Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

nuteistajam D. K. (D. K.) ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei bei nuteistojo atstovei pagal įstatymą J. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Tatjanos Samulevičienės, nuteistojo L. B. ir nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 2 d. 1.05 val., iki 2019 m. spalio 3 d. 16.25 val., dvi paros, laikant, kad L. B. yra atlikęs dvi dienas laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie 2021 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos ir paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. spalio 30 d., 1 (vieneri) metai 29 (dvidešimt devynios) dienos, laikant, kad M. B. yra atlikęs 1 (vienerius) metus 29 (dvidešimt devynias) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie 2020 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos ir paskirtos 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., laikant, kad A. M. yra atlikęs 6 (šešis) mėnesius ir 25 (dvidešimt penkias) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. spalio 30 d., laikant, kad N. M. yra atlikęs bausmę.

D. K. (D. K.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, D. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant D. K. intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas, pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš kaltinamųjų L. B., M. B., A. M., N. M., D. K. solidariai 600,00 (šešis šimtus) eurų nukentėjusiajam R. V. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bei subendrinti visais nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskiriant kuo mažesnę galutinę subendrintą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Tatjanos Samulevičienės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, o nuteistojo L. B. ir nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo ir tikslumo.

8. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorė Tatjana Samulevičienė, nuteistasis L. B. bei nuteistojo A. M. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė neginčija baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo ir jų pagrindu padarytų išvadų dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Prokurorės vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiems nuteistiesiems netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtų bausmių nesumažino vienu trečdaliu. Pažymint, kad nuteistasis L. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti jam paskirtą bausmę bei subendrinti ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes skiriant kuo mažesnę galutinę subendrintą bausmę. Tuo tarpu nuteistojo A. M. gynėja advokatė apeliaciniame skunde prašo nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas A. M. skirti 8 mėnesius laisvės atėmimo, taip pat kitoje byloje išbūtą suėmimo laiką įskaityti į bausmės atlikimo laiką šioje baudžiamojoje byloje. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir paskirtų bausmių.

9. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-677/2015, 2K-238-699/2017 ir kt.).

10. BPK 273 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio BPK 291 straipsnio reikalavimus, gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

11. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo tiriama ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme kaltinant penkis asmenis – L. B., M. B., A. M., N. M. ir D. K. apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymu. Iš byloje esančio 2020 m. spalio 13 d teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamajame posėdyje po kaltinamojo akto paskelbimo visi nuteistieji kaltais padarę nusikalstamą veiką prisipažino bei davė parodymus apie jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (8 t., b. l. 64-69). 2021 m. gegužės 18 d. teisiamajame posėdyje teismas klausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės nagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir visiems proceso dalyviams sutikus, teisme buvo pagarsinta bylos medžiaga bei išklausytos baigiamosios kalbos (9 t., b. l. 45-53). Taigi, iš bylos duomenų akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas po kaltinamųjų apklausos pagal numatytą proceso teisme tvarką buvo nutrauktas, kadangi nei nukentėjusysis, nei liudytojai teisme apklausti nebuvo, todėl sutinkama su apeliacinių skundų argumentais, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Pažymint, kad šias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nepaisant kai kurių neesminių įvykio aplinkybių teismas laiko, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas atliktas nepažeidžiant BPK 273 straipsnio nuostatų. Iš to seka, kad padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, neapklausus liudytojų ir nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismui buvo aiškios. Tačiau apylinkės teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems nurodė, jog šiuo atveju prokuroro prašymas taikyti BK 64¹ straipsnį ir skiriamas bausmes nuteistiesiems sumažinti vienu trečdaliu negali būti tenkinamas, kadangi nenustatytos šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y. asmens prisipažinimas kaltu. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus dalyje „Bausmės skyrimas“ sprendžia, kad apylinkės teismas tokią išvadą padarė kaltinamųjų prisipažinimus kaltais susiedamas su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta lengvinančia aplinkybe, kurioje be kaltininko prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką reikalingas ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su šia apylinkės teismo padaryta išvada pažymi, kad pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Ir nors visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-122-699/2018). Atkreipiant dėmesį, kad skirtingai nei BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės atveju, BPK 273 straipsnis nenumato reikalavimo, kad kaltinamojo prisipažinimas būtų paremtas nuoširdžiu gailėjimusi, - sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas (nustačius kitas sąlygas, aptartas aukščiau) remiantis vien kaltinamojo prisipažinimo faktu. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta neturi pagrindo nepritarti apeliantų argumentams, jog nagrinėjamu atveju buvo BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų visuma, kurioms esant turėjo būti taikytos šio straipsnio nuostatos ir visiems nuteistiesiems paskirtos bausmės turėjo būti sumažintos vienu trečdaliu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistiesiems paskirtų netinkamų bausmių, visiems nuteistiesiems taikydama BK 64¹ straipsnio nuostatas.

12. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistiesiems nagrinėjamu atveju taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos kartu peržiūri ir pirmosios instancijos teismo atliktą bausmių bendrinimą nuteistųjų M. B. ir A. M. atžvilgiu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis nuteistajam M. B. prie 2021 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėto dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t .y. 1 (vienerius) metus ir skyrė galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam M. B. nagrinėjamu atveju apylinkės teismo paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu, atitinkamai mažina ir skundžiamu nuosprendžiu pridedamos bausmės dalį. Teisėjų kolegija įvertinus tai, kad ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė yra didesnė už nagrinėjamu atveju paskirtą bausmę, nuteistajam M. B. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie 2021 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės prideda dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skiria nuteistajam M. B. galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistajam A. M. aplinkės teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie 2020 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos paskirtos 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėto dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrinta bausmę paskyrė 4 (keturis) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam A. M. nagrinėjamu atveju apylinkės teismo paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat mažinama vienu trečdaliu, atitinkamai mažina ir skundžiamu nuosprendžiu pridedamos bausmės dalį. Teisėjų kolegija įvertinus tai, kad ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė yra didesnė už nagrinėjamu atveju paskirtą bausmę, nuteistajam A. M. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie 2020 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos paskirtos 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės prideda dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skiria nuteistajam A. M. galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Dėl L. B. ir A. M. paskirtų bausmių

13. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems parinkta bausmės rūšis, tačiau prašoma sumažinti jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

14. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Kartu atkreipiant dėmesį, kad asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bet ir specialaus BK XI skyriaus normomis, numatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 80-94 straipsniai).

15. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl nuteistiesiems L. B. ir A. M. paskirtų bausmių matyti, kad apylinkės teismas įvertino jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, atsižvelgdamas į tai, jog buvo padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas, veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Įvertino jų asmenybes pažymėdamas, kad abu nuteistieji charakterizuojami neigiamai ir nors veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, tačiau praeityje ne kartą teisti, taip pat bausti administracine tvarka, o tai tik įrodo, jog priešingas teisei elgesys nuteistiesiems yra dėsninga jų gyvenimo būdo išraiška, kuriai teigiamos įtakos nedaro ir juos supanti aplinka bei auklėjamojo poveikio priemonių ir švelnesnių bausmių skyrimas. Pažymint, kad teismas pagrįstai nepripažino ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pažymėdamas, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas nuoširdus jų gailėjimasis. Sunkinančia aplinkybe pripažindamas tai, jog nusikalstamą veiką nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas L. B. ir A. M. skyrė griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas mažesnį nei vidurkis, atsižvelgiant į bausmių skyrimo taisykles taikomas nepilnamečiams. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, taip pat atsižvelgė į BK 80-81 straipsniuose bei BK 90-91 straipsniuose numatytus bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams ir parinkdamas bausmę tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek jų asmenybes. Pažymint, kad apylinkės teismas bausmės skyrimą nuteistiesiems L. B. ir A. M. savo sprendime motyvavo, tinkamai įvertindamas nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, konstatuodamas, kad paskyrus švelnesnes bausmes nebus pakeisti nuteistųjų nusikalstami polinkiai bei pasiekti bausmės tikslai, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas, atkreipdamas dėmesį, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

16. Ir nors nuteistasis L. B. skunde teigia, kad jis visiškai prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei prašo atsižvelgus į jo jauną amžių leisti jam greičiau stoti į doros kelią bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo gailėjimasis nebuvo nuoširdus, kad tai būtų galima laikyti lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nors nuteistasis teisme parodė, kad jis labai gailisi, viską suprato ir ateityje darys viską gerai bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau pritartina, jog taip L. B. norėjo palankesnio pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi jo duoti parodymai viso proceso metu buvo nukreipti į savo atliktą nusikalstamos veikos menkinimą bei siekį padėti nusikalstamos veikos bendrininkams, nurodant, kad jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau kas tiksliai juos atliko nematė. Kartu pabrėžiant, kad nuoširdumo nagrinėjamu atveju nerodo ir tai, kad gailėjimasis dėl savo nusikalstamo elgesio buvo pasakyta teismo posėdyje, kuriame nukentėjusysis nedalyvavo, tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog nuteistasis po veikos padarymo susisiekė su nukentėjusiuoju ir bandė jo tiesiogiai atsiprašyti ar kitaip sušvelninti nusikalstama veika padarytus žalingus padarinius. Tuo tarpu nuteistojo L. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tokios, kaip jaunas amžius, noras pasitaisyti ir kuo greičiau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį, kadangi nuteistasis teisiamas ne pirmąjį kartą ir akivaizdu, jog anksčiau jam suteikta teismo galimybe dorai gyventi jis nepasinaudojo. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus duomenis bei tai, kad nuteistajam L. B. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dar labiau švelninti L. B. teisinę padėtį nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismo jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei.

