Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjaujant Eglei Smailienei, Erikai Vencevičienei, Svetlanai Minakovai, Anai Grečišnikovai,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Klausimas Nr. 1: Ar iki 2019 m. lapkričio 4 d. pildytoje asmens sveikatos istorijoje buvo konstatuotas V. L. galvos smegenų kraujotakos sutrikimas (nepakankamumas), sukėlęs išeminius pokyčius galvos smegenų kairiajame pusrutulyje (išeminius infarktus)?

Atsakymas: V. L. nustatytas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas su lėtiniais išeminiais pokyčiais galvos smegenų kairiajame pusrutulyje yra lėtinio pobūdžio. Vadinasi, išeminiai pokyčiai smegenyse yra išsivystę ne mažiau kaip viena ar dvi savaitės iki 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio;

Klausimas Nr. 5: kadangi V. L. nustatyta minėta liga yra lėtinė, tai kokiais klinikiniais požymiais ji galėjo pasireikšti / pasireiškė V. L.?

Medicinos dokumento išrašas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės dėl V. L. (2 t., b. l. 31).

2) praeinantys smegenų išemijos priepuolis yra intrakranijinių (kaukolės viduje) ir ekstrakranijinių (kaukolės išorėje) arterijų aterosklerozinis susiaurėjimas ir užakimas (aterotrombozė). Kaip nustatyta, V. L. buvo ekstrakranijinis (kaukolės išorėje) arterijos aterosklerozinis susiaurėjimas – kairės vidinės miego arterijos aterosklerozė, siaurinanti spindį iki 99 proc. (operacijos aprašymo duomenys), tokio tipo PSIPo klinikiniai simtomai yra trumpalaikis pažeidimo pusės vienos akies aklumas ir motorika sutrinka priešingoje kūno pusėje bei pasireiškia būdingi žievės disfunkcijos simptomai: afazija, aleksija, akalkulija, agraflja, apraksija, agnozija;

3) V. L. iki jį ištinkant kraujotakos sutrikimui negalėjo suprasti (numatyti), kad jį ištiks šis sveikatos būklės paūmėjimas (priepuolis) ir tą kontroliuoti, nes anksčiau minėta patologija nebuvo jam nustatyta ir simptomams būdinga staigi pradžia, remiantis V. Budrys „Klinikinė neurologija“;

4) dėl ištikusio kraujotakos sutrikimo V. L. galėjo prarasti galimybę valdyti savo veiksmus ir suprasti savo veiksmų pavojingumą (esmę), juos kontroliuoti dėl būdingų žievės disfunkcijos simptomų – apraksijos ir agnozijos. Motyvacija išdėstyta „Reziume“ dalyje;

5) V. L. ištikęs kraujotakos sutrikimas buvo priežastimi 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykiui kilti. Motyvacija išdėstyta „Reziume“ dalyje;

6) pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio dieną (iki V. L. ištinkant kraujotakos sutrikimui) buvo pablogėjusi V. L. sveikatos būklė;

8) 2019 m. balandžio–birželio mėn. V. L. dėl degeneracinių pakitimų kakle ir peties sąnario artrozės vargino kaklo ir dešinės rankos skausmai, rankos tirpimas, dešinio peties skausmas. Minėtos patologijos patvirtintos radiologiniais tyrimais ir, taikant reabilitacines procedūras, būklė pagerėjo;

9) V. L. liga – padidėjęs arterinis kraujospūdis – buvo kontroliuojama vaistais ir ši V. L. liga nebuvo kliūtimi saugiam transporto priemonės vairavimui. V. L. regėjimas su akiniais dešine akimi buvo 0,9, kas nebuvo kliūtimi vairuoti (2 t., b. l. 33–41).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-75/2023 konstatuota, kad:

1) iki nagrinėjamo įvykio V. L. nesirgo psichikos sutrikimais;

2) dėl 2019 m. lapkričio 4 d. V. L. įvykusio ūmaus galvos smegenų insulto (infarkto) jam laikinai pasireiškė psichikos sutrikimas, klasifikuojamas kaip „kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos;

3) pagal savo psichikos būklę V. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų;

4) V. L. byloje nagrinėjamo įvykio metu (2019 m. lapkričio 4 d.) nustatomi nepakaltinamumo kriterijai;

