Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės R. A. atskirąjį skundą ir atskirojo skundo papildymą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-10541-766/2018 pagal pareiškėjos K. P. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Pareiškėja akcentavo, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio 4 ir 6 dalimis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso kaip išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą bei pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, todėl šios pajamos negali būti areštuojamos ar skiriamas disponavimo teisės apribojimas, kadangi tai nėra pajamos, kurioms gali būti nustatoma bendra nuosavybė su sutuoktiniu, nes jos skirtos neįgalaus vaiko reabilitacijai, gydymui bei slaugai.

5. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi bei sprendimų vykdymo instrukcija, išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui. Išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas ir į pinigų sumą, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (400 Eur). Pareiškėja nurodė, kad turto areštas apriboja jos ir jos sūnaus teisę į orų pragyvenimą, kelia grėsmę įklimpti į didesnes skolas, netekti gyvenamosios vietos.

6. A. R. A. 2018 m. liepos 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

7. Antstolė nurodė, jog jos kontoroje yra vykdomos keturios vykdomosios bylos dėl bendros likusių 300,57 Eur vykdymo išlaidų sumos išieškojimo iš M. Ž., šiuo metu atliekančio bausmę M. pataisos namuose. Siekiant išieškoti likusias vykdymo išlaidas, periodiškai buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis. Buvo nustatyta, kad skolininkas jokių pajamų negauna, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, jo sąskaitos areštuotos, tačiau jose lėšų nerasta. Pažymėjo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad skolininkas 2018 m. balandžio 27 d. susituokė, o jo sutuoktinė K. P. gauna pajamas. Jos gaunamame darbo užmokestyje yra skolininkui priklausanti dalis, iš kurios būtų galima išieškoti likusią skolą, todėl, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, buvo areštuota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (K. P. darbo užmokestis) ir vykdymo proceso šalims pasiūlyta atlikti turto dalies nustatymo procedūras.

8. Antstolė nurodė, kad jos veiksmai, areštuojant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, yra teisėti ir pagrįsti įstatymo normomis, nepažeidžiant šalių teisių ir siekiant operatyviau išieškoti iš skolininko skolas. Taip pat pažymėjo, jog realiai K. P. pajamos nėra areštuotos, areštuota tik turtinė teisė į šias pajamas, todėl K. P. šiuo metu gali disponuoti lėšomis, įplaukiančiomis į jos sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, antstolė R. A. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pripažinti, kad antstolės veiksmai areštuojant skolininko M. Ž. sutuoktinės K. P. pajamas yra teisėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Turto arešto aktai dėl skolininko sutuoktinės lėšų arešto yra formalūs ir išsiųsti tik proceso šalims, bet ne tretiesiems asmenims, kurie turėtų vykdyti šį areštą. Realiai šiuo metu K. P. gaunamos pajamos nėra areštuotos, areštuota tik turtinė teisė į šias pajamas ir K. P. gali disponuoti lėšomis, įplaukiančiomis į jos sąskaitą.

12.2. Lėšų areštas CPK 667 straipsnio 1 dalies prasme nėra skolų išieškojimo nukreipimas į gaunamas pajamas ir šio teisinio santykio CPK 739 straipsnis šiuo atveju nereguliuoja. Realus išieškojimas iš gaunamų lėšų bus vykdomas tik tada, kai teismas nustatys skolininko dalį sutuoktinio gaunamose pajamose. Būtent tada, vadovaujantis CPK 739 straipsniu, bus nustatoma, į kurias pajamas galima nukreipti išieškojimą, į kurias ne. Teismo nuostata, jog antstolė, areštuodama lėšas, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, privalėjo atsižvelgti į CPK 739 straipsnio nuostatas, yra klaidinga ir turėtų būti panaikinta.

12.3. Iš pateikiamų išrašų iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. liepos 4 d. vykdomosiose bylose buvo atliktas trisdešimt vienas veiksmas, siekiant išieškoti skolas iš M. Ž.. Dėl šių priežasčių teismo nuostata, jog antstolė nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. liepos 4 d. netikrino skolininko turtinės padėties ir vykdomosiose bylose neatliko jokio veiksmo, yra klaidinga ir turėtų būti panaikinta.

