau pats atlikimas Duomenų sandėlyje tam tikrų veiksmų (,,Bylos peržiūra“), neturint teisėto pagrindo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Šalies argumentai

Pareiškėja pati skunde nurodo, kad nėra ginčo, kad ji bylų informaciją žiūrėjo, t. y. neteisėtai tvarkė duomenis – juos rinko. Pareiškėja nurodo, kad nebuvo ir patikrinimo metu nėra nustatyta, kad įslaptinta informacija būtų naudojama kitiems, negu tarnybos tikslams, nebuvo ir nėra nustatyta, kad įslaptinta informacija būtų perduota tretiesiems asmenims, ar leista jiems su ja susipažinti. Kalėjimų departamentas pažymi, kad ginčas ir nekilo dėl duomenų teikimo ar skelbimo, ar dalijimosi jais su trečiaisiais asmenimis. Ginčas kilo dėl to, kad pareiškėja neteisėtai rinko duomenis, ką pati ir pripažįsta, nes skunde nepateikė duomenų, įrodymų, paneigiančių Komisijos Tarnybiniame pranešime nurodytus pažeidimus. Kalėjimų departamentas nekvestionuoja, kad pareiškėja, peržiūrėdama bylą Duomenų sandėlyje, kurią pareiškėja turėjo teisę peržiūrėti, padarė pažeidimą. Pareiškėja atliko pažeidimus peržiūrėdama bylas, kurių peržiūrėti teisės neturėjo, t. y. šios bylos nebuvo priskirtos pareiškėjos tarnybinių funkcijų vykdymui. Pareiškėja skunde teigia, kad, visų pirma, atsakomybė dėl principo „Būtina žinoti“ tenka įslaptinta informacija disponuojančiam asmeniui, administratoriui ar už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui, kuris, vadovaujantis Paslapčių įstatymu, privalo imtis mechaninių, procedūrinių ir elektroninių apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas prieinamumas tik teisėtiems įslaptintos informacijos naudotojams ir šie asmenys galėtų susipažinti tik su ta informacijos dalimi, kuri būtina jų funkcijoms atlikti. Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Duomenų sandėlio tvarkos aprašu, Duomenų sandėlio administratoriai – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos ar Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojas, policijos generalinio komisaro ar LKPB viršininko įsakymu paskirtas vykdyti Duomenų sandėlio administratoriaus funkcijas. Kalėjimų departamentas, t. y. atitinkami Kalėjimų departamento darbuotojai, turintys tam suteiktas teises, yra tik Duomenų sandėlio naudotojai. Kalėjimų departamentas Duomenų sandėlio neadministruoja. Pareiškėja, žinodama, kad gali jungtis tik prie jai priskirtos informacijos, sąmoningai jungėsi prie KŽV duomenų. Nors sistema pareiškėjai leido prisijungti prie jai nepriskirtų bylų, tai nėra pagrindas ir pasiteisinimas, kodėl pareiškėja peržiūrinėjo eilę jai nepriskirtų bylų. Atkreiptinas dėmesys, kad šie jungimaisi buvo tęstiniai. Tai nebuvo vienetinis netyčinis prisijungimas.

Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, paminėtina, kad Kalėjimų departamente 2020 metais inicijuoti ir atlikti tarnybiniai patikrinimai (2020-01-15 išvada Nr. TT-2, 2020-04-27 išvada Nr. TT-11), kurių metu įvertinti pareiškėjos, kaip KD IS skyriaus viršininkės, veiksmai. Šių tarnybinių patikrinimų metu pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinius nusižengimus, nes netinkamai ir aplaidžiai kontroliavo bei organizavo KD IS pareigūnų veiklą, neužtikrino KD IS pareigūnų veiklos teisėtumo ir vadovaujamo skyriaus vidaus kontrolės ir veiklos kontrolės procedūrų. Tuo metu priimant sprendimus dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, atsižvelgta į didelį KD IS vykdomos veiklos krūvį ir apimtis, todėl tarnybinės nuobaudos neskirtos, bet pravesti prevencinio pobūdžio pokalbiai ir nustatytas terminas trūkumus pašalinti. Taip pat pamini, kad 2021 metais, be šio tarnybinio patikrinimo, Kalėjimų departamente buvo inicijuoti ir atlikti kiti tarnybiniai patikrinimai pareiškėjos galimiems tarnybiniams nusižengimams įvertinti. Pareiškėja nurodo, kad pagal KD IS nuostatų 9.2 papunktį, KD IS turi teisę naudotis visomis kriminalinės žvalgybos veiklos subjektams suteiktomis teisėmis. Pažymėtina, kad tuose pačiuose pareiškėjos minimų KD IS nuostatų 4 punkte nustatyta, kad KD IS savo veikloje vadovaujasi 4 punkte išvardintais teisės aktais. KD IS nuostatų 9.1 papunktyje įtvirtinta KD IS teisė – teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš Kalėjimų departamento ir įstaigų struktūrinių administracijos padalinių informaciją, dokumentus, kitus daiktus ir duomenis, reikalingus KD IS funkcijoms vykdyti. Duomenų sandėlyje pareiškėjos neteisėtai peržiūrėti duomenys niekaip nepriskirtini prie pareiškėjos tarnybinių funkcijų vykdymo. Tai KŽV priskirtinos funkcijos. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai Pareigybių aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41, 5.20 papunkčiu, suteikta teisė naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka tarnybinėms funkcijoms atlikti. Aprašo 5.20 papunktis ne tik suteikia teisę naudotis informacinių sistemų registrais ir sistemomis tarnybinėms funkcijoms atlikti, bet ir aiškiai nustato, kad šiomis teisėmis turi būti naudojamasi tik teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, kad peržiūrėti Duomenų sandėlio jos funkcijoms nepriskirtus duomenis nereikalingi šių bylų tvarkytojų atskiri leidimai. Remiantis šiame atsiliepime pateiktu tiek teisiniu reguliavimu, tiek faktinėmis aplinkybėmis, toks teiginys niekaip neatitinka realybės.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde teigia, kad Komisijos narės R. S. ir J. B. neturėdamos teisės prisijungti prie Duomenų sandėlio atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu turėjo peržiūrėti, kada ir kokius duomenis pareiškėja žiūrėjo Kriminalinės žvalgybos bylose Nr.1(DS)-2-21, 1(DS)-3-20, 1(DAS)-19-20 ir 1(DS)-24-20, arba šių bylų nežiūrėjo, todėl kaip jos galėjo konstatuoti, kad pareiškėja ką nors pažeidė. Pažymi, kad minėtoms Komisijos narėms, dalyvavusioms atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo jokios būtinybės jungtis prie Duomenų sandėlio. Atsakinga institucija atliko sistemos auditą ir pateikė informaciją, kaip nurodyta šiame atsiliepime, Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Kaip minėta, prie Duomenų sandėlio gali jungtis tik darbuotojas, turintis tokią teisę kiekvienam konkrečiam atvejui.

Atliekant tarnybinį patikrinimą, Komisija atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 2 dalies 3 10 punktu, pripažinta aplinkybė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P-212 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos“ priimtas sprendimas dėl nuobaudos – pastabos, kuri turėtų būti skirta pareiškėjai. Remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad Komisija tinkamai atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų įvertinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad Kalėjimų departamento Įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ir jo panaikinimui nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. P-244 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja J. M. nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. ėjo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-149 „Dėl tarnybinio patikrinimo“, reaguojant į 2021 m. gegužės 5 d. gautą Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko J. Ch. tarnybinį pranešimą „Dėl Duomenų sandėlio audito“ (registracijos Nr. 1(DS)G-1476RN), buvo sudaryta komisija Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M., kitų šio skyriaus darbuotojų galimų tarnybinių nusižengimų aplinkybėms, išdėstytoms tarnybiniame pranešime Nr. 1(DS)G-1476RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“, ištirti.

2021 m. gegužės 7 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV -2417 pareiškėja J. M. informuota apie tai, kad sudaryta Komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti dėl aplinkybių, nurodytų tarnybiniame pranešime Nr. 1(DS)G-1476RN „Dėl Duomenų sandėlio audito“.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko J. Ch. tarnybiniame pranešime „Dėl Duomenų sandėlio audito“ (registracijos Nr. 1(DS)G-1476RN) nurodyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN-20(RN) kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą su prašymu atlikti Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje saugomų ir tvarkomų Kriminalinės žvalgybos valdybos bylų Nr. 1(DS)-24-20, Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-1-21 auditą. Patikrinus gautus rezultatus, buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J. M., neturėdama nei raštu, nei žodžiu pavedimų atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ar kitas užduotis byloje Nr. 1(DS)-24-20, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai jungėsi Duomenų sandėlyje prie minėtos kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 1(DS)-24-20 bylos ir susipažino/peržiūrėjo byloje esančius dokumentus, taip pat vykdė galimai neteisėtą duomenų peržiūrą nomenklatūrinėse bylose Nr. 1(DS)-3-20, 1(DS)-2-21, kuriose saugomi visų Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų 2020-2021 m. parengti tarnybiniai pranešimai dėl gautos iš asmenų kriminalinės žvalgybos informacijos, taip pat nomenklatūrinėje byloje Nr. 1(DS)-19-20, kurioje saugomi Kriminalinės žvalgybos valdybos susirašinėjimo su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais dokumentai.

