- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-1414-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02078-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ir atsakovo V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. (R. M.) ieškinį atsakovui V. M. (V. M.), dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, AB TEO LT, išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo, kt.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo V. M. 1994-06-02 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 1160) dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus T. M. gyvenamąją vietą su ieškove; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui tvirta pinigų suma 33 150 Lt. Nurodė, kad santuoka iširo, nuo 2006 metų netvarko bendro ūkio, neveda santuokinio gyvenimo. Mano, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui. Nurodė, kad kreditoriniai įsiskolinimai AB „Swedbank“ bankui ir AB TEO yra atsakovo asmeninės skolos, nes paskola buvo paimta be ieškovės sutikimo atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o įsiskolinimas AB TEO susidarė už atsakovo naudojimąsi internetu ir telefonu. Prašė priteisti jai didesnę dalį nekilnojamojo turto, įregistruoto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsakovui priteisti kompensaciją už jį ir jo vardu įregistruotas transporto priemones. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog dirbdamas užsienyje siuntė pinigų sūnui išlaikyti, namui prižiūrėti bei pačiai ieškovei padėti. Nurodė, kad sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta atsižvelgiant į jo paties norą. Prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tvirta pinigų suma. Nurodė, kad, jeigu teismas nustatytų sūnaus gyvenamąją vietą su motina, sutiktų mokėti sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Su ieškovės reikalavimu dėl turto padalinimo nesutiko. Mano, kad santuokoje įsigytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalintinas lygiomis dalimis. Nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) kartu su žemės sklypu, kitais statiniais ir gręžiniu prašo priteisti jam, o ieškovei priteisti 83 330 Lt kompensaciją už nekilnojamąjį turtą ir 4 000 Lt už kilnojamąjį turtą. Paskola iš AB „Swedbank“ yra paimta santuokos metu būstui įrengti, todėl po santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai turi prisiimti skolinius įsipareigojimus šiam kreditoriui. Tretysis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prievolė pagal kredito sutartį yra atsakovo asmeninė, todėl bankas neprieštarauja, kad suteikto kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo toliau vykdytų atsakovas. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo sūnus pageidauja, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, todėl vadovaudamiesi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, neturi pagrindo prieštarauti šiam nepilnamečio vaiko norui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 1994-06-02 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1160), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę „Šavela“, o atsakovui santuokinę pavardę „Mylnikov“; nustatė nepilnamečio T. M. gyvenamąją vietą kartu su tėvu; priteisė iš ieškovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju paskiriant tėvą; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš ieškovės atsakovui 39 497,50 Lt dydžio kompensaciją už jam tenkančią turto dalį; nustatė sodo pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam asmeninės nuosavybės teise ieškovei, uzufruktą, leidžiant jame gyventi atsakovui iki T. M. pilnametystės; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise siuvimo mašinas „Bernina E82e“, „Cover PRO 1000CP“, „Siruba“ ir „Jaguar 550 D“; pripažino 2010-03-26 Vartojimo kredito sutarties Nr. 10-020417-GV pagrindu kylančias prievoles asmeninėmis atsakovo V. M. prievolėmis; priteisė iš ieškovės ir atsakovo V. M. į valstybės biudžetą po 453,50 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl santuokos nutraukimo
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2007 m. iki atsakovo išvykimo į užsienį (2010 metų gruodžio mėnesį) ir net po atsakovo išvykimo į užsienį, sutuoktiniai pervedinėjo tam tikras pinigų sumas į vienas kito asmenines sąskaitas, į sūnaus sąskaitą, abudu mokėjo už namui tiekiamas komunalines, telekomunikacijos paslaugas, mokėjo lizingo įmokas, rūpinosi namo priežiūra, kas patvirtino, jog sutuoktiniai minėtu laikotarpiu vedė bendrą ūkį, abudu rūpinosi sūnumi. Konstatavo, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nesistengė išsaugoti santuokos, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametis sūnus T. M. nuo 2012-07-10 gyvena su tėvu, išreiškė norą po santuokos nutraukimo gyventi su tėvu ir nenustatęs, kad nepilnamečio gyvenimas pas tėvą prieštarautų jo interesams, nustatė nepilnamečio T. M. gyvenamąją vietą su tėvu V. M..
