Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-962-413/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-05-19
Bylos Nr.: e2A-962-413/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16515-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Atsakovas: A. B.
Ieškovas: Valstybinės miškų tarnybos

Kategorijos

2.5.10.2.4Žala

Civilinė byla Nr. e2A-962-413/2016;Teisminio proceso Nr.2-69-3-16515-2015-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.; 2.5.10.2.; 3.3.1.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOPS TRESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-27692-285/2015 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui A. B. dėl miško paklotės sunaikinimu ir neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. gegužės 20 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas M. R., atlikęs patikrinimą, nustatė, kad atsakovas A. B. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkijos 704 kvartalo 20 ir 21 taksaciniuose sklypuose, IV miškų grupės miške, esančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. B. ir E. S. ir žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame R. B. ir A. B., organizavo ir įvykdė miško paklotės sunaikinimą ir savavališką miško kirtimą, kurio metu žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemėje sunaikinta miško paklotė 0,0713 ha plote bei neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neplynai iškirsta 4,14 m3 medienos; atitinkamai žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemėje sunaikinta miško paklotė 0,0117 ha plote. Iš viso abiejuose žemės sklypuose sunaikinta miško paklotė 830 m² plote. Dėl aplinkai padarytos žalos atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsnio 1 dalį ir 68 straipsnio 1 dalį – atsakovui surašytas 2014 m. liepos 22 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 4 (toliau ir protokolas) ir 2014 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 AM 082000 (toliau ir Nutarimas) atsakovui paskirta 300 Lt bauda, kurią jis sumokėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. Atsakovui 2014 m. rugsėjo 8 d. pateikta pretenzija Nr. S-2K-112 dėl 9 540,92 Lt padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau gera valia žalos neatlyginus Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 2 763,24 Eur už aplinkai padarytą žalą, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 763,24 Eur žalos atlyginimo už aplinkai padarytą žalą ir 31 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Dėl preliminaraus sprendimo atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21989-285/2015 ir ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atmesti. Nurodė, kad ne jis sunaikino miško paklotę, o asmenys, iškasę vandens telkinius, jų manymu, jiems priklausančiame sklype, nors iš tiesų gretimų žemės sklypų, priklausančių J. B., E. S. ir atsakovui su sutuoktine, ribos nėra aiškios ir ginčas dėl sklypo ribų netrukus bus perduotas spręsti teismui. Pažymėjo, kad nesant nustatytoms tikslioms minėtų žemės sklypų riboms, atsakovui priklausančiame žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išpjauti medžiai, iškastas dirbtinis vandens telkinys, supilta krūva žemių, panaikinant pravažiavimą prie kito jam su sutuoktine priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl rašydamas raštus Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūrai, Valstybinei miškų tarnybai apie minėtus veiksmus siekė, jog situacija būtų išspręsta tinkamai ir neteisėtais veiksmais suformuoti padariniai būtų pašalinti. Tačiau situacijai nepasikeitus, neturėdamas galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas ėmėsi sklypo tvarkymo darbų – atstatė servitutinį privažiavimą prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), už ką jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas, kuriuo paskirta 300 Lt bauda. Neturėdamas galimybės priimtą nutarimą apskųsti, atsakovas sumokėjo paskirtą baudą. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, be to, žalos dydis apskaičiuotas neteisingai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareikštus prieštaravimus ieškovė Valstybinė miškų tarnyba su jais nesutiko. Nurodė, kad pats atsakovas pripažino, jog gretimų žemės sklypų, priklausančių J. B. bei E. S. ir atsakovui su sutuoktine, ribos nėra aiškios ir ginčas dėl sklypo ribų bus perduotas spręsti teismui. Tuo tarpu žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 2014-04-24), o žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 1994-05-16). Todėl, atsakovas, tiksliai nežinodamas jam pačiam ir sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, savo neteisėtais veiksmais, pažeisdamas LR Miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 20, 31.1 p. nuostatas, padarė 2 763,24 Eur žalą aplinkai. Tik atlikus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atsakovas galėtų teigti, kad žala aplinkai padaryta ne atsakovo, bet gretimų žemės sklypų savininkų veiksmais, iškasant dirbtinius vandens telkinius ir suverčiant žemes, kurias neturėdamas galimybės patekti į savo kitą sklypą, atsakovas tik išlygino. Žalos dydžio apskaičiavimą ieškovė grindė tapačiai argumentais nurodytais ieškinyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. galutiniu sprendimu 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminarų teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 763,24 Eur už aplinkai padarytą žalą bei 31 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8141/18646 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso E. S., ir 10505/18646 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. B.; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. B. ir atsakovui A. B.. