Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-188-292/2019 pagal ieškovių D. Š. ir V. M. patikslintą ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų teisių gynimo naudojantis bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės D. Š. ir V. M. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos įpareigoti Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėse prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu panaikinant draudimą naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais.

2. Nurodė, jog jos yra Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) narės. D. Š. yra (duomenys neskelbtini) buto savininkė, o V. M. – (duomenys neskelbtini) buto savininkė. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 89 butai ir kitos patalpos. D. Š. automobilio neturi, V. M. turi automobilį. Prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra dvi aikštelės: sena, kurioje stovi kelio ženklas P (stovėjimo aikštelė) ir nauja (praplėsta), kurioje stovi ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo aikštelė“ ir kurioje automobilius galima statyti tik su specialiais leidimais. Bendrija iš valstybės 2014 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 2SŽN-18 išsinuomojo 0,5648 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o išsinuomoto žemės sklypo dalyje 2014 m. vasarą dalinio finansavimo būdu (50 procentų aikštelės įrengimo darbų finansavo Alytaus miesto savivaldybės administracija) buvo praplėstos ir atnaujintos automobilių stovėjimo aikštelės prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Remiantis 2014 m. kovo 25 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolu, projekto parengimą finansavo visi namo butų ir kitų patalpų savininkai. 2014 m. kovo mėn. apmokėjimo sąskaitose atskira eilute buvo priskaičiuota po 5,21 Eur (18,00 Lt) papildomų kaupiamųjų lėšų nuo buto (patalpos). 2014 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje automobilių stovėjimo aikštelėse prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti nurodomieji kelio ženklai Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“, kuriose transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais. Specialiuosius leidimus stovėti automobilių stovėjimo aikštelėse kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo zonoje išduoda tik Bendrijos pirmininkas A. Ž.. Ieškovės taip pat nurodė, kad leidimų išdavimo tvarka nėra aiški, tuo tarpu net ir norit gauti leidimą, tai yra neįmanoma dėl susidariusios konfliktinės situacijos su bendrijos pirmininku A. Ž., nors ieškovės finansiškai (papildomai apmokestinant arba panaudojant kaupiamąsias lėšas) yra prisidėjusios prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto (žemės sklypo su buvusiais ir esamais inžinieriniais statiniais – automobilių stovėjimo aikštelėmis) sukūrimo, taip pat prisideda prie naujai sukurtos bendrosios dalinės nuosavybės objekto priežiūros, kiekvieną mėnesį reguliariai mokėdamos už teritorijos, kuriose yra automobilių aikštelės, priežiūrą. 24 vietų automobilių stovėjimo aikštelėse, iš kurių 3 vietos skirtos neįgaliesiems, kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo zonose automobilius su specialiaisiais leidimais, išduotais bendrijos pirmininko A. Ž., stato aplinkinių namų gyventojai, neturintys nuosavybės name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės įrodinėjo, kad Bendrijoje nėra vedama išduodamų specialiųjų leidimų apskaita, taip pat nėra aptartas klausimas dėl galimybės vieno buto keliems savininkams arba tuo pačiu metu vienam savininkui automobilių stovėjimo aikštelėse prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyti po kelis automobilius, nėra nustatyta ir tvarka disponuoti bendraturčiams priklausančia naujai sukurto bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto dalimi, t. y. nėra priimto sprendimo dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštelėmis bei specialiųjų leidimų, suteikiančių teisę statyti automobilius automobilių stovėjimo aikštelėse kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo zonose. Be to, 2016 m. gegužės mėn. – birželio mėn. bendrijos pirmininkas A. Ž. organizavo parkavimo aikštelių prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimą, tačiau ieškovėms susirinkime nebuvo leista dalyvauti, motyvuojant tuo, kad jos nėra parkavimo aikštelių savininkės, nors ieškovė V. M. asmeniškai yra pervedusi į bendrijos sąskaitą už parkavimo aikštelės įrengimą, taip pat jos moka už aikštelių priežiūrą ir žemės, kuriose įrengtos aikštelės nuomos mokestį, mokėjo už ženklus. Ieškovės, kaip bendrijos narės ir butų savininkės, priverstos išlaikyti naujai sukurtą bendrosios dalinės nuosavybės objektą, tačiau negali naudotis šiuo objektu.

3. Atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisija 2017 m. lapkričio 2 d. įvykusiame posėdyje, apsvarsčiusi Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo raštą dėl kelio ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“, esančių automobilių stovėjimo aikštelėse prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo teisėtumo, nutarė panaikinti nurodytų kelio ženklų galiojimą nuo 2017 m. lapkričio 8 d., nes komisijai nepateikti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-44 patvirtintame specialiųjų leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo apraše (toliau – Aprašas) nurodyti dokumentai. Nesutikdama su tokiu sprendimu, Bendrija pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris skundą tenkino ir panaikino Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimtą sprendimą, kuriuo nutarta nuo 2017 m. lapkričio 8 d. panaikinti kelio ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ pastatytų automobilių stovėjimo aikštelėse, esančiose (duomenys neskelbtini), galiojimą. Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas. Atsakovė teigė, kad ieškovės neturi reikalavimo teisės, nes kelio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatantis ribojimus, nepažeidžia ieškovių teisių ir teisėtų interesų, o joms nėra suteikti įgalinimai atstovauti viešajam interesui ir apskritai nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis bendrijos pirmininkas galėtų būti įpareigotas pašalinti nuo automobilių stovėjimo aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ automobilių stovėjimo aikštelėse prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas tarp atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos narių (butų savininkų-ieškovių) dėl automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučio gyvenamojo namo naudojimo (dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo).

6. Dėl bendrijos narių (butų savininkų) teisės kreiptis į teismą su įpareigojimu pašalinti jų teisių pažeidimus teismas nurodė, kad ieškovės reikšdamos reikalavimą pašalinti kelio ženklus „Rezervuota stovėjimo vieta“ prie daugiabučio gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikštelių, gina savo kaip bendrijos narių ir butų, esančių daugiabučiame name, savininkų teisę, naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis, esančiomis prie gyvenamojo namo, t. y. teismas sprendė, kad ieškovės tokią teisę turi.

7. Dėl butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo teismas pasisakė, kad nereikia įrodinėti aplinkybės, jog automobilių stovėjimo aikštelės yra bendrojo naudojimo objektai, juolab, kad nagrinėjamu atveju, automobilių stovėjimo aikštelės įrengtos ir praplėstos iš bendrų savivaldybės ir namo butų (patalpų) savininkų lėšų, kurie moka žemės mokestį, dengia prie namo priskirtų teritorijų priežiūros išlaidas.

8. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. birželio 18 d. Rangos darbų sutartyje, sudarytoje tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir Bendrijos, atstovaujamos bendrijos pirmininko A. Ž., buvo numatyta, kad įrengus automobilių stovėjimo aikšteles iš bendrų Alytaus miesto savivaldybės ir butų (patalpų) savininkų lėšų, aikštelės ir toliau lieka bendram naudojimui, todėl draudžiama statyti automobilių stovėjimą ribojančius ženklus ar naudoti kitas priemones, ribojančias aikštelių viešą naudojimą. Apie negalėjimą pasistatyti kelio ženklų Bendrijos pirmininkas buvo informuotas Alytaus miesto administracijos 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SD-2311 (6.16). Būtent šiuo pagrindu Saugaus eismo komisija 2017 m. kovo 1 d. posėdyje (2017 m. kovo 13 d. posėdžio protokolas Nr. KPPt‑48-(26.7) ir panaikino savo pačios 2014 m. balandžio 14 d. posėdžio metu ir 2017 m. vasario 2 d. išvažiuojamo posėdžio metu priimtus sprendimus, leidusius automobilių stovėjimo aikštelėse prie (duomenys neskelbtini) namo pasistatyti kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“. Šis Saugaus eismo komisijos sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog jau pati Rangos sutartis numatė draudimą statyti ribojančius ženklus, nėra panaikintas ir galiojantis. Saugaus eismo komisija 2017 m. balandžio 12 d. posėdyje (2017 m. balandžio 25 d. protokolas Nr. KPPt-98), nagrinėdama bendrijos pirmininko A. Ž. prašymą, laikinai, kol vyks teisminiai ginčai, nenaikinti nurodytų kelio ženklų, papildomai pastatant kelio ženklą Nr. (duomenys neskelbtini) „Stovėjimo vieta“ su lentele Nr. (duomenys neskelbtini) „Galiojimo zona į abi puses 11 metrų“ ir horizontaliu ženklu pažymėti 25 procentus vietų automobiliams stovėti apribojimų yra niekinis ex officio, nes nustatytas terminas apibrėžtas laikotarpiu kol vyks teisminiai ginčai, tačiau kaip paaiškėjo jokie teisminiai ginčai nevyko ir būtent dėl to ieškovės kreipėsi į Seimo kontrolierių.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Saugaus eismo komisija 2017 m. lapkričio 2 d. posėdyje (2017 m. lapkričio 8 d. protokolas Nr. KPPt-380) minėtus kelio ženklus nutarė panaikinti visiškai kitu pagrindu, t. y. kad jai nepateikti reikiami dokumentai ir Administracinių ginčų komisija bendrijos pirmininko skundą nagrinėjo būtent šiuo aspektu. Be to, joks butų (patalpų) savininkų sprendimas dėl dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo nebuvo priimtas. Tokiu butų (patalpų) savininkų daugumos sprendimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo negalima laikyti Bendrijos automobilių parkavimo savininkų 2016 m. birželio 9 d. visuotinio susirinkimo patvirtintos leidimų išdavimo tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovių reikalavimas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) prašo panaikini Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (reg. Nr. DOK-12518, DOK-12623). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant civilinio proceso principus, įrodymo vertinimo taisykle, kadangi nebuvo atsižvelgta į atsakovės atstovo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, atsakovui dėl blogos sveikatos būklės negalint dalyvauti bylos nagrinėjime.

