Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-302-317/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-10
Bylos Nr.: 1A-302-317/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06137-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis: I. J.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Aida Lilija Krukonienė

Kategorijos

1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
2.1.7.1Įrodymų leistinumas (BPK 20 str. 1, 4 d. ir kt. str.)
2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.2.2.3.1.1Parodymo atpažinti pagrindai (BPK 191 str.)
2.2.2.3.1.2Asmens parodymo atpažinti tvarka (BPK 192 str.)
2.2.2.3.1.5Apklausa parodymo atpažinti metu (BPK 195 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-317/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06137-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.2.2.3.1.1; 2.2.2.3.1.2; 2.2.2.3.1.5; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,nuteistajai I. J., jos gynėjai advokatei Aidai Lilijai Krukonienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant I. J. viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. J. priteista 2 079,93 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. J. nuteista už tai, kad 2019 m. sausio 15 d. apie 18.00 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė ausinių „beatssolo3 wireless gold“ priedus, 200 eurų vertės, siurblį-robotą „PI94-5MBM Pure i9“, 889,99 eurų vertės, siurblį-robotą „PI94-5SGM Pure i9“, 889,99 eurų vertės, t. y. slapta pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 1 979, 98 eurų vertės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog I. J. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, vaizdo kamerų įrašais ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jos veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti – eksperto išvadoms dėl vaizdo įraše užfiksuoto asmens tapatybės gauti.

3.1. Skunde nuteistoji nurodo esanti nekalta bei teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas jos dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, o pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra neteisingas, nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Taip pat pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, ji buvo pateikusi prašymą kviesti ekspertą vaizdo įraše užfiksuoto asmens tapatybei nustatyti, kadangi jame nesimato moters, kuri įtariama padarius vagystę, veido.

3.2. Anot apeliantės, nuosprendyje perrašyti liudytojų parodymai neatitinka jų parodymų, duotų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, perfrazuodamas liudytoją J. P., nurodė, kad, anot liudytojo, teisminio nagrinėjimo metu kitaip atrodė tik jos (t. y. nuteistosios) plaukai, nors iš tiesų J. P. kalbėjo apie bendrą jos įvaizdį, o ne tik apie plaukus. Nuteistoji pažymi, jog J. P. iki teismo posėdžio jos nėra matęs, jis lygino ją tik su moters, matytos parduotuvėje, ir užfiksuotos prieš beveik 10 metų darytoje nuotraukoje, kurioje ji atrodė visiškai kitaip nei dabar, įvaizdžiu. J. P. kolega jos, kaip moters, buvusios parduotuvėje, apskritai neatpažino. Tačiau teismas nenurodė, kodėl atmeta tokius J. P. ir jo kolegos parodymus, kurie įrodo, jog ne ji buvo parduotuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu jos atpažinimas iš nuotraukos bei gyvai atliktas tik su liudytoja E. M.. Nuteistosios nuomone, liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu ją atpažino gyvai todėl, kad prieš tai jai buvo pateikta jos (t. y. I. J.) nuotrauka, iš kurios ji galėjo įsiminti jos bruožus. Be to, iš visų atpažinimui pateiktų nuotraukų tik jos nuotrauka atitiko moters, užfiksuotos vaizdo įraše, įvaizdį. Tuo tarpu gyvo atpažinimo metu kitos parodytos moterys buvo senyvo amžiaus, o vaizdo įraše užfiksuota moteris yra jauna. Teismas rėmėsi ne faktais, įrodomąja medžiaga, o prielaidomis. Sumaištis dėl plaukų ilgio ir spalvos išspręsta spėjimu, kad moteris, įvykdžiusi vagystę, buvo su peruku, nors jokių tai pagrindžiančių faktų nėra. Vien tai, kad parduotuvės darbuotojams moters plaukai pasirodė nenatūralūs, pagrindo manyti, jog tai perukas, nesudaro. Kita vertus, liudytojai teisme patvirtino, kad ji (t. y. I. J.) peruko niekada nėra nešiojusi, jo nebuvo matę ir jos namuose. Kratos, atliktos jos namuose, metu nebuvo rasta nei peruko, nei akinių, nei kuprinės, nei vogtų daiktų ar drabužių, panašių į vaizdo kameromis užfiksuotos moters aprangą. Teismas taip pat apsiribojo liudytojų, kurie neatsiminė ar įvykio dieną ji sirgo ir gulėjo lovoje, parodymais, nors ji pateikė nedarbingumo pažymėjimą. Teismas nesiaiškino dėl vaistų naudojimo, nors vaistai buvo pirkti pagal receptą.