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas M. R. kartu su Valstybinės miškų tarnybos miškotvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu M. L., 2014 m. gegužės 15 d. atlikę patikrinimą surašė LR miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 818, kuriame nustatė, kad privataus miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kruonio girininkijos 704 kvartalo 21 sklype neteisėtai neplynai iškirsta 0,0108 ha ir 0,0489 ha plotuose, bei 704 kvartalo 20 sklype 0,0116 ha plote, sunaikinti visi miško elementai (atlikti žemės stumdymo darbai); privataus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kruonio girininkijos 704 kvartalo 20 sklype 0,0032 ha plote ir 705 kvartalo 21 sklype 0,0085 ha plote, sunaikinti visi miško elementai (atlikti žemės stumdymo darbai). 2014 m. gegužės 20 d. žalos aplinkai (miškui) apskaičiavime Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas M. R. nustatė neteisėtai iškirtus medžius ir sunaikinus miško paklotę aplinkai padarytą žalą – 9 540,92 Lt, dėl ko atsakovui surašytas 2014 m. liepos 22 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 4 ir 2014 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 AM 082000 skirta 300 Lt bauda, kurią atsakovas sumokėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. 2014 m. rugsėjo 8 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl padarytos 9 540,92 Lt žalos aplinkai atlyginimo, kurios atsakovui neatlyginus ieškovė kreipėsi į teismą. Nors atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančio žemės sklypo ir J. B. bei E. S. priklausančio miško žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4920/0002:66, ribos nėra aiškios, tačiau teismas vertino, kad minėtos aplinkybės nereikšmingos nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atsakomybės už aplinkai padarytą žalą. Nors atsakovas nurodė, kad neteisėtus veiksmus atliko ne jis, bet kiti asmenys iškasę vandens telkinius, atsakovo nuomone, jam priklausančiame sklype, dėl kurių veiksmų atsakovas buvo teikęs ne vieną prašymą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūrai, Valstybinės miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyriui, teismas vertino, kad minėti į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas neatliko ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų, tuo labiau, kad atsakovas sumokėjo paskirtą administracinę baudą, ką teismas laikė sutikimu su užfiksuotu pažeidimu.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, tarp šalių kilo deliktiniai teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog buvo sunaikinti miško elementai patvirtino tiek teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas patikrinimą atlikęs pareigūnas M. R., tiek ieškovė, tiek jos iniciatyva į įvykio vietą iškviestas policijos pareigūnas. Nustatytų faktinių aplinkybių apie atliktus žemės stumdymo darbus neneigė ir atsakovas, nurodydamas, kad neturėdamas galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ėmėsi sklypo tvarkymo darbų – atstatė servitutinį privažiavimą prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimais, rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotu žalos padarymo faktu. Teismas konstatavo, kad žemės stumdymo darbai yra tiesioginis neigiamas poveikis miško būklei, kurie nepateikus jų teisėtumą patvirtinančių įrodymų, vertintini kaip neteisėti, darantys žalą aplinkai. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė įrodė žalos padarymo faktą. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai paskaičiavo žalos aplinkai dydį, kuris ieškovės skaičiavimais sudaro 2 763,24 Eur. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovė, teismas nenustatė. Nustačius, kad buvo padaryta žala aplinkai, kurios atsakovas geranoriškai neatlygino, teismas tenkino ieškinį ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 763,24 Eur žalos aplinkai atlyginimą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo teismas priteisė 31 Eur žyminio mokesčio nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-27692-285/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad faktas, jog apeliantas neginčijo administracinio akto turinio ir juo paskirtos baudos, ją sumokėjo, patvirtina, kad atsakovas sutiko su užfiksuotu pažeidimu. Apeliantas pažymi, kad niekada nesutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais pažeidimais ir jų nepripažino, ką patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškinimų skiltyje atsakovo nurodytas aiškus nesutikimas dėl paklotės sugadinimo bei medžių kirtimo. Be to, atsakovas protokolo nepasirašė. Tai, kad atsakovas sumokėjo 300 Lt baudą neįrodo jo sutikimo su protokole nurodytais administracinės teisės pažeidimais ir jų pripažinimu. Kartu apeliantas nurodo, kad neturėjo galimybės skųsti Protokolo bei jo pagrindu surašyto 2014 m. liepos 29 d. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 AM 082000, kadangi vasaros metu gyvena Pakruojyje, o minėtą nutarimą gavo praleidęs apskundimo terminą.

