- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 1S-210-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00144-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo pareiškėjo V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarties, atsisakyta priimti V. S. skundą ir jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Ž. M. 2014 m. vasario 11 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl V. S. teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartimi prokurorės pareiškimas tenkintas ir paskirta V. S. stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartimi atiduotas V. S. į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui. 2014 m. gegužės 14-16 d. buvo atlikta Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizė.
2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Ž. M. 2014 m. birželio 18 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl V. S. perkėlimo į kitą ekspertizės įstaigą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi prokurorės pareiškimas tenkintas ir nutarta V. S. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus perkelti į VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę 3 mėnesių laikotarpiui.
3. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi V. S. padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nutartis 2014 m. lapkričio 14 d. įsiteisėjo.
4. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi V. S. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir terminas pratęstas. Nutartis 2015 m. lapkričio 18 d. įsiteisėjo.
5. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi V. S. panaikinta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nutartis 2016 m. birželio 16 d. įsiteisėjo.
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. kovo 8 d. gautas V. S. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties, kuria nuspręsta V. S. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus perkelti į VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę, praleisto termino atstatymo apeliaciniam skundui paduoti. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas V. S. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą arba išspręsti klausimą kitu įstatymų numatytu būdu.
7.1. Skunde nurodoma, kad V. S. su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi buvo supažindintas 2014 m. birželio 20 d., tačiau nelaukus nutarties įsiteisėjimo, jis buvo perkeltas į VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Tą pačią dieną V. S. buvo paskirti ir suleisti ilgo veikimo psichotropiniai/neuroleptiniai preparatai į raumenis. Pareiškėjo nuomone, preparato poveikio pasekoje jam buvo galutinai užkirsta bet kokia galimybė tinkamai apginti savo teises bei teisėtus interesus. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi V. S. panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė. V. S. preparatas buvo leidžiamas 2 metus, o nutrauktus šio preparato naudojimą, V. S. ilgą laiką dar atsistatinėjo.
7.2. V. S. skunde pažymi, jog Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė priimant skundžiamą nutartį buvo suinteresuota tokio sprendimo priėmimu, kadangi ji 2014 m. rugsėjo 26 d., 2014 m. spalio 24 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 14 d. jo atžvilgiu yra priėmusi nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo. Tokiu atveju teisėja privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadariusi pažeidė V. S. pilietines teises įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m. spalio 24 d. nutartyje nurodyta, jog 2014 m. spalio 13 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo asmens dėl priverčiamųjų priemonių taikymo gynėjas T. L. P., bei liudytoja - V. S. mama A. S.. Tačiau V. S. mama yra O. S., kuri nuo (duomenys neskelbtini) d. yra mirusi, todėl minėtame 2014 m. spalio 13 d. teismo posėdyje niekaip negalėjo dalyvaut. Kas liečia valstybės paskirto gynėjo T. L. P. dalyvavimą posėdyje, tai šis gynėjas su V. S. jokiais būdais nebuvo susisiekęs nei prieš teismo posėdį, nei po jo. Todėl V. S. apie procesinius veiksmus atliekamus jo atžvilgiu, bei paskirtus advokatus nieko nežinojo, nes niekas jo neinformavo, ir tai akivaizdus dar vienas grubus jo procesinių teisių pažeidimas. V. S. nuomone, kuris byloja, kad visi jo praleisti apskundimo terminai yra praleisti ne dėl jo kaltės. Toliau teisėja Liuba Kymantienė konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo posėdyje 2016 m. gegužės 30 d. dėl priverstinio ambulatorinio gydymo panaikinimo dalyvavo ne tik V. S., bet ir jo gynėja, ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi V. S. panaikinta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nutartis 2016 m. birželio 16 d. įsiteisėjusi, tačiau tik 2020 m. gruodžio 28 d. V. S. pateikė prašymą leisti susipažinti su minėta byla. Su minėta baudžiamąja byla leista susipažinti, tačiau apeliacinis skundas teismui pateiktas 2021 m. kovo 8 d. Teisingai skundžiamoje nutartyje teismas pažymi, jog V. S. prašymą susipažinti su baudžiamąja byla pateikė 2020 m. gruodžio 28 d., kuris buvo patenkintas 2021 m. sausio 6 d. ir V. S. su byla susipažino 2021 m. sausio 13 d. Nors Kauno apylinkės teismo teisėjos Liubos Kymantienės priimta nutartis 2016 m. birželio 16 d. įsiteisėjo, dėl taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo, tačiau tai nereiškia, kad V. S. sveikatos būklė akimirksniu atsistatė į sveiką būseną, kad jis iš karto galėjo imtis atitinkamų veiksmų dėl pažeistų jo teisių. 2016 m. gegužės 10 d. psichologė nurodė, kad asmenybei būdingų užslopinti konfliktų ir prisitaikyti socialinėje aplinkoje, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, pacientas vangokas, lėtokas, hipomimiškas, mąstymas lėtokas, nepilnai produktyvus, emocijos priblėsę, interesai susiaurėję, be psichozės reiškinių, orientuotas pilnai, psichiškai sveikas, visuomenei nepavojingas, taip pat dar bus medikų priežiūroje, nes turės lankytis gydymo įstaigoje kol palaipsniui bus nutrauktas medikamentinis gydymas. V. S. nuomone, visų nutarčių apskundimo terminai turi būti skaičiuojami nuo 2021 m. sausio 13 d., kuomet jis susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga.
