- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-21
- Bylos Nr.
- 1-1651-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41715-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- Ž. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
kaltinamajam A. K. mišriu būdu (nuotoliniu būdu per ZOOM programą), gynėjui advokatui E. M. mišriu būdu (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
nukentėjusiajai Ž. K., atstovei advokatei E. D. mišriu būdu (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ techniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. kaltinamas sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą, o būtent 2022 m. lapkričio 2 d., apie 10.00 -11.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sutuoktinę Ž. K., tai yra sugriebęs už sprando ir pečių ją stumdė, dėl ko pastaroji dešiniu šonu ir petimi trenkėsi į sieną, ranka trenkė į veido sritį, tampė už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padaryto odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje, kraujosruvos viršutinėje lūpoje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 2 d. buvo buitinis konfliktas, galima remtis jo parodymais. Kartu ryte atsikėlė, pradėjo tvarkytis, pusryčius gamintis. Ž. atėjo su pinigais, rankoje laikė pinigus ir klausia „kas čia?, atsakė kad pinigai, buvo 100 Eurų, įnešė dar 150 Eurų į namų kasą, o už algą gautą apie 800 Eurų sumokėjo mokesčius, prekes visokiausios, pasakė, kad likusią sumą ar rytoj, ar kitą dieną nuims ir įneš vėl. Prasidėjo konfliktas dėl pinigų, kodėl tiek mažai jis įnešė. Jam buvo tokia būsena, kad norėjosi ją išstumti iš namų, jis išstūmė ją, bet buvo pasipriešinimas iš jos pusės ir gavosi grumtynės. Apkabino ją iš nugaros ir tiesiog stūmė, ji sukinėjosi, priešinosi. Stūmė į prieškambarį, per virtuvę į prieangį išstūmė. Negali atsakyti ar paėmė Ž. už sprando ir pečių. Ž. muistėsi, tarpduryje įsispyrė į staktą. Veido jis nemušė ir už plaukų netempė. Dėl odos nubrozdinimo ir kraujosruvų viršutinėje lūpoje, tai ten buvo jai, kai vėjas nugarino, pūslelės nuo vėjo prie lūpų ir prie nosies buvo. Jie santuokoje (duomenys neskelbtini) metai. Apie 2 metus konfliktai jau tęsiasi. Į mėnesį kartą būdavo žodiniai konfliktai. Toks stiprus konfliktas pirmas. Bandė kelis kartus taikytis. Paskutinis buvo raštiškas susirašymas. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitiko prieš altorių ir prieš dievą, kad parodyti savo blogąsias puses ir kuom turi keistis. Ji pasakė, kad dalintis turtą pusiau, kad jai būtų saugu. Jis namo nenorėjo draskyti, kai tokie konfliktai vyksta, jausdavo labai didelį psichologinį smurtą, jis net nenorėjo namo grįžti po darbo, nes jautė, kad bus pykčiai nesutarimai. Jie bendraudavo su psichologais, praeidavo pusmetis ir vėl tas pats. Jis konkrečiai kreipėsi pas psichologus, kad surasti atsakymus. Susistumdymo metu nukentėjusioji atsitrenkė į sieną, pečiais gal atsitrenkė, buvo tokia būsena, konkrečiai neatsimena. Išbėrimai jai buvo palei nosį, aplink lūpas, dar žande kažkur. Jis ją išstūmė, kad ji nusiramintų, jis daug kartų išeidinėjo ir į mišką, ir su dviračiu išvažinėdavo, kad nurimti ir nekiltų konfliktų. Pas jį buvo perpildyta kantrybės taurė. Jie būdavo, kad dėl finansų konfliktuodavo, jis turėjo vos ne kas mėnesį duoti ataskaitas kur išleido pinigus paskutiniais metais. Jis į mašiną susikrovė keletą instrumentų, įrankiai mašinai tvarkyti, yra nuotraukos, kas buvo pasiimta. Jų pasižadėjimas rašytinis buvo po įvykio, bandė rasti išsprendimą konflikto. Buvo keletą kartų susitikę. Pagrindinė priežastis šio įvykio - finansai, tikrinimas, kontrolė, telefono tikrinimas, sąskaitų. Jeigu po darbo pasilieki, vėl toks tikrinimas „kur buvai? Kodėl užtrukai?“. Tokia kontrolė pastovi. Jis uždirba apie 1 200 Eurų, be premijų, metų gale būdavo premijos dar plius 3 000 Eurų. Jis aprūpindavo šeimą, mokėjo mokesčius mokėjo. Ž. labai retai įnešdavo pinigų į kasą. Jis niekada nenorėdavo smurtauti prieš sutuoktinę, kol nekildavo tokie konfliktai, kad negalėdavo susikalbėti, tiesiog užspausdavo, visokie bandymai įrodyti, kad jis meluoja. Jis neketino smurtauti lapkričio 2 dieną prieš sutuoktinę. Jis dabar apmoka visas namų sąskaitas, namo hipoteką, elektrą Ž. susimoka, kanalizacijos įvedimui paskola paimta. Įvykio metu, po kelių valandų matė kaip Ž. išsinešė maišą su visais jo dokumentais. Nepastebėjo ar matėsi, kad sutuoktinė būtų sumušta. Buvo policija atvažiavusi ir po kelių valandų greitoji atvažiavo. Buvo įtampa, paskui aprimo viskas, bet jie daugiau nebendravo. Niekas įvykio nematė, buvo dviese namuose. Jis Ž. išstūmė iš namų, ji buvo be striukės, negali pasakyti ar ji buvo su batais. Jis tiesiog uždarė duris ir durų nerakino. Kai tik išstūmė, ji žodžiais persimetė, atėjo tokia pikta kalbėjo apspjovė tarpduryje. Jis uždarė duris ir pasakė „eik iš čia“. Ji lengvais rūbais buvo apsirengusi. Nežino kur ji ėjo, gal į mašiną. Atvyko policija, atėjo pareigūnas net neprisistatė, klausinėjo kas čia vyko, su uniforma buvo pareigūnas, bet turėtų prisistatyti. Jis pasakė, kad įvyko konfliktas dėl finansų, dėl spaudimo. Greitoji atvažiavo po pusantros valandos. Atbėgo dviese, ir klausė kur čia nukentėjusioji, jis pasakė, kad čia (duomenys neskelbtini), pakalbėjo per raciją ir išvažiavo, Ž. jau nebuvo. Ž. grįžo, apsirengė striukę ir maišelį, iš pradžių pagalvojo, kad ir jo daiktus paėmė, nes dažnai, kai būdavo konfliktas ir kompiuterį išsiveždavo jo. Kai pamatė tą maišą, pagalvojo, kad vėl jo daiktus išsiveža. Nuėjo į viršų, į antrą aukštą, atidarė stalčių, žiūri viskas guli. Po to vėl pradėjo tvarkytis ir tokia mintis, galvoja, pažiūrės kitą stalčių. Pažiūrėjo kitą stalčių, pamatė, kad ten dokumentų nėra, o vietoje to žurnalai uždėti. Jis priklauso (duomenys neskelbtini). Abipusė turėtų būti pagarba tiek vyro, tiek moters. Nurodytoje bendrijoje lankėsi jo žmona, jie kartu lankėsi, ji buvo pasidariusi tokius pat dokumentus. Nebūtų tokio priešiškumo, tai jis būtų nestūmęs. Mano, kad sukėlė skausmą. Jam norėjosi ją išmesti, kad nurimtų.