3.3. Anot apeliantės, teismo nusistatymą prieš ją rodo ne tik įrodymų vertinimas, bet ir itin griežtos bausmės, kaip neteistam asmeniui (teistumai išnykę), skyrimas. Teismas nurodė, jog negali skirti viešųjų darbų bausmės, kadangi ji šiuo metu yra suimta kitoje byloje, tačiau skyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios, būdama tardymo izoliatoriuje, ji taip pat negalės atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti ir I. J. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. J. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu visų pirma yra prašoma priimti naują – nuteistąją I. J. išteisinantį nuosprendį. Apeliantė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis ją apkaltinančiomis išvadomis, kurias, kaip nurodoma, nulėmė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų nesurinkimas bei netinkamas surinktų įrodymų vertinimas.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistoji, jo gynėja ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištirtų bylos įrodymų visumos kontekste įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius motyvus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus visų byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė itin išsamius įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, I. J. manymu, ją teisinančius duomenis.

8. BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę – tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą ir jo pasisavinimą (pagrobimą). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo jį užvaldyti. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

9. Kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistoji neginčija paties vagystės fakto, t. y. to, kad 2019 m. sausio 15 d. apie 18.00 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas svetimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas. Taip pat I. J. neginčija, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo pagrobti ausinių priedai (1 vnt.), 200 eurų vertės, bei du siurbliai-robotai, kurių kiekvieno vertė - 889,99 eurų. Nuteistoji sutinka ir su tuo, jog šiuos daiktus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogė būtent į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota moteris. Tačiau ji kategoriškai tvirtina, jog vaizdo įrašuose iš nusikaltimo padarymo vietos užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus pasisavinęs asmuo, yra ne ji. Tokios pačios pozicijos I. J. nuosekliai laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tvirtindama, jog jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo dieną apskritai nesilankė (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Tačiau kolegijos nuomone, jos kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šią nuteistosios gynybinę versiją paneigė liudytojų E. M., J. P. parodymai bei asmens parodymo atpažinti bei asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolai. Apylinkės eismas nuosprendyje nurodė, jog liudytoja - UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja E. M. I. J., kaip moterį, kurią 2019 m. sausio 15 d. apie 18.30 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ konsultavo ir, kaip vėliau paaiškėjo, kuri pavogė ausines bei du siurblius-robotus, atpažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu atpažinimas vyko tiek iš pateiktų nuotraukų, tiek ir gyvai. Liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu būtent I. J., kaip moterį, įvykdžiusią vagystę, ji atpažino įvertinusi bendrą veido bruožų visumą, atpažįstant gyvai – įvertinusi jos kūno sudėjimą ir ūgį. Teisiamojo posėdžio metu E. M. taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jai pateiktoje nuotraukoje I. J. atrodė kiek kitaip, nei teismo posėdžio metu, tačiau nesuabejojo, kad apeliantė yra tas pats asmuo, kurią ji vagystės dieną konsultavo dėl siurblių-robotų ir kurią vėliau atpažino iš ikiteisminio tyrimo metu jai pateiktos nuotraukos kaip asmenį, pavogusį svetimą turtą iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, kad E. M. nurodė, jog su nuteistąja tiesiogiai bendravo apie 10 minučių. Todėl kolegijai nekyla abejonių, jog ji galėjo įsiminti ir įsiminė I. J. veido bruožus, pagal kuriuos ir atpažino nuteistąją, nepaisant to, jog ši nusikalstamos veikos darymo metu maskavo savo išvaizdą, kad nebūtų atpažinta, tam pasitelkdama peruką bei akinius, kurių, kaip nustatyta pačios nuteistosios bei liudytojų A. A., S. K. parodymais, paprastai nenešioja.