7.3. Be to, skunde pabrėžiama, jog piliečių Konstitucinė teisė garantuoja, jog bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, tai reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti bent menkiausių abejonių - teisėjas, nagrinėdamas bylą, privalo būti neutralus, teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bei teisinga bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimu teismu sąlyga. Vadinasi, privaloma šalinti prielaidas, galinčias sukelti abejonių, dėl teisėjo nešališkumo. Esant akivaizdiems Kauno apylinkės teismo teisėjos Liubos Kymantienės šališkumo reiškiniams priimant 2021 m. kovo 15 d. nutartį, dėl V. S. 2021 m. kovo 1 d. prašymo, dėl praleisto termino atnaujinimo netenkinimo, tokia nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, dėl ko yra niekinė ir absoliučiai negaliojanti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. S. skundas atmetamas.
8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 404 straipsnyje nurodyta, kad teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. BPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio (nutarties) gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio (nutarties) paskelbimo dienos. BPK 314 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurių pagrindu atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismas pripažįsta nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančias priežastis, kurios objektyviai sukliudė per įstatymo numatytą terminą paduoti skundą. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą – nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.
10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo nutartis dėl priverčiamųjų priemonių taikymo paskelbta 2014 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymu minėta teismo nutartis pateikta vykdyti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei. Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2014 m. lapkričio 21 d. pranešime nurodyta, kad V. S. gydomas nuo 2014 m. birželio 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi V. S. priverčiamosios medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir terminas pratęstas. Apie tai 2016 m. sausio 7 d. informuota VšĮ (duomenys neskelbtini) bei VšĮ Socialinio solidarumo institutas. VšĮ Socialinio solidarumo instituto pranešimu V. S. psichikos sveikatos centre stebimas nuo 2015 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo posėdyje 2016 m. gegužės 30 d. dėl priverstinio ambulatorinio gydymo panaikinimo dalyvavo ne tik V. S., bet ir jo gynėja N. P.. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi V. S. panaikinta, taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 16 d.
11. Nors V. S. nurodo, jog nors jam medikamentinis gydymas nutrauktas panaikinus priverčiamąsias medicinos priemones, tačiau jis tinkamai savo teisių įgyvendinti dar ilgai negalėjo, kadangi jo sveikatai dėl taikyto medikamentinio gydymo buvo padaryta ilgalaikė žala. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu V. S. nurodė, jog jis jaučiasi gerai, stovi darbo biržoje, ieško darbo statybose (2 t. b.l. 184). Tačiau tik 2020 m. gruodžio 28 d. V. S. pateikė prašymą dėl susipažinimo su baudžiamąją byla, o susipažinus prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pateikė tik 2021 m. kovo 1 d. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog V. S. iki 2020 m. gruodžio 28 d. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Ir nors V. S. nurodo, kad dėl buvusio medikamentinio gydymo nebuvo pajėgus įgyvendinti savo teises, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad V. S. (duomenys neskelbtini) dirbo pagal darbo sutartį, o nuo (duomenys neskelbtini) d. vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. S. savo teises ne kartą įgyvendino ir teismuose – buvo nagrinėjami darbo ginčai, taip pat pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą prašydamas išsiaiškinti galimai įvykdytas nusikalstamas veikas. Taigi, akivaizdu, kad V. S. sugebėjo savo teises ir teisėtus interesus įgyvendinti ir iki 2020 m. gruodžio 28 d. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad pareiškėjas nutarties apskundimo terminą praleido pernelyg ilgai ir dėl tik nuo jo valios priklausančių aplinkybių, skunde nurodyti argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kartu pažymint, kad asmuo turi pareigą aktyviai rūpintis savo procesinėmis teisėmis.
12. Pažymėtina, kad baudžiamieji procesiniai įstatymai imperatyviai nustato terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama asmenims suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pasyvus, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas laiku realizuoti savo teisę apskųsti procesinį sprendimą.
13. V. S. skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė buvo suinteresuota atsisakyti priimti jo skundą, kadangi ši teisėja ankstesniais procesiniais sprendimais sprendė V. S. taikomos priverčiamos medicinos priemonės pratęsimo klausimus. BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Nušalinimo pagrindai yra aiškiai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Aplinkybė, kad teisėja anksčiau sprendė dėl taikomos priverčiamos medicinos priemonės pratęsimo, BPK nėra nurodyta kaip pagrindas teisėjai nusišalinti ar ją nušalinti. Nesant nė vieno iš BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, taip pat objektyvių duomenų, pagrindžiančių tariamai teisėjos šališkumą, V. S. skundas ir šioje dalyje atmetamas.
14. Pareiškėjas V. S. skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nurodė, jog 2014 m. spalio 13 d. teismo posėdyje dalyvavo ir jo mama A. S., kadangi V. S. mama O. S. (duomenys neskelbtini) d. mirė. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 13 d. teismo posėdyje dalyvavo A. S., tačiau apklausiama nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ir buvo V. S. mamos gydytoja. Taigi, akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog 2014 m. spalio 13 d. posėdyje dalyvavo ir V. S. mama. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ši rašymo apsirikimo klaida nėra pagrindas naikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį, kadangi tai nesuteikia pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti skundą ir jis grąžintas padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytų argumentų pagrindu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.