Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. K., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant J. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 60 val. per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš J. K. priteista 1000 (vienas tūkstantis) litų turtinės ir 3000 (trys tūkstančiai) litų neturtinės žalos nukentėjusiojo V. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 12.00 val., V. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,63 promilės etilo alkoholio), asmeninio konflikto metu su namo savininku V. V., sudavė šiam ranka ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius į veido sritį, padarydamas dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį patinimu, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje su 1 cm ilgio žaizda burnos gleivinėje, kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, taip nukentėjusiajam V. V. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Nukentėjusiojo nuomone, Trakų rajono apylinkės teismas žymiai sumažinęs jo reikalautą neturtinės žalos dydį netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir J. K. asmenybę bei jo turtinę padėtį. Apelianto manymu, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad J. K. jo neatsiprašė, nesiėmė veiksmų gera valia atlyginti padarytą žalą. Priešingai 2014 m. kovo 2 d. J. K. neblaivus atvyko į jo namus grasino jam jo žmonos ir vaiko akivaizdoje. Pažymi, kad dėl jam padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, ateityje reikės daryti nosies kaulo operacijas, patyrė nepatogumus, buvo sutrikdytas įprastas jo šeimos gyvenimas. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų jam buvo apribota galimybė judėti, dirbti, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl neįvykdytų įsipareigojimų AB „Kauno tiltai“ nukentėjo ir UAB „Gernita“ reputacija dėl ko jis gali prarasti svarbaus kliento pasitikėjimą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis V. V. bei jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip minėta, J. K. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 12.00 val. asmeninio konflikto metu su namo savininku V. V., sudavė šiam ranka ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, padarydamas dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį patinimu, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje su 1 cm ilgio žaizda burnos gleivinėje, kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, taip nukentėjusiajam V. V. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis V. V. iš esmės savo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jo namo vidinės sienos buvo aptaškytos krauju, todėl jis sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Hidras“, kuria rangovas įsipareigojo pagal pateiktą sąmatą atlikti remonto darbus jo name. Skunde nukentėjusysis nurodė, kad bendra darbų kaina numatyta – 2862,58 Lt su V. N. skunde taip pat nurodo, kad jau yra sumokėjęs 1000 Lt avansą, o dokumentus dėl likusios sumos sumokėjimo pateiks apeliacinio proceso metu. Nors nukentėjusysis savo skunde teigia, kad padaryta reali žala, kad ji nėra dirbtinai padidinta, kad sutepimai krauju yra specifiniai, remonto metu turi būti nugramdomas gruntas, naujai gruntuojamos sienos, glaistoma ir perdažoma, tačiau nuketėjusysis apygardos teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepateikė dokumentų patvirtinančių likusios sumos sumokėjimo už jo name atlikto remonto darbus. Todėl teismas išnagrinėjęs nuketėjusiojo prašymą tenkinti jo civilinį ieškinį dėl jo turėtų 2862,58 Lt išlaidų namo remontui, neturi pagrindo šio prašymo tenkinti, kadangi kaip teisingai nurodė apylinkės teismas nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais tik dėl 1000 Lt avanso sumokėjimo (b.l.169). Byloje nėra duomenų, kad tokie remonto darbai nukentėjusiojo name realiai buvo atlikti ir už juos buvo sumokėta. Šiuo metu yra duomenys, kad nukentėjusiajam padaryta 1000 litų žala kurią sudaro jo realiai sumokėti pinigai už remontą.

Nukentėjusysis savo skunde taip pat nurodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo mėnesį laiko nedarbingas, todėl neįvykdė sutarties sąlygų dėl krovinio pervežimo, todėl AB „Kauno tiltai“ 2013 m. rugpjūčio 11 d. surašė UAB „Gernita“ pretenziją pagal sutartį Nr.13643 dėl netesybų, kuria UAB „Gervita“ prašoma sumokėti baudą už transporto priemonės nuomą – 800 Lt ir nuostolių kompensavimą už dvi darbo dienas dėl laiku nepristatyto krovinio. Iš viso 3 791,20 Lt. Pažymėtina, kad pastarojo reikalavimo nukentėjusysis 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdyje apeliacine tvarka atsisakė, nurodydamas, kad negalės pateikti teismui šią pretenziją patvirtinančių dokumentų, todėl minėtos sumos priteisimo klausimas nenagrinėjamas.

Nukentėjusysis savo skunde nurodo, kad krovinių pervežimas yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. pažymi, kad žala yra ne tik turto netekimas, o taip pat negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę J. K. neteisėtų veiksmų. Apeliaciniam teismui nukentėjusysis pateikė paskaičiavimus, jog dėl patirto sužalojimo jis negavo 16 300 Lt pajamų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos jam atlyginimo kaip fizinis asmuo (b.l.25-27), tačiau reikalavime priteisti 16 300 Lt išdėsto paskaičiavimus dėl negautų pajamų, kurių galimai neteko UAB „Gerinta“, t.y. juridinis asmuo, kurios direktoriumi yra apeliantas.

Nors nukentėjusysis, anot jo, pateikė duomenis patvirtinančius jo negautas pajamas, tačiau pažymėtina, kad Akcinių bendrovių Įstatymo 14-16 straipsnių ir kitų straipsnių nuostatos, apibrėždamos akcininkų turtines ir neturtines teises bei pareigas, CK normos, nustatančios juridinio asmens dalyvių teises ir pareigas, nenumato jokių uždarosios akcinės bendrovės akcininkų teisių savo nuožiūra, be jokio teisinio pagrindo disponuoti visu bendrovės turtu ir paversti jį nuosavu. Teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat akcijų savininkų) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nukentėjusiojo V.Vilkelio turtas negali būti tapatinamas su UAB „Gerinta“ turtu, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas priteisti nuteistojo naudai 16 300 Lt laikytinas nepagrįstu.

Kita vertus patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis dėl V. V. gaunamo darbo užmokesčio nustatyta, kad nukentėjusysis už 2013 m. gegužės mėn. gavo 500 Lt darbo užmokesčio, už 2013 m. birželio mėn. – 1000 Lt, už 2013 m. liepos mėn. – 1000 Lt, už 2013 m. rugsėjo mėn. – 500 Lt, 2013 m. spalio mėn. – 1000 Lt, 2013 m. lapkričio mėn. – 500 Lt, t.y. už 6 mėnesių laikotarpį V.Vilkelio darbo užmokesčio vidurkis sudaro 750 litų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis už ligos laikotarpį jokių išmokų negavo, laikytina, kad jo negautos pajamos (turtinė žala) už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki rugpjūčio 31 d. sudaro 750 litų. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, priteisiant iš J. K. 750 litų nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina ir tai, kad šis teismo sprendimas nepanaikina galimybės kreiptis dėl galimai bendrovei „Gervita“ padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas sumažinęs neturtinės žalos dydį netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir J. K. asmenybę, jo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau pažymėtina, kad sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė reputacijai, nesumažino karjeros galimybių, nukentėjusysis gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą. Įvertinus nusikaltimo pobūdį (sužalojimas padarytas trimis smūgiais), minėtas žalos pasekmes, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas padarė išvadą, kad V. V. priteistina 3000 Lt dydžio suma. Konstatuotina, kad, priimdamas tokį sprendimą, teismas CK 6.250 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai. Pažymėtina, kad nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendis keistinas, papildomai priteisiant iš nuteistojo J. K. nuketėjusiojo V.Vilkelio naudai 750 Lt negautų pajamų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistojo J. K. priteisti 750 Lt turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo V. V. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.