12.4. Skolininkui M. Ž. priklausančios lėšos įkalinimo įstaigos sąskaitoje buvo areštuotos nuo 2014 metų. Nuo lėšų arešto iki pat patvarkymų atšaukimo (2017 m. gruodžio 5 d.) iš įkalinimo įstaigos sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta nė cento, taigi skolininkui priklausančios lėšos, buvusios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, buvo areštuotos beveik trejetą metų, bet joks išieškojimas nevyko. Be to, skolininkas visais įmanomais būdais siekė panaikinti patvarkymus dėl lėšų, esančių įkalinimo įstaigos depozitinėje sąskaitoje, arešto. Šiuo metu skolininko lėšos įkalinimo įstaigos sąskaitoje vėl yra areštuotos, tačiau jokių išskaitymų nėra gauta.

12.5. Nesutiktina su teismo nuomone, kad antstolė, areštuodama K. P. pajamas, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes įstatyme numatyta, kad negalint išieškoti skolos iš skolininko, antstolis privalo išieškoti skolą iš bendrosios jungtinės nuosavybės. CPK 624 straipsnio 3 dalis numato, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, tad šiuo atveju ir būtų taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės – išieškoma iš skolininko M. Ž. ir iš skolininko sutuoktinės K. P. gaunamų pajamų.

12.6. Teismas nutartyje dėl K. P. skundo tenkinimo pasisakė tik tiek, kad surašydama 2018 m. liepos 4 d. arešto aktus, antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, tačiau kokias konkrečiai teisės normas antstolė pažeidė, teismas nutartyje nenurodė. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje trūksta argumentų ir sprendimas dėl antstolio veiksmų priimtas pasitelkiant tik abstrakčią formuluotę.

12.7. Pats veiksmas – skolininko sutuoktinės lėšų areštas – yra teisėtas, tačiau teismas, išeidamas už skundo ribų, pradėjo analizuoti, ko, teismo manymu, vykdymo eigoje antstolė nepadarė, kodėl jos veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais. Klausimai, kuriais remiantis teismas pripažino antstolės veiksmus neteisėtais, turėjo būti nagrinėjami byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo, analizuojant, ar būtina turto padalinimo procedūra, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininko turto.

13. Atskirojo skundo papildyme antstolė nurodė, kad jau surašius atskirąjį skundą, 2018 m. rugsėjo 11 d. antstolių kontoroje buvo gautas 2018 m. rugsėjo 10 d. M. Ž. prašymas panaikinti areštą jo lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Antstolės nuomone, tai dar kartą įrodo, kad M. Ž. visais įmanomais būdais siekia panaikinti patvarkymus dėl lėšų, esančių įkalinimo įstaigos depozitinėje sąskaitoje, arešto ir tokiu būdu vengia skolų padengimo, todėl skolų išieškojimo nukreipimas į skolininko sutuoktinės gaunamas pajams gali likti vienintelė galimybė išieškoti iš skolininko skolas.

14. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo K. P. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad antstolės nurodomu laikotarpiu (kai antstolės teigimu buvo tikrinamos skolininko turimos lėšos) M. Ž. turėjo pakankamai pajamų, iš kurių buvo visiškai padengtos turėtos skolos kitiems antstoliams. Pažymėjo, kad skolininkas M. Ž., gavęs iš antstolės patvarkymų atšaukimą, buvo įsitikinęs, kad skolų nebelikę, tad dėl vykdomųjų dokumentų atšaukimo ir neinformavimo įsiskolinimas antstolei R. A. nebuvo padengtas, nors skolininkas lėšų turėjo, jų turėjo ir po santuokos sudarymo. Nurodė, kad įsiskolinimas nebuvo padengtas būtent dėl antstolės neveikimo / netinkamo veikimo, todėl negalima teigti, kad skolininkas piktybiškai vengė grąžinti skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Suinteresuoto asmens (apeliantės) atskirasis skundas atmestinas.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

18. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Remiantis vykdomųjų bylų (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdomos keturios vykdomosios bylos dėl bendros 300,57 Eur vykdymo išlaidų sumos išieškojimo iš skolininko M. Ž..

21. Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis: 2012 m. gegužės 22 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas areštuoti skolininkui M. Ž. priklausančias lėšas (b. l. 33); 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 37); 2016 m. gruodžio 20 d. priimtas išieškojimo negalimumo aktas (b. l. 40); 2017 m. gruodžio 5 d. priimtas patvarkymas dėl patvarkymų atšaukimo (duomenys neskelbtini), siųstas skolininkui M. Ž. ir M. pataisos namams (b. l. 41–42); 2018 m. liepos 4 d. priimti: vykdymo išlaidų apskaičiavimas (b. l. 49–50), turto arešto aktas (b. l. 51–53), patvarkymas dėl pranešimo apie turto areštą (b. l. 54), patvarkymas dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo (b. l. 55).

22. Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis: 2011 m. kovo 30 d. buvo priimti antstolės patvarkymai areštuoti skolininkui M. Ž. priklausančias lėšas (b. l. 3–39); 2016 m. gruodžio 20 d. priimtas išieškojimo negalimumo aktas (b. l. 58); 2018 m. liepos 4 d. priimti: vykdymo išlaidų apskaičiavimas (b. l. 62–63), turto arešto aktas (b. l. 64–66), patvarkymas dėl pranešimo apie turto areštą (b. l. 67), patvarkymas dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo (b. l. 68).

23. Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis: 2013 m. sausio 28 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas areštuoti skolininkui M. Ž. priklausančias lėšas (b. l. 24); 2014 m. rugsėjo 10 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 27); 2018 m. liepos 4 d. priimti: vykdymo išlaidų apskaičiavimas (b. l. 33–34), turto arešto aktas (b. l. 35–37), patvarkymas dėl pranešimo apie turto areštą (b. l. 38), patvarkymas dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo (b. l. 39).

24. Pagal vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) duomenis: 2009 m. gruodžio 30 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas areštuoti skolininkui M. Ž. priklausančias lėšas (b. l. 23–24); 2013 m. vasario 20 d. priimtas išieškojimo negalimumo aktas (b. l. 34); 2014 m. rugsėjo 10 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 59); 2018 m. liepos 4 d. priimti: vykdymo išlaidų apskaičiavimas (b. l. 68–69), turto arešto aktas (b. l. 70–72), patvarkymas dėl pranešimo apie turto areštą (b. l. 73), patvarkymas dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo (b. l. 74).

25. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl patvarkymų atšaukimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė skolininką M. Ž. ir M. pataisos namus informavo, kad atšaukiami visi patvarkymai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). M. pataisos namai 2017 m. gruodžio 14 d. lydraščiu persiuntė antstolei 2014 metų vykdomuosius patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė, jog gavo antstolės patvarkymą dėl patvarkymo nevykdymo.

26. Kaip buvo nustatyta iš vykdomųjų bylų duomenų, antstolė 2018 m. liepos 4 d. turto arešto aktais areštavo skolininko M. Ž. sutuoktinės K. P. pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų. 2018 m. liepos 4 d. antstolė taip pat priėmė patvarkymus dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo, kuriais informavo skolininką ir jo sutuoktinę, jog jų bendras turtas – sutuoktinės gaunamos pajamos yra areštuojamas ir pasiūlė per 20 dienų nuo arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

27. Iš į civilinę bylą pateikto nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad skolininkas M. Ž. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. asmeninėje sąskaitoje disponavo 1897,50 Eur suma.

Dėl ginčo esmės

28. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko M. Ž. pagal jo asmenines prievoles, atsiradusias iki santuokos įregistravimo (kaip patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė antstolė, M. Ž. ir K. P. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)).

30. Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

31. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

32. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

33. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

34. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, antstolė, nustačiusi, jog skolininkas M. Ž. (duomenys neskelbtini) vedė, jog vedybų sutarčių registre nėra informacijos apie vedybų sutartį ir turto padalijimą, skolos išieškojimą nukreipė į jo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kaip patvirtina minėtos teisės normos dėl išieškojimo iš fizinių asmenų turto, įstatyme yra numatyta galimybė išieškoti iš fizinio asmens turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau šiuo atveju išsami vykdomųjų bylų analizė apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos išieškojimo tvarkos. Kaip minėta, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį. Pirmosios instancijos teismas, padaręs analogišką išvadą, pagrįstai nurodė, jog antstolė, prieš areštuodama skolininko sutuoktinės K. P. pinigines lėšas, nenustatė ir nepatikrino, ar skolininkas gauna pajamas ar turi kito turto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog antstolė po 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymo dėl patvarkymų atšaukimo iki 2018 m. liepos 4 d. arešto aktų surašymo, patvarkymų dėl pranešimo apie turto areštą skolininkui ir jo sutuoktinei išsiuntimo, jokių veiksmų neatliko, tačiau, nustačiusi, kad skolininkas turi sutuoktinę, kuri gauna pajamas, areštavo jos turtą – pinigines lėšas banko sąskaitose.

35. Atskirajame skunde antstolė akcentavo, jog turto arešto aktai dėl skolininko sutuoktinės lėšų arešto yra formalūs ir išsiųsti tik proceso šalims, bet ne tretiesiems asmenims, kurie turėtų vykdyti šį areštą. Nurodė, jog šiuo metu K. P. gaunamos pajamos nėra areštuotos, areštuota tik turtinė teisė į šias pajamas ir K. P. gali disponuoti lėšomis, įplaukiančiomis į jos sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš vykdomosiose bylose esančių turto areštų matyti, kad K. P. buvo taikytas disponavimo teisės apribojimas, remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, 667 straipsniu ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu areštuotos skolininko sutuoktinės pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos. CPK 675 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad turto arešto aktais K. P. buvo taikytas disponavimo teisės apribojimas, antstolės teiginiai, kad K. P. gaunamos pajamos nėra areštuotos, o areštuota tik turtinė teisė į šias pajamas ir K. P. gali disponuoti lėšomis, įplaukiančiomis į jos sąskaitą laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

36. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė patvarkymą dėl patvarkymų atšaukimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininką M. Ž. ir M. pataisos namus informavo, kad atšaukiami visi patvarkymai vykdomosiose bylose. Jokių kitų veiksmų, kurie padėtų nustatyti asmeninį skolininko turtą, kurie padėtų išsiaiškinti, ar skolininkas gauna kokias pajamas, ar disponuoja kokiu turtu, piniginėmis lėšomis, antstolė po patvarkymo dėl patvarkymų atšaukimo neatliko. Atskirajame skunde antstolė akcentuoja, jog iš pateikiamų išrašų iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. liepos 4 d. vykdomosiose bylose buvo atliktas net trisdešimt vienas veiksmas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus antstolės nurodytuosius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog dauguma antstolės minimų veiksmų nėra susiję su veiksmais, kurie padėtų nustatyti skolininko gaunamas pajamas (išskyrus 2018 m. liepos 3 d. ir 2018 m. birželio 19 d. užklausas). Atskirai pažymėtina, kad iš į civilinę bylą pateiktų įrodymų matyti, jog skolininkas M. Ž. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. asmeninėje sąskaitoje disponavo 1897,50 Eur suma, tačiau antstolė jokių išieškojimo iš skolininko turimo turto veiksmų neatliko.

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad skolininkas turėjo piniginių lėšų, į kurias buvo galima nukreipti išieškojimą, tačiau antstolė to nepadarė, o surašė 2018 m. liepos 4 d. turto arešto aktus, kuriais areštavo skolininko sutuoktinės pajamas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad taip buvo pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ši pirmosios instancijos išvada yra visiškai pagrįsta, ir patikslina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas įstatyme nustatytos išieškojimo tvarkos eiliškumas. Pirmiausia išieškojimas turėjo būti vykdomas ir nukreipiamas į asmeninį skolininko turtą, o nustačius, kad tokio turto nėra ar yra nepakankamai – išieškojimas galėjo ir gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį.

38. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

39. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomųjų bylų dokumentus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, vertino jos veiksmų teisėtumą, tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę, tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.