- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- T-1480-288/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25167-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Nuteistasis
- Ž. V.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo nuteistojo Ž. V. prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-2317-725/2019 peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-10-01 nuosprendžiu Ž. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1 , 3 dalimis 1, 4 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota pinigų suma 1448 eurai.
Kauno apylinkės teisme 2020-07-31 gautas nuteistojo Ž. V. prašymas, kuriuo prašoma peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sutrumpinti teismo paskirtos bausmės laiką, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pasikeitusią redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2020-07-01.
Prokurorė siūlė teikimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.
Pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai, pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas (kitokių pakeitimų susijusių su bausmėmis nebuvo priimta). Bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos Ž. V. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę.
Tačiau net ir esant BK 75 straipsnyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir panašiai. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (2K-197-976/2015).
Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė Ž. V. buvo paskirta atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad nors padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nuteistasis yra ne kartą teistas, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, iš buvusių teismų matyti, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, suteikiant galimybę pasitaisyti ir neatlikti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau Ž. V. nusikalto nepraėjus nei pusmečiui po paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jam už ankstesnius nusikaltimus buvo skiriamos ir švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs pažeidinėti įstatymus, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl teismas ir skyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – realų laisvės atėmimą, nustatant jos dydį mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltas ir gailėjosi nusikaltęs Teismas nenustatė pagrindų manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, toks pagrindas neatsirado ir nuteistojo prašymo nagrinėjimo metu.
Teismo vertinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms, pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus Ž. V. polinkius, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Ž. V. prašymo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-10-01 teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės peržiūrėjimo taikant įstatymą, lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.