- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-884-593/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25167-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- Ž. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ž. V. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam Ž. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. spalio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 21 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. rugpjūčio 27 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 9 mėnesiai 24 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta nuteistajam Ž. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis Ž. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. spalio 1 d. nutartimi buvo atmestas.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis Ž. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį, Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde jis nurodo, kad nenustatyta jokių formalaus pobūdžio apribojimų taikyti lygtinį paleidimą. Nustatytos formalios sąlygos taikyti lygtinį paleidimą: pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimo metu pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 96 iki 84 balų, todėl šiuo atveju pažanga buvo padaryta, nuteistasis faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
4.2. Nuteistasis Ž. V. pažymi, jog bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, yra atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros, ką patvirtina psichologų išvados, dirba dviejuose darbuose. Skunde atkreipiamas dėmesys, į tai, jog nuteistasis drausmine nuobauda buvo baustas vieną kartą – už žiebtuvėlio turėjimą, šiuo metu nuobauda negaliojanti. Iki suėmimo jis gyveno su sugyventine, galimo lygtinio paleidimo metu jis įsidarbintų, ką įrodo jo pateikta pažyma apie įdarbinimą.
4.3. Pasak Ž. V., teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria jam nepalankias aplinkybes bei leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pakankamai pakeitė elgesį, todėl jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
4.4. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi ir Komisijos nutarimu priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam Ž. V. prieštarauja teisės normoms, apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, nepakankamai įvertino reikšmingas aplinkybes, o kai kurios aplinkybės nevertintos visai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo Ž. V. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis Ž. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
9. Įvertinus Ž. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, per bausmės atlikimo laiką sumažino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą 14 balų (buvo 98 balų), galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių nuobaudų, vieną kartą skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą programose, pataisos įstaigoje dirba, nebepalaiko ryšių su neigiamą įtaką jam dariusiais asmenimis. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę Ž. V. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Ž. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
10. Kaip jau buvo minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nagrinėjamu atveju, iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad Ž. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 84 balai, tai yra, rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šią išvadą patvirtina tai, jog nuteistajam nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (45 balai), bet ir dinaminiai (39 balai) veiksniai, taigi nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, riziką gali ženkliai sumažinti. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad Ž. V. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms kasdieninėms išlaidoms. Jis kartais išgyvena finansinius sunkumus dėl to, jog ne visada sugeba planuoti pinigų paskirstymą būtiniausiems poreikiams. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis nepakankamai kritiškai vertina savo nusikalstamas veikas, nors suvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines. Nuteistojo ankstesniame elgesyje ir gyvenimo stiliuje fiksuojama agresyvaus elgesio apraiškų, jo alkoholio vartojimas laisvėje yra nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys. Be to, nuteistojo tikslams trūksta gilesnės analizės, konkretesnio plano (20-21 b. l.).
11. Nors nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Ž. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kuris padarytas nepraėjus nė pusmečiui po paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Ž. V. praeityje buvo teistas dešimt kartų ir jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, o paskutinį kartą jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nors nuteistasis teigia, jog vieną kartą jis buvo baustas drausmine tvarka už žiebtuvėlio turėjimą bei, kad nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau įvertinus Ž. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką (nuo 2019 m. spalio 22 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2020 m. gegužės 28 d.
12. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Kauno apylinkės teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam Ž. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus Ž. V. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Ž. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.