- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-81-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02078-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. Š., R. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. (R. Š.) ieškinį atsakovui V. M. (V. M.), dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, AB TEO LT, išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo, ieškovės pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Trečiuoju asmeniu įtraukta Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl 39 497,50 Lt kompensacijos V. M. priteisimo 24 mėnesiams, teismo išlaidų Valstybinės mokesčių inspekcijos 12 mėnesių, sustabdyti vykdymą pagal 2013-05-30 išduotą vykdomąjį raštą dėl kompensacijos išieškojimo, neišduoti vykdomojo rašto dėl vaiko išlaikymo, nes priteistą išlasymą jau sumokėjo (b.l. 30-31, 4 t.). Ieškovė R. Š. nurodė, kad ji neturi galimybės išmokėti priteistų sumų kol nebus parduotas jai priteistas nekilnojamasis turtas, byloje yra duomenys apie jos turtinę padėtį. Santaupų ieškovė nurodė neturinti, visas pajamas išleidžia sūnaus T. išlaikymui. Nors teismas sūnaus gyvenamą vietą nustatė su atsakovu, sūnus gyvena su ja. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos liga (alergija) yra paūmėjusi ir ji negali dirbti pilna jėga ir užsidirbti pragyvenimui. Ieškovė negali numatyti kada bus parduotas namas, kadangi tai priklausys nuo to – kada atsakovas išsikraustys (paims savo daiktus) ir kaip greitai atsiras pirkėjas, o tai gali užtrukti. Ieškovė nurodė, kad ji yra suinteresuota kuo greičiau parduoti namą ir nusipirkti butą, kur gyvens kartu su sūnumi. Ieškovė nurodė, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas atsakovo teisių nepažeis, kadangi jis yra išvykęs dirbti į Maskvą, kur jo pajamos yra virš 7.000 Lt, be to jis turi nemažai santaupų (apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jis turi galimybę išmokėti 87.000 Lt kompensaciją). Ieškovė nurodė, kad paskolos banke negavo, pakartotinai kreipėsi į Darbo biržą, kad susirastų geriau apmokamą darbą, jai buvo pasiūlyta baigti verslininkų kursus ir mėginti kurti savo verslą. Atsiliepimu į ieškovės prašymus atsakovas V. M. nurodė, kad ieškovės prašymai apie galimai jo turimą turtą Rusijos Federacijoje ar Ukrainoje teisiškai nepagrįsti. Skyrybų byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tokio turto egzistavimą. Pažymos apie nekilnojamąjį turtą Rusijos Federacijoje galėtų būti pateiktos, bet tai užvilkintų nagrinėjimą. Atsakovas nurodė, jog turto Ukrainoje jis neturi, name, kurį nurodė ieškovė, gyvena jo mama ir sesuo su vyru. Gauti duomenis, patvirtinančius, kad nekilnojamojo turto Ukrainoje jo vardu nėra, užtruktų 3-4 mėnesius. Nepagrįstas ieškovės argumentas apie tai, kad apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog jis realiai turi 87.000 Lt, Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais nurodė, kad neprieštarauja ieškovės prašymui atidėti sprendimo vykdymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų 12 mėnesių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-26 nutartimi R. Š. prašymą patenkino iš dalies. Atidėjo R. Š. 12 mėnesių Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-277-816/2012 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalies dėl 453,50 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš R. M. (Š.) į valstybės biudžetą vykdymą. Likusioje dalyje prašymo netenkino. Vykdomojo rašto dėl priteistos kompensacijos išieškojimo išdavimo V. M. klausimą nutarė spręsti šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus. Ištyręs byloje esančius įrodymus ir naujai pateiktus įrodymus bei argumentus, teismas nenustatė išimtinių aplinkybių teismo sprendimo dėl ieškovės kompensacijos mokėjimo atsakovui vykdymo atidėjimui 24 mėnesiams pagrįsti. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra žymiai blogesnė už atsakovo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti esant tikrai svarbių priežasčių, kurios leistų nesivadovauti šalių lygiateisiškumo principu. Ieškovė nurodė, kad ji negali gauti paskolos kompensacijai išmokėti, pateikė DNB pranešimą apie tai, kad ji 2013-05-30 kreipėsi dėl 40.000 Lt vartojimo kredito suteikimo, tačiau bankas nusprendė nesuteikti vartojimo kredito (b. l. 32, IV t.), ieškovė nurodė, kad kreditą atsisakė suteikti ir kiti bankai. Ieškovė nesiūlė kredito įstaigoms turimo nekilnojamojo turto įkeitimo ar kitų paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. Ieškovės teiginys, jog atsakovui išdavus vykdomąjį raštą namas bus areštuotas ir kris jo vertė, pagrįstas tik iš dalies. Jei teismo sprendimas būtų vykdomas priverstine tvarka, ieškovė galėtų pasinaudoti skolininko teise pasiūlyti pirkėją už jai priimtiną kainą (CPK 704 str.). Kompensacija atsakovui neišmokama jau nuo 2012 metų balandžio mėnesio, skolos mokėjimas pagal skolininkės nurodytą būdą užsitęstų apie trejus metus. Ieškovė prieštaringai nurodo, jog namą ji pardavinėja, čia pat nurodo, jog kol kas namo neparduoda, nes tiria situaciją rinkoje, nežino, kada parduos. Toks neapibrėžtumas negali tęstis neribotą laiką, nes iš esmės būtų paneigtas pats teismo sprendimas. Remdamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog ieškovės prašymas 24 mėnesiams atidėti 39.497,50 Lt dydžio kompensacijos išmokėjimą neadekvatus ir neproporcingas, o jį patenkinus būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo (atsakovo) interesai. Ieškovės prašymą dėl teismo priteistų 453,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei vykdymo atidėjimo 12 mėnesių teismas tenkino, nes išieškotojas sutiko su šiuo prašymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-26 nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas atidėti priteistos kompensacijos V. M. mokėjimą 24 mėn; priimti naują nutartį ir patenkinti patikslintą 2013-06-12 prašymą, bei atidėti priteistos kompensacijos V. M. mokėjimą 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams nuo nutarties paskelbimo; informuoti prokurorą apie dokumentų suklastojimo faktą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovui iki 20000 Lt baudą, iki 50 procentų šios baudos paskirti ieškovės naudai; kaltiems asmenims prašau paskirti iki 1000 Lt baudą už įrodymų nepateikimą.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovės teiginys, jog atsakovui išdavus vykdomąjį raštą namas bus areštuotas ir kris jo vertė, pagrįstas tik iš dalies. Namo areštas ir varžytynių paskelbimas iškart dvigubai mažina turto vertę. Tai, kad bus pradėtas priverstinis vykdymas pagal vykdomąjį raštą, dar negarantuoja, kad skola bus išieškota greičiau, negu apeliantė pati ras pirkėją namui. Be to, name gyvens iš Maskvos grįžęs sūnus.
2. Visus įrodymus pateikti privalėjo tik apeliantė, net įrodymus apie atsakovo, su kuriuo santuoka nutraukta, pajamas ir turtą užsienyje. Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė.
3. Teismas nutartyje neteisingai konstatavo, kad kompensacija atsakovui neišmokama jau nuo 2012 metų balandžio mėnesio, nes apygardos teismo nutartis paskelbta tik 2013-04-08 d., jau 2013-04-10 apeliantė kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
4. Teismas nutartyje darė priešingas išvadas dėl ieškovės turtinės padėties ir konstatavo, kad atsakovo pajamos yra gerokai didesnės, nei ieškovės ir ieškovės turtinė padėtis nėra žymiai blogesnė už atsakovo turtinę padėtį.
5. Teismas be jokio pagrindo atmetė prašymus dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesiėmė jokių priemonių informuoti prokurorą apie įrodymų klastojimą.
6. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji galėjo gauti paskolą, jei bankui įkeistų namą. Bankas pirmiausiai atsižvelgia į gaunamas pajamas ir galimybę tą paskolą grąžinti, o ieškovės pajamos yra socialinė pašalpa 350 Lt.
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
2013-11-08 gautas ieškovės prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo. Ieškovė nurodo, kad negalėjo pateikti prašomų prijungti dokumentų, nes jie buvo gauti po atskirojo skundo pateikimo.
2014-03-10 gautas dar vienas ieškovės prašymas dėl įrodymų prijungimo, kuriame ieškovė nurodė, kad iki šiol yra socialiai remtinas asmuo, bedarbė, paskolos bankas nesuteikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tokiu būdu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką yra teismo teisė, o ne pareiga, ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę nustatymą. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Vertindamas CPK 284 straipsnio taikymą teismas turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK18 str.). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti.
Apeliantė atskirajame skunde kaip esminį teismo nutarties neteisėtumo pagrindą nurodo tai, kad teismas netinkamai įvertino jos finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra faktinio pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Kaip minėta aukščiau, sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Tam, kad teismui būtų galima spręsti dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimą, skolininkas turi pateikti duomenis apie šio klausimo sprendimo momentu susiklosčiusią jo turtinę padėtį, kad teismas galėtų ją realiai įvertinti. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė, kad ji neturi pajamų teismo sprendimo įvykdymui, nes nedirba, ji įregistruota darbo biržoje nuo 2013-05-28 (b.l. 32, 4 t.; 50, 5 t.). Ieškovė pateikė pažymą, kad užsirašė į konsultaciją 2013 m. birželio 26 dienai, kad galėtų kurti savo verslą. Ieškovės pateikta pažyma patvirtina, kad į konsultaciją ji užsirašė (b.l. 33, 4 t.), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ėmėsi organizuoti verslą. Ieškovės pateiktas išrašas iš jos medicininių dokumentų patvirtina, jog ieškovė turi sveikatos sutrikimų (b.l. 4, 4 t.), tačiau ieškovė darbinga, ribotas darbingumas jai nėra nustatytas. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose naujuose įrodymuose apeliantė nurodo, kad Darbo birža negali pasiūlyti jai tinkamo darbo, nes siūlomiems darbams gydytojas neduoda leidimo. Tačiau apeliantės pridėtas išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad apeliantė negali dirbti tam tikrų darbų. Rekomendacijų gydymui ir darbui pateiktame išraše gydytojas nėra pateikęs.
