Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo įvykdymo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. P-172 ,,Dėl nušalinimo nuo pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja J. M. nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. ėjo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-142 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“, atsižvelgiant į Kalėjimų departamente 2021 m. gegužės 4 d. gautą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorės N. U. 2021 m. balandžio 30 d. raštą Nr. IBPS-S213803-21 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (Raštas 1), buvo sudaryta komisija Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybėms, nurodytoms Rašte 1, ištirti.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-143 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“, atsižvelgiant į Kalėjimų departamente 2021 gegužės 4 d. gautą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E.K. 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 3S-2069 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (Raštas 2), buvo sudaryta komisija Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybėms, išdėstytoms Rašte 2, ištirti.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-149 „Dėl tarnybinio patikrinimo“, reaguojant į 2021 m. gegužės 5 d. gautą Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko J. Ch. tarnybinį pranešimą „Dėl Duomenų sandėlio audito“ (registracijos Nr. 1(DS)G-1476RN) (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), buvo sudaryta komisija Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. kitų šio skyriaus darbuotojų galimų tarnybinių nusižengimų aplinkybėms, išdėstytoms Tarnybiniame pranešime, ištirti.

Rašte 1 nurodyta, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje (toliau – ITS) atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00141-21. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J.M., neturėdama nei raštu, nei žodžiu pavedimų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitas užduotis, 2021 m. balandžio 7 d., 13.32 val., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi neteisėtai jungėsi Integruoto baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) prie minėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00141-21 ir susipažino/peržiūrėjo dokumentą.

Rašte 2 nurodyta, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ITS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00174-21. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J. M., neturėdama nei raštu, nei žodžiu pavedimų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kitas užduotis, 2021 m. balandžio 1-2 d. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi neteisėtai jungėsi IBPS prie minėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino/peržiūrėjo dokumentą.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 1-4RN-20(RN) kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą su prašymu atlikti Nusikalstamumo analizės informacinės sistemos duomenų sandėlyje (toliau – ir Duomenų sandėlis) saugomų ir tvarkomų Kriminalinės žvalgybos valdybos bylų Nr. 1(DS)-24-20, Nr. 1(DS)-3-20, Nr. 1(DS)-19-20, Nr. 1(DS)-1-21 auditą. Patikrinus gautus rezultatus, buvo nustatyta, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J. M., neturėdama nei raštu, nei žodžiu pavedimų atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ar kitas užduotis byloje Nr. 1(DS)-24-20, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai jungėsi Duomenų sandėlyje prie minėtos kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 1(DS)-24-20 bylos ir susipažino/peržiūrėjo byloje esančius dokumentus, taip pat vykdė galimai neteisėtą duomenų peržiūrą nomenklatūrinėse bylose Nr. 1(DS)-3-20, 1(DS)-2-21, kuriose saugomi visų Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų 2020-2021 m. parengti tarnybiniai pranešimai dėl gautos iš asmenų kriminalinės žvalgybos informacijos, taip pat nomenklatūrinėje byloje Nr. 1(DS)-19-20, kurioje saugomi Kriminalinės žvalgybos valdybos susirašinėjimo su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais dokumentai.

2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjai J. M. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais Nr. V-142, Nr. V-143, Nr. V-149 sudarytos komisijos įteikė Pranešimus dėl tarnybinių nusižengimų Nr. LV-2411, Nr. LV-2414, Nr. LV-2417.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 31 d. pateikė paaiškinimus dėl visų tarnybinių nusižengimų.

Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais Nr. V-142, Nr. V-143, Nr. V-149 sudarytų komisijų pirmininko 2021 m. gegužės 7 d. teikime Nr. LV-2418 „Dėl Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Teikimas) nurodyta, kad atsižvelgiant į gautą informaciją iš Kauno apygardos prokuratūros, į inicijuotus tarnybinius patikrinimus bei galimai padarytų pareiškėjos pažeidimų pobūdį, kyla pagrįstų abejonių, kad pareigūnė, kol vyks tarnybiniai patikrinimai, negali tinkamai koordinuoti, organizuoti ir kontroliuoti Imuniteto skyriaus veiklos užtikrinant tinkamą darbą atliekamuose ikiteisminio tyrimo bei kriminalinės žvalgybos tyrimuose, vadovaujant pavaldžių Imuniteto skyriaus pareigūnų darbui. Pareiškėjos galimai padaryti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūnės patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, galimai netinkamo tarnybiniuose dokumentuose esančių duomenų naudojimo/tvarkymo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi tai, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ir dėl kitų Imuniteto skyriaus darbuotojų galimai netinkamų veiksmų, todėl pareiškėjos, kaip struktūrinio padalinio vadovės, formuojančios komandą ir pavaldinių požiūrį į teisėtą ir tinkamą pareigų ir uždavinių vykdymą, leidimas toliau vykdyti skyriaus viršininkės pareigas suponuotų trukdžius visapusiškai, objektyviai ir nešališkai atlikti tarnybinius patikrinimus galimai darant bet kokią netinkamą įtaką pavaldiniams. Daugybiniai, sistemiškumo požymių turintys galimai neteisėti pareiškėjos veiksmai rodo jos abejotinas galimybes tinkamai organizuoti, koordinuoti ir vadovauti jai pavaldžių pareigūnų tarnybinei veiklai tarnybinių patikrinimų atlikimo laikotarpiu, t. y., tiriant pareiškėjos, kaip struktūrinio padalinio vadovės, galimai neteisėtus veiksmus. Įvertintina ir tai, kad pagal gautą informaciją ir galimai padarytų tarnybinių pažeidimų pobūdį, pareiškėjos galimai neteisėtuose veiksmuose galima įžvelgti tarnybinių nusižengimų, už kuriuos pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių. Siekiant sklandaus ir nešališko tarnybinių patikrinimų atlikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 5 ir 3 punktais, teikime siūloma nušalinti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkę J. M. nuo pareigų tarnybinių patikrinimų atlikimo laikotarpiui.