2021 m. gegužės 31 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus, kuriuose dėl prisijungimo prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos atliekamo tyrimo bylos Nr. 1(DS)-24-20 paaiškino, kad 2020 m. Kalėjimų departamente buvo organizuotas bendras uždaras Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ir IS pareigūnų pasitarimas. Šį pasitarimą organizavo ir jame dalyvauti ją kartu su dviem Kalėjimų departamento IS pareigūnais pakvietė Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkas J. Ch.. Bendras pasitarimo dalyvių skaičius buvo iki 8 pareigūnų, įskaitant J. M. ir J. Ch.. Uždaro pasitarimo metu buvo pateikta informacija, aptartas bendras veiksmų planas ir pan. Nurodė, kad po šio uždaro pasitarimo, vienoje iš mobiliuose telefonuose veikiančiose bendravimui skirtose programėlėse buvo sukurta uždara grupė kontaktams palaikyti. Grupės administratorius – Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkas J. Ch.. Ji taip pat buvo įtraukta į šią grupę. Dėl bylos Nr. 1(DS)-24-20 J.M. taip pat paaiškino, kad Kalėjimų departamento IS pareigūnui rengiant dokumentus šioje byloje, buvo pastebėta, kad vienas iš dokumentų rengėjų (Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnas) neteisingai įrašė informaciją, t. y. padarė klaidų, todėl apie tai jis ir Kalėjimų departamento Kriminalinės valgybos valdybos viršininkas J. Ch. buvo informuoti žodžiu. J. M. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. (tikslios datos neatsimena) žodžiu su Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininku J. Ch. buvo aptartas ir galimo auditavimo klausimas. Kalėjimų departamento IS vyriausiasis tyrėjas raštu, kuriam buvo suteikta slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“ kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Dėl prisijungimo prie kitų pranešime nurodytų Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos nomenklatūrinių bylų (Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20 ir Nr.1(DS)-2-21) J. M. paaiškinime nurodė, kad yra visiškai įsitikinusi, kad šiose bylose buvo parengti dokumentai, adresuoti Kalėjimų departamento IS, ir (ar) šie dokumentai Kalėjimų departamento IS buvo pateikti susipažinimui ar vykdymui Duomenų sandėlyje formuojant užduotis. Pažymėjo, kad vykdant pateiktas užduotis, paspaudus nuorodą, susipažįstama su prie užduoties pridėtu dokumentu, sistemai automatiškai nukreipiant į konkrečią bylą.