Nukentėjusioji Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš šį įvykį būdavo nesutarimai dėl finansinių dalykų. Iš ryto gamino pusryčius, K. valgomajame buvo. Tą rytą ji pamatė, kad bendroje kasoje mažai pinigų, vis mažėjo ir mažėjo, tai ji ir pakėlė tą klausimą. Ji A. pasakė „kodėl tiek mažai pinigų?“, truputį su emocija pasakė. Ji neliesdavo tų finansų. Jis pradėjo „vėl tu mane šantažuoji“, matydama, kad nerimsta, ji batus apsiavė, ji ėjo link virtuvės, jis ėjo paskui, ant jos labai negražiai kalbėjo, jis ją stumdė, trankyti pradėjo. Jis už pečių iš nugaros ją stūmė. Ją stūmė, kad žemyn nusiblokštų greičiau, ji įsitvėrus laikėsi, nes ji dar striukę norėjo pasiimti. Į prieškambarį įstūmęs, jis ją už kaklo, už plaukų į sieną bloškė. Durys dar buvo uždarytos, ji dar atsisuko, pagalvojo, kad kažkaip apsigins, ji atsisuko, jis jai smogė iš kumščio ar delno į žandą ir ji išskrido, jai pataikė į kairį žandą. Kai jis ją daužė į sieną, ranka buvo mėlyna, ji buvo su minkšta striuke, todėl ją apsaugojo ta striukė. Kai trankė ją, jis (K.) buvo tarp virtuvės ir prieškambariuko, jai pataikė į veidą, paskui ji nusisuko ir jis į galvą pataikė, į pakaušį, jai skaudėjo. Iki to sudavimo į kairį žandą, ji į kampą buvo murkdoma. Paskui kai davė į žandą, ji buvo išstumta į lauką. Plaukus tampė prieš smūgiavimą. Konfliktas vyko neilgai, sunku pasakyti kiek. Ji buvo su striuke ir batais, kai ją išstūmė. Ji norėjo sugrįžti namo ir pasiimti daiktus, ji paskui sėdo į mašiną ir nuvažiavo į miškelio įvažiavimą ir dvi valandas prabuvo, prakalbėjo su vaikais ir mama. Ji pranešė apie įvykį. Ji iškvietė policiją šalia kelio, laukė policijos prie kelio, greitoji dar nebuvo atvykusi. Ji buvo tą pačią dieną apžiūrėta komisariate. O medikus kvietė policija, kad įvertintų A. būklę. Ji buvo medikų apžiūrėta komisariate. Tutinę žalą sudaro, tai, kad turėjo pasiimti biuletenį, per biuletenį ji negavo pinigų. Už dvi dienas darbdavio gavo, o paskui nuostolis paskaičiuotas kaip nedamokėjimas. 1 500 Eurų neturtinę žalą sudaro skausmas, jai pačiai buvo gėda, kiek ji morališkai pernešė, jai dvasiškai skaudėjo, negalėjo išeiti niekur sudaužyta, su mėlynėmis buvo, buvo ištinusi lūpa. Ją iškvietė į teisminę ekspertizę po savaitės ir mėlynės dar matėsi. Ji surašė visus vaistus ir priešuždegiminius, raminamuosius, ji daugiau žolelėmis gydosi, bet prieš pat miegą turėjo pavartoti ir iki dabar vartoja. Jie kartu santuokoje (duomenys neskelbtini) metai. Nesutarimai atsirado, kai jie atsikraustė į tuos namus, viską planavo ir buvo bendras tikslas siekiamas, paskui, kai pagerėjo sąlygos pragyvenimo, kai pradėjo nieko nebetrukti, tik detalių - kažkokio kilimo ar lempos, pradėjo trukti tarpusavio susišnekėjimo, kažkur apie pusantrų metų jau buvo įtampa. Ji penktadieniais važiuodavo pas mamą dėl įtampos, ji pati medikė, labai daug dirba, dideli krūviai yra, nori po darbo atsigauti nors tą penktadienį ir važiuodavo pas mamą, kad saugu būtų. Grįžusi po savaitgalio ramų, pailsėjusį, atsipalaidavusį vyrą rasdavo. Jis jos neatsiprašė. Lūpos sužalojimas buvo nuo to smūgio, kai sudavė per skruostą. Tai buvo ne pirmas toks poelgis jos sutuoktinio. Tai buvo ne vieną kartą ir labai sunku atsekti. Dar net nesusituokus buvo stiprus fizinis smurtavimas, dar dabar randai likę ant rankos, turėjo rankos operaciją, didelių išgyvenimų. Tai buvo jos antra santuoka, ją labai saugojo, galvojo, kad viskas praeis, atrodo dar nori duoti žmogui šansą, būdavo ir atsiprašo. Bet šis paskutinis kartas buvo ypatingai pavojingas, matė jo būseną, jo psichinį nestabilumą. Jis sirgęs tom ligom, ji matydavo kada jam paaštrėdavo, kada vėl praeidavo. Turėjo ji smurtą šeimos rate ne vieną kartą. Jie turėjo bendrų interesų, tie patys suverenų (duomenys neskelbtini). Kad būti kartu, kad turėtų bendrą interesą, renkasi ir (duomenys neskelbtini), domėjimasis religiniais dalykais buvo bendras. Kadangi yra nesaugu, ji negali lankytis ten, ji neteko dalies draugų. Negali lankytis tose vietose, todėl, kad ten yra tokių momentų, kai lieka vieni ir pavojus labai jaučiasi. Paskutinis kartas buvo pavojingas, žiema buvo ji jam atvežė didelį maišą rūbų, tai jis atsisuko su didele agresija į ją „ko čia nori?