5) po 2019 m. lapkričio 4 d. tiriamajam įvykusio ūminio galvos smegenų insulto (infarkto) galėjo sutrikti jo atmintis, jis gali neatsiminti kai kurių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tačiau liekamųjų globalių jo atminties pakenkimo požymių nenustatoma (3 t., b. l. 92–98).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) (toliau – Ekspertizės aktas Nr. PEKG 5(63)/2023 (01)) konstatuota, kad:

1) remiantis tyrimui pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, V. L. iki nagrinėjamo įvykio (2019 m. lapkričio 4 d.) buvo nustatytos šios ligos, susirgimai ir būklės: II tipo cukrinis diabetas, II stadijos padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, hipertenzinė ir diabetinė nefropatija, 3 stadijos lėtinė inkstų liga, inkstų akmenligė, kairio inksto cista, kairės akies antrinė glaukoma, abiejų akių senatvinė katarakta, lėtinis pankreatitas, prostatos hiperplazija, degeneraciniai pakitimai stuburo kaklinės dalies slanksteliuose, lėtinė diskogeninė stuburo kaklinės dalies (C3-7) radikulopatija.

Tyrimui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės V. L. būtų apribota teisė vairuoti transporto priemonę;

2) a) tyrimui pateiktoje medicininėje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad iki 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio V. L. buvo nustatytas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, sukėlęs išeminius pokyčius galvos smegenų kairiajame pusrutulyje.

b) tyrimui pateiktoje medicininėje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad iki 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio V. L. buvo nustatyti ryškūs ateroskleroziniai pakitimai miego ir smegenų pamato arterijose, ryškiai siaurinę vidinių miego arterijų spindžius su priekinės ir užpakalinės kairės pusės smegenų arterijų hipoplazija;

3) 2019 m. lapkričio 4 d. V. L. įvyko ūmus galvos smegenų insultas (infarktas) kairės vidurinės smegenų arterijos baseine su dešinės kojos pareze. Tai buvo patvirtinta 2019 lapkričio 5 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atlikto galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo duomenimis.

4) tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad 2019 m. lapkričio 4 d. iki eismo įvykio V. L. buvo sutrikusi sveikata;

5) ūmus išeminis galvos smegenų insultas (infarktas) įvyksta staiga (ūmiai). Išankstinių specifinių / būdingų sveikatos sutrikimo požymių, kurie perspėtų apie gręsiantį įvyksiantį ūmų insultą (infarktą), nežinoma;

6) V. L. įvyko ūmus išeminis insultas (infarktas), kuris yra staigi / ūmi būklė ir tai nėra lėtinės ligos paūmėjimas. Nei turintis medicininį išsilavinimą, nei neturintis tokio išsilavinimo asmuo negali iš anksto nuspėti, kas įvyks su jo sveikatos būkle;

7) a–b) paprastai įvykus ūmiam išeminiam galvos smegenų insultui (infarktui), priklausomai nuo galvos smegenų pažeidimo apimties, asmuo būna būklėje – nuo sutrikusios sąmonės iki komos, todėl mažai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju V. L. galėjo kontroliuoti savo veiksmus ir juos sąmoningai atlikti, suprasti savo veiksmus, suvokti supančią aplinką ir t.t.;

8) tyrimui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės, taip pat ir regėjimo sutrikimo ar kt., V. L. būtų apribota teisė vairuoti transporto priemonę;

9) remiantis medicinos dokumentų įrašais, padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga V. L. buvo kontroliuojama vaistais. Tyrimui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės, taip pat ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio ligos, V. L. būtų apribota teisė vairuoti transporto priemonę;

10) tyrimui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės, taip pat ir regėjimo pablogėjimo, V. L. būtų apribota teisė vairuoti transporto priemonę;

11) asmuo, kuria yra diagnozuotas PSIP, norėdamas vairuoti, privalo turėti gydytojo neurologo leidimą. Pateiktuose medicinos dokumentuose iki 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio nėra jokių objektyviai užfiksuotų medicinos duomenų apie V. L. diagnozuotus PSIP ir / ar kitus galvos smegenų / smegenėlių kraujotakos sutrikimus (3 t., b. l. 110–117).

VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. išvada Nr. 300 (3 t., b. l. 194–195).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visus tris šiuos požymius.

Nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje, yra padaroma dėl neatsargumo. Nusikalstama veika yra neatsargi, jei ji padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Visų pirma pasakytina, kad V. L. pagal pakeistą kaltinimą nepagrįstai inkriminuojamos aplinkybės, kad kaltinimasis automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „tęsdamas judėjimą šaligatviu, privažiavęs prie sankryžos, susidūrė su (duomenys neskelbtini) g. jo judėjimo kryptimi pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo kirto (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į gatvės atitvarą, jį nuvertęs įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kur atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio dar atsitrenkė į šalia stovintį automobilį Audi S5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, nes į nusikalstamos veikos sudėtį, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalį, patenka tik nusikalstami padariniai – kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nenustatyta, kad apgadintuose automobiliuose, kurie nurodyti kaltinime, buvo sužaloti kokie nors žmonės. Vadinasi, vien tik kitų transporto priemonių apgadinimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tokios aplinkybės galėtų būti vertinamos administracinio nusižengimo teisenoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad aptariamos kaltinimo aplinkybės yra akivaizdžiai nepagrįstai inkriminuojamos V. L., todėl papildomai nevertinamos sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje V. L. priklausantis automobilis partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį A. D., dėl to nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Esminis klausimas, iškilęs byloje, yra dėl kaltinamojo kaltės, t. y. ar V. L. kaltas dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo. Prokuroro, palaikančio kaltinimą byloje, nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Tuo metu gynybos pozicija yra priešinga. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. L. pakeistame kaltinime nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės rūšimi – nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu – jis yra kaltinamas, o apie tai galima spręsti tik analizuojant patį kaltinimą. Prokuroras atsikirtimuose į gynėjo baigiamąją kalbą teigė, kad V. L. tyčia pažeidė KET, o jo kaltė dėl padarinių yra neatsargi. Taigi, valstybės kaltintojas teigė, kad kaltinamasis galimai padarė nusikalstamą veiką esant mišriai kaltei. Kita vertus, nors baudžiamosios teisės teorijoje ir yra žinoma mišri kaltė, tačiau mišrios kaltės BK nenustato. Pagal baudžiamąjį įstatymą toje pačioje kaltininko veikoje negali būti skirtingų kaltės formų ar rūšių arba įstatyme nenustatytos kaltės formos ar rūšies (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-558/2005, 2K-854/2007). Vadinasi, valstybės kaltintojo pozicija dėl V. L. kaltės rūšies / formos galimai padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką apskritai yra neteisinga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, suprantamas kaip kazusas. Kazusas – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018).

Pagal pakeistą kaltinimą V. L. inkriminuojamas KET 9 ir 14 punktų reikalavimų pažeidimas. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tuo metu KET 14 punkte nustatyta, kad <...> neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui <...>. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Minėtų KET punktų pažeidimas yra siejamas su tuo, kad V. L., blogai jausdamasis ir sirgdamas, kai dar iki eismo įvykio jam buvo nustatytas II tipo cukrinis diabetas, II stadijos padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, hipertenzinė ir diabetinė nefropatija, 3 stadijos lėtinė inkstų liga, inkstų akmenligė, kairio inksto cista, kairės akies antrinė glaukoma, abiejų akių senatvinė katarakta, lėtinis pankreatitas, prostatos hiperplazija, degeneraciniai pakitimai stuburo kaklinės dalies slanksteliuose, lėtinė diskogeninė stuburo kaklinės dalies (C3-7) radikulopatija, taip pat pasireiškę du epizodai praeinančio smegenų išemijos priepuoliai, kas buvo kliūtimi saugiam transporto priemonių vairavimui, vairavo automobilį ir, pasijutęs blogai (negalėdamas valdyti dešinės kojos), apie 14.59 val. įjungęs avarinį signalą, sustojęs (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje trečioje eismo juostoje, nusprendė tęsti važiavimą, toliau vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) g. trečia eismo juosta, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link šviesoforais reguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini) g., ištikus ūmiam galvos smegenų insultui (infarktui) kairės vidurinės smegenų arterijos baseine su dešinės kojos pareze, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamosios dalies į dešinę, užvažiavo ant šaligatvio, partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį A. D..