Komisija, atlikusi tyrimą, surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodyta, jog atlikus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių 4-osios valdybos Duomenų sandėlio naudotojo audito rezultatų (2021 m. gegužės 21 d. Nr. 1(DS)-454-RN) analizę, bei įvertinus kitus tyrimui surinktus reikšmingus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėja vykdė KŽV bylos Nr. 1(DS)-2-21 peržiūrą. Šios bylos iniciatorius – KŽV viršininkas J. Ch.. Prieigos prie šios bylos iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šią bylą pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Audito ataskaitoje pareiškėjos, kaip Duomenų sandėlio naudotojos, veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-2-21 užfiksuotas 4 kartus šiomis datomis: 2021-03-30 15:41, 2021-03-30 14:00, 2021-03-30 13:53, 2021-03-30 13:52. Pagal KŽV viršininko J. Ch. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ pateiktą paaiškinimą, 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjai žiniai buvo išsiųstas tarnybinis pranešimas Nr. 1(DS)G-876-RN per Užduotis su nuoroda į bylą Nr. 1(DS)-2-21. Pagal audito ataskaitą pareiškėja šį dokumentą peržiūrėjo (atliko veiksmą ,,Dokumento peržiūra“) 2020 m. kovo 19 d. 11:19. Šiuo laiku audito ataskaitoje nefiksuojamas laikas kaip ,,Bylos peržiūra“. Taip pat iš audito ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja vykdė KŽV bylos Nr. 1(DS)-3-20 peržiūrą. Šios bylos iniciatorius – KŽV viršininkas J. Ch.. Prieigos prie šios bylos iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šią bylą pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Audito ataskaitoje pareiškėjos, kaip Duomenų sandėlio naudotojos, veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-3-20 užfiksuotas 11 kartų šiomis datomis: 2021-04-02 08:48, 2020-12-16 15:05, 2020-12-16 15:04, 2020-12-16 15:02, 2020-11- 26 11:24, 2020-03-13 17:48, 2020-03-13 10:28, 2020-02-21 14:36, 2020-02-21 14:33, 2020-02-13 10:50, 2020-01-09 10:59. Pagal KŽV viršininko J. Ch. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ pateiktą paaiškinimą 2020 m. kovo 17 d. pareiškėjai žiniai buvo išsiųstas tarnybinis pranešimas Nr. 1(DS)G-113-RN per nuorodą į bylą Nr. 1(DS)-3-20. Pagal audito ataskaitą pareiškėja šį dokumentą peržiūrėjo (atliko veiksmą ,,Dokumento peržiūra“) 2020 m. kovo 17 d. 14:04. KD IS vyriausiajam tyrėjui L. Š. 2020 m. kovo 23 d. žiniai buvo išsiųstas tarnybinis pranešimas Nr. 1(DS)G-126-RN su nuoroda į bylą Nr. 1(DS)-3-20. Pagal audito ataskaitą pareiškėja vykdė šio dokumento peržiūrą (atliko veiksmą „Dokumento peržiūra“) 2020 m. kovo 23 d. 12:07, 2020 m. balandžio 20 d. 13:12, 2020 m. balandžio 20 d. 13:13. Iš audito ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja vykdė KŽV bylos Nr. 1(DS)- 19-20 peržiūrą. Šios bylos iniciatorius – KŽV viršininkas J. Ch.. Prieigos prie šios bylos iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šią bylą pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Audito ataskaitoje pareiškėjos, kaip Duomenų sandėlio naudotojos, veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-19-20 užfiksuotas 5 kartus šiomis datomis: 2021-03-01 09:22, 2020-10-20 14:03, 2020-10-20 14:03, 2020-03-13 17:47, 2020-03-13 10:27. Pažymėtina, kad KŽV viršininko J. Ch. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ paaiškinta, kad aukščiau nurodytose bylose (Nr. 1(DS)-2-21, Nr. 1(DS)-3-20, 1(DS)-19-20) kaupiami KŽV pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl gautos informacijos iš asmenų arba susirašinėjimas su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais analizės tikslais, todėl prieigą prie šios bylos iniciatorius J. Ch. suteikęs tik vienam asmeniui, atliekančiam statistinę analizę. Šiose bylose saugoma labai jautri kriminalinės žvalgybos informacija ar dokumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos subjektų bendradarbiavimu, informacijos apsikeitimu, kuriai taikomi itin aukšti šių duomenų naudojimo standartai. Ir iš audito ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja vykdė KŽV tyrimo bylos Nr. 1(DS)-24-20 peržiūrą. Šios bylos iniciatorius – KŽV vyriausiasis tyrėjas A. K. Prieigos prie šios bylos iniciatorius pareiškėjai nesuteikė. Galimybę matyti šią bylą pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Audito ataskaitoje pareiškėjos, kaip Duomenų sandėlio naudotojos, veiksmas „Bylos peržiūra“ byloje Nr. 1(DS)-24-20 užfiksuotas 21 kartą šiomis datomis: 2021- 04-02 08:53, 2021-03-31 15:49, 2021-03-31 15:35, 2021-03-31 15:34, 2021-03-31 15:34, 2021- 03-31 15:34, 2021-03-31 15:31, 2020-11-26 12:04, 2020-11-26 11:50, 2020-10-29 15:35, 2020- 10-29 15:33, 2020-10-29 15:30, 2020-10-29 15:29, 2020-10-29 15:23, 2020-10-29 15:12, 2020- 09-08 17:36, 2020-07-09 17:03, 2020-07-09 17:03, 2020-05-20 16:27, 2020-05-20 16:24, 2020- 05-18 11:20. KŽV viršininko J. Ch. 2021 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1(DS)G-1476(RN) pažymėta, kad pareiškėjai leidimo prisijungti prie šios bylos nebuvo duota. Prie šios tyrimo bylos buvo priskirti KD IS vyriausieji tyrėjai L. Š. ir A. T. KŽV viršininko J. Ch. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ nurodyta, kad šioje byloje buvo parengtas vienas KD IS vyriausiojo tyrėjo, kuris buvo prijungtas prie šios tyrimo bylos, dokumentas (2020 m. gegužės 18 d., Nr. 1(DS)-202-RN), kurį 2020 m. gegužės 18 d. 11:19:31 pasirašė pareiškėja. Šiuo atveju pareiškėja pasirašymui pateiktą dokumentą gavo Duomenų sandėlyje per Užduotį su nuorodą į šį konkretų dokumentą, esantį byloje Nr. 1(DS)-24- 20. Duomenų sandėlio naudotojo audito ataskaitoje šis veiksmas fiksuojamas kaip „Parašas“. Pagal audito ataskaitą veiksmas „Bylos peržiūra“ 2020 m. gegužės 18 d. 11:20 buvo atliktas pasirašant, o 2020 m. gegužės 20 d. 16:24 peržiūrint savo pavaldinio dokumentą (2020 m. gegužės 18 d., Nr. 1(DS)-202-RN), todėl šiais laikais pareiškėjos atlikti veiksmai Komisijos nevertinami kaip bylos peržiūra be pagrindo. KŽV viršininko J. Ch. 2021 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(DS)-1846-RN „Dėl informacijos patikslinimo“ nurodyta, kad į minėtą KD IS vyriausiojo tyrėjo rengtą raštą buvo gautas 2020 m. gegužės 22 d. atsakymas Nr. 38-2(DS)-2443(RN). Pagal audito ataskaitą pareiškėja peržiūrėjo šį dokumentą (atliko veiksmą „Dokumento peržiūra“) 2020 m. gegužės 22 d. 16:15. Taip pat Kalėjimų departamento KŽV viršininkas J. Ch. nurodo, kad šioje byloje daugiau jokių dokumentų KD IS pareigūnai nerengė ir jokių užduočių pareiškėjai siųsta nebuvo. Išvadoje nurodyta, kad atlikdama aukščiau paminėtus Duomenų sandėlio naudojimo audito metu užfiksuotus veiksmus Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos tvarkomose bylose Nr. 1(DS)- 24-20, Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-2-21 J. M. pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus, nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Vykdydama veiksmus ,,Bylos peržiūra“ minėtose bylose nurodytomis datomis ir laikais nepaisė principo ,,Būtina žinoti“, kuriuo turi pareigą, įtvirtintą specialiajame teisės akte – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, vadovautis vykdydama jai priskirtas funkcijas, dirbdama su įslaptinta informacija.