“ Kuo toliau, matė didesnį A. pasipriešinimą, sakė, kad ji sistemos žmogus, nes dirba (duomenys neskelbtini). Elgesys A. pasikeitė bendraujant su U.. Lapkričio 2 dieną prieš įvykį jos tonas buvo griežtesnis. Prieš įvykį nepasiėmė daiktų. Ji lauke su striuke išėjo, nebuvo sušalusi. Vienas trenksmas į veidą buvo su ranka, o murkdymą į sieną ar smūgiavimus į šonus, nežino kaip įvardinti. Nuo murkdymo į sieną drabužių pažeidimų, ištepimų nebuvo. Asmeninis turtas nenukentėjo prieškambaryje. Jie bandė spręsti taikiuoju būdu, buvo susitikę pas notarę, buvo aptarimas, ką jiems toliau daryti be advokatų, be teismo, be didelių išlaidų susitvarkyti. Santuokos nutraukti prieš įvykį neketino. Su stuburu ji senai problemų turėjo, bet po smūgiavimo paeiti negalėjo, buvo sudėtinga judėti. Su gydytoja buvo nuotolinė konsultacija, vaistai buvo išrašyti po įvykio, seniau nevartojo šių vaistų, vartojo vaistus savaitę laiko (dešimt dienų), o raminamuosius vaistus vartoja iki dabar. Namų visos bylos yra pas juos namuose.
Liudytoja S. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad labai sunku prisiminti tiksliai kaip buvo, visas veiksmas vyko dešimtą - vienuoliktą valandą, nukentėjusioji buvo su ja susisiekusi, ji išsigandusi važiavo iki nukentėjusiosios. Nuvykusi pamatė mamos (nukentėjusiosios) kairę pusę sužalotą, lūpą praskeltą. Ji (nukentėjusioji) buvo panikoje, baimėje ir jai buvo iškviesta pagalba. Liudytoja šiuo metu pati yra užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Ji tuo metu buvo Lietuvoje (duomenys neskelbtini) pas savo tėtį. Pokalbis telefonu buvo prieš važiavimą, jai mama skambino. O paskui jau daug kartų skambinėjosi mama Ž. K.. Jos susitiko prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo, netoli ženklo. Mama buvo viena su savo mašina buvo, pati irgi su savo mašina. Mamai buvo sužalota kairė žando pusė, matėsi lūpa ir buvo mėlynės ant rankos. Mama buvo išsigandusi, panikoje, liudytoja pasakė, kad reikia kažką daryti, ji (nukentėjusioji) nežinojo kur dėtis, buvo visa išsigandusi, visa emociškai išsibarsčiusi. Dėl laiko tarpo, kai jos susitiko, nepasakys, laikotarpis buvo iki trijų valandų. Mama minėjo, kad ją stūmė, ėmimus už rankos, konfliktą minėjo, ji (liudytoja) nepasakys detalių, nes daug laiko praėjo. Jai kaip dukrai buvo pats skaudžiausias dalykas matyti tokią mamą. Išsikvietė pagalbą, atvažiavo policija, ji sustojo už jų automobilių, liudytoja buvo automobilyje, tuo metu laukėsi. Mama viską papasakojo policijai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja viską detaliau paaiškino. Tai ne pirmas kartas toks buvęs, jai teko matyti ir bendravimo grubesnio ir neadekvataus, bet tokį sužalojimą matė pirmą kartą. Apie emocinį ir psichologinį smurtą jai žinoma, nes jai mama yra kalbėjusi anksčiau. Neadekvatus bendravimas – tai yra balso kėlimas visiškai nereikšmingoje situacijoje ir emocijų netramdymas. Ant rankos mėlynės buvo. Buvo praskelta lūpa ir kairėje pusėje raudonas žandas buvo. Mama jai parodė sužalojimus ir pati pamatė iš jos emocinės būsenos. Ji pati yra su A. ir mama gyvenusi nemažai laiko. Ji gyveno su jais nuo pat vaikystės, ji gyvenusi keliuose butuose, namuose, nuomojamuose butuose, gyveno tikrai daugiau nei 5 metus.