Pareiškėja nesutinka su Įsakymu, nesutikimą argumentuoja tuo, jog pareigas vykdė sąžiningai, objektyviai, nesinaudojo tarnybine padėtimi, prie jai suteiktų registrų ir informacinių sistemų jungėsi teisėtai, ikiteisminio tyrimo ar kitų tyrimų duomenų neatskleidė, parinkta priemonė – nušalinimas nuo pareigų – neproporcinga, nes jai įteiktuose pranešimuose dėl galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės išdėstomos abstrakčiai, nurodyti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį galėtų būti taikomas pareigūno vardo pažeminimas ar atleidimas iš pareigų. Tarnybiniuose pranešimuose abstrakčiai nurodytos nusižengimų padarymo aplinkybės, bei remiantis nurodoma informacija teigiama, kad ji galbūt padarė tarnybinius nusižengimus. Tarnybiniuose patikrinimuose nėra fiksuoti jos veiksmai, kuriuose būtų įžvelgtini nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų požymiai ar nurodytos kitos svarbios priežastys, dėl kurių nušalinimas nuo pareigų buvo būtinas. Teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog asmuo galimai padaręs tarnybinį nusižengimą gali įtakoti tarnybinį patikrinimą

Ginčui aktualus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašo 2 punktas nustato, kad pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Tvarkos aprašo 17 punktas nustato, kad pareigūnas nušalinamas nuo pareigų Statuto 45 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Su įsakymu nušalinti pareigūną nuo pareigų tikrinamas pareigūnas nedelsiant supažindinamas pasirašytinai.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamo pareigūno veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių, o 3 punktas nustato, kad pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas jeigu yra kitų svarbių priežasčių. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Taigi, iš Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos turinio akivaizdu, kad pakankamas pagrindas galimybei nušalinti pareigūną nuo pareigų yra įžvelgimas nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių, o ne jau surinkti pakankami įrodymai, patvirtinantys būtinybę taikyti nušalinimo nuo tarnybos institutą. Tuo labiau, kad įrodymai ir informacija, kurių pagrindu sprendžiama, ar tikrinamas pareigūnas padarė nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą ar padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti atleistas iš pareigų, renkami ir vertinami viso tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, o ne jį tik pradėjus, ir tik tarnybinį patikrinimą atlikus yra sprendžiama, ar tikrinamas pareigūnas galimai atliko nusikalstamą veiką, pažemino pareigūno vardą ar padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti atleistas iš pareigų. Statuto 45 straipsnio 2 dalies 3 punkto teisės norma nepateikia nei konkretaus kitų svarbių priežasčių sąrašo, nei nustato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl tokių priežasčių buvimas ir jų svarbumas vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju.

Pareigūno tarnybinė atsakomybė – tęstinis procesas, o įsakymas dėl nušalinimo yra tarpinis dokumentas, todėl sprendžiant apie nušalinto pareigūno teisių pažeidimą vertintina dokumentų visuma.