2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo į bylą pateikti dokumentai: (i) 2014 m. balandžio 10 d. Prašymas „dėl žemės sklypo niokojimo“ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūrai; ii) 2014 m. birželio 20 d. Prašymas „dėl neteisėtai iškasto prūdo“ Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio padalinio Kaišiadorių r. agentūrai; iii) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2014 m. balandžio 18 d. raštas „Dėl prašymo“ Nr. KS2-78; iv) Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio 2014 m. liepos 25 d. raštas „Dėl pareiškimo“ Nr. S-2K-03-13, patvirtina, kad atsakovas neatliko ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų. Apelianto nuomone, byloje pateikti valstybinių institucijų raštai tik patvirtina, kad abu vandens telkiniai yra iškasti neteisėtai, šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Todėl, apelianto nuomone, natūrali miško paklotė buvo pažeista, atliekant neteisėtus minėtų dviejų vandens telkinių kasimo darbus, dėl ko susiformavo dirbtinės žemių sankaupos, užtveriančios privažiavimą prie atsakovui priklausančio žemės sklypo. Todėl žala turėjo būti paskaičiuota ne atsakovui, o neteisėtus kasimo darbus, kas sąlygojo miško paklotės niokojimą, atlikusiems asmenims. Atsakovas neginčija, kad ėmėsi sklypo tvarkymo darbų, išlygino žemes, atstatydamas servitutinį privažiavimą prie jam su sutuoktine priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su Nutarime nurodyta aplinkybe, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė LR Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį, neva žemės stumdymo darbai yra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, kadangi atsakovas tik atkasė servitutinį kelią, skirtą važiuoti transporto priemonėms ir niekaip kitaip nekeitė miško žemės.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės stumdymo darbai yra tiesioginis neigiamas poveikis miško būklei bei žala aplinkai. Apelianto nuomone, vien žemių grąžinimas į jų buvusią vietą negali būti vertinamas kaip tiesioginis poveikis miško būklei. Nutarime ir Pretenzijoje teigiama, kad buvo sunaikinta miško paklotė. Todėl teismas privalėjo ištirti, ar ant neteisėtai supiltų žemių krūvų miško paklotė buvo susiformavusi, kad ją būtų galima pažeisti/sunaikinti, taip padarant žalą aplinkai, kadangi nagrinėjamu atveju natūrali miško paklotė jau buvo sunaikinta, neteisėtai kasant žvyrą.

4. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iškirto/išpjovė medžius. Atsakovas pažymi, kad Vyriausiasis Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio specialistas M. R., neradęs išpjautų medžių kelmų, subjektyviai konstatavo, jog nupjautų medžių kelmai neva užpilti žemėmis. Tačiau tokiu atveju žemės reljefas turėtų būti pakilęs bent jau 50 cm. Tuo tarpu taip iš tikrųjų nėra. Kelmai iš viso nebuvo rasti, o tik spėjimo būdu konstatuotas jų užpylimas žemėmis.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo nurodytas aplinkybes dėl kaimyninių žemės sklypų ribų nustatymo laikė nereikšmingomis. Apelianto nuomone, minėtos aplinkybės galėjo būti lemiamos, aiškinantis klausimą dėl neteisėto medžių iškirtimo/išpjovimo.