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Teismas konstatavo, jog ieškovei su atsakovu vedant bendrą ūkį iki 2010 metų gruodžio mėnesio, kai atsakovas išvyko dirbti į užsienį, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prisidėjo prie jų sūnaus išlaikymo ir nuo 2008-12-01 iki 2010-12-01 išlaikymo įsiskolinimo susidaryti negalėjo, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Taip pat teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki laiko, kai sūnus pradėjo gyventi su tėvu, atsakovas nesirūpino sūnumi ir neteikė jam išlaikymo, kad sūnaus poreikiai būtų žymiai išaugę, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo minėtu laikotarpiu priteisimo atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu iš ieškovės nepilnamečio sūnaus T. M. išlaikymui priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Teismas konstatavo, kad 2010-03-26 paskolos sutartis, sudaryta su AB „Swedbank“ banku, buvo sudaryta asmeniškai atsakovo, nes atsakovo pateikti kvitai, sąskaitos – faktūros dėl statybinių medžiagų įsigijimo yra išrašyti iki paskolos paėmimo.
Dėl sutuoktinių turto padalijimo
Teismas nustatė, kad gręžinys įrengtas sutuoktiniams gyvenant kartu, todėl, nepaisant to, kieno vardu jis registruotas, gręžinį laikė bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto masę. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės - žemės sklypo ir sodo pastato su kitais statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), įgijimo, t.y. investavo į bendro turto įsigijimą 4/5 sumos bei į tai, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, jog santuokos metu bendras turtas buvo gerinamas, tačiau iš esmės jo vertė pakilo tik dėl rinkos kainų kilimo, ir ieškovei ir atsakovui priteisė atitinkamai 3/4 ir 1/4 dalis priteistino nekilnojamojo turto. Tenkino ieškovės reikalavimą dėl turto natūra jai priteisimo, atsakovui priteisiant 39832,50 Lt kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, nes nurodytomis proporcijomis nebūtų įmanomas bendras naudojimasis turtu. Atitinkamai ieškovei priteisus pagrindinius nekilnojamuosius daiktus, jai priteistinas ir gręžinys, įpareigojant atsakovui už jį išmokėti 3665 Lt kompensaciją. Transporto priemones „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui, o ieškovei - 4000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, nes ginčo dėl automobilių padalijimo nebuvo. Kilnojamieji daiktai palikti šalims pagal ieškovės pasiūlytą tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą - šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 14400 Lt įsiskolinimą už tris praėjusius metus, t.y. 400 Lt nuo 2008-12-01 iki 2011-12-01 už sūnaus T. M. išlaikymą, lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą; priteisti iš atsakovo įsiskolinimą ieškovės naudai 9800 t.y. po 1400 Lt nuo 2011-12-01 iki 2012-07-01 už sūnaus T. M. išlaikymą lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas išlaidas, kurias ieškovė sumokėjo už pažymas VĮ „Regitra“ (60 Lt), už dokumentų dublikų išdavimą notarui (142 Lt) ir VĮ „Registrų centras“ (149 Lt); priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (žyminius mokesčius); pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo atsakovui ir priteisti iš ieškovės atsakovui 17753,00 Lt dydžio kompensaciją už jam tenkančią turto dalį; priimti naujus rašytinius įrodymus, taip pat dokumentus iš Vilniaus 4 PK; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus, šalių sūnų.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas be pagrindo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nenustatė ieškovės konkrečių kaltų veiksmų dėl santuokos nutraukimo. Teismas neteisingai nurodo, kad už namui tiekiamas komunalines, telekomunikacijos paslaugas, lizingo įmokas mokėjo ir namu rūpinosi abi šalys. Atsakovas mokėjo tik savo asmenines skolas – asmeninius kreditus bankui, sąskaitas už Bitės paslaugas, dalį sąskaitų už TEO paslaugas. Atsakovas paskolas išleido savo reikmėms, darbo užmokesčio neskyrė šeimai ir buičiai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vienkartinis konfliktas su kaimyne nelaikytinas piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais įrodymu, nes buvo daug kartų, kai kaimynė rašė pareiškimus policijai dėl atsakovo elgesio. Teismas neatliko jokių tyrimų, kurie įrodytų, kad atsakovas nėra alkoholikas.
2. Teismas netinkamai taikė CK 3.200 str. ir be pagrindo atmetė ieškovės prašymą priteisti įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo ir už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-07-10. Atsakovas nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. gegužės pervesdavo ne savo uždirbtas lėšas, o pašalpos iš Darbo biržos ar grąžintų mokesčių iš VMI dalį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo pajamas Maskvoje. Atsakovas uždirbdamas už ieškovę 3-4 kartus daugiau turėjo skirti sūnaus ir namo išlaikymui ne mažiau kaip ¾ visų būtinų pajamų.
3. Teismas be jokio pagrindo padidino atsakovui tenkančią bendro turto dalį. Atsakovas pripažino, kad į namą 81 proc. ieškovė investavo savo asmeninių lėšų. Atsakovui taip pat priteisti du automobiliai, kurių vertė nustatyta neteisingai, todėl atsakovui tenka žymiai didesnė turto dalis ir jam be pagrindo priteista kompensacija už ieškovės asmeninį turtą. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kiek realiai investavo į namą asmeninių lėšų. Ieškovei nebuvo leista atsivesti savo liudytojų, kurie paneigtų atsakovo teiginius. Atsakovui priteista kompensacija turėtų būti sumažinta atimant pusę sumos, sumokėtos už komunalines paslaugas, mokesčius TEO ir paskolų dengimui. Atsakovui priklauso 9,5 proc. (15 833 Lt) kompensacija už namą, du automobiliai (12 000 Lt) ir investuotos lėšos (1 920 Lt).
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-09-21 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra - žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti kompensaciją ieškovei 83 330 Lt už nekilnojamąjį turtą ir 4000 Lt už kilnojamąjį turtą; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl uzufrukto nustatymo ir paskolos AB „Swedbank" pripažinimo asmenine ir pripažinti skolą bendra sutuoktinių skola; priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmesti reikalavimą dėl turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pripažinimo asmenine nuosavybe; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
1.Teismo nuomonė, kad ieškovei priklauso didesnė dalis nekilnojamojo turto – namo, žemės sklypo ir ūkinių pastatų prieštarauja įrodymams byloje. Privatizuotas (duomenys neskelbtini) butas buvo sukurtas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nes nuosavybės teisė atsirado turto išpirkimo metu, t.y. santuokos metu, todėl lėšos, gautos už parduodamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą taip pat pripažįstamos bendrosios jungtinės nuosavybės objektu. Butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas po namo pirkimo, todėl preziumuojama, kad namas su priklausiniais buvo pirktas už bendras sutuoktinių lėšas.
2. Teismas netinkamai taikė uzufrukto nustatymo institutą. Teismas turėjo atsižvelgti, ar ieškovė ketina gyventi name. Ieškovės valia yra parduoti namą ir įsigyti butą. Kadangi teismas uzufruktą nustatė iki vaikui sueis 18 metų (2012-12-13), po to jid praras visas teises gyventi šiame name, o ieškovei pardavus namą sūnus bei atsakovas liks be gyvenamosios vietos. Teisę į būstą turi ir pilnamečiai asmenys.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nesutinka su paskolos AB „Swedbank“ priskyrimu atsakovo asmeninėms prievolėms, nes gręžinį su ieškove įrengė už bendrus pinigus, atsakovas mokėjo už namo pagerinimą.
Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, tenkinti jos apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš Migracijos departamento prie LR VRM leidimų nuolat gyventi archyvo duomenis apie tai, kada V. M. buvo išduotas pirmas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (arba įpareigoti atsakovą tokią pažymą pateikti), pažymą iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM apie tai, nuo kada V. M. deklaravo gyvenamąją vietą LR ir bendrabutyje (duomenys neskelbtini) (arba įpareigoti atsakovą tokią pažymą pateikti), paskirti apeliantui V. M. baudą iki 20000 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad butas buvo privatizuotas vadovaujantis LR 1991.05.28 butų privatizavimo Įstatymu Nr.I-1374. Atsakovas neturėjo teisių į butą, nes iki 1989 m. lapkričio 3 d. negyveno Lietuvos Respublikoje, išvis negyveno privatizuojamame bute iki jo privatizavimo ir nebuvo nei nuomininkas, nei naudotojas, neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės ir iki šiol jos neturi, atvykdavo į Lietuvą su viza, pirmas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje atsakovui buvo išduotas Migracijos departamento tik 1996-08-27 (LNG Nr.MB000913), adresu Š(duomenys neskelbtini) atsakovas buvo registruotas tik nuo 1996-11-07. Notarė netinkamai sutvarkė dokumentus 1994 m., nes formindama buto atidalijimo sutartį tarp ieškovės ir I. S., bei pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovės ir R. V., įtraukė ir atsakovą, kaip bendrasavininkį. Teismas teisingai nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Už namą visiškai atsiskaityta 2002-03-08, t.y. po bendrabučio pardavimo. Atsakovas turi galimybę išmokėti ieškovei 87330 Lt kompensaciją, todėl darytina išvada, kad jis turi pakankamai finansinių išteklių kitai gyvenamajai patalpai įsigyti, be to turi gyvenamąjį namą Ukrainoje. Atsakovo paskola AB „Swedbanke“ yra jo asmeninė, tai matyti ir iš parašų sutartyse, tą pripažino ir bankas savo atsiliepime. Ieškovė taip pat siūlo atsakovui skirti baudą, nes į teismą galima kreiptis tik turint tam teisinį pagrindą.
2013-03-18 Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Nurodo, kad name atsakovas pagyveno trumpą laiką (nuo 2012-08-29 iki 2013-03-10). Po to, kai 2013-03-07 apeliaciniai skundai buvo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir atsakovas sužinojo, kad į teismą jam nebereiks eiti, jis 2013-03-08 išėjo iš darbo ir išvyko iš Lietuvos. Atsakovas fiktyviai įsidarbino 2012-07-09 UAB „Ekvalis“ prieš pat posėdį Vilniaus m. 4 apylinkės teisme. Atsakovas nesiruošia gyventi Lietuvoje ir be priežiūros paliko sūnų T. M., nors sūnus abiturientas ir jam reikia ruoštis egzaminams. Atsakovas už laikotarpį, kai gyveno name, paliko neapmokėtas sąskaitas už elektrą, nepapildė dujų baliono, neišvalė nuotekų. Sūnui pragyvenimui paliko tik 350 Lt. Per bylinėjimosi laikotarpį už namą gali susidaryti skola, kurios iš atsakovo nebus įmanoma išieškoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundai atmestini.
Dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindė tuo, kad atsakovas nerodo pagarbos ieškovei ir jų sūnui, rūpinasi tik savimi, jo nedomina sūnaus ir ieškovės problemos, grindė tuo, kad byloje nustatyta, jog atsakovas teikė išlaikymą sūnui, pervedinėjo pinigų sumas ieškovei, dirbdamas užsienyje, mokėjo už namui teikiamas komunalines paslaugas, mokėjo lizingo įmokas, mokėjo už statybines medžiagas. Teismo sprendime nurodyta, kad šalių sūnus patvirtino, jog išvykęs į užsienį, atsakovas toliau rūpinosi šeima ir sūnumi, padaryta