1.2. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, neatsižvelgęs į tai, kad atsakovės atstovas į paskirtą teismo posėdį negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių. Atsakovės atstovas negalėjo dalyvauti įvykusiame teismo posėdyje, kadangi jis buvo paguldytas į gydymo įstaigą dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės (orientacijos aplinkoje, judesių koordinacijos ir atminties praradimo), jis taip pat negalėjo pateikti tą pačią dieną teismui dokumentų, patvirtinančių jo hospitalizavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, o tokie dokumentai buvo išrašyti tik 2019 m. vasario 28 d., t. y. pasibaigus gydymui.

1.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje tyrė ir vertino tik ieškovių pateiktus įrodymus ir jų nurodytas aplinkybes, kurios joms palankios. Kadangi atsakovės atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo atmestas, todėl jam nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus rašytinius įrodymus ir išsakyti savo nuomonę dėl pareikštų reikalavimų.

1.4. Sprendimo aprašomojoje dalyje taip pat nurodo, kad ieškovės yra prisidėjusios prie ginčo aikštelės įrengimo, taip pat prisideda ir prie jos priežiūros, kiekvieną mėnesį reguliariai mokėdamos už teritorijos, kurioje yra aikštelė, priežiūra, tačiau ieškovės šiems argumentams pagrįsti į bylą nėra pateikusios jokių įrodymų. Priešingai, ieškovės iki šiol nėra atsiskaičiusios už aikštelių įrengimą, be to, joms puikiai žinoma ir leidimų dėl automobilių statymo išdavimo tvarka.

1.5. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-25-520/2019, konstatavo, kad Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimtas sprendimas (protokolo Nr. KPPt-380(26.7)) nebuvo priimtas tik tam, kad būtų apgintos būtent konkrečios pažeistos pareiškėjos D. Š., trečiojo suinteresuoto asmens V. M. teisės ir interesai. Tai yra svarbi aplinkybė, į kurią pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

1.6. Pirmosios instancijos nevertino Bendrijos automobilių parkavimo savininkų 2016 m. birželio 9 d. visuotinio susirinkimo priimto Bendrijos automobilių parkavimo aprašo ir taisyklių išnuomotoje valstybės žemėje, išduodant specialųjį leidimą stovėti kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo zonoje, patvirtintos išdavimo tvarkos I skyriaus 1 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad leidimas automobilio parkavimui išduodamas Bendrijos nariams, butų savininkams, savivaldybės butų nuomininkams tik tuo atveju, jei jie visiškai susimokėję už automobilių aikštelių įrengimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės yra visiškai atsiskaičiusios už aikštelių įrengimą.

