- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-303-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04515-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas M. Steponaitis Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04515-2011-1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 9 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-725-914/2013 kuria atsisakyta atnaujinti procesą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. J. prašymu (1–4 b. l.) ir patikslintu prašymu (20–23 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-68-776/2012, įtraukti jį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, pripažinti atsakovės Ž. M. ir ieškovo UAB „MAS Baltic“ 2010-03-11 sandorį dėl UAB „Kesonas“ 500 vnt. akcijų pardavimo negaliojančiu. Nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškiniu pripažino, jog ieškovas UAB „Mas Baltic“ įvykdė prievolę pagal 2010-03-11 sutartį dėl UAB „Kesonas“ akcijų pirkimo-pardavimo, t.y. sumokėjo Ž. M. už perkamas akcijas ir įpareigojo UAB „Kesonas“ teisės aktų nustatyta tvarka padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose dėl akcininko UAB „Mas Baltic“ turimų UAB „Kesonas“ akcijų nuosavybės teisės. Šiaulių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-68-776/2012, į procesą neįtraukė pareiškėjo S. J., nors priimtas teismo sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms.
2010-01-25 vienintelė akcininke Ž. M., turinti 100 proc. akcijų, nusprendė įkeisti 100 proc. UAB „Kesonas“ akcijų S. J. už asmeninę paskolą, 2010 m. vasario 25 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu S. J. Ž. M. suteikė 100 000 Lt paskolą. Šalys susitarė, kad bet kuriuo momentu, paskolos davėjui pareikalavus, Ž. M. įkeis jai nuosavybės teise priklausančias UAB „Kesonas“ visas (100 procentų) paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas. Paskolos gavėja kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu įregistruoti sutartinį įkeitimą Ž. M. visoms (100 proc.) priklausančioms nematerialiosioms paprastoms vardinėms UAB „Kesonas“ akcijoms. 2012 m. pradžioje S. J. pareikalavo grąžinti skolą, tačiau skola nebuvo grąžinta. Pradėjus reikalauti, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai, paaiškėjo, kad pareiškėjui įkeistos UAB „Kesonas“ akcijos perleistos kitam juridiniam asmeniui - ieškovui UAB „MAS Baltic“. Termino prašymui atnaujinti procesą pareiškėjas nepraleido, kadangi apie aplinkybes, kurios sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo prieš savaitę, kai buvo priimta Šiaulių apygardos 2012-10-29 nutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi (47–49 b. l.) pareiškėjo S. J. prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas S. J. sudarė paskolos sutartį, iš kurios 4.1. punkto matyti, kad sutarties šalys (pareiškėjas ir atsakovė Ž. M.) buvo susitarusios dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo, tačiau teisės į šios prievolės užtikrinimą paskolos sutarties sudarymo metu neatsirado, sandorio dėl to nebuvo, teisės į prievolės užtikrinimą jis nerealizavo. Šios teisės atsirado tik 2010-11-10, paskolos gavėjui (atsakovei) Ž. M. įkeitus UAB „Kesonas“ akcijas. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta net prieš aštuonis mėnesius, nei atsakovė sudarė sutartinio įkeitimo sandorį, o visos prašomojoje atnaujinti procesą byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis pagrįstas sprendimas, atsirado iki akcijų įkeitimo sandorio sudarymo. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teisę į prievolės užtikrinimą realizavo ženkliai vėliau, byloje nėra įrodymų bei argumentų, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė jo neįtraukęs į procesą. Teismas konstatavo, kad neįtraukdamas pareiškėjo S. J. į procesą civilinėje byloje Nr. 2-68-776/2012, nepažeidė jo materialiųjų teisių ar pareigų ir sprendime dėl jo pareigų nepasisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas S. J. atskiruoju skundu (57–59 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-29 nutartį ir atnaujinti procesą, įtraukiant pareiškėją trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Viešame registre įregistruotas akcijų įkeitimo sandoris gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, pareiškėjui ginčijant akcijų pirkimo - pardavimo sandorį, kadangi pastarasis ieškovo ir atsakovų akcijų pirkimo-pardavimo sandoris viešame registre nebuvo įregistruotas.
2. Nors teisminio ginčo metu nebuvo suėjęs terminas prievolei įvykdyti, tačiau pareiškėjas kaip kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę ir nesuėjus terminui. Aplinkybė, kad priimant teismo sprendimą asmuo neturėjo teisių į ginčo objektą, o ta teisė atsirado vėliau, savaime nepaneigia galimybės atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.
3. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu pažeidė pareiškėjo, kaip kreditoriaus, interesus, kadangi nebeliko prievolės užtikrinimo objekto - akcijų, įkeistų S. J.. Tokiu būdu buvo panaikintos įkaito turėtojo teisės į skolos užtikrinimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisų ir pareigų. Taikant šio straipsnio 7 punktą, turi būti nustatytos visos jame nurodytos sąlygos. Taigi, tam kad procesas šiuo pagrindu galėtų būti atnaujintas, nepakanka nustatyti, jog iš tikrųjų konkretus asmuo be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo. Būtina nustatyti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį.
Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-68-776/2012 pripažino, kad UAB „Mas Baltic“ įvykdė prievolę pagal 2010-03-11 sutartį dėl UAB „Kesonas“ akcijų pirkimo-pardavimo, t. y. sumokėjo Ž. M. už perkamas akcijas ir įpareigojo UAB „Kesonas“ padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose dėl akcininko UAB „Mas Baltic“ turimų UAB „Kesonas“ akcijų nuosavybės teisės.
Pareiškėjas S. J. nurodė, kad vienintelė UAB „Kesonas“ akcininkė Ž. M. 2010-01-25 nusprendė įkeisti S. J. 100 procentų UAB „Kesonas“ akcijų už suteiktą 100 000 Lt paskolą. Šių aplinkybių patvirtinimui pateikė vienintelio akcininko sprendimą-pasiūlymą Nr. 18 (6 b .l.). Iš 2010-02-25 paskolos sutarties matyti, kad S. J. suteikė Ž. M. 100 000 Lt paskolą, kurią Ž. M. įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. (sutarties 2.1 punktas). Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad bet kuriuo metu, paskolos davėjui pareikalavus, paskolos gavėjas (Ž. M.) įkeis jai nuosavybės teise priklausančias UAB „Kesonas“ visas paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių vertė 10 000 Lt (7–8 b. l.). Nors ir žinodama apie skolinius įsipareigojimus S. J., atsakovė Ž. M. 2010-03-11 pasirašė su uždarąja akcine bendrove „Mas Baltic“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo perduoti nuosavybės teises į 500 paprastųjų vardinių akcijų. Šiaulių rajono apylinkės teismui 2010-05-23 sprendimu pripažinus, jog UAB „Mas Baltic“ prievolę pagal akcijų pirkimo pardavimo sutartį įvykdė, atsakovas UAB „Kesonas“ buvo įpareigotas padaryti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose apie akcininko UAB „Mas Baltic“ nuosavybės teises. Nagrinėjant civilinę bylą Šiaulių rajono apylinkės teisme, pareiškėjas nereikalavo Ž. M. grąžinti paskolą ar įkeisti UAB „Kesonas“ akcijas jo reikalavimų užtikrinimui ir jokių pretenzijų dėl neįkeisto turto ar paskolos grąžinimo, jai nereiškė. Byloje nepateikta įrodymų, kada pareiškėjas pareikalavo Ž. M. grąžinti suteiktą paskolą. Tik praėjus beveik 10 mėnesių nuo sprendimo įkeisti akcijas, paskolos gavėja Ž. M. kreipėsi į Hipotekos skyrių, prašydama įregistruoti sutartinę hipoteką. Nors 2010-02-25 paskolos sutartyje buvo susitarta įkeisti S. J. visas (100 procentų) paprastąsias vardines akcijas, tačiau iš sutartinio įkeitimo lakšto matyti, kad buvo įkeista tik 100 vienetų UAB „Kesonas“ paprastųjų vardinių akcijų, nors Ž. M. tuo metu turėjo 500 vnt. akcijų (11–13 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad viešame registre įregistruotas akcijų įkeitimo sandoris gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, pareiškėjui ginčijant akcijų pirkimo - pardavimo sandorį, nes akcijų įkeitimo sandoris buvo įregistruotas gerokai vėliau, nei akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. LR CK 4. 213 straipsnis numato, kad kai įkeistas daiktas paliekamas įkaito davėjui ar perduodamas trečiajam asmeniui, įkeitimo teisė atsiranda nuo įkeitimo įregistravimo hipotekos registre momento, taigi pareiškėjui įkeitimo teisė atsirado 2010-11-10, t.y. po akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo (2010-03-11). Be to, LR CK 1. 75 straipsnio 2 dalis numato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, kad nebeliko prievolės užtikrinimo objekto. Kaip jau auksčiau minėta, nors ir pardavus dalį akcijų uždarajai akcinei bendrovei „Mas Baltic“, Ž. M. ir toliau valdo 500 paprastųjų vardinių akcijų (100 vnt. akcijų yra įkeistos pareiškėjui S. J.), kurias ji gali įkeisti S. J. paskolos užtikrinimui.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, jog Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-05-23 sprendimu nusprendė ar pažeidė pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo S. J. teises ar įstatymų saugomus interesus, pagrįstai prašymą atmetė.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1d. 1 p.).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atskirasis skundas pateikiamas dėl 2013-01-29 nutarties, tačiau skundo rezoliucinėje dalyje prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimo klaidą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.