Komisija, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikė siūlymą pripažinti, kad J. M., vykdydama Kalėjimų departamento IS viršininkės pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikydama Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta IS viršininko teise, numatyta Pareigybės aprašymo 5.20 papunktyje, nurodytomis datomis ir laikais neteisėtai prisijungė Duomenų sandėlyje prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 1(DS)-24-20 ir atliko šioje byloje veiksmus ,,Bylos peržiūra“, taip pat neteisėtai vykdė veiksmus ,,Bylos peržiūra“ nomenklatūrinėse bylose Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-2-21, nesivadovaudama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintu principu ,,Būtina žinoti“, šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“, pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede įtvirtintas nuostatas. Už padarytą tarnybinį nusižengimą, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 d. ir 2 d. 3 p., Jurgai Mickienei turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Skundžiamu Įsakymu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis, 8 dalies 2 punktu, 10, 12 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V142, 27, 29, 30, 32, 33, 44 punktais ir atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-16 Kalėjimų departamento direktorius pripažino, kad J. M. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikydama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunkčio reikalavimų ir piktnaudžiaudama jai suteikta Imuniteto skyriaus viršininko teise, numatyta Imuniteto skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo”, 5.20 papunktyje, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytomis datomis ir laikais, neteisėtai prisijungė Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos Duomenų sandėlyje prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 1(DS)-24-20 ir atliko šioje byloje veiksmus ,,Bylos peržiūra“, taip pat neteisėtai vykdė veiksmus ,,Bylos peržiūra“ nomenklatūrinėse bylose Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)- 2-21, nesivadovaudama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintu principu ,,Būtina žinoti“, šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“, pažeidė Duomenų tvarkymo Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. birželio 30 d įsakymu Nr. 5-V-570, 2 priede įtvirtintas nuostatas ir skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, jog ji neginčija aplinkybių, kad nustatytais atvejais jungėsi prie minimų KŽV bylų, peržiūrėjo dokumentus, tačiau nesutinka, jog padarė tokiu būdu pažeidimą, kadangi turėjo Duomenų sandėlio IV naudotojo lygį, suteikiantį jai įgalinimus jungtis prie Kalėjimų departamento administruojamų duomenų bazių, atskiri leidimai ar užduotys atlikti bylų peržiūrą nėra reikalingi, visi prisijungimai prie nurodytų bylų buvo vykdomi išimtinai tik tarnybos tikslais ir turint leidimą dirbti su Duomenų sandėliu. “Būtina žinoti“ principo nepažeidė, priešingu atveju ji negalėtų užtikrinti Imuniteto skyriaus Nuostatuose numatytų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimo.

