Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-12-22 · Civilinė byla Nr. e2-27692-285/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
e2-27692-285/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16515-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Narkevičiūtė
Ieškovas
Valstybinės miškų tarnybos
Atsakovas
A. B.
Civilinė byla Nr. e2-27692-285/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16515-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.2.4.1.; 3.1.7.7.; 3.2.6.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės miškų tarnybos įgaliotam atstovui Ramūnui Šeškui, atsakovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui A. B. dėl miško paklotės sunaikinimu ir neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. 2 763,24 Eur už aplinkai padarytą žalą; bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (Ieškinys CBP-16440 „DOC001.pdf“). Ieškinyje nurodyta, kad 2014-05-20 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Mindaugas Rubikas nustatė, kad atsakovas A. B. (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose, IV miškų grupės miške, esančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. B. ir E. S. ir žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame R. B. ir A. B., organizavo ir įvykdė miško paklotės sunaikinimą ir savavališką miško kirtimą. Žemės stumdymo darbai, sunaikinant miško paklotę atlikti 2014 m. kovo 6-24 d. J. B. ir E. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemėje sunaikinta miško paklotė 0,0713 ha plote bei neteisėtai, t. y. neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neplynai iškirsta 4,14 m3 medienos; R. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemėje sunaikinto miško paklotė 0,0117 ha plote. Iš viso abiejuose žemės sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinta miško paklotė 830 m2 plote. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovas A. B. padarė 9 540,92 Lt žalą aplinkai. Dėl šių neteisėtų veiksmų A. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 str. 1 d. ir 68 str. 1 d. 2014-07-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 AM 082000, atsakovui A. B. dėl miško paklotės sunaikinimo ir neteisėto medžių iškirtimo, buvo skirta 300,00 Lt bauda, kurią A. B. sumokėjo 2014-09-26, tuo pripažindamas padarytą administracinės teisės pažeidimą. 2014-09-08 atsakovui A. B. buvo pateikta pretenzija Nr. S-2K-112 dėl padarytos 9 540,92 Lt žalos aplinkai atlyginimo. Gera valia atsakovas padarytos žalos aplinkai neatlygino.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Valstybinės miškų tarnybos, įmonės kodas 302471705, buveinė Kauno m., Pramonės pr. 11A, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, naudai 2 763,24 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 24 ct) už aplinkai padarytą žalą, bei valstybei – 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio.

2015 m. spalio 7 d. teisme gautas atsakovo procesinis dokumentas – atsakymas į preliminarų teismo sprendimą, kuriame nurodo, kad ieškovės miškų tarnybos ieškinys neteisėtas (prieštaravimo X16758 „SMILDA15101509370[1].pdf“ 1 lapas). Atsakovo procesiniame dokumente nėra pakankamai aiškiai išreikštas nesutikimas su ieškovės atsakovui reiškiamais reikalavimais ir teismo preliminariu sprendimu, todėl 2015 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsakovui A. B. buvo nustatytas 7 (septynių) dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos procesinio dokumento – prieštaravimų trūkumams pašalinti.