Tačiau tai, jog apeliantė nesusiranda darbo, negali paneigti ir pažeisti išieškotojo pagrindinio intereso, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista kompensacija būtų grąžinta (išieškoma). Jeigu apeliantė neturi galimybės kompensacijos grąžinti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tokiu atveju skola per tam tikrą laiką yra išieškoma antstolio teisės aktų nustatyta tvarka iš apeliantės turimų pajamų ir kito turto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sprendimo priteisti atsakovui iš ieškovės (apeliantės) 39 497,50 Lt sumą įvykdymo atidėjimas 24 mėnesių laikotarpiui yra akivaizdžiai neprotingas, be to, tokiu atveju būtų iš esmės paneigtas minėtas teismo sprendimas ir pažeisti atsakovo, kurio naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl turto natūra jai priteisimo, atsakovui priteisiant 39 832,50 Lt kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, todėl apeliantė žinojo, kad jai reiks sumokėti kompensaciją. Apeliantė naudojasi jai priteistu turtu, kai tuo tarpu atsakovas jokios naudos, kurią galėtų būti sukūręs panaudodamas jam priteistos kompensacijos lėšas, nepatiria.
Ieškovė prašymą atidėti kompensacijos mokėjimą atsakovui taip pat siejo su namo pardavimu, nurodė, kad jai trukdoma parduoti namą, nes atsakovas nuolat grįžta į Lietuvą ir susidomėjusiems pirkėjams skleidžia melagingą informaciją, kad namas areštuotas. Šalių asmeniniai konfliktai sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą šiuo atveju nėra reikšmingi. Apeliantė pateikė internetinio puslapio ataskaitą, kad yra paskelbusi skelbimą dėl namo pardavimo. Duomenų dėl surasto pirkėjo turimam nekilnojamam turtui parduoti, siekiant atsiskaityti su atsakovu, į bylą nepateikta, todėl apeliantės argumentai dėl ypač sunkios finansinės padėties kelia abejonių. Be to, nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo ir šios nutarties priėmimo praėjo beveik metai, t.y. pasibaigė pusė termino, kuriam apeliantė prašė atidėti teismo sprendimo įvykdymą, o apeliantė, kaip minėta, įrodymų apie galimus namo pirkėjus nėra pateikusi, todėl teismo sprendimo atidėjimas dar ilgesniam laikotarpiui, per kurį nėra aišku, ar apeliantė tikrai parduos nekilnojamąjį turtą, neproporcingai pažeistų atsakovo teisėtus lūkesčius, nebūtų užtikrintas tinkamas spendimo įvykdymas, o pats teismo sprendimas būtų iš esmės paneigtas. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad per metus namo pirkėjas atsiras ir ieškovė turės galimybę įvykdyti sprendimą. Tai, kad nėra duomenų, jog pasibaigus atidėjimo terminui ieškovė turės galimybę įvykdyti sprendimą, yra pagrindu atmesti jos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Ieškovė teigia, kad viena remia pilnametį sūnų, tačiau įrodymų ar duomenų, kad bylos šalių pilnametis sūnus yra reikalingas tėvų paramos nepateikta, taip pat nėra įrodymų, kad pilnametis sūnus pats negali užtikrinti savo būtinų poreikių patenkinimo.
Vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent skolininko finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nustačius, kad skolininko dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė skolininko padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nepaisant to, kokia yra išieškotojo turtinė padėtis. Kadangi teismas nustatė, jog apeliantė neįrodė, kad ateityje tikrai realizuos jai teismo sprendimu priteistą nekilnojamąjį turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės sudaro pagrindą netenkinti apeliantės prašymo.
Atskiruoju skundu apeliantė taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovui iki 20000 Lt baudą, iki 50 procentų šios baudos paskirti ieškovės naudai, kaltiems asmenims paskirti iki 1000 Lt baudą už įrodymų nepateikimą.
Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas piktnaudžiavo savo proceso teisėmis. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl įrodymų pateikimo byloje, teismas šiuos paaiškinimus priėmė, todėl tai nevertinama kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Nenustačius atsakovo ir kitų asmenų nesąžiningumo, skirti baudos nėra pagrindo.
Apeliantas prašo pranešti prokurorui apie galimai padarytą atsakovo nusikalstamą veiką, dokumentų klastojimą (BK 300 str.). Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti apie nusikalstamą veiką vien dėl to, kad taip teigia apeliantė, be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, pažymos (b.l. 91-92, 4 t.) nevertino. Todėl šis apeliantės prašymas laikytinas nepagrįstu.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.