Atsakovas su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka, argumentuodamas, kad Komisija tinkamai atliko tarnybinį patikrinimą, surinko visus nusižengimo faktą ir pareiškėjos kaltę patvirtinančius įrodymus, nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus.

Ginčo atvejui aktualus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau - ir Statutas). Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką detaliau reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Statuto 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, viena kurių gali būti griežtas papeikimas (3 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Tvarkos aprašo 24 punktas nustato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). Formuodamas administracinių teismų praktiką, LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia apčiuopiamą (juntamą) žalą. Formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka - sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams (LVAT administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014). Šiuo atveju akivaizdu, kad buvo inkriminuotas formalaus pobūdžio teisės pažeidimas (sukelta ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras).

Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Statuto 2 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės etikos principus nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai. LR Pataisos pareigų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Etikos kodekso 6.1 punktas įpareigoja pareigūnus sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. birželio 30 d įsakymu Nr. 5- V-570 patvirtintas Duomenų tvarkymo Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje tvarkos aprašas (toliau – Duomenų sandėlio tvarkos aprašas). Pagal Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 4 punktą teisė tvarkyti duomenis ir naudotis Duomenų sandėliu suteikiama būsimam naudotojui užpildžius Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priedu patvirtintą Prašymo suteikti teisę tvarkyti duomenis duomenų sandėlyje formą, kurią pasirašęs būsimas naudotojas patvirtina, kad naudos duomenis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina nustatytoms jo funkcijoms atlikti (1 punktas); nenaudos Duomenų sandėlio kitokiais nei savo pareigybių funkcijų tikslais gautai informacijai tvarkyti (5 punktas), neatliks bet kokių kitų neteisėtų Duomenų sandėlio tvarkymo veiksmų (8 punktas). Teikdamas minėtą prašymą būsimas duomenų naudotojas taip pat patvirtina, kad yra įspėtas, kad Duomenų sandėlyje kuriami dokumentai sudaro tarnybos paslaptį ir darbo su Duomenų sandėliu pažeidimai yra prilyginami darbo su įslaptintos informacijos tvarkymo pažeidimams (11 punktas).

Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 punkte pateiktos ginčui aktualios sąvokos.

Duomenų sandėlis – nusikalstamumo analizės informacinės sistemos (toliau – ir NAIS) dalis, kurioje kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai automatizuotai rengia, tvarko ir saugo dokumentus, susijusius su pareigūnų funkcijų atlikimu, sudaro, tvarko ar administruoja šių dokumentų bylas, atlieka sukauptos informacijos analizę, sudaro sąlygas DS administratoriui koordinuoti ir kontroliuoti DS naudotojų veiklą. DS automatizuotai atlieka DS naudotojų veiksmų auditą. Duomenų sandėlio naudotojas – pareigūnas, vykdantis kriminalinę žvalgybą ir (ar) ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, jo veiklą kontroliuojantys pareigūnai, prokurorai įgalioti sankcionuoti ar teikti sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, teisėjai, kurie priima nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ir kuriems nustatyta tvarka suteikta teisė tvarkyti DS duomenis ir juos naudoti tarnybinėms funkcijoms atlikti. Duomenų sandėlio naudotojo lygis - atitinkama naudotojo teisių tvarkyti dokumentus ir bylas apimtis, kuri suteikiama atsižvelgiant į atliekamas funkcijas. Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 11 punkte nurodytos Duomenų sandėlio naudotojo funkcijos: iš DS administratoriaus gavus prisijungimo slaptažodį, naudoti DS duomenis, tvarkyti dokumentus ir bylas pagal savo pareigines funkcijas (11.1); tvarkyti DS sukauptus duomenis pagal suteiktų teisių lygius (11.2) ir kt.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-40 patvirtintų Imuniteto skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktą Imuniteto skyrius yra kriminalinės žvalgybos subjektas. Pagal Nuostatų 9.2, 9.3, 9.5 papunkčius Imuniteto skyrius, įgyvendindamas pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę naudotis visomis kriminalinės žvalgybos veiklos subjektams suteiktomis teisėmis, atlikti kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmus, naudotis Kalėjimų departamento, o teisės aktų nustatyta tvarka, ir kitų valstybės institucijų, įmonių ir organizacijų informacinėmis sistemomis ir registrais. Pagal Nuostatų 13 punktą Imuniteto skyriui vadovauja viršininkas, kuris tiesiogiai pavaldus Kalėjimų departamento direktoriui. Imuniteto skyriaus viršininkas: 16.1. organizuoja ir planuoja Imuniteto skyriaus darbą; 16.2. atsako už Imuniteto skyriaus veiklos tikslų įgyvendinimą, uždavinių ir funkcijų vykdymą, veiklos organizavimą; 16.4. organizuoja ir kontroliuoja Imuniteto skyriui pavestų užduočių vykdymą, pagal kompetenciją pasirašo, derina ir tvirtina Imuniteto skyriaus pareigūnų parengtus dokumentus; 16.5. vykdydamas jam pavestas užduotis ir funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių teisėsaugos institucijomis, kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis; 16.7. Imuniteto skyriaus pareigūnai atlieka tarnybines funkcijas, nustatytas pareigybių aprašymuose.