išvada, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, žiauriai elgtųsi su šeimos nariais. Ieškovė pareiškime teismui nurodė, kad dėl sveikatos problemų jai dirbant namuose, atsakovas pastoviai jai trukdė dirbti, namo grįždavo girtas, kabinėdavosi, triukšmaudavo, neleisdavo jai siūti, savo netinkamu elgesiu ieškovę kompromituodavo prieš klientes, kurios ateidavo siūtis. Nurodė, kad jai yra alergija pelėsiui, o name, kuriame sutuoktiniai gyveno, yra pelėsio, todėl ieškovė siūlė namą parduoti, tačiau tam prieštaravo atsakovas, kuris nesiėmė jokių priemonių gyvenimo sąlygoms pagerinti. Ieškovės nurodytos aplinkybės pripažintinos nepakankamais įrodymais daryti išvadai, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas. Atsakovui nurodžius, jog ieškovės prašymą nutraukti santuoką sąlygojo pinigų šeimoje stoka, darytina išvada, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoka iširo dėl abiejų nesugebėjimo spręsti iškilusių šeimoje problemų. Ieškovė nurodė, kad teismas neatliko jokių tyrimų, kurie įrodytų, kad atsakovas nėra alkoholikas, tačiau ne teismo pareiga rinkti įrodymus byloje. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą įpareigoti atsakovą atlikti medicininius tyrimus dėl alkoholizmo. Kadangi ieškovė nenurodė ekspertų, galinčių atlikti tokius tyrimus ir galinčių pateikti tokias išvadas, teismas pagrįstai netenkino šio prašymo. Ieškovė nenurodė, kokius papildomus įrodymus teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti, nenurodė, kokie įrodymai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu galėjo būti pateikti pareikalauti byloje, todėl teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą pripažinti, kad jos santuoka nutrūko dėl sutuoktinio kaltės.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovei
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 33150 Lt išlaikymo įsiskolinimą, padaręs išvadą, kad atsakovas teikė reikiamą išlaikymą sūnui iki 2011-12-01, t.y. iki kol sūnus pradėjo gyventi su tėvu. Nustatyta, kad iki ieškinio padavimo, t.y. iki 2011-12-02 dienos, atsakovas, pervesdamas į sūnaus sąskaitą pinigus, teikė jam išlaikymą, tai, kad jis pervesdavo ne savo uždirbtas lėšas, o pašalpų, gautų iš Darbo biržos ir grąžintų iš VMI mokesčių dalį, įrodo išlaikymo teikimą, todėl ieškovės skundo argumentas, kad šios lėšos nėra tinkamu išlaikymo teikimu, nepagrįstas. Ieškovė, teigdama, kad atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą, privalėdamas teikti didesnį išlaikymą, nepateikė duomenų, kad atsakovas turėjo kitų pajamų, iš kurių turėjo išlaikyti ir sūnų.
Dėl santuokinio turto padalijimo
Teismo sprendime padaryta išvada, kad abiems sutuoktiniams priklauso žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), ir šio turto ¾ dalys priteistos ieškovei, o ¼ dalis atsakovui. Ieškovė, teigdama, kad buvo nustatyta per didelė nekilnojamojo turto dalis, priklausanti atsakovui, kad ji turėtų būti 9,5 procento nekilnojamojo turto vertės, turėjo nurodyti argumentus, kad namo ¾ dalių bendrosios jungtinės nuosavybės paskyrimas ieškovei, yra nepakankamas, į kokias aplinkybes teismas neatsižvelgė, nustatydamas, jos nuomone, per mažą jai paskirtinos bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Atsakovas teikia apeliacinį skundą dėl šios teismo sprendimo dalies, teigdamas, kad teismas nepagrįstai turtą natūra - žemės sklypą ir sodo namą priteisė ieškovei, kuri šio turto nepageidavo, todėl turtas turi būti priteistas jam natūra, o ieškovei priteistina 83330 Lt kompensacija už nekilnojamąjį turtą ir 4000 Lt kompensacija už kilnojamąjį turtą.