6. Apelianto nuomone, jo atsakomybė dėl kilusios žalos negalima, neįrodžius visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei žalos ryšio. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl teismas žemės stumdymo darbus ir kitų asmenų nupjautus medžius nepagrįstai prilygino atsakovo neteisėtiems veiksmams. Pagal LR Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalį privačius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai. Teismas turėjo įvertinti, kad kasant vandens telkinius, buvo perkastas vienintelis įmanomas servitutinis kelias, kuriuo galima susisiekti su miško sklypu, priklausančiu atsakovui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, jog visais atvejais, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad mišką kirto/pjovė būtent atsakovas. Nors atsakovas stumdė žemes, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas savo atliktais veiksmais būtų sukėlęs kokį nors neigiamą poveikį žemei, miškui, keliui, nuo kurio buvo nustumtos žemės, augmenijai arba kad būtų kaip nors pabloginęs jų funkcijas ir/ar sukėlęs pavojų žmonių sveikatai. Apelianto nuomone, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų, t. y. kad aplinkai žala kilo dėl atsakovo veiksmų. Todėl neįrodžius atsakovo veiklos įtakos įvykio kilimui (prisidėjimui prie jo), nėra pagrindo spręsti, kad tik atsakovo veiksmai lėmė kilusias pasekmes.

7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu. Todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė miškų tarnyba prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovė pažymi, kad atsakovas neteisėtais veiksmais suniokojo ne tik savo, bet ir kaimynams priklausantį sklypą. Nors atsakovas nurodo, kad vyksta ginčai dėl sklypų ribų, tačiau ieškovė teikdama, kad buvo suniokoti tiek atsakovui, tiek jo kaimynams priklausantys sklypai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, kad privati nuosavybe neliečiama. Dėl miško paklotės sunaikinimo ir neteisėto medžių iškirtimo atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybės ir jam skirta 300 Lt bauda, kurią atsakovas sumokė, taip pripažindamas padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog žemės stumdymo darbai yra tiesioginis neigiamas poveikis miško būklei. Tokie veiksmai, nepateikus jų teisėtumą patvirtinančių įrodymų, vertintini kaip neteisėti, darantys žalą aplinkai. Ieškovė pažymi, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

3. Ieškovės nuomone, nors atsakovas savo veiksmuose neįžvelgia neteisėtumo, jis pažeidė beveik visus LR miškų įstatymo 9 straipsnio punktus, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. netinkamai tvarkė savo mišką, nesaugojo jo, pažeidė miškų valdytojų teises, atlikdamas tam tikrus darbus nesivadovavo miškotvarkos projektu (jo iš vis neturėjo), atliko kirtimus neturėdamas leidimo. Taip pat pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 20, 31.1 punktų nuostatas. Todėl vien žemių grąžinimas į jų pirminę vietą/padėtį yra tiesioginis neigiamas poveikis miško būklei. Ieškovės nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir žalos atsiradimo yra visiškai įrodyti byloje pateiktais rašytiniais dokumentais; žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis kompetentingos institucijos, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, parengta žalos apskaičiavimo metodika. Kauno apylinkės teismas palikdamas galioti 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminarų sprendimą vadovavosi netik baudos sumokėjimu ir Protokolo bei Nutarimo neskundimo, administracinio teisės pažeidimo byloje, bet ir iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su apeliantui nustatyta pareiga kompensuoti gamtai padarytą žalą pinigais, pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Nurodytas teisinis reglamentavimas perkeltas iš Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės už žalą padarytą gamtai, sunaikinus miško paklotę ir iškirtus medžius. Taigi, atsakovo civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti šiuo atveju turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti jo veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 20 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas M. R. atlikęs patikrinimą nustatė, kad atsakovas A. B. 2014 m. vasario 6-8 dienomis privataus miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. B. ir E. S., esančiame (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkijoje 704 kvartalo 20 ir 21 sklypuose miško žemėje atliko žemės stumdymo darbus 0,0712 ha plote, neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, 704 kvartalo 21 sklype savavališkai iškirto 4,14 m³ medienos. Taip pat atsakovas jam ir R. B. priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino miško paklotę 0,0117 ha plote. 2014 m. gegužės 20 d. žalos aplinkai (miškui) apskaičiavime Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas M. R. nustatė neteisėtai iškirtus medžius ir sunaikinus miško paklotę aplinkai padarytą žalą – 9 540,92 Lt, dėl ko atsakovui surašytas 2014 m. liepos 22 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 4 (toliau ir Protokolas) ir 2014 m. liepos 29 d. nutarimu (toliau ir Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 AM 082000 skirta 300 Lt bauda, kurią atsakovas sumokėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. Byloje nėra duomenų, kad minėtas nutarimas būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo veiksmų neteisėtumo, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir gamtai padarytos žalos, teigdamas, kad atsakovas ėmėsi tik sklypo tvarkymo darbų, išlygino žemes, atstatydamas servitutinį privažiavimą prie jam su sutuoktine priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad tokiais veiksmais padarė žalą aplinkai.

Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 9 straipsnio 6 dalyje miško kirtimo ir kitų miško išteklių naudojimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) 20 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus bei rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos. Taigi leidimas kirsti mišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2 punkto 3 dalis), kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšys bei skaičius, numatomas iškirsti likvidacinis medienos tūris (šio aprašo 3 priedas). Tai reiškia, kad miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas.

Šioje byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo leidimą miško kirtimui. Taigi atsakovui neginčijus 2014 m. liepos 22 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 4, kuriame konstatuotas medžių kirtimas ir miško paklotės sunaikinimas, ir jo pagrindu priimto 2014 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 AM 082000, kuriuo atsakovui skirta 300 Lt bauda, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas sutiko su konstatuotu pažeidimu. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis nepasirašė ant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei tai, kad neturėjo galimybės skųsti priimto nutarimo nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Apeliantas neigia savo neteisėtus veiksmus, teikdamas, kad ne jis, o kiti asmenys išpjovė medžius, kad medžių kelmų užpylimas žemėmis konstatuotas tik spėjimo būdu, tačiau šiems savo atsikirtimas pagrįsti nepateikė jokių leistinų įrodymų (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, kad atsakovas niokojo minėtus miško žemės plotus patvirtino ne tik byloje esantys administracinio pobūdžio aktai, bet ir J. B. (gretimo sklypo savininkė) 2014 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritoriniam poskyriui duotuose paaiškinimuose, dėl ko 2014 m. kovo 24 d. pateikė policijai pareiškimą. Be to, atsakovas ir pats pripažįsta, kad vykdė žemės stumdymo darbus, neturėdamas galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės 15 d. atlikto patikrinimo metu buvo rasti sunaikinti miško elementai (atlikti žemės stumdymo darbai). Abejoti pareigūnų nustatytu pažeidimo faktu nėra objektyvaus pagrindo, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vien žemių grąžinimas į pradinę jų vietą negali būti laikomas tiesioginiu neigiamu poveikiu miško būklei.

Nustatytų aplinkybių kontekste sutikrina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė LR Miškų įstatymo 9 straipsnio nuostatas bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20, 30.1 punktų reikalavimus. Nustačius minėtus pažeidimus, yra pagrindas atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Minėta, kad nagrinėjamu atveju žalos faktas, t. y. miško medžių iškirtimas ir miško paklotės sunaikinimas yra nustatytas. Žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio paskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 2.1 punkto ir Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos priedo 1.4.2. punkto nuostatomis. Tokiu būdu apsikačiuoto žalos dydžio (2 763,24 Eur) atsakovas neginčijo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad žalos dydis yra paskaičiuotas netinkamai.

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai nustatė ir įvertino aktualias bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Tačiau teismas, remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, spręsdamas konkretų ginčą, gali suteikti didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie patikimiau patvirtina ar paneigia tam tikrų įrodinėjamų faktų egzistavimą (neegzistavimą). Tų pačių įrodymų įrodomoji reikšmė, sprendžiant skirtingo pobūdžio ginčus, gali būti nevienoda. Todėl, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, kiekvienu konkrečiu atveju dėl atskirų įrodymų įrodomosios reikšmės (svarbos) sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-563/2006), atitinkamai tai motyvuodamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai)

Vadovautis tuo, kad išdėstyta, nustačius, kad yra visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygos, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė