Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Jonui Selilioniui,

kaltinamajam J. K.

J.K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

Kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2013-08-04 apie 12.00 val., V. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,63 promilės etilo alkoholio), asmeninio konflikto metu su namo savininku V. V., sudavė šiam ranka ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius į veido sritį, padarydamas dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį patinimu, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje su 1 cm ilgio žaizda burnos gleivinėje, kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, taip nukentėjusiajam V. V. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-08-04 ryte, pas jį į namus užėjo kaimynas V. V. ir jie kartu išgėrė alaus. Netrukus V. išėjo namo, o jis po kurio laiko iš savo namų pasiėmė butelį šampano ir nuėjo pas V. į namus. V. su juo gerti šampaną atsisakė, todėl jis nuėjo į namo antrą aukštą ir pasiūlė šampano V. žmonai R.. Tuo metu jis atsisėdo ant lovos ir R. pradėjo bartis, kad jis su drabužiais atsisėdo ant patalynės. R. šaukė savo vyrą, kad jį išprašytų iš kambario. Tada atėjo V. ir necenzūriniais žodžiais pasakė, kad jis išeitų iš kambario. Jie apsižodžiavo ir jis išėjo namo. Tada jis nutarė pasiimti savo pastolius, kuriuos buvo paskolinęs V. Jis ir dar du vaikinai (vienas iš jų vardu R.) nuėjo į V. kiemą, kad pasiimtų pastolius. Po to jis užėjo į V. name esančią katilinę, kur tuo metu buvo V. ir jie tarpusavyje vėl apsižodžiavo, susibarė ir susimušė. Jis V. pirmas sudavė kelis smūgius, o V. jam atgal. Tuo metu V. žmona pradėjo šaukti. Atbėgo dar vienas kaimynas G. ir šie abu jį sumušė. Vaikinai, su kuriais jis atėjo į V. namo kiemą, į muštynes nesikišo. Jis sumuštas nuėjo namo, maždaug po valandos atvažiavo policijos darbuotojai ir jį išsivežė į komisariatą, kur buvo sulaikytas. Dėl nusikaltimo padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tačiau su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos nesutinka, kadangi mano, kad ieškinys yra neteisingas ir nepagrįstas.

Be kaltinamojo J. K. savo kaltės prisipažinimo jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. grindžiama šiais duomenimis :

Nukentėjusysis V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Jo kaimynas, gyvenantis priešais per kelią, yra J. K.. Nesutinka su kaltinamojo parodymais, kad 2013-08-04 ryte jis kartu su J. K. gėrė alų. Jis neneigia, kad buvo užėjęs pas kaimyną J. K. pastarojo kvietimu, bet alaus gerti atsisakė, kadangi turėjo iš ryto važiuoti į Elektrėnus. Jis 2013-08-04, maždaug apie 9.00 val., kartu su savo šeima (su žmona ir vaikais) buvo nuvažiavęs į Elektrėnus, apsipirkti prekybos centre „Senukai“. Pirko medžiagas, reikalingas šildytuvo pajungimui. Namo grįžo maždaug apie 10.00 val. Jis užsiėmė šildytuvo pajungimo darbais, o žmona su vaikais buvo namo antrame aukšte. Jiems tik grįžus, pas juos atėjo girtas kaimynas J. K. ir nuėjo į namo antrą aukštą. Netrukus jis išgirdo, kad jį kviečia žmona, prašo, kad jis iš namų išprašytų J., nes J. atėjęs su nešvariais drabužiais. Jis atėjo ir paprašė, kad J. eitų namo. J. dėl to reiškė pretenzijas, pradėjo keiktis, bet namo nuėjo. Maždaug po 15 minučių J. vėl pas juos atėjo dar girtesnis, su savo dviem pažįstamais vyriškiais. J. norėjo pasiimti savo pastolius, kuriuos šis laikė pas jį kieme. J. keikėsi, įžeidinėjo jo šeimos narius necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jis dirbo katilinėje, pajunginėjo šildytuvą. J. pasakė, kad baigtų rėkauti ir eitų namo. J. tokie žodžiai labai nepatiko, todėl J. K. priėjo prie jo ir rankos kumščiu kirto jam į veidą. Jis gindamasis, J. taip pat kirto, tačiau J. jam sudavė daugiau smūgių. Tai matydama jo žmona, pradėjo šauktis pagalbos. Netrukus atbėgo kaimynas G. ir norėjo jį nuo J. apginti. J. sudavė smūgius ir G., o G., gindamasis, J. atgal. Taip bendrom jėgom J. iš kiemo išvijo. Kadangi jis buvo sumuštas, todėl žmona paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvyko greitoji med. pagalba ir jį išsivežė į Elektrėnų ligoninės priėmimo skyrių. Čia medikai jam nustatė sumušimus ir nosies kaulo lūžį. Suteikė med. pagalbą ir išleido namo. Ligoninėje nesigydė, tačiau turėjo nedarbingumo pažymėjimą vieną mėnesį laiko. Kitur pas medikus nesikreipė. Dėl šio nusikaltimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą bendrai 52953,78 Lt sumai, kurią yra pagrindęs savo civilinio ieškinio pareiškime, kurią ir prašo priteisti iš J. K..

Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Jų kaimynas, gyvenantis priešais per kelią, yra J. K.. Su šiuo stengiasi nebendrauti, nes J. yra įžūlus, bendrauti sunku. 2013-08-04, maždaug apie 9.00 val., kartu su savo šeima (su vyru ir vaikais) buvo nuvažiavę į Elektrėnus, apsipirkti prekybos centre „Senukai“. Pirko medžiagas, reikalingas šildytuvo pajungimui. Namo grįžo maždaug apie 11.00-12.00 val. Jos vyras V. užsiėmė šildytuvo pajungimo darbais, o ji su vaikais buvo namo antrame aukšte. Jiems tik grįžus, pas juos atėjo girtas kaimynas J. K. ir užlipo į namo antrą aukštą. J. buvo su purvinais darbiniais drabužiais ir batais. Visas purvinas atsigulė į miegamojo lovą, todėl ji pradėjo šaukti, kad J. liptų iš lovos. Tai išgirdęs, atėjo jos vyras V. ir liepė J. keltis ir eiti namo. Tai pasakęs, V. vėl nuėjo prie savo darbų. J. atsikėlė labai nepatenkintas. Tada J. bandė nulipti laiptais žemyn, tačiau buvo girtas ir nulipti bijojo. Tada V. iš apačios J. padavė ranką, kad šis nuliptų. J. labai įsižeidęs, nuėjo namo. Maždaug po 15 minučių J. vėl pas juos atėjo su savo dviem pažįstamais vyriškiais. J. norėjo pasiimti savo pastolius, kuriuos laikė jų namo kieme. J. vis reiškė nepagrįstus priekaištus, keikėsi, įžeidinėjo jos šeimos narius necenzūriniais žodžiais. Jis vėl užėjo pas juos į namus. Tuo metu jos vyras V. dirbo katilinėje, pajunginėjo šildytuvą. Tai girdėdamas, jos vyras J. pasakė, kad baigtų rėkauti ir eitų namo. Jos vyras, sakydamas šiuos žodžius, pasisuko į J. pusę ir tuo momentu J. rankos kumščiu kirto jos vyrui į veidą. V. J. kirto atgal. Pastebėjo, kad vyrai susikibo ir J. jos vyrą parvertė ant žemės ir ranka mušė į veidą. Ji bandė vyrą apginti, tačiau nepajėgė. Tada ji pradėjo šauktis pagalbos. Tai išgirdęs, iš daržo atbėgo šalia gyvenantis kaimynas ir bandė vyrus išskirti. J. puolė kaimyną, šiam kirto, o kaimynas, gindamasis, sudavė J. atgal. Taip bendrom jėgom jos vyras V. ir kaimynas J. iš kiemo išvijo. Ji iš karto dėl šio įvykio paskambino policijai kuri atvyko maždaug po valandos ir išsivežė J. K..

Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Netoli jo namų, kaimynystėje gyvena V. V. ir J. K.. Su kaimynais jis nesipyksta. Prisimena atvejį, kuris buvo 2013 m. vasarą, kai V. namo kieme įvyko konfliktas. Dienos metu jis dirbo darže prie namų. Jam bedirbant, išgirdo vaikų šauksmą, kuris sklido iš V. V. kiemo, kad „muša tėtį“. Jis suprato, kad kažkas užpuolė ir muša kaimyną, todėl nieko nelaukdamas, atbėgo į V. kiemą. Pamatė, kad V. name, įrenginėjamoje katilinėje, V. V. pargriautas ant žemės, o šį muša kaimynas J. K.. Matėsi, kad J. tikrai neblaivus. Jis J. nuo V. atitraukė, tada J. puolė jį, norėdamas suduoti smūgius. Tuo metu atsikėlė V. ir jie J. iš kiemo išstūmė. Po to, kai V. V. išsivežė greitoji med. pagalba, J. buvo atėjęs pas jį ir reiškė pretenzijas, kad jis apgynė V. V., o po kiek laiko atvykus policijai J. K. buvo sulaikytas.

Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), pas V. V. kieme vyko muštynės. Tą dieną V. kaimynas J. K. pas jį ir pas K. Ž. paprašė, kad jie padėtų iš V. kiemo parnešti šio pastolius. Kartu su J., kuris buvo neblaivus, nuėjo pas V. į kiemą. Jau kieme J. su V. pradėjo kažko bartis, vienas kitą įžeidinėti. Jis į tai nekreipė dėmesio, nes kartu su Karoliu nešė pastolius iš V. kiemo į J. kiemą. Atėjus į V. kiemą antrą kartą, pamatė, kad prasidėjo muštynės, mušėsi J. su V.. Jis iš karto puolė išskirti besimušančius. V. žmona R. pradėjo šaukti ir tada atbėgo į kiemą kaimynas G. ir taip pat įsivėlė į muštynes. Kiek kuris kuriam sudavė smūgių, pasakyti negali. Jis norėjo J. apginti, todėl šį stūmė iš kiemo ir sakė, kad eitų namo. Šiaip taip J. palydėjo iki namų. Namuose kartu su J. išgėrė vyno ir J. nuėjo miegoti, o jis išėjo namo.

Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-08-04, apie 12.45 val., patruliuojant kartu su patruliu R. I., iš Vilniaus apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), girtas kaimynas sumušė namo šeimininką. Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko V. V. ir paaiškino, kad pas šį buvo atėjęs girtas kaimynas J. K., šį įžeidinėjo ir sumušė. Kadangi dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl J. K. nusprendė sulaikyti. Atėjus į J. K. namus, namo duris atidarė pats J., matėsi, kad šis dalyvavo muštynėse, nes veidas ir visas kūnas buvo kruvinas, J. K. buvo girtas, svirduliavo, kalba buvo nerišli. Paaiškinus, kad šis bus sulaikomas dėl kaimyno sumušimo, J. K. reiškė nepasitenkinimą, gražiuoju vykti į komisariatą atsisakė, bandė išvengti sulaikymo, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir J. K. uždėti antrankiai. Pristačius J. K. į Elektrėnų policijos komisariatą, nusprendė iškviesti medikus, kad šie įvertintų J. K. sužalojimus. Atvykus medikams, J. K. palydėjo iki Elektrėnų ligoninės priėmimo skyriaus. Čia medikai J. apžiūrėjo ir nusprendė, kad dėl tokių sužalojimų J. K. gali būti sulaikytas ir paėmė kraują šio girtumui nustatyti. Nukentėjusiajam V. V. girtumas nustatinėjamas nebuvo, kadangi vizualiai šis atrodė blaivus, kalba buvo rišli ir abejonių dėl blaivumo nebuvo.

Liudytoja A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra J. K. sugyventinė. 2013-08-04 d. nuo ryto J. buvo neblaivus. Jis kelis sykius ėjo pas kaimyną V. V.. Dėl ko tarp V. V. ir J. K. kilo muštinės ji nežino ir pačių muštinių nematė. Tik matė, kad J. K. namo sugrįžo sumuštas ir visas kruvinas. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai kurie ir išsivežė J. K. į policijos komisariatą.

2013-08-04 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo durų matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šalia esančioje patalpoje ant grindinio ir ant sienų plytelių matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Iš įvykio vietos nieko nepaimta. (b.l. 5-10)

Iš 2013-10-17 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad V. V. buvo padarytas dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs patinimu, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos kairėje pusėje su 1 cm ilgio žaizda burnos gleivinėje, kraujosruva nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl nosikaulio lūžio. (b.l. 23)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 7534/13(01) matyti, kad J. K. kraujyje rasta 2,63 promilės etilo alkoholio. (b.l. 60)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš 2013-10-17 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad V. V. buvo padarytas dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs patinimu, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos kairėje pusėje su 1 cm ilgio žaizda burnos gleivinėje, kraujosruva nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl nosikaulio lūžio, todėl nukentėjusiojo V. V. sužalojimų lokalizacija ir jų mastas teismui leidžia pagrįstai teigti, kad J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.

Taigi teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, ištyręs paties kaltinamojo J. K. parodymus, nukentėjusiojo V. V. teismo posėdžio metu duotus parodymus, liudytojų R. V., G. G., R. M., A. L. parodymus, 2013-08-04 apžiūros protokolą, fotolentelę prie apžiūros protokolo, medicininių dokumentų apžiūros protokolą bei kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą, mano, kad yra pilnai įrodyta, kad J. K. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2013-08-04 apie 12.00 val., V. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Liepų g. 8, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,63 promilės etilo alkoholio), asmeninio konflikto metu su namo savininku V. V., sudavė šiam ranka ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius į veido sritį, padarydamas dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusį patinimu, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje su 1 cm ilgio žaizda burnos gleivinėje, kraujosruvą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, taip nukentėjusiajam V. V. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamojo J. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikaltimą įvykdę apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalimo padarymui.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo J. K. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

J. K. veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis J. K. prisipažino įvykdęs nusikaltimą, jis ankščia teistas nebuvo, administracine tvarka yra baustas, VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitoje neregistruotas. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant J. K. BK 138 str. 1d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. civilinis ieškinys dėl 22953,78 litų turtinės ir 30000 litų neturtinės žalos.

LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Teismas pažymi, kad siekis atlyginti žalą negalį būti pasipelnijimo šaltinis kaltininko sąskaita. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi teismas išnagrinėjęs nukentėjusiojo V. V. pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, mano, kad ieškinys pagrįstas įrodymais tik vienoje dalyje – t.y. dalyje dėl 1000 litų avanso sumokėjimo dėl atlikto katilinės sienų remonto, todėl prašoma priteisti 2862,58 Lt suma už katilinės remontą tenkintina iš dalies – priteisiant 1000 litų turtinės žalos. Kituose gi dviejuose reikalavimuose prašomos priteisti sumos – 3791,20 Lt pagal AB „Kauno tiltai“ dėl neįvykdytų paslaugų pretenzijos ir pagal pateiktą prie ieškinio „pelno (nuostolio) ataskaitą prognozę pagal faktinius duomenis“ lentelę, kurioje paskaičiuotas negautas pelnas ryšium su įvykiu – 16300 litų - teismas laiko šiuos reikalavimus nepagrįstais ir neįrodytais, kadangi byloje išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, kad jis gydėsi nėra jokių faktinių duomenų (dokumentų), kad nukentėjusysis tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų užsakovui, todėl šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos yra laikytinas nepagrįstu, todėl ir netenkintinas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais kriterijais dėl neturtinės žalos priteisimo ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusiojo ieškinį dėl neturinės žalos patenkinti iš dalies priteisiant iš kaltinamojo J. K. 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinės žalos.

Byloje yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas: 2014-01-13 laikinai apribotos įtariamojo J. K. nuosavybės teisės į automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.2 d.

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant J. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 60 val. per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. K. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Byloje taikytą laikina nuosavybės teisių apribojimą J. K. nuosavybės teises į automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisi iš J. K. 1000 (vieną tūkstantį) litų turtinės ir 3000 (tris tūkstančius) litų neturinės žalos nukentėjusiojo V. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.