Žemesnės instancijos teismas

Imuniteto skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtino Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. V-41 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.1 punktu pareigūnas organizuoja ir planuoja Imuniteto skyriaus darbą, atsako už Imuniteto skyriaus veiklos tikslų įgyvendinimą, uždavinių ir funkcijų vykdymą, veiklos organizavimą; pagal 5.2 punktą organizuoja ir kontroliuoja Imuniteto skyriui pavestų užduočių vykdymą, pagal kompetenciją pasirašo, derina ir tvirtina Imuniteto skyriaus pareigūnų parengtus dokumentus; 5.20 papunkčiu suteikta teisė naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka tarnybinėms funkcijoms atlikti.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija, o įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjai J. M. buvo suteikta teisė kaip Imuniteto skyriaus viršininkei naudotis Duomenų sandėlio IV naudotojo lygiu, nėra. Tai patvirtina ir pareiškėjos 2018 m. lapkričio 5 d. Prašymas suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje (toliau – ir Prašymas). Duomenų sandėlio IV lygio naudotojai - tai įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų įgalioti asmenys, kuriems pagal kompetenciją suteikiama teisė matyti jų įstaigos DS naudotojų dokumentus ir bylas (Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 punktas). Pareiškėja Prašyme patvirtino, kad naudosis Duomenų sandėlio duomenimis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti (1 punktas), nenaudos Duomenų sandėlio kitokiais nei savo pareigybinių funkcijų vykdymo tikslais gautai informacijai tvarkyti (5 punktas) ir neatliks bet kokių kitų neteisėtų Duomenų sandėlio duomenų tvarkymo veiksmų (8 punktas). Teikdama minėtą prašymą pareiškėja taip pat patvirtino, kad yra įspėta, kad Duomenų sandėlyje kuriami dokumentai sudaro tarnybos paslaptį ir darbo su Duomenų sandėliu pažeidimai yra prilyginami darbo su įslaptintos informacijos tvarkymo pažeidimais (11 punktas).

Atsakovo vertinimu, pareiškėja laikoma padariusi tarnybinį nusižengimą, kaip pataisos įstaigos pareigūnė, neteisėtu elgesiu naudojant tarnybinę informacinę sistemą (Duomenų sandėlį), piktnaudžiaujant jai suteiktomis Duomenų sandėlio IV lygio naudotojo teisėmis, atliekant Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos nomenklatūrinių bylų Nr.1(DS)-24-20Nr.1(DS)3-20, Nr.1(DS)-19-20 ir Nr.1(DS)-2-21 peržiūrą be konkretaus atskiro kiekvienam peržiūros atvejui leidimo ar užduoties. Tačiau, kaip nustatyta, atsakovas neneigia, jog pareiškėja turėdama IV lygio duomenų naudotojo prieigą ir išduotą leidimą dirbti su Duomenų sandėliu vykdė nustatytais atvejais „Bylų peržiūrą“.