Nors kaltinamasis A. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį pripažino iš dalies, pripažino aplinkybę, kad įvykusio buitinio konflikto metu apkabino rankomis iš nugaros nukentėjusiąją ir ją išstūmė, nepripažino aplinkybės nurodytos kaltinamajame akte, kad tampė už plaukų ir ranka trenkė nukentėjusiajai į veido sritį, tačiau ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra įrodyta nukentėjusios Ž. K., liudytojos S. O. duotais parodymais teisme bei ikiteisminiame tyrime ir byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma.
Iš 2022 m. lapkričio 2 d. Ž. K. pareiškimo nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 2 d. laikotarpyje tarp 10.00 ir 11.00 val. jos vyras A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), rankomis sudavė kelis smūgius į veido sritį, rankomis laikydamas už kaklo stumdė, trankė į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t. b. l. 1).
Ikiteisminiame tyrime 2022 m. lapkričio 2 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. apklausų metu nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad 2022 m. lapkričio 2 d. apie 10 val. ji kartu su sutuoktiniu A. K. gaminosi pusryčius ir kalbėjosi apie finansus. Pokalbio metu ji vyrui pasakė, kad yra neaiškumų dėl šeimos finansų, o tai jam yra nemaloni tema. Vyras jai atsakė, kad ji jį šmeižianti, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir abu sukonfliktavo. Tuomet ji atidarė duris į prieškambarį, o vyras abiem rankom sugriebė jai už sprando ir pečių bei stumdė ją, dėl ko ji apie 2-3 kartus trenkėsi į sieną dešiniu šonu ir petimi. Juto skausmą tiek sugriebus rankomis jai už sprando ir peties, tiek trenkiantis dešiniu šonu ir petimi į sieną. Į veidą A. jai trenkė ranka vieną kartą ir pataikė į kairį skruostą, prakirto lūpą, bet kraujas nebėgo tik ji ištino. Tiksliai negali pasakyti jis jai trenkė delnu ar kumščiu, bet smūgis buvo stiprus, jai labai skaudėjo. Po to, A. buvo tampoma už plaukų, tai yra jis viena ranka sugriebė jai už plaukų ir taip laikydamas kita ranka stūmė ją nuo savęs. Juto stiprų skausmą pakaušio srityje. Buvo matyti žaizda ant kairio skruosto ir lūpos kairėje. Taip pat, ant dešinės rankos plaštakos ties nykščiu buvo kraujosruva, kuri galėjo atsirasti stumdymo metu (1 t. b. l. 34-35, 39-42).
Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gruodžio 7 d. apklausos metu liudytoja S. O. parodė, kad 2022 m. lapkričio mėn. pradžioje, tiksliai datos neatsimena, apie 10-11 val. jai paskambino mama Ž. K., kuri papasakojo, kad tarp jos ir jos sutuoktinio A. kilo konfliktas dėl buitinių priežasčių. Ji sakė, kad A. ją išstūmė pro duris į lauką, kad laikė ją už riešų, tampė, buvo sugriebęs jai už plaukų, trenkė ranka jai į veidą. Mama visa tai pasakodama buvo susijaudinusi, išsigandusi, sakė, kad ji yra kažkur miške netoli savo namų. Po kažkiek tai laiko ji paskambino savo mamai, tačiau ji jai nekėlė ragelio ir jai pasidarė neramu, kadangi ir pati yra mačiusi kaip A. negražiai elgiasi su jos mama, gal daugiau naudojo psichologinį smurtą jos atžvilgiu. Tačiau mama yra jai pasakojusi ir apie fizinį smurtą jos atžvilgiu iš A. pusės. Tada ji dar paskambino ir A., jo klausė kas ten pas juos vyksta. A. pasakė, kad jos mama pati supsichavo ir išėjo iš namų. Tuomet ji susiruošė važiuoti pas mamą ir pažiūrėti kas ten vyksta. Jai būnant pakeliui iki mamos namų, jai mama perskambino ir sakė, kad buvo grįžusi namo, kad matė kaip A. krovėsi kažkokius tai dokumentus, daiktus. Taip pat, ji sakė, kad mamą A. vijosi link automobilio pamatęs, kai ji kažką pasiėmė. Pokalbio metu mama sakė, kad jos lauks prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo, ten jos ir susitiko. Susitikus su mama ji matė, kad jos lygtai kairės pusės veidas yra paraudęs, buvo matyti patinusi lūpa ir lyg užsidėjęs šašas toje vietoje. Taip pat, ant kažkurios rankos riešo matė kraujosruvas. Mama buvo pasimetusi, išsigandusi. Ji jai pasakė, kad ji kviestų policiją arba tai padarys ji. Ji ir paskambino pagalbos telefonu. Atvykus policijos pareigūnams ji kartu su mama nuvyko pas ją į namus. Matė, kad A. yra katilinėje, tačiau su juo nebendravo, tik padėjo mamai susikrauti daiktus, nes ji nusprendė pagyventi pas savo mamą (1 t. b. l. 86-88).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 20-25).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad Ž. K. užfiksuota kraujosruva veido kairėje pusėje (1 t. b. l. 28-31).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba 2022 m. lapkričio 2 d. buvo teikta Ž. K., fiksuoti sužalojimai - kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje hematomos, dešinės rankos plaštakoje hematoma, žaizdų nėra (1 t. b. l. 131-132).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Ž. K. dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje, kraujosruvos viršutinėje lūpoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį ranka ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Poodinė kraujosruva dešinio riešo srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje (1 t. b. l. 72-73).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad Bendrajame pagalbos centre (toliau- BPC) užfiksuotas skambutis 2022 m. lapkričio 2 d. 15.37 val. Sudaryta pokalbio stenograma (BPC operatorė žymima – 1, pranešėja – 2):
1) vienas vienas du
2) laba diena
1) laba diena
2) nu norėčiau įvykį fiksuoti dėl smurto šeimoje
1) norit išsikviest policiją turbūt?