11. Byloje surinktais įrodymais – liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, taip pat nustatyta, kad su daiktus neteisėtai pasisavinusia moterimi prieš pat vagystės įvykdymą bendravo ir kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – J. P., kuris taip pat, kaip ir liudytoja E. M., ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjęs jam pateiktas šešių skirtingų moterų nuotraukas, būtent I. J. įvardijo kaip moterį, kuri, besisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, buvo užfiksuota parduotuvėje įrengtų vaizdo kamerų pagalba. Teisiamajame posėdyje liudytojas patvirtino, kad teismo posėdžių salėje esanti kaltinamoji yra tas pats asmuo, kurią jis iš nuotraukos atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Tiesa, J. P. parodė ir tai, jog teismo posėdžio metu kiek kitaip atrodė nuteistosios plaukai (nuteistoji skunde nepagrįstai teigia, jog apklausiamas liudytojas tvirtino, jog kitaip atrodė visas jos įvaizdis, o ne tik plaukai, kadangi tokie teiginiai neatitinka jo parodymų turinio), tačiau tuo pačiu nurodė, jog tai galėjo būti perukas. Be to, J. P. paaiškino, jog I. J., kaip vagystę įvykdžiusią moterį, atpažino ir iš išskirtinių jos veido bruožų - nosies, akių linijos. Pastebėtina ir tai, jog liudytojas J. P. nei kiek nesuabejojo, kad dėl klientų srautų galėjo suklysti atpažindamas būtent I. J., tvirtino, jog per dieną konsultuojant ir 100 klientų, įsimena tuos asmenis, kurie turi išskirtinius bruožus, kuo nuteistoji ir pasižymėjo.

12. Apeliaciniame skunde I. J. kelia abejones asmens parodymo atpažinti veiksmų metu gautų duomenų patikimumu. Ji nurodo, jog parodymo atpažinti metu J. P. buvo pateikta prieš beveik 10 metų daryta jos nuotrauka, kurioje ji atrodė visiškai kitaip nei dabar. Ginčydama gautų duomenų patikimumą asmens parodymo atpažinti metu, kuomet atpažįstančioji buvo liudytoja E. M., I. J. pažymi, jog visose atpažinimo metu liudytojai parodytose nuotraukose (išskyrus jos nuotrauką) užfiksuotos moterys neatitiko įvaizdžio moters, kuri vaizdo kameromis buvo užfiksuota vagianti prekes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, o gyvo atpažinimo metu liudytojai parodytos kitos moterys buvo senyvo amžiaus. Be to, prieš atliekant gyvą atpažinimą, E. M. jau buvo parodyta jos (t. y. apeliantės) nuotrauka, iš kurios ji galėjo įsiminti jos bruožus. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog asmens parodymo atpažinti tvarką reglamentuoja BPK 191, 192 straipsniai. Šio procesinio veiksmo metu gauti rezultatai teismų paprastai yra vertinami kaip ir visi kiti byloje surinkti įrodymai.

