- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-1658-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02078-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- BUAB „Senamiesčio mitas“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Senamiesčio mitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Senamiesčio mitas“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Senamiesčio mitas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Kirkliava“, ieškinyje nurodė, kad 2008-10-08 ieškovas pardavė atsakovei automobilį AUDI TT, tačiau apmokėjimas už jį negautas. Buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra 9600,00 Lt sumai. Atsakovė nuo 2003-09-24 ėjo įmonės vadovo pareigas, o iki 2011-01-24 buvo pagrindinė įmonės akcininkė. Prašo priteisti 9600 Lt skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. 2012-05-09 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovė prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodė, kad automobilis buvo parduotas už skolas atsakovei, t.y. buvo atliktas įskaitymas pagal 2004-09-21 paskolos sutartį 7900 Lt sumai ir 2004-08-02 paskolos sutartį 1700 Lt sumai. Prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovas nurodo, kad administratoriui nepateikta dokumentų, patvirtinančių apie įmonės perduodamus dokumentus BUAB „Senamiesčio mitas“ direktoriui G. J., nutrūkus atsakovės vadovės pareigybei, todėl preziumuojama, kad raštiško susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės dėl skolos užskaitymo nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu panaikino preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos ne pirkimo – pardavimo santykius, o paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Nustatė, kad 2004-08-02 atsakovė įmonei suteikė beprocentinę paskolą 15000 Lt sumai, o 2008-09-21 – 150 000 Lt paskolą, įrodymų, kad paskolos buvo grąžintos iki 2008-10-08, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad aplinkybes, jog automobilis buvo parduotas už įmonės skolas atsakovei kaip akcininkei, o nurodymas apmokėti buvo nurodytas tik formaliai, patvirtina tiek atsakovės pateikti, tiek paties ieškovo iš VMI gauti ir pateikti rašytiniai įrodymai. Aplinkybė, kad šalys netinkamai įformino paskolos dengimą (grąžinimą) šiuo atveju nesudarė pagrindo kitaip aiškinti ir vertinti ištirtų rašytinių įrodymų. Ieškovas neįrodė faktų, kuriais grindė savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), todėl neįrodė savo teisės pažeidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1.Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad ginčo teisiniams santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Ginčas kilo iš pirkimo - pardavimo sutarties, kurią patvirtina PVM sąskaita-faktūra STH0002377, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad sandoris vyko tarp pirkėjos R. S. ir pardavėjo UAB „Senamiesčio mitas“, taip pat nurodomos sandorio įvykdymo sąlygos - apmokėjimas per penkias dienas. Ši sąskaita - faktūra yra pasirašyta abiejų šalių, kas parodo, kad abi šalys žinojo kokiomis sąlygomis šis sandoris sudaromas. Negalima teigti, kad PVM sąskaitoje-faktūroje STH0002377 nurodyti duomenys buvo tik formalūs, nieko nereiškiantys, kadangi tokiu atveju kiltų neišsprendžiamas klausimas, kuriuos duomenis sąskaitoje reikia laikyti svarbiais ir galiojančiais, o kuriuos - nieko nereiškiančiais.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino fakto, kad atsakovei grąžintų paskolų suma, neįskaitant ginčo pirkimo - pardavimo sandorio, ir taip viršija jos paskolintų pinigų sumą. Atsakovės pateikti įrodymai nėra oficialūs dokumentai, esantys bendrovės apskaitoje ir neturėtų būti vertinami, kaip pilnaverčiai įrodomąją galią turintys dokumentai.
3. Teismas nevertino atsakovės teiginio, kad minėtas sandoris buvo atliktas įskaitymu, kritiškai. Iš pateiktų byloje įrodymų akivaizdu, kad šalys sandorio neįvykdė įskaitymu, taip pat, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas žinojo kaip atliekamas įskaitymas - tai patvirtina byloje pridėtos sąskaitos, kuriomis įtvirtinti sandoriai buvo atlikti įvykdžius įskaitymą.
Atsiliepimas
Atsakovė su apeliaciniu nesutinka, prašo jį atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas remiasi tuo, kad sąskaitoje faktūroje nurodytas 5 dienų apmokėjimo terminas, o ne numatytas atsiskaitymas užskaitos būdu ir tai ieškovo teigimu yra neva nenuginčijamas įrodymas, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, o ne paskolos grąžinimas įskaitymo būdu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tiek 2008 m. spalio mėnesio pirkėjų registre, tiek 2008 m. spalio mėnesio ilgalaikio materialaus turto amortizacijos registruose yra užfiksuotas automobilio pardavimas, o atsiskaitymo forma nurodyta - UAB „Senamiesčio mitas“ skolos akcininkui (atsakovui) padengimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad atsakovė buvo suteikusi ieškovui paskolas - 2004-08-02 ir 2008-09-21, atitinkamai 15000 Lt ir 150 000 Lt, o ieškovas teigia, kad šios paskolos atsakovei buvo grąžintos, kad byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė grąžino visas skolas atsakovei, ir grąžino didesnę sumą lėšų, negu realiai buvo paskolinusi.
Byloje buvo priimtas 2012 m. gegužės mėn. 9 d. preliminarus sprendimas, dėl kurio pareiškusi prieštaravimus atsakovė ( b.l.35-56) nurodė, jog automobilio pardavimo forma buvo įskaitymas, padarytas pagal 2004-09-21 paskolos sutartį 7900 Lt sumai ir 2004-08-02 paskolos sutartį 1700 Lt sumai, t.y. bendrai 9600 Lt sumai. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovo atstovas nurodė, jog, kaip paskirtam bendrovės administratoriui bankroto byloje, atsakovės pateikti dokumentai - 2008 m. ilgalaikių įsipareigojimų akcininkams registras, 2008 m. spalio mėn. pirkėjų registras, 2008-10-01-2008-11-01 apyvartinis balansas nebuvo perduoti, todėl jis negali tiksliai nustatyti šių dokumentų tikslingumo ir teisingumo. Ieškovo atstovas pateikė byloje duomenis apie tai, kiek paskolų ir kokiomis sumomis suteikė atsakovė ieškovui, bendra suma nurodyta 334 823,19 Lt ( b.l.87), taip pat pateikė duomenis, kokia suma buvo jau grąžinta kaip paskolos grąžinimas atsakovei ( b.l.88-89), tame tarpe įskaitant ir atliktus užskaitymus, nurodyta suma - 334 082,39 Lt. Tai yra mažesnė suma, nei buvo paskolinta, todėl ieškovas, teigdamas, kad atsakovei buvo grąžinta daugiau, nei ji buvo paskolinusi, turėjo nurodyti, kokia suma buvo viršyta grąžinta suma atsakovei, palyginus su jos suteikta paskola. Tokių įrodymų byloje nepateikta, todėl darytina išvada, kad ieškovas, 2008-10-08 pardavęs atsakovei automobilį AUDI TT už 9600 Lt, turėjo pagrindo įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ( CK 130 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ginčo teisiniams santykiams ne pirkimo-pardavimo, o paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau tai, kad tarp šalių buvo susiklostę ir paskoliniai ir pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, neginčija nei viena iš šalių, todėl taikomos šiuos sandorius reglamentuojančios teisės normos. Kadangi atsakovė nurodo, kad buvo atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas, bylos esmę sudaro tai, ar taikytinos CK šeštosios knygos antrojo skirsnio „ Įskaitymas“ normos. Kadangi pagal CK 6.131 straipsnį užtenka vienos šalies pranešimo apie įskaitymą, ir vienai iš sutarties šalių teigiant, t.y. atsakovei teigiant, jog ji pranešė apie įskaitymą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad įskaitymas nebuvo priimtas, ginčijamas ar panašiai. Tai, kad ieškovą byloje atstovauja bankroto administratorius UAB “Kirkliavas“, kuris ieškovo atstovu paskirtas teismo 2011-06-01 nutartimi ( b.l.20-23) , reiškia, kad įskaitymo laikotarpiu, t.y. 2008- 10-08 jis nebuvo ieškovo atstovu ir todėl jo paaiškinimas apie nebuvimą įskaitymo atmestinas, nes jam nebuvo žinoma, ar viena iš sandorio šalių pareiškė apie įskaitymą. Tai, kad liudytoja D. N., dirbusi vyr. finansininkės pareigose, parodė, jog buvo atliktas įskaitymas, atsakovei pardavus automobilį, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė įrodė, jog buvo apmokėjo už automobilį, toje dalyje nereikalaudama skolos grąžinimo iš ieškovo. Tai, kad atsakovei buvo grąžinama paskola tuo laikotarpiu, kai įmonė jau buvo nemoki, šiuo pagrindu reikalavimas byloje nebuvo pareikštas, todėl pagrįstai nėra teismo sprendime išvadų dėl šių aplinkybių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio mėn. 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.