Taigi pagal suformuluotą kaltinimą V. L. sirgimas ir bloga savijauta yra siejama, be kita ko, tokiomis ligomis kaip II tipo cukrinis diabetas, II stadijos padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, hipertenzinė ir diabetinė nefropatija, 3 stadijos lėtinė inkstų liga, inkstų akmenligė, kairio inksto cista, kairės akies antrinė glaukoma, abiejų akių senatvinė katarakta, lėtinis pankreatitas, prostatos hiperplazija, degeneraciniai pakitimai stuburo kaklinės dalies slanksteliuose, lėtinė diskogeninė stuburo kaklinės dalies (C3-7) radikulopatija. Šitos ligos buvo nustatytos atlikus kaltinamojo sveikatos būklės teismo medicinos ekspertizę (Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 1 punkto išvada). Kita vertus, nėra aišku, kaip minėtos kaltinamojo ligos nulėmė, kad jis pažeidė atitinkamus KET punktus ir sukėlė šioje byloje nustatytus nusikalstamus padarinius, t. y. koks priežastinis ryšys tarp aptariamų V. L. ligų ir nusikalstamų padarinių. Pirma, to paties Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 1 punkto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės V. L. būtų apribota teisė vairuoti transporto priemonę. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šio dokumento, kuriam surašyti reikalingos specialios žinios, teisingumu. Antra, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. 300 nurodyta, kad nė viena iš išvardytų ligų ar jų visuma negalėjo užkirsti kelio V. L. vairuoti transporto priemonę. Visos minimos paciento ligos ir susirgimai reikiamų specialistų buvo kontroliuojamos ir gydomos (3 t., b. l. 194–195). Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 13 punkto išvadoje nurodyta, kad, remiantis medicinos dokumentų įrašais, padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga buvo kontroliuojama vaistais. Pats V. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė tokią aplinkybę, taip pat parodė, kad jis reguliariai tikrinosi dėl cukrinio diabeto. Teismas taip pat detaliau pasisako dėl V. L. regėjimo sutrikimo. Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 12 ir 14 punktų išvadose nurodyta, kad tyrimui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės, taip pat ir regėjimo sutrikimo (pablogėjimo), V. L. būtų apribota teisė vairuoti transporto priemonę. Šiuo atveju nenustatyta, kad kaltinamojo regėjimas galėjo sukelti eismo įvykį. Be to, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko, nes kaltinamąjį ištiko insultas, o byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl kaltinamojo regėjimo jo vairavimas buvo akivaizdžiai pavojingas. Vadinasi, pirmiau kaltinime nurodytos V. L. ligos akivaizdžiai nėra ir negali būti kliūtimis saugiam transporto priemonių vairavimui, kartu negali būti susijusios priežastiniu ryšiu su nusikalstamais padariniais. Kaltinime daroma priešinga išvada laikoma kaip nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais, todėl atmetama.

Pagal suformuluotą kaltinimą V. L. sirgimas ir bloga savijauta yra siejama ir su tuo, kad jam yra pasireiškę du epizodai praeinančio smegenų išemijos priepuoliai. Byloje yra medicinos dokumento išrašas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės dėl V. L., kai jis buvo pristatytas į asmens sveikatos gydymo įstaigą po eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2019 m. lapkričio 5 d. ligos anamnezė, be kita ko, nustatyta, kad per metus buvo du PSIP kairės VSA baseine epizodai (1-ojo epizodo metu buvo nutirpusi ir pasilpusi dešinė ranka, 2-ojo epizodo metu buvo perkreiptas veidas) (2 t., b. l. 31). Visų pirma pasakytina, kad Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 15 punkto išvadoje nurodyta, kad pateiktuose medicinos dokumentuose iki 2019 m. lapkričio 4 d. eismo įvykio nėra jokių objektyviai užfiksuotų medicinos duomenų apie V. L. diagnozuotus PSIP ir / ar kitus galvos smegenų / smegenėlių kraujotakos sutrikimus. Iki nagrinėjamo įvykio kaltinamąjį gydžiusios liudytojos (gydytojos) D. A. K. ir T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. L. nebuvo diagnozuoti PSIP priepuoliai. V. L. gydėsi dėl skausmo kaklo, dešinės ar kairės rankos peties sąnario srityse, buvo pavestas gydymo kursas, atlikti tyrimai (atlikta kaklo rentgenograma, peties nuotrauka), diagnozė buvo kaklo nervinių šaknelių uždegimas ir peties sąnario artrozė. Pagal kaklo šaknelių eigą, buvo tirpimas, tai buvo skausminis kaklo srities sindromas. Kaltinamasis nesiskundė šioms liudytojoms dėl kraujotakos sutrikimų. To paties ekspertizės akto tiriamosios dalies apibendrinime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 5 d. 11 val. bendros vizitacijos metu su (duomenys neskelbtini) doc. A. V., (duomenys neskelbtini) A. V., skyriaus gydytojais (gyd. V. P.) renkant ligos anamnezę, buvo įrašyta, kad per metus buvo du PSIP kairės VSA baseine epizodai (1-ojo epizodo metu buvo nutirpusi ir pasilpusi dešinė ranka, 2-ojo epizodo metu buvo perkreiptas veidas). Kita vertus, simptomus (kaklo ir dešinės peties skausmus, dešinės rankos plaštakos tirpimą ir pasilpimą) sukėlė ne PSIP priepuoliai, kaip retrospektyviai diagnozuota, o stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinių diskų išvaržos, sukėlusios neurologinę simptomatiką. Apie įvardytą „veido perkreipimą“ jokių objektyviai užfiksuotų duomenų medicinos dokumentuose nėra, todėl tokių retrospektyvių diagnozių įvardijimą reikėtų vertinti kritiškai (Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 14 puslapis, 3 pastraipa, 3 t., b. l. 116, antra pusė). Liudytojai (gydytojai) V. P., A. V. ir A. V. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad anamnezė yra surašoma iš paciento žodžių (ką jis sakė, kaip jautėsi). Vadinasi, gydytojų išvada dėl anksčiau V. L. buvusių PSIP priepuolių padaryta tik remiantis kaltinamojo žodžiais, o ne medicinos dokumentais (medicinos dokumentų, patvirtinančių minėtus kaltinamojo susirgimus, byloje nėra). Šiame kontekste svarbūs ekspertų J. Majauskaitės-Čobot ir T. Bimbos, surašiusių Ekspertizės aktą Nr. PEKG 5(63)/2023 (01), paaiškinimai, kad PSIP nepalieka jokių objektyvių simptomų (židinių). Tokie ekspertų paaiškinimai atitinka ir liudytojos (gydytojos neurologės) V. P. parodymus, specialisto J. M. P. ir eksperto P. P. paaiškinimus. Taigi retrospektyviai nėra galimybės nustatyti PSIP priepuolių V. L.. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad byloje nėra jokių objektyvių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam anksčiau buvo PSIP priepuoliai. Vien gydytojų padaryta anamnezė (vien iš kaltinamojo žodžių) nelaikytina pakankamu įrodymu daryti priešingą išvadą, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl konstatuotina, kad kaltinimo nurodyta aplinkybė, kad V. L. iki nagrinėjamo įvykio buvo pasireiškę du epizodai praeinančio smegenų išemijos priepuolių, laikytina kaip nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais.

Priešingai, nei teigė prokuroras baigiamojoje kalboje, byloje nėra surinkta jokių patikimų objektyvių duomenų, kad dėl minėtų V. L. inkriminuotų susirgimų (ar kurio nors vieno iš jų) jis blogai jautėsi dar prieš vairuodamas transporto priemonę. Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 4 punkto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad 2019 m. lapkričio 4 d. iki eismo įvykio V. L. buvo sutrikusi sveikata. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajam buvo sutrikusi sveikata ir dieną prieš tai, t. y. 2023 m. lapkričio 3 d. Prokuroras baigiamojoje kalboje rėmėsi liudytojos M. K. parodymais, duotais bylą nagrinėjant teisme, kad eismo įvykio vietoje kartu su V. L. važiavusi sutuoktinė L. V. pasakė, kad jos vyrui jau vakar buvo blogai, prašė, kad jis nevažiuotų, bet jis sėdo prie vairo. Negalėjo pasakyti, ar moteris sakė, kad jam šiandien buvo bloga sveikata. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 172–174). Kita vertus, M. K. tarnybiniame pranešime nenurodytos minėtos aplinkybės (1 t., b. l. 5), nors pati liudytoja bylą nagrinėjant teisme teigė, kad vairuotojo sveikatos problemos turėjo būti nurodytos tarnybiniame pranešime, nes tai tiesiogiai turėjo įtakos eismo įvykiui. Negalėjo pasakyti, kodėl nenurodė aplinkybių dėl vairuotojo sveikatos būklės dar iki kaltinamojo važiavimo automobiliu. Liudytoja L. V. teisme nepatvirtino liudytojos M. K. parodymų, nes liudytoja L. V. pasinaudojo savo konstitucine teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį. Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, tačiau ji nepatvirtino anksčiau aptartų M. K. parodymų. Šiame kontekste pasakytina, kad byloje nenustatyta, kad M. K. eismo įvykio vietoje įspėjo V. L. sutuoktinę, kad ji turi teisę nepasakoti aplinkybių, susijusių su savo vyru, nes dėl streso, patirto šoko gali nurodyti tokias aplinkybes, susijusias su savo šeimos nariu, kurių įprastomis sąlygomis nepasakotų. Todėl teismas kritiškai vertina praktiką remtis galimo kaltininko sutuoktinio eismo įvykio vietoje nurodytomis aplinkybėmis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, ypač kai jis dalyvavo pačiame eismo įvykyje. Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117–119, 141–142) neigė apie kokius nors sveikatos negalavimus nagrinėjamo įvykio dieną ar dieną prieš tai. Svarbu ir tai, kad iš Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) matyti, kad V. L. tą pačią dieną, kai įvyko nagrinėjamas įvykis, buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ir jam 13.50 val. buvo duotas tik nukreipimas oftalmologo konsultacijai (3 t., b. l. 115). Akivaizdu, kad, jei V. L. būtų turėjęs sveikatos negalavimų, jis gydytojai būtų pasakęs nusiskundimus ir jie būtų tiriami. Nukreipimas oftalmologo konsultacijai nelaikytinas pagrindu teigti, kad kaltinamasis 2019 m. lapkričio 4 d. ar 2019 m. lapkričio 3 d. blogai jautėsi, todėl neturėjo negalėjo vairuoti transporto priemonės. Teismas, atsižvelgęs į visas anksčiau aptartas aplinkybes, vien liudytojos M. K. parodymų nepakanka pripažinti, kad V. L. nagrinėjamo įvykio dieną ar prieš tai blogai jautėsi.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. L. 2019 m. lapkričio 4 d. ar dieną prieš tai sirgo kokiomis nors ligomis, kurios buvo kliūtis saugiam transporto priemonių vairavimui.

Kita V. L. kaltinimo dalis yra susijusi su tuo, kad jis, pasijutęs blogai (negalėdamas valdyti dešinės kojos), apie 14.59 val. įjungęs avarinį signalą, sustojęs (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje trečioje eismo juostoje, nusprendė tęsti važiavimą, toliau vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) g. trečia eismo juosta, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link šviesoforais reguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini) g., ištikus ūmiam galvos smegenų insultui (infarktui) kairės vidurinės smegenų arterijos baseine su dešinės kojos pareze, nesuvaldė vairuojamo automobilio. Taigi šiuo atveju būtina įvertinti V. L. sveikatos būklę ir jo veiksmus prieš pat eismo įvykį.

Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. L., kuris vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ištiko insultas.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „V1863-191104-144648-145920-20010200“ matyti, kad policijos pareigūnų tarnybinio automobilio kamera užfiksavo, kad automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje su įjungta avarine šviesos signalizacija (vaizdo įrašo 1.55–2.00 min); automobilis labai lėtai pradeda važiuoti trečia eismo juosta, žymiai lėčiau už transporto priemones, važiuojančias šalia (vaizdo įrašo 2.01–2.20 min), po to, truputį padidina greitį (vaizdo įrašo 2.21–2.23 min), išjungiama avarinė šviesos signalizacija (vaizdo įrašo 2.24 min), transporto priemonė važiuoja trečia eismo juosta tolygiai (2.24–2.40 min), staiga gerokai padidinusi greitį, kerta antrą ir pirmą eismo juostas, užvažiuoja ant šaligatvio ir partrenkia nukentėjusįjį (vaizdo įrašo 2.41–2.49 min). Kaip galima suprasti iš prokuroro pozicijos, nuo vaizdo įrašo 1.55 min (14:48:45 val.) iki maždaug 2.41 min (14:49:32 val.) užfiksuota, kad V. L. pasijuto blogai, nes negalėjo valdyti dešinės kojos, o maždaug nuo 2.41 min (14:49:32 val.) jį ištiko ūmus galvos smegenų insultas (infarktas) kairės vidurinės smegenų arterijos baseine su dešinės kojos pareze, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio (pastaba laikas yra nurodomas iš vaizdo įraše užfiksuoto laiko). Šiame kontekste visų pirma būtina aptarti insulto esmę. Ekspertizės akto Nr. PEKG 5(63)/2023 (01) 5 ir 6 punktų išvadose nurodyta, kad ūmus išeminis galvos smegenų insultas (infarktas) įvyksta staiga (ūmiai). Išankstinių specifinių / būdingų sveikatos sutrikimo požymių, kurie perspėtų apie gręsiantį įvyksiantį ūmų insultą (infarktą), nežinoma. V. L. įvyko ūmus išeminis insultas (infarktas), kuris yra staigi / ūmi būklė ir tai nėra lėtinės ligos paūmėjimas. Nei turintis medicininį išsilavinimą, nei neturintis tokio išsilavinimo asmuo negali iš anksto nuspėti, kas įvyks su jo sveikatos būkle. Tokias išvadas patvirtino ekspertai J. Majauskaitė-Čobot ir T. Bimba. Šių ekspertų paaiškinimams neprieštarauja prieš ekspertizės paskyrimą teisme apklaustų specialisto J. M. P. ir eksperto P. P. paaiškinimai. Kaip minėta, teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. L. 2019 m. lapkričio 4 d. ar dieną prieš tai sirgo kokiomis nors ligomis, kurios buvo kliūtis saugiam transporto priemonių vairavimui. Be to, byloje jokių objektyvių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad iki nagrinėjamo įvykio V. L. mediciniškai buvo nustatytas insultas ir kaltinamasis žinojo apie tokią buvusią ligą, nėra. Įvertinus minėtą išvadą, taip pat atsižvelgiant į insulto esmę (jo ūminį – staiga pasireiškiantį – pobūdį), šiuo atveju konstatuotina, kad V. L. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad jį, vairuojantį automobilį, ištiks insultas, dėl to jo vairuojama transporto priemonė kels pavojų kitiems asmenims.

Kaltinamasis V. L. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad bylai reikšmingą dieną jis jautėsi normaliai, nejuto, kad būtų blogai su sveikata, viskas buvo kaip įprasta, jis važiavo savo automobiliu Ford Mondeo su žmona iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos į (duomenys neskelbtini) g., sustojo sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) g. prie raudono šviesoforo signalo. Kai užsidegė žalia šviesa, norėjo važiuoti, bet kažkas įvyko ir automobilis nenorėjo pajudėti. Įjungė avarinę signalizaciją, nes negalėjo pajudėti automobiliu, jam buvo nesuprantama, kodėl automobilis stovėjo vietoje, o, kai transporto priemonė pajudėjo, išjungė signalizaciją. Po to, kai išjungė avarinę signalizaciją, nieko daugiau neatsimena. Jis atsipeikėjo, kai automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, kaip automobilis ten atsidūrė, nežino. Teismui perskaičius dalį V. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117), galėjo būti, kad jis negalėjo suvaldyti dešinės kojos. Aptariant nagrinėjamą klausimą, svarbūs ekspertų J. Majauskaitė-Čobot ir T. Bimbos paaiškinimai, kad šiuo atveju taip pat nėra galimybės tiksliai nustatyti, kuriuo būtent metu ir kurioje vietoje kaltinamąjį ištiko insultas. Vadinasi, vaizdo įrašo pavadinime „V1863-191104-144648-145920-20010200“ užfiksuotos aplinkybės filmuojant automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevrus neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad nuo vaizdo įrašo 1.55 min (14:48:45 val.) iki maždaug 2.41 min (14:49:32 val.) užfiksuota, kad V. L. pasijuto blogai, nes negalėjo valdyti dešinės kojos, tačiau kaltinamasis galėjo suvokti aplinką, imtis veiksmų nebevairuoti, tačiau nedarė to, o tik maždaug nuo 2.41 min (14:49:32 val.) jį ištiko ūmus galvos smegenų insultas (infarktas) kairės vidurinės smegenų arterijos baseine su dešinės kojos pareze. Tokie prokuroro ir iš dalies nukentėjusiųjų atstovo teiginiai baigiamųjų kalbų metu, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, būtų tik prielaidų lygio, juolab ekspertas T. Bimba bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad vaizdo įrašai nėra teismo ekspertų kompetencija, jie nesusiję su medicinos žinioms, todėl negalima pakomentuoti dėl V. L. ištikusio insulto momento. Ekspertė J. Majauskaitė-Čobot teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, kai įvyksta pats insultas, kai asmeniui sutrinka sąmonė iš dalies ar visiškai, tai atsakyti, kas žmogui vyksta, sunku; ar jis galėjo suvokti kažką ir paspausti avarinį mygtuką, negalėjo atsakyti, bet kad V. L. nejuto kojos ir negalėjo paspausti sankabos pedalo, neatmestų to, nes židinys toje vietoje, kuri atsako už motoriką. Įvertinus minėtus V. L. parodymus, ekspertės J. Majauskaitė-Čobot paaiškinimus, negalima kategoriškai atmesti, kad jau sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) g. kaltinamajam prasidėjo insulto požymiai. Ekspertizės akto PEKG 5(63)/2023 (01) 7 punkto išvadoje nurodyta, kad paprastai įvykus ūmiam išeminiam galvos smegenų insultui (infarktui), priklausomai nuo galvos smegenų pažeidimo apimties, asmuo būna būklėje – nuo sutrikusios sąmonės iki komos, todėl mažai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju V. L. galėjo kontroliuoti savo veiksmus ir juos sąmoningai atlikti, suprasti savo veiksmus, suvokti supančią aplinką ir t.t. Esant tokiai aptariamo ekspertizės akto išvadai, taip pat negalima kategoriškai atmesti, kad jau sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) g. V. L. veiksmai negalėjo būti visiškai (šimtu procentu) valingi ir sąmoningi. Kitaip sakant, negalima neabejotinai tvirtinti, kad minėtoje vietoje kaltinamasis suprato, kas su juo vyksta (sąmoningai suprato, kad jam sutriko sveikata), kad kaltinamasis kelia pavojų eismo saugumui, tačiau jis sąmoningai nusprendė toliau važiuoti transporto priemone, o ne sustoti ir kviesti pagalbą. Vaizdo įrašas „V1863-191104-144648-145920-20010200“ savaime negali patvirtinti to, kaip ir V. L. parodymai, duoti teisme (pasak kaltinamojo, jis manė, kad kažkas atsitiko automobiliui, kad šis nevažiuoja). Kitų įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų V. L. kaltę, byloje nėra surinkta. Todėl prokuroro baigiamojoje kalboje pasakyti teiginiai, kad V. L., pasijutęs blogai, kai negalėjo valdyti dešinės kojos, įjungė avarinę šviesos signalizaciją ir galėjo sustoti, kviesti pagalbą, sulaukti jos, o ne važiuoti, t. y. jis priėmė sąmoningą sprendimą toliau vairuoti, yra tik prielaidų ir teorinio pobūdžio.

Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Be to, kaltinamasis neturi pareigos įrodyti savo nekaltumo. Pareiga įrodyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

Atsižvelgdamas į visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas eismo įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas). Teigti, kad V. L. yra kaltas pažeidęs KET 9 ir 14 punktų reikalavimus, nėra pagrindo. Byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad V. L. dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo) padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Taigi šiuo atveju V. L. veikoje nėra nustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė (neatsargumas), todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Kiti klausimai

V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (V. L. išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 121–122, 124–125). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinos.

Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji ir nukentėjusiojo A. D. atstovė L. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 83–87). Teisme buvo gauta taikos sutartis tarp A. D. ir L. V. bei civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 165–167). Nukentėjusiųjų atstovas teisiamojo posėdžio metu patvirtino šį faktą ir kad nukentėjusieji atsisako civilinio ieškinio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Esant tokiai aplinkybei, bylos procesas dėl nukentėjusiųjų civilinio ieškinio nutrauktinas.

1) grąžinti V. L. jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) byloje esančius kompaktinius diskus palikti prie bylos medžiagos.

Byloje yra pateiktas nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo A. D. atstovės L. V. prašymas priteisti 1000 Eur išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu byloje, atlyginimą. Minėta pinigų suma pagrįsta byloje esančiais įrodymais (3 t., b. l. 208–209).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Taigi priteisti išlaidas, susijusias su advokato atstovavimu byloje, galima priteisti tik iš kaltinamojo, kuris nuosprendžiu pripažįstamas kaltu. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, tenkinti nukentėjusiųjų prašymą dėl 1000 Eur išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu byloje, atlyginimo nėra pagrindo, todėl toks prašymas atmetamas.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. (V. L.) išteisinti dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (V. L. išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos dalį dėl nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo A. D. atstovės L. V. civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo A. D. atstovės L. V. prašymą priteisti 1000 Eur išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu byloje, atlyginimą atmesti.

1) grąžinti V. L. jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) byloje esančius kompaktinius diskus palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.