Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundą dėl lygtinio paleidimo iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-292, dėl nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį, ir jam paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 10 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-292 taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis A. L. Lietuvoje nuteistas pirmą kartą, atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam išlieka žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuteistojo pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir konkretūs rezultatai. Bausmę nuteistasis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Asmuo atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nebuvo paveiktas grupės spaudimo ir nėra požymių ar įrodymų, kad tai kada nors buvo jo nusikalstamumo veiksnys. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už gerą elgesį skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje nuo darbo laisvu metu. Nuteistasis turi 13 metų sūnų, su kuriuo teigia palaikantis ryšius, sulaukia palaikymo iš artimųjų. Lietuvoje darbo santykių neturėjo, po privalomos karinės tarnybos dirbo Maskvoje, statybose, vėliau buvo išvykęs dirbti į Olandiją. Lietuvoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, visa šeima gyvena Moldovoje. Leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturi, atlikęs bausmę planuoja grįžti į savo šalį. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. L., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2025 m. kovo 19 d. socialinio tyrimo išvada, vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis vykdo individualios resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, dirba, laikosi nustatytos tvarkos, įkalinimo bausmės atlikimo metu nepažeidė įkalinimo įstaigos tvarkos taisyklių, skatintas už gerą elgesį. Įkalinimo įstaigoje nuteistais socialinius ryšius palaiko artimaisiais, bendrauja skambučių pagalba. Taip pat nuteistasis turi 13 metų sūnų, su kuriuo taip pat palaiko ryšį, bendrauja ir su buvusia žmona dėl vaiko klausimų. Santykius su artimaisiais apibūdina kaip palaikančius. Nuteistasis teigia, kad laisvėje turi draugų, kurie jį palaiko, tačiau Lietuvoje nuteistasis neturi gyvenamosios vietos, leidimo gyventi Lietuvoje neturi, atlikęs bausmę planuoja grįžti į Moldovą pas savo šeimą. Nėra gauta duomenų patvirtinančių, jog teisės pažeidėjas būtų priklausomas nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu nefiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo fakto. Remiantis turima informacija, galima teigti, jog nuteistasis šiuo metu nesusiduria su problemomis susijusiomis su piktnaudžiavimu alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo A. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, apimantys nusikalstamą elgesį, vengimą save realizuoti socialiai priimtinose srityse, alkoholio vartojimas ir pan., yra aktualūs su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejami kriminogeniniai poreikiai, kurie šiuo metu yra valdomi, tačiau nuteistajam būnant laisvėje ir negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Nuteistojo elgesyje nustatyti šie dinaminiai veiksniai: asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šie veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Akivaizdu, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis geba diferencijuoti ir numatyti tam tikras problemų sprendimo alternatyvas, tačiau kartais stokoja priimti apgalvotus, tikslingus bei atsakingus sprendimus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad stebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą. Nuteistasis pirmą kartą teistas Lietuvoje už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su priešpriešais, savo krypties judėjimo juosta, nuo Vilniaus pusės važiavusiu vilkiku, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Vertinimo metu dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino pilnai. Visgi, stebimas polinkis sudaryti palankesnį savęs vaizdą aplinkai, akcentuoti savo teigiamas patirtis. Nuteistasis linkęs neapgalvoti savo neigiamo elgesio pasekmių.

Pabrėžtina, kad A. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą, kuris susijęs transporto eismo saugumu, dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstama veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pripažįsta nusikalstamą veiką, tačiau pasižymi nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys – tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Nors A. L. teistas pirmą kartą, darytina išvada, jog kardinalių pokyčių, laisvės atėmimo laikotarpiu nepadarė, nors nuteistasis laisvės atėmimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas, iš esmės laisvės atėmimo bausmės metu A. L. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Darytina išvada, jog nuteistasis ženklios pažangos nepadarė ir dar gali koreguoti savo elgesį. Todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Teismas pažymi, kad nuteistojo A. L. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 26 dienos (paskirta bausmė –3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo) – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. L. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2025 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. LK-N-292 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.