1.7. Priimtu sprendimu yra tenkinama tik dviejų Bendrijos narių-ieškovių norai, kurios siekia išvengti prievolės atsiskaityti už aikštelės įrengimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu nėra įvertinti likusių Bendrijos narių interesai ir poreikiai (87 butai), t. y., ar jie nori, kad būtų panaikintas kelio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini). Spendimu taip pat neįvertinta, kokia bus turtinė žala padaryta Bendrijos nariams, kurie sąžiningai yra susimokėję už aikštelės įrengimą.

11. Ieškovės D. Š. ir V. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atstovės atstovo A. Ž. neatvykimo priežastis ir jų svarbą (atsakovės atstovui nepateikus jo sveikatos sutrikimus pagrindžiančių įrodymų), taip pat atsižvelgęs į atsakovės atstovo ankstesnė procesinį elgesį (nedalyvavo ir kitose posėdžiuose) bei kitas svarbias aplinkybes, pagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo ir bylą išnagrinėjo iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Be to, atsakovės atstovas, negalėdamas dalyvauti paskirtuose teismo posėdžiuose, turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjamoje byloje.

2.2. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad buvo tirti tik ieškovių į bylą pateikti įrodymai ir jų nurodytos aplinkybes, kadangi atsakovė, įgyvendinama savo teises, įrodymus ir kitus paaiškinimus galėjo teikti su atsiliepimu į patikslintą ieškinį, taip pat iki parengiamojo teismo posėdžio, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir nevykdė pareigos pateikti procesinius dokumentus.

2.3. Nesutiktina ir su apeliaciniu skundo argumentu, kad ieškovėms yra žinoma leidimų išdavimo tvarka. Ieškovėms yra žinoma tik tai, kad specialiuosius leidimus, suteikiančius teisę stovėti kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo zonoje, išduoda atsakovės atstovas, tačiau ieškovėms nėra žinoma, pagal kokius kriterijus jie yra išduodami, nes specialiaisiais leidimais naudojasi ir aplinkinių namų gyventojai. Atsakovės atstovui yra puikiai žinoma, kad Bendrijoje nėra priimto sprendimo dėl lėšų kaupimo aikštelių įrengimui. Iki šiol nėra pateikta ir ataskaitų, susijusių su automobilių stovėjimo aikštelių įrengimu ir ignoruoja tokios informacijos teikimą.

2.4. Ginčo aikštelės statytojas – Bendrija, kuri visiškai sumokėjo už projekto parengimą bei pusę statybos darbų vertės sumokėjo rangovui (likusi dalis apmokėta Alytaus miesto savivaldybės administracijos). Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) nėra rangos darbų sutarties šalimi, taip pat nėra jokių duomenų, kad atliko kokius nors statybos ar gerbūvio darbus ginčo aikštelėje, todėl apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės siekia išvengti atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neadministravo ir neadministruoja stovėjimo aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovės V. M. į kaupiamųjų lėšų sąskaitą už ginčo aikštelės įrengimą pervesti pinigai, kaip ir kiti į kaupiamųjų lėšų sąskaitą gauti ir iš jos išmokėti pinigai, turėjo būti įtraukti į Bendrijos įvykius. Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovės nepateikė įrodymų apie sumokėtas sumas.

2.5. Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi, priima administracinėje byloje Nr. eAS-25-520/2019, kurioje buvo pasisakyta dėl Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiame posėdyje priimto sprendimo (protokolo Nr. KPPt-380 (26.7)), kuriuo buvo panaikintas kelio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi be kitų privalomųjų dokumentų, kuriuos atsakovės atstovas kartu su prašymu leisti statyti kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai, nepateikė Bendrijos visuotinio susirinkimo spendimo dėl tokio kelio ženklo statymo ginčo aikštelėse, Bendrijos automobilių statymo ginčo aikštelėse aprašo, dokumento apie statybos užbaigimą ir kt. Tokie klausimai nebuvo svarstyti ir Bendrijos visuotiniame susirinkime dėl minėto pobūdžio dokumentų priėmimo.