Taigi, iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja buvo Imuniteto skyriaus viršininkė, kuriai buvo suteikta teisė tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje IV naudotojo lygiu, t. y. pareiškėja priskirta prie naudotojų, kuriems suteikiama teisė matyti jų įstaigos DS naudotojų dokumentus ir bylas. Be to, kaip reglamentuota Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr.V-40 bei Pareigybės aprašyme pareiškėja turėjo pareigą organizuoti ir planuoti Imuniteto skyriaus darbą, ji atsakė už Imuniteto skyriaus veiklos tikslų įgyvendinimą, uždavinių ir funkcijų vykdymą, veiklos organizavimą, jai buvo suteikta teisė naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis teisės aktų nustatyta tvarka tarnybinėms funkcijoms atlikti. Pagal Nuostatų 9.2 punktą Imuniteto skyrius turi teisę naudotis visomis kriminalinės žvalgybos veiklos subjektams suteiktomis teisėmis. Pagal Nuostatų 16 punktą, Imuniteto skyriaus viršininkas atsako už skyriaus veiklos tikslų įgyvendinimą, uždavinių ir funkcijų vykdymą. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjai Tarnybinėje išvadoje ir Įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų nesilaikymas ir pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai, laikant, kad kiekvienam „Bylos peržiūros“ atvejui buvo būtinas specialus leidimas ar konkreti užduotis. Šiuo atveju nėra nustatyta, jog pareiškėja duomenis naudojo ne tarnybiniais tikslais ar kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kaip minėta, turėdama tokį leidimą ir įgalinimus, ji turėjo teisę vykdyti „Bylų peržiūrą“. Pažymėtina, kad aktualus ginčui teisinis reglamentavimas nenustato, kad ginčo atveju pareiškėja turėjo gauti konkrečius atskirus pavedimus ar užduotis, kurių pagrindu galėtų tik prisijungti prie aptariamų bylų tikslu peržiūrėti duomenis, vykdant tarnybines funkcijas. Taigi, priešingai negu traktuoja atsakovas, laikytina, kad visi prisijungimai prie nurodytų bylų buvo vykdomi išimtinai tik tarnybos tikslais ir turint leidimą dirbti su Duomenų sandėliu pagal Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-570 patvirtintą ,,Duomenų tvarkymo Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlių tvarką“. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja duomenis būtų perdavusi kitiems asmenims, neturintiems tokio leidimo, paskleidusi juos ar pan., ar kad juos būtų naudojusi asmeniniais tikslais. Tokios aplinkybės, kurios teismo vertinimu, galėtų sudaryti tarnybinio nusižengimo sudėtį, įvertinus aptartus teisės aktus, Komisijos nebuvo nustatytos. Pažymėtina, kad paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėja detaliai nurodė, kokiomis aplinkybėmis ir tikslu atliko „Bylų peržiūrą“. Tačiau duomenų, kad Komisija būtų atlikusi išsamesnį tyrimą pagal pareiškėjos pateiktą paaiškinimą, nėra. Todėl išvadai, kad pareiškėja pažeidė Duomenų sandėlio tvarkos aprašo 2 priede nustatytus ir teikiant Prašymą suteikti teisę tvarkyti duomenis Duomenų sandėlyje patvirtintus įsipareigojimus, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įslaptinta informacija patikima griežtai laikantis principo ,,Būtina žinoti“, kad vykdydama veiksmus ,,Bylų peržiūra“ aukščiau nurodytose bylose, šio principo nepaisė, nėra pagrindo. Kaip nurodyta Tarnybinio tyrimo išvadoje galimybę matyti šias bylas pareiškėja turėjo dėl jai suteikto IV naudotojo lygio. Be to, prie tyrimo bylos Nr. 1(DS)-24-20 buvo priskirti Imuniteto skyriaus vyriausieji tyrėjai L. Š. ir A. T., pavaldūs Imuniteto skyriaus viršininkei J. M..

LVAT formuojamoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011-11-14 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011-04-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjos atlikti veiksmai laikytini neteisėtu naudojimusi tarnybine informacine sistema (Duomenų sandėliu), piktnaudžiaujant suteiktomis Duomenų sandėlio IV lygio naudotojo teisėmis, nurodytais laikais ir datomis atliekant Kriminalinės žvalgybos bylose Nr.1(DS)-2-21, 1(DS)-3-20, 1(DAS)-19-20 ir 1(DS)-24-20 veiksmus „Bylų peržiūra“. Taigi, pareiškėjos veiksmuose Komisijos išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimo nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas neįrodė pareiškėjos neteisėtų veiksmų atlikimo, pareiškėjos kaltės, dėl ko jai negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti ir panaikinti ginčijamą 2021 m. liepos 29 d. atsakovo Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. P-244 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė