Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. liepos 15 d. įsakymu Nr.P-225 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos“ pareiškėjai J. M. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. P-225 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėja nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. ėjo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas.

6. Pareiškėja 2021 m. vasario 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-709 informavo Kalėjimų departamento direktorių, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje gauta informacija, kad LTFP atstovas Šiaulių TI P. Ž. išmokas (premijas) gavusiems darbuotojams žodžiu nurodė gautus pinigus atiduoti profesinei sąjungai, kurie vėliau bus po lygiai padalinti visiems LTFP nariams, dirbantiems Šiaulių TI arba panaudoti bendriems LTPF reikalams. Pažymėjo, kad įžvelgtini nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnyje (savavaldžiavimas) požymiai, todėl siūlo atlikti patikrinimą baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

7. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnas 2021 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje M-0-01-00131-21. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2021 m. kovo 2 d. pripažino 2021 m. kovo 1 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-456999-21 teisėtu ir pagrįstu.

8. Kalėjimų departamentas 2021 m. gegužės 5 d. gavo Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 5S-746, kuriame nurodyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo patikrintas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūno 2021 m. kovo 1 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje M-0-01-00131-21 teisėtumas ir pagrįstumas. Rašte buvo nurodyta, kad iš medžiagos Nr. M-0-01-00131-21 duomenų ir surinktos informacijos bei dokumentų matyti, jog 2021 m. vasario 18 d. J. M. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 1BPS-V-373988-21. Rašte, be kita ko, buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas ėjusios J. M. 2021 m. vasario 18 d. surašytas tarnybinis pranešimas Nr. IBPS-V-373988- 21 turi esminių trūkumų - nėra nurodytas asmuo (šaltinis) pateikęs informaciją apie galimą teisės pažeidimą, šios informacijos gavimo data ir kuris Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnas priėmė šią informaciją.

9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-151 inicijuotas tarnybinis patikrinimas bei sudarytai Komisijai pavesta įvertinti Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmus.

10. 2021 m. birželio 29 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, kad 2021 m. vasario 18 d. analogiško turinio Imuniteto skyriaus viršininkės tarnybinis pranešimas buvo registruotas Kalėjimų departamento naudojamoje dokumentų valdymo sistemoje Doclogix ir rezoliucijai pateiktas Kalėjimų departamento direktoriui. Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktorius, surašydamas rezoliuciją, jokių pastabų dėl dokumento turinyje esančių trūkumų nepateikė. Medžiaga, dėl informacijos patikslinimo ir procesinio sprendimo priėmimo IBPS sprendimo priėmimu, žodžiu suderinus su Kalėjimų departamento direktoriumi, buvo pavesta Imuniteto skyriaus vyriausiajam tyrėjui S. A., kuris ją nagrinėdamas nuolat informavo tiek Imuniteto skyriaus viršininkę, tiek Kalėjimų departamento direktorių tiesiogiai ir nagrinėdamas medžiagą išsiaiškino visas šios situacijos aplinkybes. Todėl Kalėjimų departamento direktoriui visa tyrimo eiga buvo žinoma. Taip pat, IBPS medžiagoje priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, o Šiaulių apygardos vadovybės raštas Nr. 51-746 dėl galimai netinkamo tarnybinio pranešimo surašymo gautas tik 2021 m. gegužės mėn.

11. 2021 m. liepos 7 d. ir Komisija 2021 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus pavaduotoja R. Š. 2021 metų sausio mėnesį, gali būti 18 dieną, ryte užėjusi į Turto valdymo skyriaus kabinetą, kuriame buvo ūkvedė I. B. ir vyriausioji specialistė D. E., sužinojo, kad LTPF filialo Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininkas P. Ž. prašė I. B. „pasidalinti“ jai anksčiau paskirta premija. R. Š. pasiūlė I. B. kreiptis į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių, tačiau I. B. atsisakė tai daryti. R. Š. nurodė I. B. neatiduoti pinigų, o pati nuėjo pas direktorių S. R. ir papasakojo apie sužinotą įvykį. Direktorius paprašė pakalbėti su darbuotojais, kad kreiptųsi į Imuniteto skyrių. Tos pačios dienos vakare, po darbo, R. Š. paskambino tuo metu Imuniteto skyriaus viršininkės pareigas ėjusiai J. M. ir papasakojo situaciją. R. Š. jai sakė, kad darbuotojai bijo kreiptis į Imuniteto skyrių, J. M. pasakė, kad išsiaiškins. Taigi Komisija nustatė, kad informaciją telefonu J. M. gavo 2021 m. sausio mėnesį, galimai 18 dieną, iš Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojos R. Š., tačiau iš karto apie šios informacijos gavimą nesurašė tarnybinio pranešimo, šios informacijos neperdavė nei dokumentų valdymo sistemos Doclogix, nei IBPS priemonėmis Kalėjimų departamento direktoriui bei nesiėmė veiksmų, kad neatidėliotinai būtų pradėtas informacijos tikslinimas. Tarnybinį pranešimą Kalėjimų departamento direktoriui surašė tik 2021 m. vasario 18 d., t. y. po mėnesio laiko nuo informacijos gavimo, tačiau dėl kokių priežasčių tarnybinis pranešimas surašytas praėjus mėnesiui laiko, pareiškėjos 2021 m. vasario 18 d. surašytuose tarnybiniuose pranešimuose Nr. LV-709 ir Nr. IBPS-V-8-21 nenurodyta. Šių aplinkybių Komisijai J. M. savo 2021 m. birželio 29 d. paaiškinime (reg. Nr. 7G-131) taip pat nepateikė bei nenurodė, ar 2021 m. vasario 18 d. ši informacija buvo gauta iš Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojos R. Š., ar iš kito šaltinio. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - pasireiškianti neatsargumu. Komisija pasiūlė pripažinti, kad J. M., nesilaikydama Rekomendacijų 61 punkte nustatytų reikalavimų, padarė tarnybinį nusižengimą ir savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 4 punkto, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-41 patvirtinto Imuniteto skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1 papunkčio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai pasiūlyta pareiškėjai paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

13. Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu paskirta tarnybine nuobauda, argumentuoja, kad atsakovas galėjo ir turėjo baigti patikrinimą nustatytu terminu – iki 2021 m. birželio 4 d. (imtinai), nes pareiškėjos paaiškinimo nebuvimas, arba pavėluotas pateikimas atsakovui, nelaikytina svarbia priežastimi pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą; nesutinka, kad pažeidė Įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatas, nes informaciją apie tai, jog profesinės sąjungos atstovai pasiūlė (pareikalavo) jos narei iš atsakovo gautą pašalpą padalinti tarp kitų profesinės sąjungos narių, gavo ne kaip pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, bet kaip tarnybinio pobūdžio informaciją, kaip tarnybinį prašymą paaiškinti, ką tokiais atvejais Šiaulių TI, turi daryti.

14. Atsakovas su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka, argumentuodamas, kad pareiškėja tarnybinį pranešimą Kalėjimų departamento direktoriui surašė tik po mėnesio laiko nuo informacijos gavimo, tačiau dėl kokių priežasčių tarnybinis pranešimas surašytas praėjus mėnesiui laiko, pareiškėjos 2021 m. vasario 18 d. surašytuose tarnybiniuose pranešimuose Nr. LV-709 ir Nr. IBPS-V-8-21 nenurodyta, todėl pareiškėja tokiais savo veiksmais elgėsi neatsargiai, pagal savo asmenines ir dalykines savybes akivaizdžiai turėdama suprasti tokios savo veikos (neveikimo) priešingumą Statuto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo ir kitiems teisės aktams, ir užimamos pareigybės aprašymui, numatė galinčius kilti žalingus padarinius, bet neatsargiai tikėjosi jų išvengti.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

16. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka nustatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas).

16.1. Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

17. Atsakant į pareiškėjos skundo argumentus dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo pažymėtina, kad remiantis Aprašu, tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. <...> (22 punktas); tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų (23 punktas). Taigi tarnybinio patikrinimas gali būti pratęstas esant svarbioms aplinkybėms. Kaip minėta, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. gegužės 6 d., todėl turėjo būti baigtas 2021 m. birželio 7 d. (2021 m. birželio 5 d. buvo šeštadienis, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2021 m. birželio 3 d. gavo informaciją, kad siunta, kuria siųstas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. LV- 2611, yra pareiškėjai neįteikta. Komisija 2021 m. birželio 4 d. išsiuntė pareiškėjos elektroniniu paštu informacinį pranešimą, informuodama, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra saugomas artimiausiame pašto skyriuje, priminė, kad ji turi teisę pateikti paaiškinimą per nurodytą terminą. Aprašo 21 punkte Komisijai nustatyta pareiga informuoti tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, įteikti jam pranešimo kopiją. Kadangi pareiškėjai pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo įteiktas, paaiškinimo pareiškėja nebuvo pateikusi, todėl atsakovas pagrįstai šias aplinkybes laikė svarbiomis ir pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą.

18.1. Rekomendacijos nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ar atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ir registruojant jo pradžią. Rekomendacijose nustatyta, kad Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas darbą organizuoja taip, kad įstaigoje darbo valandomis, o policijoje visą parą dirbtų darbuotojas, galintis priimti pareiškimus apie nusikalstamą veiką ir informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti neatidėliotiną informacijos patikrinimą, priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, persiųsti pareiškimus apie nusikalstamą veiką valstybės narės, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, kompetentingai valdžios institucijai arba nedelsiant perduoti pareigūnui, turinčiam teisę persiųsti tai valstybės narės, kurioje įvykdyta nusikalstama veika, kompetentingai valdžios institucijai (60 punktas); Rekomendacijų 60 punkte nurodytas darbuotojas gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką užregistruoja ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną jos patikrinimą (61 punktas). Pagal Rekomendacijų 3.3. papunktį, informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką – ikiteisminio tyrimo įstaigoje arba prokuratūroje gauta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kurios nepakanka, kad būtų galima nedelsiant priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, arba kurios pakanka tokiam sprendimui priimti, bet ji pateikta anonimiškai, joje nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti šią informaciją suteikusį asmenį, arba informacija gauta pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, o pagal 3.6 papunktį - skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką – fizinio ar juridinio asmens kreipimasis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą žodžiu, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, pranešant apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius ir, jei yra žinoma, ją padariusį ir nukentėjusį asmenis.

18.2. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuojama, kad vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų yra bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas.

18.4. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-40 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus nuostatuose numatyta, kad Imuniteto skyrius, įgyvendindamas nustatytus veiklos tikslus, vykdo 8.3.7. papunktyje numatytą funkciją – atlieka ikiteisminius tyrimus dėl Darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, pagal kompetenciją ir veiklos pobūdį dėl nusikalstamų veikų prieš Darbuotojus, kitus Baudžiamojo proceso kodekse nustatytus procesinius veiksmus.

19. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas detaliai Tarnybinėje išvadoje, kuri yra Įsakymo sudedamoji dalis, nustatė pareiškėjos tarnybinį nusižengimą. Teismas sutinka su Tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargumu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo neveikimu (2021 m. sausio mėnesį, galimai 18 dieną, telefonu gavusi informaciją apie tai, kad LTPF filialo Šiaulių TI profesinės sąjungos pirmininkas P. Ž. prašė I. B. pasidalinti jai anksčiau paskirta premija, iš karto apie šios informacijos gavimą nesurašė tarnybinio pranešimo, šios informacijos neperdavė Kalėjimų departamento direktoriui, nesiėmė veiksmų, kad neatidėliotinai būtų pradėtas gautos informacijos tikslinimas) pažeidė Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nurodytus teisės aktus. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad telefonu gavo ne pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką, bet tarnybinio pobūdžio informaciją, nes pareiškėja, būdama Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė, turėjo suprasti apie galimai pranešamą nusikalstamą veiką ir nedelsdama reaguoti taip, kaip teisės aktuose nustatyta, t. y. nedelsiant gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką užregistruoti nustatyta tvarka ir organizuoti jos patikrinimą.

20. Šiuo atveju pareiškėjai buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas reikšmingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktą, kaltės formą (neatsargumas), pareiškėjos charakteristiką), daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą. Pastaba laikytina proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Taigi konstatuotina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. M. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.