Atsiliepimas

Atsakovas 2015 m. spalio 14 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 1-6 lapai), kurie laikytini prieštaravimais, dėl ieškovės ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kurie teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi priimti. Atsakovas prašo panaikinti 2015-09-11 Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21989-285/2015, ir ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atmesti. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad ne jis sunaikino miško paklotę, o asmenys, iškasę vandens telkinius jų manymu jiems priklausančiame sklype, nors iš tiesų gretimų žemės sklypų, priklausančių J. B. bei E. S. ir atsakovui su sutuoktine ribos nėra aiškios ir ginčas dėl sklypo ribų netrukus bus perduotas spręsti teismui. Nurodo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. B. ir R. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, bei J. B. ir E. S. priklausančio miško žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos nėra aiškios. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2010-11-18 raštu Nr. (3.4.5) S-5693 atsakovą informavo, jog žemės sklypo, kurio kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini), ribos galėtų būti tikslinamos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovas nurodo, kad nesant nustatytoms tikslioms žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riboms, jam priklausančiame žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išpjauti medžiai, iškastas dirbtinis vandens telkinys, supilta krūva žemių, panaikinant pravažiavimą prie kito jam su sutuoktine priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie kito atsakovui priklausančio žemės sklypo buvo iškastas dar vienas dirbtinis vandens telkinys, kurio krantas remiasi į šio sklypo ribą, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, o dalis grunto suversta į mišką. Dėl tokių neteisėtų veiksmų atsakovui su sutuoktine priklausančiame žemės sklype 2014-04-10 ir 2014-07-22 kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūrą bei 2014-06-20 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio padalinio Kaišiadorių r. agentūrą. 2014-04-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūra raštu „Dėl prašymo“ Nr. KS2-78 nurodė, jog dirbtinis vandens telkinys, esantis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iškastas neturint leidimo, nors toks leidimas buvo reikalingas. Dėl iškasto dirbtinio vandens telkinio be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos, atsakingas asmuo 2006 m. buvo nubaustas administracine bauda pagal LR AM ATPK 51(2) str. 1 d. Žala nebuvo skaičiuojama. 2014-07-25 Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris raštu „Dėl prašymo“ Nr. S-2K-03-12 nurodė, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinta miško paklotė 117 m² plote (atlikti žemės stumdymo darbai). Už šį pažeidimą 2014-07-22 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 086924. 2014-07-25 Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris raštu „Dėl pareiškimo“ Nr. S-2K-03-13 nurodė, jog žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemėje pastatytas lauko tualetas, bei galimai buvo supiltas iškastas iš kūdros dirvožemis (apie 10 m³). Nurodo, kad nors visi neteisėti darbai buvo užfiksuoti LR AM Kauno RAAD Kaišiadorių r. agentūros, tačiau nuo 2006 m. atitinkamoms institucijoms nereaguojant į atsakovo pareiškimus ir prašymus, dėl be reikalingų leidimų, ir kitos dokumentacijos iškastų dirbtiniu vandens telkinių šalia jo žemės sklypų ir juose, neturėdamas galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas ėmėsi sklypo tvarkymo darbų – atstatė servitutinį privažiavimą prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), už ką jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas. Neturėdamas galimybės priimtą nutarimą apskųsti, atsakovas sumokėjo paskirtą baudą. Atsakovas nurodo, kad nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Mano, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai.

2015 m. spalio 30 d. teisme gautas ieškovės Valstybinės miškų tarnybos atsiliepimas į atsakovo rašytinius paaiškinimus (prieštaravimus), kuriuo prašo atsakovo rašytinius paaiškinimus (prieštaravimus) dėl Kauno apylinkės teismo 2015-09-11 preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21989-285/2015 atmesti, atsakovo prašymą panaikinti 2015-09-11 Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21989-285/2015 ir ieškovės ieškinį atmesti, netenkinti (Atsiliepimas DOK-18031 „DOC001.pdf“). Atsiliepime nurodo, kad nors atsakovas neigia, kad žala aplinkai padaryta, neturint leidimo J. B. ir E. S. priklausančiame miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. B. ir atsakovui priklausančiame miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose, IV miškų grupės miške, organizavus ir įvykdžius miško paklotės sunaikinimą ir savavališką miško kirtimą, tačiau žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. B. 2014-08-19 paaiškinimu Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritoriniam poskyriui paaiškino, kad 2014-03-24 matė savaeigiu krautuvu nuo sklypo išvažiuojantį A. B., kuris tą pačią dieną suniokojo jai priklausantį sklypą. Apie niokojimo darbus informavo policiją. Tik ką suniokotą sklypą, atliktus žemės stumdymo darbus matė ir į vietą atvykęs policijos pareigūnas. Pareiškimą policijai J. B. pateikė 2014-03-24. Atsakovas A. B. pripažįsta, kad iš tiesų gretimų žemės sklypų, priklausančių J. B. bei E. S. ir atsakovui su sutuoktine, ribos nėra aiškios ir ginčas dėl sklypo ribų bus perduotas spręsti teismui. Ieškovė nurodo, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis E. S. ir J. B., suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 2014-04-24). Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis R. B. ir A. B., suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 1994-05-16). Nurodo, kad atsakovas A. B., tiksliai nežinodamas jam pačiam ir sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, savo neteisėtais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2, 3 ir 6 d., 11 str. 1 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 20, 31.1 p. nuostatas, padarė 2 763,24 Eur žalą aplinkai. Tik atlikus žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4920/0002:63, kadastrinius matavimus, atsakovas galėtų teigti, kad žala aplinkai padaryta ne atsakovo, bet gretimų žemės sklypų savininkų veiksmais, iškasant dirbtinius vandens telkinius ir suverčiant žemes, kurias neturėdamas galimybės patekti į savo kitą sklypą, atsakovas tik išlygino. Su rašytiniais paaiškinimais atsakovo pateikti dokumentai tik patvirtina, kad tikslinga atlikti jam ir sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Padaryta žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui) miško žemės sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. Dl-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2.1 punkto ir Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos priedo 1.4.2 punkto nuostatomis.

Atsiliepimas

Ieškovės Valstybinės miškų tarnybos įgaliotas atstovas Ramūnas Šeškus teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodytas aplinkybes, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas A. B. teismo posėdyje palaikė savo prieštaravimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti, preliminarų sprendimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-09-11 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8141/18646 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso E. S., ir 10505/18646 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. B. (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 5-6 lapai); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso R. B. ir A. B. (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 3-4 lapai). Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Mindaugas Rubikas kartu su Valstybinės miškų tarnybos miškotvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu Mariumi Lankininku, 2014-05-15 atliko patikrinimą, ir surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 818, kuriame nustatė, kad privataus miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklype neteisėtai neplynai iškirsta 0,0108 ha plote, taip pat 0,0108 ha ir 0,0489 ha plotuose, bei (duomenys neskelbtini) sklype 0,0116 ha plote, sunaikinti visi miško elementai (atlikti žemės stumdymo darbai); privataus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kruonio girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype 0,0032 ha plote ir (duomenys neskelbtini) sklype 0,0085 ha plote, sunaikinti visi miško elementai (atlikti žemės stumdymo darbai) (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 1-2, 7-13 lapai). 2014-05-20 žalos aplinkai (miškui) apskaičiavime Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Mindaugas Rubikas nustatė neteisėtai iškirtus medžius ir sunaikinus miško paklotę aplinkai padarytą žalą – 9 540,92 Lt (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 1-2 lapai). Dėl šių neteisėtų atsakovo A. B. veiksmų surašytas 2014-07-22 Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 4 (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 14-15 lapai) ir atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 68 str. 1 d. ir 621 str. 1 d. bei 2014-07-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 AM 082000, atsakovui A. B. dėl miško paklotės sunaikinimo ir neteisėto medžių iškirtimo buvo skirta 300,00 Lt bauda (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 16-17 lapai), kurią A. B. sumokėjo 2014-09-26 (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 18 lapas). 2014-09-08 atsakovui A. B. buvo pateikta pretenzija Nr. S-2K-112 dėl padarytos 9 540,92 Lt žalos aplinkai atlyginimo (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 20 lapas).