2.6. Sutinka, kad 2016 m. birželio 9 d. vyko Bendrijos automobilių parkavimo savininkų visuotinis susirinkimas, tačiau ieškovėms jame nebuvo leista dalyvauti – atsakovės atstovas iškvietė policijos pareigūnus ieškovėms. Šis faktas patvirtina, kad buvo organizuojamas ne Bendrijos visuotinis ar visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Be to, nėra aišku ir kas ginčo aikštelių savininkas, kadangi jos nėra įregistruotos viešame registre. Atsakovės atstovas atsisako nurodyti jų savininkus, motyvuodamas asmens duomenų apsauga. Dėl nuolatinai vykstančių konfliktų, susijusių su kelio ženklais Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėse, yra kviečiami policijos pareigūnai. Tai patvirtina, kad atsakovės atstovas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą teisę, pažeidžia ieškovių ir kitų ginčo namo būtų ir patalpų savininkų teisę naudotis buvusiais ir iš dalies naujai sukurtais bendro naudojimo objektais – ginčo automobilių aikštelėmis.

2.7. Atsakovės atstovas, negalėdamas dėl sveikatos būklės eiti pirmininko pareigų, privalėjo pasirūpinti, jog tuo metu, Bendrijų įstatyme nustatyta tvarka, būtų išrinktas jį pavaduojantis asmuo. Tačiau atsakovės atstovas ne tik, kad nepasirūpino tuo, tačiau Bendrijos nariams net neinformavo apie tai, kad jis negali eiti Bendrijos pirmininko pareigų ir, kad yra nemokamose atostogose. Bendrijos nariai nėra priėmė sprendimo, kad pirmininko ligos laiku, jį atstovautų UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar, kad bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdytų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.8. 2019 m. balandžio 1 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas, tačiau skundo padavimo termino paskutinė diena yra 2019 m. kovo 28 d. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termino dėl to, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas ir turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

13. Apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė) nurodo, kad jos atstovui prašant atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos, teismas šio prašymo netenkino formaliais pagrindais ir tokiu būdu pažeidė civilinio proceso principus, neatsižvelgė į atsakovės atstovo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, atsakovės atstovui dėl blogos sveikatos būklės negalint dalyvauti bylos nagrinėjime, nebuvo sudaryta galimybė teisme būti išklausytam.

14. Įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šios principinės civilinio proceso nuostatos detalizuotos CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

15. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

17. CPK 246 straipsnyje nėra įtvirtintas sąrašas neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, atsakovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R1-4(AG1-3/09-2018), kuriuo buvo išspręstas Alytaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. posėdyje priimto nutarimo teisėtumo klausimas. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad, sprendžiant klausimą dėl įrengtų kelio ženklų procedūrų teisėtumo, atsakovės atstovas aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo metu, reiškė prašymus, dėstė savo nuomonę procesiniuose dokumentuose. Ieškovėms patikslinus skundo dalyką, Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareikštas reikalavimas atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija), atstovaujamai bendrijos pirmininko A. Ž., įpareigoti Bendrijos pirmininką A. Ž. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo pašalinti kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ automobilių stovėjimo aikštelėse prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išskirtas į atskirą bylą ir byla perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