Nagrinėjamu atveju teismas negali sutikti su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais dėl priimto jos atžvilgiu Įsakymo nepagrįstumo ir neproporcingumo, kadangi kaip ji nurodo, jai įteiktuose pranešimuose dėl galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės išdėstomos abstrakčiai. Įsakyme aiškiai išdėstyta, kad yra vadovaujamasi Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, t. y. pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamo pareigūno veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių, o 3 punktas nustato, kad pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas jeigu yra kitų svarbių priežasčių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu yra pradėti trys tarnybiniai patikrinimai dėl pareiškėjos veiksmų, įtariant ją piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, kuomet ji neteisėtai jungėsi Integruoto baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) prie ikiteisminių tyrimų Nr. 01-0-00141-21, Nr. 01-0-00174-21 ir susipažino/peržiūrėjo dokumentus be jai pavestos konkrečios užduoties ar pavedimo, taip pat įtariant piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, kuomet ji neteisėtai jungėsi Duomenų sandėlyje prie minėtos kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 1(DS)-24-20 bylos ir susipažino/peržiūrėjo byloje esančius dokumentus be konkretaus pavedimo, taip pat vykdė galimai neteisėtą duomenų peržiūrą nomenklatūrinėse bylose Nr. 1(DS)-3-20, 1(DS)-2-21, kuriose saugomi visų Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų 2020-2021 m. parengti tarnybiniai pranešimai dėl gautos iš asmenų kriminalinės žvalgybos informacijos, taip pat nomenklatūrinėje byloje Nr. 1(DS)-19-20, kurioje saugomi Kriminalinės žvalgybos valdybos susirašinėjimo su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais dokumentai. Pranešimuose dėl tarnybinių nusižengimų detaliai nurodomos aplinkybės dėl tarnybinių nusižengimų padarymo, įtarimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, teismo vertinimu, šiuo atveju pagrįstai buvo sprendžiama, jog įvertinus tai, kad kyla pagrįstų abejonių, jog pareigūnė, kol vyks tarnybiniai patikrinimai, negalės tinkamai koordinuoti, organizuoti ir kontroliuoti Imuniteto skyriaus veiklos užtikrinant tinkamą darbą atliekamuose ikiteisminio tyrimo bei kriminalinės žvalgybos tyrimuose, vadovaujant pavaldžių Imuniteto skyriaus pareigūnų darbui. Galimai padarytų pareiškėjos pažeidimų kiekis ir, kaip minėta, pobūdis iš tiesų kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūnės patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, galimai netinkamo tarnybiniuose dokumentuose esančių duomenų naudojimo/tvarkymo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja yra Imuniteto skyriaus viršininkė, o kaip nustatyta, tarnybinis patikrinimas atliekamas ir dėl kitų Imuniteto skyriaus darbuotojų galimai netinkamų veiksmų, todėl pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjos, kaip struktūrinio padalinio vadovės leidimas toliau vykdyti skyriaus viršininkės pareigas suponuotų trukdžius visapusiškai, objektyviai ir nešališkai atlikti tarnybinius patikrinimus galimai darant bet kokią netinkamą įtaką pavaldiniams. Teikime nurodoma, kad gauta apie pareiškėją informacija yra dėl padarytų pažeidimų, už kuriuos pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų. Taigi, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Tarnybiniuose pranešimuose abstrakčiai nurodytos nusižengimų padarymo aplinkybės, teigiama, kad ji „galbūt padarė“ tarnybinius nusižengimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekami tarnybiniai patikrinimai dar nėra baigti. Ar padarė tarnybinį nusižengimą, ar ne, sprendžiama atlikus tarnybinį patikrinimą, o ne tik jį pradėjus. Nagrinėjamu atveju įtarimai dėl padarytų neteisėtų pareiškėjos veiksmų, teismo vertinimu, pagrįsti gauta oficialia informacija ir nepaneigti jokiais kitais pareiškėjos paaiškinimais, ar įrodymais. Kaip ir nurodo pati pareiškėja, teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali paveikti tarnybinį patikrinimą ar gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Todėl įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, teigti, jog šiuo atveju atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė tarnybinio patikrinimo metu galimą taikyti poveikio priemonę – nušalinimą nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui, nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, šiuo atveju esant pagrįstiems įtarimams dėl aptartų pažeidimų padarymo, bei įvertinus ir tai, kad tarnybiniai patikrinimai atliekami kitiems pareiškėjai pavaldiems pareigūnams, viršininko nušalinimas nuo pareigų yra racionali, proporcinga ir pateisinama priemonė, užtikrinanti tyrimo eigos ir rezultatų objektyvumą, ir kuri buvo pritaikyta nepažeidžiant administracinės diskrecijos ribų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1040/2013). Taigi, jeigu nepasitvirtina aplinkybės, dėl kurių buvo nušalintas konkretus tarnautojas, nekyla teisinių abejonių dėl pastarajam tenkančios teisės į darbo užmokestį už visą nušalinimo laikotarpį bei nustatyto dydžio delspinigius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4504- 556/2017).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 4 dalis nustato, kad nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. To paties straipsnio 7 dalis nustato, kad laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kai jis nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tuos atvejus, kai pasibaigus pareigūno, kuris buvo nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų arba pareigūnas šio statuto 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo perkeltas į kitas pareigas.

Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. M. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.