Ieškovė, teigdama, kad atsakovui turėjo būti paskirta 9,5 procento namo vertės, nurodo, kad atsakovas pripažino teismo proceso metu, jog ieškovė investavo į bendrą turtą 81 procentą lėšų. Teismas išvadą, jog atsakovui priklauso 1/4 dalis nekilnojamojo turto, motyvavo tuo, kad ieškovė investavo savo asmeninių lėšų į bendro turto įsigijimą 4/5, tačiau santuokos metu turtas buvo gerinamas, o turto vertė pakilo dėl rinkos kainų kilimo, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovui buvo be jokių motyvų kompensacija padidinta iki 25 procentų namo vertės. Teismo sprendime nurodyta, kad žemės sklypas ir sodo pastatas buvo įsigyti 2001-12-28 už 49200 Lt ir buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodyta, kokia yra šio turto vertė jo padalijimo dienai - 159330 Lt. Ieškovei nenurodžius argumentų, kodėl nepagrįstos teismo išvados, jog turto vertė pakilo dėl rinkos kainų ir jo pagerinimo santuokos metu, teismo išvada, kad buvo pagerintos abi turto dalys iš bendrų sutuoktinų lėšų - ta, kuri buvo įsigyta už ieškovės asmenines lėšas ir kita, kuri įsigyta už abiejų sutuoktinių lėšas, dėl to bendro turto dalis šiame turte padidėjo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kiek jis realiai investavo į namą savo lėšų, kiek jo atlikti darbai kainavo ir kiek padidino namo vertę. Ieškovė pripažįsta, kad namo vertės pagerinimui buvo atlikti tokie darbai, kaip sklypo aptvėrimas tvora, gręžinio, kurio vertė 7330 Lt įrengimas, bei teigia, kad ne tik atsakovo giminės, bet ir jos giminės prisidėjo prie sodybos gerinimo, t.y. teta davė 40 vnt. tujų sodinukų, atidavė metalinę armatūrą tvoros statybai, jos kaina yra didesnė už cemento ir plytų kainą. Taigi, teigdama, kad 2001-12-28 d. įsigytas žemės sklypas su namu buvo pagerintas, ir ieškovė turėjo patiekti konkrečius įrodymus apie tai, kokia dalimi namas ir sklypas buvo pagerinti, tik tokiu atveju būtų galima daryti išvadą, jog paskyrimas ieškovės asmeninė nuosavybė ¾ dalys šio turto yra nepakankama dalis, atitekusi šio turto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, ieškovei.
Atsakovas prašymas paskirti jam šį nekilnojamąjį turtą natūra atmestas pagrįstai, nes pripažinus, kad ieškovei priskirtina žymiai didesnė turto dalis – ¾ asmeninėn nuosavybėn, bei ieškovei prašant, kad teismo sprendimo dalis, kuria jai priteistas turtas natūra nebūtų panaikinta, teismas parinko tinkamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu šalių sūnus Tomas yra jau pilnametis, o atsakovui teismo sprendimu nustatyta teisė gyvento šiame name uzufrukto tiesėmis iki T. M. pilnametystės, tai, kad sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, nėra aplinkybe, kuri turėtų nulemti, kuriam iš sutuoktinių paskirtinas naudojimui namas su žemės sklypu. Teismas padarė išvadą, kad namas su sodo sklypu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovo skundo argumentai, kad namas buvo pirktas tik už bendras sutuoktinių lėšas, atmestini, nes buvo padaryta pagrįsta išvada, kad didesne dalimi už įsigyjamą turtą buvo sumokėta iš lėšų, kurias gavo šalys pardavę privatizuotą butą Šeimyniškių gatvėje, kuris buvo įsigytas didesne dalimi už ieškovės lėšas. Ieškovė nurodo, kad nesutinka asu automobilių „Honda Accord“ ir „Mercedes Benz“ verte, nustatyta teismo, tačiau nenurodo, jog būtų nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovė nepateikė įrodymų pirmosios instancijos teismui, jog šių automobilių vertė buvo kitokia, nei nurodyta jų įsigijimo sutartyse. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir prie apeliacinio skundo, todėl jos teigimas, kad turėjo būti šios transporto priemonės įvertintos didesnėmis kainomis, atmestinas.
Ieškovės prašymas apklausti byloje naujus liudytojus bei pakartotinai apklausti sūnų T. M., atmestinas dėl to, kad nenustatyta, jog prašymą apklausti nurodytus kaip naujus liudytojus ieškovė teikė pirmosios instancijos teismui ir teismas būtų nepagrįstai netenkinęs šio prašymo. Aplinkybės, kurias nurodo ieškovė ir kurias galės patvirtinti pakartotinai apklausiamas jos sūnus, nėra reikšmingos byloje, todėl prašymas atmestinas.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Atsakovas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pagal vartojimo kredito sutartį , sudarytą atsakovo 2010-03-26 , prievolės tenka atsakovui. Teismas sutinka su teismo sprendimo argumentais, kuriais buvo padaryta išvada, jog atsakovas neįrodė, kad ši paskola buvo panaudota šeimos interesams tenkinti, todėl ir šią skundo dalį vertina kaip nepagrįstą.
Ieškovės prašymas priteisti jai atsakovo išlaidas, turėtas dokumentų dublikatų gavimui, atmestinas, nes jis nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.