2) taip, taip
1) dabar rajonas koks sakykit?
2) čia (duomenys neskelbtini)
1) (duomenys neskelbtini) ar ne?
2) (duomenys neskelbtini), bus (duomenys neskelbtini)
1) (duomenys neskelbtini) ar ne?
2) Tulpių
1) Tulpių ar ne?
2) Tulpių dešimt, čia sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“
1) dabar sakykit kada čia viskas įvyko?
2) apie, nu dabar (neaiškūs žodžiai) dešimtą vienuoliktą valandą
1) reiškia ryte?
2) jo
1) o kodėl nekvietėt policijos iš ryto?
2) o todėl, kad reikia nusiraminti, nes praktikoj ne pirmą kartą kai žmonės atvažiuoja ir aš visa drebanti, nu tiesiog yra
1) aha, tai jūsų vyras ar sugyventinis?
2) taip
1) vyras?
2) vyras
1) kuo pasireiškė tas smurtas?
2) nu tiesiog stumdymas, plėšymas rūbų, ant veido žymės, ant rankos yra mėlynės, lūpa ištinus
1) tai trenkė?
2) ten ne tik (neaiškūs žodžiai) blaškė jis mane, tampė su visais rūbais, aš su striuke minkšta buvau tai
1) tai trankė ne rankomis?
2) rankomis trenkė per veidą, o mane pačią visą blaškė, tampė ir už kaklo ėmė ir už plaukų tampė, jis tokius dalykus žino kaip mušti, kad neliktų žymių, bet nepasisekė ir šį kartą
1) tai greitosios nereikia jums?
2) ne, aš pati medikė
1) ar vaikai buvo namuose?
2) ne, nebuvo, dabar tik pasikviečiau, atvažiuoja dukra
1) ir savo vardą pavardę ?
2) Ž. K., K kaip (duomenys neskelbtini)
1) K., dabar kur vyras yra šiuo metu?
2) tikriausiai namie, nes aš dabar išvažiavau netoli namų esu, bet nenoriu važiuoti
1) o tai lauksit prie namo, namų?
2) jo, dabar dukra privažiuos ir mes kartu būsim
1) supratau, vyras galimai namuose ar ne?
2) nu
1) o jisai buvo neblaivus?
2) ne, jisai ne ne
1) blaivas?
2) blaivus, blaivus
1) blaivas (neaiškūs žodžiai) ar ne?
2) blaivas A. jo
1) supratau, gerai pone perduodu tada
2) dėkui.
Apžiūrint „body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašus nustatyta, kad: vaizdo įraše „2022_1102_160846_004“ darytame 2022 m. lapkričio 2 d., 16.08 val., trukmės 05.10 val., matyti, kaip policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, kur lauke jų laukia moteris. Moteris šviesių garbanotų susegtų plaukų, dėvinti rudos spalvos striuke, ant jos veido kairėje, tarp nosies ir lūpų matyti nemaža raudona dėmė. Ji pasakoja, kad jos vyras turi psichinių problemų ir dažnai praranda kantrybę, kad apie 10-11 val. tarp jų kilęs konfliktas dėl pinigų, ko pasėkoje jos vyras ją koridoriuje buvo paėmęs už atlapų, už galvos, kaklo, keikėsi. Taip pat, pamini, jog vyras nevartoja alkoholio, kad po įvykusio konflikto su vyru ji išvykusi iš namų į mišką, bet vėliau sugrįžusi namo pavalgyti.
Vaizdo įraše „2022_1102_161346_005“ darytame 2022 m. lapkričio 2 d., 16.13 val., trukmės 05.00 val., yra įrašo „2022_1102_160846_004“ tęsinys. Įraše moteris pasakoja, kad sugrįžusi namo pastebėjo keistai besielgiantį vyrą, kad iš garažo į automobilį krovėsi kažkokius jų bendrai užgyventus daiktus, kad pasigedusi dalies dokumentų susijusių su banko paskolomis. Ji pamini, kad jis jokių vaistų nevartoja. Pareigūnui paklausus ar ji rašys pareiškimą, ši gūžčioja pečiais.
Vaizdo įraše „2022_1102_161845_006“ darytame 2022 m. lapkričio 2 d., 16.18 val., trukmės 05.00 val. yra įrašo „2022_1102_161346_005“ tęsinys. Pareigūnas moteriai aiškina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo kaip gyventi skyriumi. Moteris pasakoja, kad vyras jau nebe pirmą kartą ją sumuša, bet pareiškimo nėra rašiusi.
Vaizdo įraše „2022_1102_162344_007“ darytame 2022 m. lapkričio 2 d., 16.23 val., trukmės 05.00 val., yra įrašo „2022_1102_161845_006“ tęsinys. Moteris pasakoja, kad ji su vyru gyvena apie 10 metų, kad jos vyras iki 40 metų gyvenu su savo motina, kad ji buvo vyro mušama ne vieną kartą, bet dėl to niekur nesikreipusi, kad gyvena viename name su vyru, bet skirtinguose kambariuose. Ji pasakoja, kad ją vyras stūmė per duris, įsikabino jai į plaukus, išstūmė pro duris.
Vaizdo įraše „2022_1102_162843_008“ darytame 2022 m. lapkričio 2 d., 16.28 val., trukmės 00.44 val., yra įrašo „2022_1102_162344_007“ tęsinys. Moteris sako, kad jos vyrui sveikata paūmėja pavasarį ir rudenį, tuomet jis naudoja jėgą.