Atsakovas, prieštaraudamas dėl ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškiniui ir nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2015-09-11 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21989-285/2015, nurodo, kad A. B. ir R. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei J. B. ir E. S. priklausančio miško žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos nėra aiškios. Šioms aplinkybėms įrodyti atsakovas pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-10-08 raštą „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ Nr. (3.4.5) S-3503 (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 7-8 lapai), VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014-04-11 raštą „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“ Nr. (3.1.6.) KAS-870 (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 9-13 lapai), VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-11-18 raštą „Dėl žemės sklypo ribų tikslinimo“ Nr. (3.4.5) S-5693 (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 14-15 lapai). Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl kadastrinių duomenų taip pat patvirtina ieškovės pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis E. S. ir J. B., suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2014-04-24 (Atsiliepimo DOK-18031 priedo „doc002.pdf“ 1-2 lapai); žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis R. B. ir A. B., suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 1994-05-16 (Atsiliepimo DOK-18031 priedo „doc002.pdf“ 3-4 lapai). Tačiau teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nereikšmingos nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atsakomybės už aplinkai padarytą žalą, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad tikslinga atlikti kadastrinius matavimus atsakovui A. B. ir jo sutuoktinei R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat atsakovas nurodo, kad jam priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išpjauti medžiai, iškastas dirbtinis vandens telkinys, supilta krūva žemių, panaikinant pravažiavimą prie kito jam su sutuoktine priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ne jis sunaikino miško paklotę, o asmenys, iškasę vandens telkinius jų manymu jiems priklausančiame sklype; atsakovas 2014-04-10 pateikė prašymą „dėl žemės sklypo niokojimo“ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūrai (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 16 lapas), 2014-06-20 pateikė prašymą „dėl neteisėtai iškasto prūdo“ Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio padalinio Kaišiadorių r. agentūrai (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 17 lapas), 2014-07-22 paaiškinimą Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio padalinio Kaišiadorių r. agentūrai (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 18 lapas), į kuriuos gavo atsakymus – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2014-04-18 raštą „Dėl prašymo“ Nr. KS2-78 (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 19 lapas), Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyrio 2014-07-25 raštą „Dėl prašymo“ Nr. S-2K-03-12 (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 20 lapas), Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio 2014-07-25 raštas „Dėl pareiškimo“ Nr. S-2K-03-13 (kito dokumento X17198 „SMILDA15101509410[1].pdf“ 21 lapas), tačiau teismo vertinimu, minėti į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas neatliko ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų. Atsakovas nurodė, kad neturėdamas galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ėmėsi sklypo tvarkymo darbų – atstatė servitutinį privažiavimą prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Už minėtus veiksmus atsakovui buvo sutaršytas 2014-07-22 Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 4 (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 14-15 lapai) ir 2014-07-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4 AM 082000, atsakovui A. B. dėl miško paklotės sunaikinimo ir neteisėto medžių iškirtimo buvo skirta 300,00 Lt bauda (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 16-17 lapai), kurią A. B. sumokėjo 2014-09-26 (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 18 lapas). Minėto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo, kuriuo paskirta bauda, atsakovas neginčijo, baudą sumokėjo. Teismo vertinimu, šiais veiksmais atsakovas sutiko su užfiksuotu pažeidimu.

Ginčas byloje kilęs dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Tarp šalių kilo deliktiniai teisiniai santykiai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (LR Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo ją visiškai atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Žala aplinkai apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Aplinkybę, kad patikrinimo metu buvo rasti sunaikinti miško elementai (atlikti žemės stumdymo darbai), patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas patikrinimą atlikęs pareigūnas – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Mindaugas Rubikas. Ieškovė su ieškiniu pateikė J. B. 2014-08-19 paaiškinimą (ieškinio CBP-16440 priedo „doc002.pdf“ 19 lapas), kuriuose nurodyta, kad 2014-03-24 matė savaeigiu krautuvu nuo sklypo išvažiuojantį A. B., kuris tą pačią dieną suniokojo jai priklausantį sklypą. Apie niokojimo darbus informavo policiją. Tik ką suniokotą sklypą, atliktus žemės stumdymo darbus matė ir į vietą atvykęs policijos pareigūnas. Nustatytų faktinių aplinkybių apie atliktus žemės stumdymo darbus neneigė ir atsakovas, nurodydamas, kad neturėdamas galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ėmėsi sklypo tvarkymo darbų – atstatė servitutinį privažiavimą prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylai nėra reikšmingas neteisėtų veiksmų atlikimo tikslas ir motyvai. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimais, rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotu žalos padarymo faktu. Žemės stumdymo darbai yra tiesioginis neigiamas poveikis miško būklei. Tokie veiksmai, nepateikus jų teisėtumą patvirtinančių įrodymų, vertintini kaip neteisėti, darantys žalą aplinkai. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė žalos padarymo faktą.

Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d.). Ieškovė žalą aplinkai apskaičiavo, vadovaudamasi Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2.1 punkto ir Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos priedo 1.4.2 punkto nuostatomis. Tokiu būdu apskaičiuoto žalos aplinkai dydis yra 2 763,24 Eur. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovė, nenustatyta.

Kadangi buvo nustatyta padaryta žala, o atsakovas savo neteisėta veika padarytos žalos aplinkai geranoriškai neatlygino, todėl iš atsakovo priteistina 2 763,24 Eur žalos aplinkai atlyginimo (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str., 6.281 str., LR miškų įstatymo 22 str., 23 str.).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 p.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 2,20 Eur (2 b. l.), todėl valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 430 str. 6 d. 1 p., 8 d., teismas

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-21989-285/2015, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Valstybinės miškų tarnybos, įmonės kodas 302471705, buveinė Kauno m., Pramonės pr. 11A, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, naudai 2 763,24 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 24 ct) už aplinkai padarytą žalą.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Janina Narkevičiūtė