16. Nuteistasis L. B. skunde išreiškė prašymą subendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam kuo mažesnę galutinę subendrintą bausmę. Prokurorė apygardos teisme baigiamųjų kalbų metu neprieštaravo tokiam apelianto prašymui. BPK 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje. Todėl, tenkinus L. B. prašymą ir subendrinus jam skundžiamu nuosprendžiu bei 2021 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ankstesniais nuosprendžiais subendrintas bausmes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pasunkintų nuteistojo padėtį, kas, esant tik L. B. apeliaciniam skundui, yra negalima, kadangi tai suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant užtikrinti tinkamą apelianto teisių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, įgyvendinimą, L. B. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui nuosprendžių vykdymo stadijoje BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

17. Nuteistojo A. M. gynėja advokatė savo ginamojo teisinės padėties švelninimą apeliaciniame skunde sieja ne tik su BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymu, tačiau ir su tuo, kad nuteistasis augo globos namuose, kuriuose dažnai buvo nesuprastas ir tai, pasak apeliantės, turėjo įtakos A. M. netinkamam elgesiui. Kartu pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo kodėl skyrė nuteistajam A. M. didesnę laisvės atėmimo bausmę nei siūlė prokuroras.

18. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo autorės teiginiais, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo A. M. netinkamas elgesys susiformavo anksčiau nei nuteistasis pradėjo gyventi globos namuose. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dar 2010 m. A. M. buvo įtrauktas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitą dėl delinkventinio elgesio. Jis buvo žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas nuolat ir sistemingai darantis teisės pažeidimus bei nusikaltimus, nors tuo metu A. M. dar gyveno su močiute, todėl teigti, kad nuteistojo A. M. elgesys akivaizdžiai pablogėjo jam pradėjus gyventi globos namuose nėra pagrindo. Bausmę skiria teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu, įvertinęs aplinkybių visumą (BK 41, 54 straipsniai). Kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras turi teisę siūlyti paskirti vienokią ar kitokią bausmės rūšį ir jos trukmę. Tačiau teismo šie siūlymai niekaip nesaisto, jis yra laisvas teisingos, proporcingos bausmės parinkime. Tai, kad prokuroras siūlė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, neįpareigojo bei neribojo pirmosios instancijos teismo paskirti nuteistajam teisingą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. M. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę savo sprendimą motyvavo, plačiai aptardamas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei įvertindamas visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi skundo argumentus bei nenustačiusi baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, sprendžia, jog nuteistajam A. M. paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu dar labiau švelninti nuteistojo teisinės padėties nėra pagrindo. Kadangi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam A. M. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų

19. Nuteistojo A. M. gynėja advokatė skunde taip pat teigia, kad vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, nuteistojo A. M. suėmime išbūtas laikas, nepriklausomai nuo to, kad jis buvo taikytas priimant išteisinamąjį nuosprendį kitoje baudžiamojoje byloje, galėtų būti įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kaip atitinkantis nuteistojo interesus, tačiau teisėjų kolegija netenkindama šio prašymo pažymi, kad nors BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tačiau pagal teismų praktiką ši teisės norma taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis. Tuo tarpu kardomasis kalinimas (suėmimas), kuris buvo taikytas kitoje baudžiamojoje byloje, negali būti įskaitomas, nes šis klausimas gali būti sprendžiamas tik toje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo taikytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-102/2011).

Dėl proceso išlaidų

20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

21. Byloje yra gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistiesiems N. M., A. M. ir L. B.. Iš pateiktų pažymų matyti, kad už nuteistajam N. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 211,25 Eur išlaidų (9 t., b. l. 152-155), už nuteistajam A. M. 111,06 Eur išlaidų (9 t., b. l. 158-162), o už nuteistajam L. B. 122,94 Eur išlaidų (9 t., b. l. 165-166). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad apeliacinis procesas apygardos teisme vyko prokurorės bei nuteistųjų L. B. bei A. M. iniciatyva, tuo tarpu nuteistasis N. M. jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio neskundė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo N. M. nepriteisia, kadangi būtinybę skirti N. M. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad prokurorės skundas tenkinamas visiškai, o nuteistojo L. B. ir nuteistojo A. M. gynėjos advokatės skundai tenkinami dalinai bei įvertinusi aplinkybes, jog abu nuteistieji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes, yra jauno amžiaus, neturintys darbinės patirties, nusikalstamą veika padarė būdami nepilnamečiais, apkaltinamuoju nuosprendžiu jiems priteistas turtinės žalos atlyginimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų taip pat nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Tatjanos Samulevičienės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo L. B. ir nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti.

L. B. paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

M. B. paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie 2021 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos ir paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

A. M. paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie 2020 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos ir paskirtos 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

N. M. paskirtą 1 (vienerių) metų 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 9 (devynioms) dienoms.

D. K. (D. K.) paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti areštą 26 (dvidešimt šešioms) paroms.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistųjų N. M., A. M. ir L. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokatų teiktos teisinės pagalbos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.