Vaizdo įraše „2022_1102_165530_009“ darytame 2022 m. lapkričio 2 d., 16.55 val., trukmės 05.16 val., matyti kaip policijos pareigūnai ir moteris eina į namo kiemą, kuriame stovi du lengvieji automobiliai. Namas dviejų aukštų baltų plytų. Pareigūnui einant pro namo kairę pusę matyti praviros vienos durys, kurių patalpoje dega šviesa. Pareigūnas sustoja prie šių durų, viduje matyti vyriškis. Pareigūnas vyriškio teiraujasi kas nutiko ryte tarp jo ir jo žmonos. Šis atsako, kad kilo šeimyninis konfliktas, kad jį žmona šmeižė bei neatlaikęs nuolatinio spaudimo jis ją išstūmęs iš namų, bet jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojęs (1 t. b. l. 123-125).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad buvo buitinis konfliktas, Ž. atėjo su pinigais, rankoje laikė pinigus ir klausia „kas čia?, atsakė kad pinigai, buvo 100 Eurų, įnešė dar 150 Eurų į namų kasą, o už algą gautą apie 800 Eurų sumokėjo mokesčius, prekes visokiausios, pasakė, kad likusią sumą ar rytoj, ar kitą dieną nuims ir įneš vėl. Prasidėjo konfliktas dėl pinigų, kodėl tiek mažai jis įnešė. Jam buvo tokia būsena, kad norėjosi ją išstumti iš namų, jis išstūmė ją, bet buvo pasipriešinimas iš jos pusės ir gavosi grumtynės. Apkabino ją iš nugaros ir tiesiog stūmė, ji sukinėjosi, priešinosi. Stūmė į prieškambarį, per virtuvę į prieangį išstūmė. Negali atsakyti ar paėmė Ž. už sprando ir pečių. Ž. muistėsi, tarpduryje įsispyrė į staktą. Veido jis nemušė ir už plaukų netempė. Dėl odos nubrozdinimo ir kraujosruvų viršutinėje lūpoje, tai ten buvo jai, kai vėjas nugarino, pūslelės nuo vėjo prie lūpų ir prie nosies buvo. Apie 2 metus konfliktai jau tęsiasi. Į mėnesį kartą būdavo žodiniai konfliktai. Toks stiprus konfliktas pirmas. Bandė kelis kartus taikytis. Susistumdymo metu nukentėjusioji atsitrenkė į sieną, pečiais gal atsitrenkė, buvo tokia būsena, konkrečiai neatsimena. Išbėrimai jai buvo palei nosį, aplink lūpas, dar žande kažkur. Jis ją išstūmė, kad ji nusiramintų, jis daug kartų išeidinėjo ir į mišką, ir su dviračiu išvažinėdavo, kad nurimti ir nekiltų konfliktų. Pas jį buvo perpildyta kantrybės taurė. Jie būdavo, kad dėl finansų konfliktuodavo, jis turėjo vos ne kas mėnesį duoti ataskaitas kur išleido pinigus paskutiniais metais. Pagrindinė priežastis šio įvykio - finansai, tikrinimas, kontrolė, telefono tikrinimas, sąskaitų. Jis niekada nenorėdavo smurtauti prieš sutuoktinę, kol nekildavo tokie konfliktai, kad negalėdavo susikalbėti, tiesiog užspausdavo, visokie bandymai įrodyti, kad jis meluoja. Jis neketino smurtauti lapkričio 2 dieną prieš sutuoktinę. Nepastebėjo ar matėsi, kad sutuoktinė būtų sumušta. Niekas įvykio nematė, buvo dviese namuose. Jis Ž. išstūmė iš namų, ji buvo be striukės, negali pasakyti ar ji buvo su batais. Jis tiesiog uždarė duris ir durų nerakino. Kai tik išstūmė, ji žodžiais persimetė, atėjo tokia pikta kalbėjo apspjovė tarpduryje. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai ir laikytini gynybine versija, juos paneigia kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą rytą ji pamatė, kad bendroje kasoje mažai pinigų, vis mažėjo ir mažėjo, tai ji ir pakėlė tą klausimą. Ji A. pasakė „kodėl tiek mažai pinigų?“, truputį su emocija pasakė. Ji neliesdavo tų finansų. Jis pradėjo „vėl tu mane šantažuoji“, matydama, kad nerimsta, ji batus apsiavė, ji ėjo link virtuvės, jis ėjo paskui, ant jos labai negražiai kalbėjo, jis ją stumdė, trankyti pradėjo. Jis už pečių iš nugaros ją stūmė. Ją stūmė, kad žemyn nusiblokštų greičiau, ji įsitvėrus laikėsi, nes ji dar striukę norėjo pasiimti. Į prieškambarį įstūmęs, jis ją už kaklo, už plaukų į sieną bloškė. Durys dar buvo uždarytos, ji dar atsisuko, pagalvojo, kad kažkaip apsigins, ji atsisuko, jis jai smogė iš kumščio ar delno į žandą ir ji išskrido, jai pataikė į kairį žandą. Kai jis ją daužė į sieną, ranka buvo mėlyna, ji buvo su minkšta striuke, todėl ją apsaugojo ta striukė. Kai trankė ją, jis (K.) buvo tarp virtuvės ir prieškambariuko, jai pataikė į veidą, paskui ji nusisuko ir jis į galvą pataikė, į pakaušį, jai skaudėjo. Iki to sudavimo į kairį žandą, ji į kampą buvo murkdoma. Paskui kai davė į žandą, ji buvo išstumta į lauką. Plaukus tampė prieš smūgiavimą. Konfliktas vyko neilgai, sunku pasakyti kiek. Ji buvo su striuke ir batais, kai ją išstūmė. Tai buvo ne pirmas toks poelgis jos sutuoktinio. Tai buvo ne vieną kartą ir labai sunku atsekti. Dar net nesusituokus buvo stiprus fizinis smurtavimas, dar dabar randai likę ant rankos, turėjo rankos operaciją, didelių išgyvenimų. Tai buvo jos antra santuoka, ją labai saugojo, galvojo, kad viskas praeis, atrodo dar nori duoti žmogui šansą, būdavo ir atsiprašo. Bet šis paskutinis kartas buvo ypatingai pavojingas, matė jo būseną, jo psichinį nestabilumą. Jis sirgęs tom ligom, ji matydavo kada jam paaštrėdavo, kada vėl praeidavo. Vienas trenksmas į veidą buvo su ranka, o murkdymą į sieną ar smūgiavimus į šonus, nežino kaip įvardinti. Nuo murkdymo į sieną drabužių pažeidimų, ištepimų nebuvo.