19. Perdavus bylą nagrinėti Alytaus apylinkės teismui, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į išskirtą reikalavimą pareikšti. Atsakovei 2018 m. gruodžio 14 d. pateikus atsiliepimą į ieškinį, tos pačios dienos teismo nutartimi nutarta bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje, nustatyta parengiamojo posėdžio data – 2019 m. sausio 15 d. 9.00 val. Atsakovės atstovas 2018 m. gruodžio 20 d. teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodė, kad į bylos nagrinėjimą atvykti negalės, nes paskirto teismo posėdžio metu bus gydomas Vilniaus Santaros klinikose bei pateikė Gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, jog jis negali dirbti darbų, susijusių su nervine įtampa. Teismo parengiamajame posėdyje, įvykusiame 2019 m. sausio 15 d., nuspręsta skirti antrąjį parengiamąjį posėdį bei nustatyta jo data – 2019 m. vasario 7 d. Atsakovės atstovas 2019 m. vasario 6 d. teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, prašymą motyvavo pablogėjusia sveikata bei planuojamu gydymu gydymo įstaigoje. Atsakovės atstovui neatvykus į 2019 m. vasario 7 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, atsakovės atstovo neatvykimo priežastis – liga, buvo pripažinta nesvarbia, parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendė bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės atstovas, nors ir teikė medicininius dokumentus apie negalėjimą dirbti darbą susijusį su nervine įtampa, tačiau aktyviai dalyvavo administracinės bylos nagrinėjimo metu, procesiniuose dokumentuose dėstė savo nuomonę dėl savivaldybės, vykdant saugaus eismo organizavimą, priimto sprendimo teisėtumo, teikė šioje byloje įrodinėjimo priemones. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą vadovavosi ir administracinės bylos medžiaga, kurioje atsakovės atstovas teikė paaiškinimus, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti byloje įrodymus ir išsakyti savo nuomonę dėl pareikštų reikalavimų, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nors ir apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog apeliantei buvo apribota galimybė teikti papildomus įrodymus, tačiau apeliantė nepasinaudojo galimybe apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovo nurodytą neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastį vertino visų bylos aplinkybių kontekste. Byloje nustačius, kad atsakovės atstovės nedalyvavo 2019 m. sausio 15 d. parengiamajame teismo posėdyje, nors ir nurodė, kad planuoja paskirto teismo posėdžio metu gydytis gydymo įstaigoje, tačiau apie šį faktą duomenų nepateikė (neatvykimo priežastis grindžiama pažyma apie negalėjimą dirbti darbų susijusių su nervine įtampa), todėl, pateikus analogišką prašymą ir nepateikus įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovės atstovas yra gydomas gydymo įstaigoje, pagrįstai sprendė, kad jis į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės (atsakovės) nurodytas aplinkybes dėl teisės būti išklausytam pažeidimo paneigia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad jos pačios atstovas, žinodamas apie 2019 m. vasario 7 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį bei apie ketinimą gydytis gydymo įstaigoje, 2019 m. vasario 6 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju. Apeliaciniame skunde nenurodama jokių argumentų, jog atstovavimo sutartį sudariusiam advokato padėjėjui nebuvo sudaryta galimybė teikti įrodinėjimo priemones, ar, kad šiam nepasinaudojus teise atvykti į teismo posėdį buvo pažeista procesinė teisė būti išklausytam.

22. Remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir nepripažinęs nurodytos neatvykimo priežasties svarbia, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, todėl laikytina, jog pagrindo konstatuoti apeliantės atstovo civilinio proceso teisių pažeidimą nėra.

Dėl ginčo esmės

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškia ieškinį asmeniui, įgyvendinančiam namo savininkų teises, susijusias su bendro naudojimo objektų valdymu – Bendrijai. Ieškovės reikalauja įpareigoti atsakovę (apeliantę) pašalinti kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėse prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Formuluojant faktinį ieškinio pagrindą, nurodyta, jog kelio ženklai, ribojantys automobilių statymą yra įrengti neteisėtai.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai, kuriuos ieškovės nurodo kaip savo reikalavimų pagrindus, yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato, kad savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 1-6 punktais, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: vadovaudamasis Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą; iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus; sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims; įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje; atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-44 patvirtintas Specialiųjų leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarkos aprašas nustato specialiųjų leidimų, suteikiančių teisę transporto priemonėms stovėti kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, išdavimo, ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarką, Aprašo 9 punkte reglamentuojama, kad prašymus įrengti naujus kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ nagrinėja Saugaus eismo komisija.

25. Nurodyti teisės aktai nereglamentuoja privačių subjektų tarpusavio santykių. Už viešosios teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atsakingos viešosios teisės institucijos – subjektai, kuriems įstatymu suteikti atitinkami įgaliojimai, inter alia, teisė kreiptis į teismą reikalaujant pašalinti viešosios teisės pažeidimų padarinius. Privatus asmuo nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, inter alia, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo, tačiau viešosios teisės pažeidimas gali sutapti su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, tokiu atveju privačiam asmeniui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas CPK 5 straipsnio prasme.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad savininkui (statytojui) teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip neteisėtai suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Statinio savininkas, naudodamas jį pagal paskirtį, turi turėti galimybę į jį pakliūti, t. y. prie jo prieiti pats ar, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, leisti naudotis kitiems. Statinio naudojimas turi būti suprantamas pagal konkrečias aplinkybes kaip galimybė patekti transportu. Aikštelės savininkas turi teisę į ją patekti, patekimo sąlygos ir jų įgyvendinimas turi būti tokie, kad nepažeistų statinio savininko teisės naudotis aikštele.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aikštelė turi naudojimo paskirtį – transporto priemonėms laikyti, pagal kurią naudoti šį statinį sutikimo ar leidimo nereikia, nes tokias teises suteikia nuosavybės teisė, tačiau institucija, organizuojanti saugų eismą, esant atitinkamoms sąlygoms, gali suteikti leidimą įrengti kelio ženklą, ribojantį transporto priemonių statymą. Butų savininkų bendrija gali priimti sprendimus, susijusius su bendro (nuomojamo) turto naudojimo, tačiau taikomos priemonės (kelio ženklų statymas) neturi paneigti bendrijos nario teisės nekliudomai naudotis bendru (išsinuomotu) daiktu laikantis įstatymų.

28. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems šios nutarties 26‑27 punktuose nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Savininko teises suvaržęs asmuo gali veikti įgyvendindamas savo teises, pavyzdžiui, riboti transporto priemonių patekimą į naudojamą teritoriją, tačiau šių teisių vykdymas detaliai yra reglamentuotas įstatymais, kurių reikalavimų turi būti paisoma.

29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, detaliai išnagrinėjęs Saugaus eismo komisijos priimtų sprendimų chronologiją ir turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad 2017 m. kovo 1 d. posėdyje (2017 m. kovo 13 d. posėdžio protokolas Nr. KPPt‑48‑(26.7)) panaikinti 2014 m. balandžio 14 d. posėdžio metu ir 2017 m. vasario 2 d. išvažiuojamo posėdžio metu priimti sprendimai, leidę automobilių stovėjimo aikštelėse prie (duomenys neskelbtini) namo statyti kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“.

30. Pažymėtina, kad apeliantė byloje neteikė įrodinėjimo priemonių, jog ginčo kelio ženklas pastatytas turint pagal teisės aktus galiojantį Saugaus eismo komisijos sprendimą (leidimą), tačiau apeliantė akcentuoja, kad namo buto bendrasavininkiai priėmė sprendimus, kuriais išreiškė valią, jog automobilių stovėjimas aikštelėse būtų ribojamas.

31. Minėta, kad specialiųjų leidimų statyti transporto priemones kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo, šio ženklo įrengimo ir pašalinimo tvarka reglamentuota apraše, kuris patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-44. Šio aprašo 10 punkte nurodyta, kad kartu su prašymu įrengti kelio ženklą Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ ir juo naudotis pateikiami Alytaus miesto savivaldybės administracijai šie dokumentai: motyvuotas prašymas, kuriame nurodomas prašomų vietų skaičius ir paskirtis; pageidaujamų rezervuoti vietų išdėstymo schema, kurioje nurodyta savo teritorijos ir pastatų ribos stovėjimo vietų atžvilgiu, kelio ženklo įrengimo tikslus adresas; pastato ir teritorijų bendraturčių sutikimas (jeigu prašomos rezervuoti stovėjimo vietos gatvėse arba aikštelėse ribojasi su jų pastatais arba teritorijomis); jei asmuo turi teisę kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje esančią teritoriją valdyti, naudoti ir ja disponuoti, tai įrodantis dokumentas; daugiabučių namų savininkų bendrijai teikiant prašymą dėl kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo, kartu turi būti pateiktas bendrijos narių pritarimas, t. y. bendrijos narių susirinkimo protokolo išrašas šiuo klausimu (toliau – pritarimas). Pritarimas laikomas tinkamu, jei prašymui įrengti kelio ženklą Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ pritaria ne mažiau kaip 50 procentų namo gyventojų. Taigi, šiuo atveju bendrijos narių pritarimas, t. y. bendrijos narių susirinkimo protokolo išrašas, gali patvirtinti tik siekį Savivaldybės patvirtinta tvarka gauti leidimą ženklo statymui, tačiau byloje nepateikus įrodymų, kad ši procedūra yra užbaigta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad komisijos sprendiniai (2017 m. kovo 13 d. posėdžio protokolas Nr. KPPt‑48‑(26.7), leidę automobilių stovėjimo aikštelėse prie (duomenys neskelbtini) namo statyti kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ yra panaikinti.

32. Byloje nustačius, kad Saugaus eismo komisijos sprendimas, kuriuo panaikinti ankstesni komisijos sprendiniai leisti statyti kelio ženklus, nėra panaikintas ir yra galiojantis, pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas CK 4.98 straipsnį, pagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) „Rezervuota stovėjimo vieta“ automobilių stovėjimo aikštelėse prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančių dokumentų neteikė, prašymo atlyginti nereiškė, todėl dėl jų atlyginimo joms nespręstina.

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.