- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- II-353-720/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00603-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. T.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
dalyvaujant pareiškėjos R. T. atstovui advokatui Eligijui Vinckui (dalyvauja posėdyje naudojant ZOOM programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. T. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
skundžiamu nutarimu R. T. nubausta 300 eurų dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dal, už tai, kad ji, būdama deklaranto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. kovo 23 d. Kauno teritorinei muitinei pateikė elektronines importo deklaracijas (toliau – EID) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose nurodė netikslią informaciją apie prekių pristatymo sąlygas, t. y: vietoje 20 langelyje nurodytos pristatymo sąlygos (duomenys neskelbtini), turėjo būti nurodyta (duomenys neskelbtini). Šias veiksmais (dėl netikslios informacijos pateikimo) atsirado mokestinė prievolė, todėl buvo pažeistos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/201315 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Šalies argumentai
R. T. su Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu nesutiko ir pateikė skundą, kuriuo prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju R. T. apskritai negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes jos veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. ANK 212 straipsnyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarka) turėtų būti nustatyta kituose teisės aktuose. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad R. T. kaltinama 13 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/201315(toliau – ir Sąjungos muitinės kodekso) 15 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų pažeidimu, todėl šiuo atveju būtina įvertinti šios normos turinį ir nustatyti ar joje yra nustatyta prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarka, ir ar šios tvarkos nebuvo laikytasi. Iš Sąjungos muitinės kodekso 15 str. turinio aiškiai matyti, kad joje nėra nustatyta jokia prekių deklaravimo tvarka, kurios tariamai nesilaikė R. T.. Minėtoje normoje yra tik apibrėžtas subjektas, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios prekių deklaravimo tvarkos ši norma nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Taigi, skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarka yra numatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje, nes ši norma numato tiktai, kad pateikdamas muitine muitinės deklaraciją atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nedviprasmiškai yra pasakyta, kad: „2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinoje saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto: deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendime atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Taigi, šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato“ (kasacinio teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 ir 2020 m. kovo 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020). Esant tokioms kasacinio teismo išvadoms akivaizdu, kad negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis ir už tai taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, vadovaujantis minėta teismų praktika, akivaizdu, kad Institucijos išvada, jog R. T. pažeidė prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarką, kuri tariamai numatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai nepagrįsta. Dar daugiau, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1B-822 „Dėl elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmime ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4.7. punktas numato, kad Deklarantas, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka elektroniniu pranešimu (duomenys neskelbtini) pateikęs importo deklaraciją importo muitinės įstaigai ir gavęs elektroninį pranešimą (duomenys neskelbtini) apie deklaracijos priėmimą, vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalimi, gali elektroniniu pranešimu (duomenys neskelbtini) importo muitinės įstaigai pateikti prašymą taisyti priimtą importo deklaraciją. Importo muitinės įstaiga šį prašymą patenkina, jei importo deklaracijos, kurią deklarantas prašo taisyti, tikrinimo importo muitinės įstaigoje metu neišsiųsti elektroniniai pranešimai (duomenys neskelbtini) apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes, (duomenys neskelbtini) apie prekių išleidimą arba (duomenys neskelbtini) apie prekių neišleidimą (Taisyklių 4.7.4. punktas).Taigi, vadovaujantis šių Taisyklių 4.7. punkto nuostatomis, muitinės įstaiga prašymą taisyti patenkina, jei buvo įvykdytos nurodytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad R. T. 2022 m. kovo 23 d. pateikusi EID Nr. (duomenys neskelbtini) 8.51 val. ir pateikusi EID Nr. (duomenys neskelbtini) 9.23 val. elektroniniais pranešimais muitinei pateikė prašymus taisyti minėtas EID, tačiau muitinė šių prašymų nepagrįstai netenkino, nes pagal Taisyklių 4.7.4. punkto nuostatas tikrinimo importo muitinės įstaiga dar nebuvo išsiuntusi elektroninių pranešimų (duomenys neskelbtini) apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju R. T. prašymus ((duomenys neskelbtini)) taisyti EID išsiuntė dar prieš prekių tikrinimą, todėl atsižvelgiant į Taisyklių 4.7.4. punkto nuostatas, darytina išvada, kad tikrinimo importo muitinės nepagrįstai neleido (nesudarė galimybės) taisyti minėtų EID duomenų. Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną ar daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. Šiuo taisymu muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos. Kita vertus ir Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau – Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.27. standarte numatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti jau pateiktą prekių deklaraciją, jei tuo metu, kai gaunamas toks prašymas, ji dar nėra pradėjusi tikrinti prekių deklaracijos ar prekių, o 3.28. standarte numatyta, kad muitinė leidžia pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos. Taigi, tiek nacionalinės teisės normos, tiek Sąjungos muitinės kodeksas, tiek į šį kodeksą inkorportuota Kioto konvencija leidžia muitinės tarpininko atstovui pateikti prašymą taisyti pateiktą deklaraciją iki jos patikrinimo pabaigos, tačiau šiuo atveju toks prašymas buvo atmestas, pažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatas, dirbtinai sukuriant inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementus. Vertinamos situacijos kontekste matyti, kad tikrinimo muitinės įstaigos pareigūnas nenustatė, kad pateiktose EID esantys duomenys neteisingi, kaip matyti iš muitinės ir R. T. elektroninio susirašinėjimo, muitinės pareigūnas tik prašė patikslinti duomenis dėl pristatymo sąlygų, ką nedelsiant R. T. elektroniniu pranešimu IESUPALT ir padarė, t. y. informavo muitinę, kad patikslins pristatymo sąlygas išsiaiškinusi situaciją su prekių importuotoju. Gavusi importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimą (2022-03-23), kad dėl karo Ukrainoje vežėjai pateikė papildomas sąskaitas už prekių transportavimą, R. T. nedelsiant (8.51val. EID Nr. (duomenys neskelbtini) 10.13 val. EID Nr. (duomenys neskelbtini)) elektroniniais pranešimais (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintus duomenis dėl prekių pristatymo sąlygų, tačiau tikrinimo muitinės įstaigos pareigūnas, patikslintų duomenų jau nevertino ir mechaniškai taikė administracinę atsakomybę. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad jokia prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarka nebuvo pažeista ir R. T. veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai galima būtų inkriminuoti ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti atitinkamą nuobaudą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad R. T. sąmoningai neturėjo tikslo nuslėpti ir nenuslėpė nuo tikrinimo muitinės įstaigos duomenų apie prekių pristatymo sąlygas, tačiau priešingai, esant visoms EID taisymo sąlygoms, pateikė prašymus jas. Taigi, R. T. nepasirinko priešingo teisei elgesio, todėl vien tik dėl prašymų pateikimo tikslinti EID duomenis, neatsižvelgiant į jokių neigiamų pasekmių nebuvimą (patikslinus EID skundžiamame nutarime nurodyta mokestinė prievolė neatsirado) bei teisingumo ir protingumo kriterijus, neturėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn.Kita vertus atkreipia teismo dėmesį ir į Kioto konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standartą, kuriame numatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Šiuo atveju nei apgaulės, nei akivaizdaus R. T. aplaidumo Institucija išnagrinėjusi bylą taip pat nenustatė. Eliminuojant bet kokią galimybę deklarantui patikslinti duomenis, muitinės veikla yra ir bus orientuota tik į be sąlygišką muitinės tarpininkų persekiojimą ir mechanišką traukimą administracinėn atsakomybėn. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl ir šiuo aspektu administracinė atsakomybė neturi būti taikoma formaliai. Be to, administracinis nusižengimas turi būti dar ir pavojingas, t. y. arba realiai padaręs žalą arba keliantis grėsmę Konstitucijos ir įstatymų saugomiems gėriams ir vertybėms. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei paminėtas aplinkybes negalima teigti, kad R. T. pasirinko priešingą teisei elgesį ir jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad ji yra kalta. Apibendrinant pasakytina, kad R. T. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį negalimas
Atsiliepimu į skundą, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija prašė netenkinti pareiškėjos skundo ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju argumentas dėl inkriminuojamo nusižengimo požymių nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi R. T. 2022 m. kovo 23 d. teikdama muitinei elektronines importo deklaracijas pateikė netikslią informaciją apie pristatymo sąlygas, t. y. vietoje deklaracijų 20 langelyje nurodytos pristatymo sąlygos (duomenys neskelbtini), turėjo būti nurodyta (duomenys neskelbtini). Juolab, kad pati R. T. teiktuose paaiškinimuose (2022-03-23 ir 2022-04-12) neginčija aplinkybės, kad netiksliai nurodė pristatymo sąlygas ir transporto išlaidas. Atkreipias dėmesį į aplinkybę, kad R. T. muitinei kartu su elektroninėmis importo deklaracijomis muitinei pateikė CMR Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-21, sąskaitą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-22 ir sąskaitą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-22 kuriuose pristatymo sąlygos nurodomos (duomenys neskelbtini). Ir tai reiškia, kad teikiant muitinei deklaracijas R. T. turėjo visą informaciją apie deklaruojamų prekių pristatymo sąlygas, tačiau deklaracijoje vis tiek nurodė prekių pristatymo sąlygas (duomenys neskelbtini). Dėl veikos pavojingumo pažymėjo, kad ANK 212 straipsnio 3 dalyje dalyje numatyto nusižengimo sudėtis nereikalauja, kad dėl netikslios informacijos pateikimo atsirastų reali žala., tai yra būtų sumokėta neteisinga mokesčių suma. Šiam nusižengimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad neteisingai apskaičiuota mokestinė prievolė. Todėl nagrinėjamu atveju dėl R. T. veiksmų, kurie padaryti dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis), t. y. netikslios informacijos apie pristatymo sąlygas pateikimo (vietoje nurodytos pristatymo sąlygos (duomenys neskelbtini), turėjo būti nurodyta (duomenys neskelbtini)) kilo pasekmės – neteisingas mokestinės prievolės apskaičiavimas. Teismų praktikoje tokių duomenų nurodymas, kuris daro įtaką teisingam mokesčių apskaičiavimui ,yra laikomas grubia klaida ir nevertinamas kaip formalus kriterijus (2017 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-414-530/2017).Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnis numato atvejus, kada deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementus. Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punktas nurodo, kad taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Šiuo atveju byloje esanti muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) informacija, joje užfiksuotas R. T. susirašinėjimas su muitinės pareigūnais rodo, kad tik muitinės pareigūnui atlikus pateiktų dokumentų ir deklaracijos duomenų tikrinimą (nagrinėjamu atveju tikrinimas buvo atliekamas geltonajame kanale, t. y. dokumentų ir (arba) duomenų tikrinimas), buvo nustatyti neteisingi duomenys deklaracijose. Kas reiškia, kad esant tokiai nustatytai aplinkybei, tapo negalimas pateiktų deklaracijų duomenų taisymas Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punkto prasme. kartu su skundu pateiktos Dokumento taisymo/papildymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju neturi būti vertinamos kaip įrodymas dėl R. T. veikos vertinimo administracinės atsakomybės prasme, kadangi šiomis pažymomis buvo taisomos elektroninės importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. šios elektroninės importo deklaracijos nebuvo nagrinėjamo administracinio nusižengimo dalykas. Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, ir šiame atsiliepime išdėstytus argumentus, mano, kad skundžiamas yra pagrįstas ir teisėtas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T. apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų, pareiškimų byloje negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Teismo posėdyje dalyvavęs administracinėn atsakomybėn traukiamos R. T. atstovas advokatas Eligijus Vinckus skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.
Institucijos atstovė R. G. su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime į skundą Institucijos išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti, skundžiamu Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu R. T. nubausta 300 eurų dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalį, už tai, kad ji, būdama deklaranto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. kovo 23 d. 23 Kauno teritorinei muitinei pateikė elektronines importo deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose nurodė netikslią informaciją apie prekių pristatymo sąlygas, t. y: vietoje 20 langelyje nurodytos pristatymo sąlygos (duomenys neskelbtini), turėjo būti nurodyta (duomenys neskelbtini). Šias veiksmais (dėl netikslios informacijos pateikimo) atsirado mokestinė prievolė, todėl buvo pažeistos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalies nuostatos.
ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.
Pareiškėja R. T. su Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu nesutinka, nurodo, kad ji nėra tas subjektas, kuriam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už skundžiame nutarime nurodytus pažeidimus, juolab, kad ji, esant visoms EID sąlygoms, pateikė prašymus patikslinti pateiktus muitinės deklaracijos duomenis.
2013 m. spalio 9 d. Europos Perlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalis numato, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą (15 straipsnio 2 dalies a) punktas).
Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, abejonių dėl to, kad būtent pareiškėja R. T. yra atsakinga už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nekyla, o teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Pareiškėjos kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš R. T. atžvilgiu 2022 m. kovo 23 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (administracinio nusižengimo byla, b. l. 3–5). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina tyrimo metu Institucijos surinka kita rašytinė bylos medžiaga: R. T. 2022 m. kovo 23 d. muitinei kartu su elektroninėmis importo deklaracijomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė įvairius dokumentus (kopijas), tarp jų – ir CMR bei sąskaitas (invoice), kuriuose yra aiškiai nurodomos pristatymo sąlygos – (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla, b. l. 9–27); Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių posto viršininko J. S. 2022 m. kovo 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. T. 2022 m. kovo 23 d. pateikė importo bendrąjį administracinį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini), atlikus muitinį tikrinimą, nustatyta, kad neteisingai deklaruojamos 20 langelyje „Pristatymo sąlygos“ (duomenys neskelbtini), o turi būti (duomenys neskelbtini) pagal Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-03-22), dėl to buvo neįtrauktos transportavimo išlaidos (2 000 eurų) ir neteisingai deklaruojama 46 langelyje „Statitistinė vertė“ ir 47 langelyje – muitinė vertė, dėl to atsiranda 420 eurų PVM mokestinė nepriemoka; tą pačią dieną 2022 m. kovo 23 d. R. T. pateikė importo bendrąjį administracinį dokumentą (duomenys neskelbtini), atlikus muitinį tikrinimą, nustatyta, kad neteisingai deklaruojamos 20 langelyje „Pristatymo sąlygos“ (duomenys neskelbtini), o turi būti (duomenys neskelbtini) pagal Invoice Nr. 28/2 (2022-03-22), dėl to buvo neįtrauktos transportavimo išlaidos (1900 eurų) ir neteisingai deklaruojama 46 langelyje „Statitistinė vertė“ ir 47 langelyje – muitinė vertė, dėl to atsiranda 399 eurų PVM mokestinė nepriemoka (administracinio nusižengimo byla, b. l. 1–2); 2022 m. kovo 23 d. R. T., kaip deklaranto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės, paaiškinimas, teiktas Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkui, kuriame R. T. nurodo, kad pildant deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neteisingai buvo nurodytos pristatymo sąlygos – nurodyta (duomenys neskelbtini), o turėjo būti (duomenys neskelbtini), kadangi gavėjas jos nebuvo informavęs apie papildomus sąskaitų pateikimus, 5 metus buvo (duomenys neskelbtini), o dėl (duomenys neskelbtini) pagalvojo, kad tai žmogiškoji klaida, po deklaracijų pateikimo kreipėsi į gavėją, kuris paaiškino, kad su esančia padėti Ukrainoje, kad prekės būtų greičiau išgabentos iš Ukrainos, bus pateiktos papildomos sąskaitos už pervežimą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 7); UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė 2022 m. kovo 23 d. paaiškinime dėl prekių transportavimo nurodė, kad ryšium su padėtimi Ukrainoje ir norint skubiai stiklinius butelius išgabenti iš Ukrainos teritorijos, vežėjas šiam vežimui papildomai pateikė transportavimo sąskaitą, nors ilgą laiką transportavimo išlaidos buvo įskaičiuotos į antrinės sąskaitos vertę, vertina, kad neeilinėje situacijoje padaryta žmogiškoji klaida (administracinio nusižengimo byla, b. l. 8).
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. T., pateikusi teritorinei muitinei elektronines importo deklaraciją, ji tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Tai, kad ji deklaracijoje neteisingus duomenis nurodė, kaip ji teigia, dėl to, kad gavėjas jos nebuvo informavęs apie papildomus sąskaitų pakeitimus, nešalina jos atsakomybės, kadangi pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, R. T., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą veikdama apdairiai ir rūpestingai šiuos duomenis kontroliuoti, juolab, kaip matyti, muitinei teikdama deklaracijas R. T. turėjo visą informaciją apie deklaruojamų prekių pristatymo sąlygas. Tokiu būdu muitinės tarpininko atstovė R. T. pateikė klaidingus duomenis apie prekes bei suklaidino muitinę, dėl ko atsirado mokestinė nepriemoka, kurios bendras dydis (420 +399=819) viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais pareiškėja nesilaikė 2013 m. spalio 9d. Europos Perlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/201315 straipsnio 2 dalies nuostatų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje.
Pažymėtina ir tai, kad prašymą dėl klaidingai deklaracijoje pateiktų duomenų ištaisymo, kaip matyti, pareiškėja pateikė tik po to, kai jau muitinė buvo nustačiusi, kad deklaracijos duomenys yra neteisingi, todėl toks taisymas, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b punktas nuostatomis, yra nebeleidžiamas.
Darytina išvada, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė iš esmės tinkamai, bauda paskirta sankcijos ribose. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, o Institucijos nutarimas paliktinas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
atmesti pareiškėjos R. T. skundą.
Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno teritorinei muitinei.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.