Liudytoja S. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji buvo su ja susisiekusi, ji išsigandusi važiavo iki nukentėjusiosios. Nuvykusi pamatė mamos (nukentėjusiosios) kairę pusę sužalotą, lūpą praskeltą. Ji (nukentėjusioji) buvo panikoje, baimėje ir jai buvo iškviesta pagalba. Mamai buvo sužalota kairė žando pusė, matėsi lūpa ir buvo mėlynės ant rankos. Mama buvo išsigandusi, panikoje, liudytoja pasakė, kad reikia kažką daryti, ji (nukentėjusioji) nežinojo kur dėtis, buvo visa išsigandusi, visa emociškai išsibarsčiusi. Mama minėjo, kad ją stūmė, ėmimus už rankos, konfliktą minėjo, ji (liudytoja) nepasakys detalių, nes daug laiko praėjo. Išsikvietė pagalbą, atvažiavo policija, ji sustojo už jų automobilių, liudytoja buvo automobilyje, tuo metu laukėsi. Mama viską papasakojo policijai. Tai ne pirmas kartas toks buvęs, jai teko matyti ir bendravimo grubesnio ir neadekvataus, bet tokį sužalojimą matė pirmą kartą. Apie emocinį ir psichologinį smurtą jai žinoma, nes jai mama yra kalbėjusi anksčiau. Neadekvatus bendravimas – tai yra balso kėlimas visiškai nereikšmingoje situacijoje ir emocijų netramdymas. Ant rankos mėlynės buvo. Buvo praskelta lūpa ir kairėje pusėje raudonas žandas buvo. Mama jai parodė sužalojimus ir pati pamatė iš jos emocinės būsenos.
Be nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, kaltinamojo A. K. kaltę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad Ž. K. dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje, kraujosruvos viršutinėje lūpoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį ranka ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Poodinė kraujosruva dešinio riešo srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje. (1 t. b. l. 72-73).
Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir Ž. K. pranešimo bendrajam pagalbos centrui turinys, kuriame užfiksuota, kad Ž. K. skambindama pranešė, kad buvo smurtas šeimoje, prieš ją smurtavo jos vyras, smurtas pasireiškė stumdymu, rūbų plėšymu, ant veido žymės, ant rankos yra mėlynės, lūpa ištinus. Vyras ją blaškė, tampė su visais rūbais, ji buvo su minkšta striuke, rankomis trenkė per veidą, o ją pačią visą blaškė, tampė ir už kaklo ėmė ir už plaukų tampė, jis tokius dalykus žino kaip mušti, kad neliktų žymių, bet nepasisekė ir šį kartą. Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta. Įvykio vietoje pareigūnų vaizdo kameromis fiksuoti asmenų paaiškinimai. Kaip matyti Ž. K. buvo nuosekli - kaip ir BPC, taip ir pareigūnui nurodė, kad tarp jos ir jos vyro kilo konfliktas dėl pinigų, ko pasėkoje jos vyras ją koridoriuje buvo paėmęs už atlapų, už galvos, kaklo, keikėsi. Tuo tarpu A. K. teigė, kad kilo šeimyninis konfliktas, kad jį žmona šmeižė bei neatlaikęs nuolatinio spaudimo jis ją išstūmęs iš namų, bet jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojęs. Liudytoja S. O. patvirtino, kad susitikus su Ž. K. ji matė, kad jos lygtai kairės pusės veidas yra paraudęs, buvo matyti patinusi lūpa ir lyg užsidėjęs šašas toje vietoje. Taip pat, ant kažkurios rankos riešo matė kraujosruvas. Ž. K. buvo pasimetusi, išsigandusi. Remiantis visų proceso dalyvių parodymais, tarp jų ir A. K., nustatyta, kad būnant namuose kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. K. pratrūko ir pradėjo stumdyti ir žaloti sutuoktinę, t. y. panaudojo fizinį skausmą savo sutuoktinės Ž. K. atžvilgiu. Ši aplinkybė suteikia teismui pagrindą daryti išvadą, kad agresyvūs, ir puolamieji veiksmai buvo būtent A. K.. Netikėti šia įvykio versija nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ž. K. sužalojimus pagrindžia specialisto išvada.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įrodyta, jog kaltinamasis A. K. 2022 m. lapkričio 2 d. sutuoktinę Ž. K. sugriebęs už sprando ir pečių stumdė, dėl ko pastaroji dešiniu šonu ir petimi trenkėsi į sieną, ranka trenkė į veido sritį, tampė už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padaryto odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje, kraujosruvos viršutinėje lūpoje nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu asmeninio tarpusavio konflikto metu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sutuoktinę, panaudodamas fizinę jėgą ranka nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad konflikto su kaltinamuoju metu jai trenkė delnu ar kumščiu, bet smūgis buvo stiprus, jai labai skaudėjo, taip pat specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei Ž. K.. A. K. suvokė, kad smurtauja prieš nukentėjusiąją sutuoktinę Ž. K. ir suvokė, kad gali sukelti jai tokias pasekmes ir jų siekė.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 69-70), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 71-72), dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t. b. l. 76), vedęs, kaltę pripažino iš dalies, savo elgesio nevertina kritiškai, nurodo, kad jis prieš sutuoktinę Ž. K. naudodamas fizinę jėgą ją mėgino išstumti, todėl galimai galėjo Ž. K. sukelti fizinį skausmą. Nustatyta psichiatrinio gydymo įskaita - VŠĮ (duomenys neskelbtini) konsultuotas konsultacijų kabinete 3 kartus (2 t. b. l. 81). Iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Įtariamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu A. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. K. gali duoti parodymus, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, stoti prieš teismą bei atlikti bausmę. Jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (1 t. b. l. 106-108). Nepriklauso priklausomybės ligų gydymo įskaitai (2 t. b. l. 79). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti A. K. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje.
