Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-427-869/2020 pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovams J. K., J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų bei sandorių nuginčijimo, ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys UAB „Hipotekiniai kreditai“, UAB „Vilniaus transportas“, kooperatinė bendrovė Grigiškių kredito unija, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.2. Atskirajame skunde yra pasisakoma dėl įrodymų pateikimo, tyrimo bei vertinimo, kuris dar tik bus teismo atliekamas ateityje nagrinėjant bylą, todėl šie argumentai taip pat atmestini.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovei priklausančio turto arešto, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užtikrinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (nagrinėjamu atveju atsakovo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas (prima facie), antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ginčija iš esmės vienu argumentu, t. y. kad atsakovo priešieškinis preliminariai nepagrįstas, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl antrosios iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo (t. y. dėl grėsmės atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui) nepasisakys.

Dėl tikėtino priešieškinio pagrįstumo

19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas neįrodė jo reikalavimų prima facie pagrįstumo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei pervesti pinigai iš tikrųjų buvo paskolos sutarties vykdymas. Reikalavimas dėl 11726,91 EUR sumokėtų kreditoriui UAB „Grigiškių kredito unija“ po 2017-12-20, dengiant kreditą už butą (duomenys neskelbtini), taip pat yra visiškai nepriimtinas svarstymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei, nes nuo tos dienos ieškovė jau nebuvo šio buto bendrasavininkė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais ir juos vertina kritiškai.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tikėtino ieškinio (priešieškinio) pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (priešieškinio) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (nagrinėjamu atveju atsakovui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio (priešieškinio) preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys (priešieškinis) grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio (priešieškinio) argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau teismas neanalizuoja ir nevertina ieškinio (priešieškinio) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų iš esmės, t. y. taip, kad jau šioje stadijoje būtų kategoriškai atsakyta į klausimą, ar pateikti įrodymai yra pakankami ieškovo (nagrinėjamu atveju atsakovo) nurodytoms aplinkybėms patvirtinti ir ar pasitvirtinusių/nepasitvirtinusių aplinkybių kontekste ieškinys (priešieškinis) yra tenkintinas.

21. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje (priešieškinyje) išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo (nagrinėjamu atveju atsakovo) reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas (nagrinėjamu atveju atsakovas) pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje (priešieškinyje) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-104-516/2016).

22. Nagrinėjamoje byloje atsakovas J. K. yra pareiškęs priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti ½ dalį grąžintos paskolos (22582,02 EUR), 110072,27 EUR skolą bei 11726,91 EUR atsakovo sumokėtų KB „Grigiškių kredito unijai“ po 2017 m. gruodžio 20 d. sandorio sudarymo. Reikalavimas priteisti 110072,27 EUR skolą buvo grindžiamas tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Atsakovas nurodė, jog ieškovei buvo suteikęs 155 236,29 EUR dydžio paskolą. 45 164,04 EUR sumą ieškovė grąžino, todėl liko atsakovui skolinga 110 072,29 EUR. Prašymas priteisti ½ dalį grąžintos paskolos (22582,02 EUR) buvo motyvuojamas tuo, kad paskolos grąžinimą ieškovė pradėjo vykdyti tik 2014-11-07, t. y. jau po santuokos sudarymo, o paskola buvo suteikta ieškovei vykdyti savo verslą, todėl, atsakovo nuomone, ieškovė privalo jam kompensuoti grąžintą paskolos ½ dalį, t. y. 22 582,02 EUR. Reikalavimas priteisti 11726,91 EUR dydžio sumą, atsakovo sumokėtą KB „Grigiškių kredito unijai“ po 2017 m. gruodžio 20 d. sandorio sudarymo grindžiamas tuo, jog šalys 2016-08-19 su KB "Grigiškių kredito unija" sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią yra likusi 76 013,15 EUR skola. Tačiau ieškovė skolinio įsipareigojimo KB "Grigiškių kredito unijai" nevykdo. Gautą paskolą grąžina atsakovas, todėl, atsakovo teigimu, ieškovė privalo atsakovui grąžinti visas jo nuo 2017-12-20 sumokėtas įmokas KB "Grigiškių kredito unijai". Šiems savo reikalavimams pagrįsti atsakovas su priešieškiniu pateikė įrodymus: J. K. išgrynintų pinigų bankomatuose išrašą nuo 2013-04-01 iki 2014-06-30; paskolos mokėjimų KB "Grigiškių kredito unijai" kopijas po 2017-12-20 sandorio sudarymo, 6 950 Lt įmokėjimo kopiją, 200 000 Lt paskolos mokėjimo į ieškovės banko sąskaitą kopijas, kitus įrodymus.

23. Taigi, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovo J. K. pateikto priešieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus: priešieškinyje suformuluoti priešieškinio reikalavimai ir jų faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, kurie, atsakovo nuomone, pagrindžia priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, preliminariai įvertinęs atsakovo priešieškinį bei prie jo pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog atsakovo pareikštas priešieškinis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jo reikalavimai tikrai negalėtų būti patenkinti. Tuo tarpu ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovei pervesti pinigai iš tikrųjų buvo paskolos sutarties vykdymas, o reikalavimas dėl 11726,91 EUR sumokėtų kreditoriui KB „Grigiškių kredito unija“ po 2017-12-20, dengiant kreditą už butą (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepriimtinas svarstymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei, nes nuo tos dienos ieškovė jau nebuvo šio buto bendrasavininkė, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje proceso stadijoje nevertinami. Tenkintini ar ne atsakovo priešieškinio reikalavimai, bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus įrodymų, kuriuos pateikė bei dar galės pateikti byloje dalyvaujantys asmenys, visetą, nustačius faktines bylos aplinkybes ir pritaikius taikytinas byloje materialiosios teisės normas. Kaip buvo nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik patikrinti, ar toks procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjas, pakartotinai atlikęs priešieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pagrindo sutikti su ieškovės skundo argumentais, jog pareikštas priešieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Kitaip tariant, aukščiau paminėti atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas pagal priešieškinį tikėtinai pagrindė priešieškinio reikalavimus, o detalus aplinkybių vertinimas bus atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės, todėl tokie ieškovės teiginiai atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

24. Nagrinėjamu atveju taip pat atmestini ir deklaratyvūs bei prielaidomis grįsti atskirojo skundo teiginiai, jog priešieškinis dalyje dėl atsakovo nurodomų ieškovei iki santuokos suteiktų paskolų apskritai negalėjo būti priimtas nagrinėjimui šioje byloje, kadangi CPK 383 straipsnis imperatyviai nustato draudimą santuokos nutraukimo byloje nagrinėti bet kokius kitus šalių reikalavimus, išskyrus nurodytus CPK 385 straipsnyje, kurių esmė yra ta, kad šios kategorijos bylose gali būti nagrinėjami sutuoktinių tarpusavio reikalavimai, atsiradę santuokos metu, todėl vien šiuo pagrindu priešieškinyje nurodomas 132654,29 EUR įsiskolinimas už iki santuokos suteiktas paskolas, negali būti šios santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalyku.

25. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog teismas nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CPK 383 straipsnyje numatyta, kad bylose nagrinėjamose CPK IV dalies XIX skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka (dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos)), šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. CPK 385 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtina, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Aptariamu aspektu kasacinis teismas taip pat formuoja praktiką, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančios materialinės ir procesinės teisės normos imperatyviai nustato, kad sutuoktinių turtiniai klausimai turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti ne tik sutuoktinių, bet ir trečiųjų asmenų turtinių teisių ir interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Be to, CK 3.118 straipsnis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas; iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma; nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto; jeigu sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Taigi, tinkamam santuokos nutraukimo pasekmių taikymui ir turto padalijimui yra svarbu identifikuoti tiek bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tiek asmenine vieno ar kito sutuoktinio nuosavybe esantį turtą, tiek bendras abiejų sutuoktinių (solidarias, dalias), tiek asmenines kiekvieno iš sutuoktinių prievoles.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-427-869/2020 dėl santuokos nutraukimo pareiškus priešieškinį, kuriuo prašoma priteisti ½ dalį grąžintos paskolos (22582,02 EUR), bei 110072,27 EUR skolą už suteiktą paskolą ieškovės verslui kurti, šie atsakovo reikalavimai negali būti išnagrinėti neišsprendus bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimo (CK 3.116 straipsnis, 3.117 straipsnio 1,2 dalys), o bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas – neišsprendus ginčo dėl sutuoktinių prievolių dydžio, pobūdžio ir jų dalių bendroje prievolėje (CK 3.118 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, jog priešieškinyje nurodomas 132654,31 EUR įsiskolinimas už iki santuokos suteiktas paskolas, negali būti šios santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalyku, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

27. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, todėl dėl kitų deklaratyvių ir prielaidomis grįstų apeliantės atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.

28. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

29. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, panaikinamos (CPK 148 straipsnis). Proceso šalis, pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, bei prašyti taikyti nuostolių užtikrinimą (CPK 146 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tenkinęs atsakovo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 144381,22 EUR sumai areštavęs ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir/ar kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias ieškovei bei esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, tinkamai taikė ir aiškino procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.