Siekiant padėti kaltinamajam A. K. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, jam skirtini įpareigojimai dalyvauti elgesio pataiso programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo nuomone, paskyrus nurodytus įpareigojimus, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodytos intensyvios priežiūros.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos S. K. 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi įtariamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. K. (2 t. b. l. 39-45). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos S. K. 2023 m. vasario 8 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. K. terminas iki 2023 m. balandžio 10 d. (2 t. b. l. 57-60). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos V. N. 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. K. terminas iki 2023 m. gegužės 11 d. (2 t. b. l. 117-119). Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. K., gimusios (duomenys neskelbtini), įpareigojant kaltinamąjį A. K. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), terminas nuo 2023 m. gegužės 3 d. pratęstas 3 (trijų) mėnesių terminui (2 t., b. l. 147-149), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).
Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).
Šioje byloje nukentėjusioji Ž. K. pareiškė civilinį ieškinį 380,00 Eurų dydžio dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiosios patirto nedarbingumo ir gydymo, bei 1 500 Eurų dydžio dėl neturtinės žalos (1 t., b. l. 48-52). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys (1 t., b. l. 55-63). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo A. K. nusikalstamais veiksmais buvo sužalota Ž. K., kuri dėl patirtų sužalojimų turėjo kurį laiką gydytis namuose, negalėjo eiti į darbą, jai ilgai skaudėjo sužalotas vietas, patyrė įvairius nepatogumus dėl jai padarytų sužalojimų - skaudėjo veidą, žandikaulį ir apatinę lūpą valgant, ant veido ilgai buvo patinimai ir mėlynės, kurias turėjo maskuoti. Nukentėjusioji ilgai jautė fizinius skausmus bei nepatogumus dėl jai padarytų sužalojimų, o košmarus, susijusius su buvusia situacija, sapnuoja iki šiol. Buvo priversta gerti įvairius vaistus, kad ne tik numalšintų skausmą, bet ir nuo nerimo bei nemigos. Dėl įvykio ji patyrė ypatingai didelį stresą, kadangi ją, moterį, puolė jos sutuoktinis, kuris ją stumdė, trenkė į veidą, nuo ko ji atsitrenkė į sieną, suėmė už kaklo, plaukų, prispaudė prie sienos. Po šio įvykio nukentėjusioji pradėjo bijoti ne tik toliau gyventi kartu su sutuoktiniu A. K., bet net ir su juo susitikti. Tuo momentu ji baiminosi ne tik dėl to, jog bus sumušta, bet ir realiai baiminosi dėl savo gyvybės, kadangi A. K. elgesys su ja (trenkimas į veidą, manęs paėmimas už kaklo, prispaudimas prie sienos,) buvo toks, jog jai atrodė, kad A. K. ją gali ir nužudyti. Po šio nusikaltimo ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę ir pažeminimą, kadangi kiekvieną kartą prisiminus šį įvykį, ji prisimena ne tik prieš ją panaudotą psichologinį smurtą, tampymą, bet ir tą bejėgiškumo jausmą, kai negali pasipriešinti situacijai, o suaugęs žmogus yra pastatomas į tokią beviltišką padėti, siekiant jį ne tik sužaloti, bet tiesiog pažeminti ir sumenkinti. Pastaruoju metu nukentėjusioji net namuose nesijaučia saugiai, kadangi nežino, ko gali sulaukti iš neadekvačiai besielgiančio A. K., kuris pastaruoju metu keistai supranta realybę, įstatymų laikymąsi ir kt. Taip pat po įvykio dėl patirtų fizinių sužalojimų nukentėjusioji turėjo nedarbingumą nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d., jai reikėjo pirkti šeimos gydytojos V. M. (VšĮ (duomenys neskelbtini)) paskirtus vaistus: (duomenys neskelbtini) (pirktas vaistas (duomenys neskelbtini) injekcijos); (duomenys neskelbtini) (pirktas vaistas (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (pirktas vaistas (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (pirktas vaistas (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (pirktas vaistas (duomenys neskelbtini)).
Teismas vertina, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo A. K. kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. K. Ž. K. naudai priteistina 380 Eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl proceso išlaidų
Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).
Nukentėjusiąją Ž. K. proceso metu atstovavo advokatė E. D., kuriai už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusioji Ž. K. sumokėjo 1 900 Eurų (1 t. b. l. 53; 2 t. b. l. 161, 176, 184). Įvertinęs tai, kad advokatė atstovavo nukentėjusiąją, teikė jai konsultacijas, rengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir protingos, nelaikytinos pernelyg didelėmis, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos Ž. K. iš kaltinamojo A. K..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais (1 t. b. l. 127), pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika padaryta 2022 m. lapkričio 2 d.) ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Išaiškinti nuteistajam A. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. K., gimusios (duomenys neskelbtini), įpareigojant kaltinamąjį A. K. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Civilinės ieškovės Ž. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti Ž. K. naudai 380 Eurų (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiajai Ž. K. iš A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 900 Eurų (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) patirtas proceso išlaidas.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.