13. BPK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Kai atliekamas asmens parodymas atpažinti, atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną (BPK 192 straipsnio 1 dalis). Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys (BPK 192 straipsnio 2 dalis). Jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis (BPK 192 straipsnio 6 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad liudytojams E. M. bei J. P. atpažinti visų pirma buvo parodyta ne pati nuteistoji, o jos nuotrauka (t. 1, b. l. 34-41, 47-49). Tik vėliau, praėjus beveik 4 mėnesiams, liudytojai E. M. buvo parodyta atpažinti ir pati I. J.. Prieš atliekant apeliantės atpažinimą iš nuotraukos, tiek J. P., tiek E. M. buvo apklausti apie įvykio aplinkybes ir teigė, jog galėtų atpažinti moterį, kurią konsultavo dėl prekių ir kuri, kaip vėliau buvo pastebėta, įvykdė vagystę. E. M. nurodė, jog moteris buvo apie 165 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ji dėvėjo didelius raudonos spalvos akinius, plaukai buvo šviesiai rudos spalvos, iki pečių, ji galėjo būti užsidėjusi peruką, nes plaukai atrodė ne natūraliai. J. P. nurodė, jog moteris buvo vidutinio amžiaus bei ūgio, tamsių, sulig pečiais plaukų, dėvėjo akinius. Taigi, BPK 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, jog atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti asmenį, daiktą ar kitokį objektą, pažeistas nebuvo. Kadangi liudytojams bei policijos pareigūnams nebuvo žinoma koks konkretus asmuo pagrobė svetimą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai visų pirma buvo pasitelktas parodymas atpažinti pagal nuotrauką, o ne tiesioginis (gyvas) asmens atpažinimas.

15. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką liudytojams E. M. bei J. P. protokoluose užfiksuota, kad jiems buvo parodytos šešių asmenų nuotraukos ir iš jų pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jie yra davę parodymus. E. M. nurodė, kad iš plaukų, bendros veido bruožų visumos atpažįsta moterį, nurodytą nuotraukoje Nr. 2, kaip tą, kurią 2019 m. sausio 15 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), konsultavo ir, kaip vėliau, paaiškėjo, kuri pavogė ausines bei 2 vnt. siurblių-robotų. J. P. nurodė, jog iš specifinės plaukų, akių, veido formos atpažįsta moterį nuotraukoje Nr. 2, kaip tą, apie kurią jis konsultavo savo darbovietėje. Taigi, nebuvo pažeista ir BPK 192 straipsnio 6 dalis.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, I. J. nepagrįstai tvirtina, jog tiek asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, tiek gyvo atpažinimo metu liudytojams parodyti kiti asmenys buvo nepanašūs į atpažintiną asmenį, t. y. nuteistąją. Pažymėtina, jog pati nuteistoji grįsdama šį skundo argumentą nurodė tik tai, kad gyvo atpažinimo metu parodytos kitos moterys buvo už ją vyresnės. Šiame kontekste pažymėtina, jog BPK nustatyta bei teismų praktikoje pripažįstama, jog atpažintinas asmuo turi būti parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, t. y. neturėtų ryškesnių išvaizdos skirtumų, tačiau nereikalaujama, kad visi parodomi atpažinti asmenys būtų visiškai to paties amžiaus. Akivaizdu, jog ir surasti itin panašių asmenų, kurie jokiais bruožais nesiskirtų ar labai nežymiai skirtųsi nuo atpažįstamo asmens, yra neįmanoma. Apygardos teismo manymu, liudytojams E. M. bei J. P. parodytose nuotraukose užfiksuotos moterys, taip pat E. M. gyvai parodytos atpažinti moterys savo išvaizda (tiek amžiumi, tiek kūno sudėjimu ir kitais bruožais) buvo pakankamai panašios tiek į vaizdo įraše užfiksuotą moterį, tiek į nuteistąją. Nepagrįstas ir skundo argumentas dėl nuteistosios nuotraukos senumo. Kaip jau minėta, liudytojai nurodė I. J. atpažinę iš jos akių bei veido formos, kas laiko atžvilgiu iš esmės nekinta, o ne kokių nors išvaizdos detalių, kurias galima lengvai pakeisti, kaip pavyzdžiui plaukų spalvos, kirpimo.

17. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta šios nutarties 13-16 punktuose, daroma išvada, jog minėti tyrimo veiksmai buvo užfiksuoti ir įtvirtinti tinkamai, jie atitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytą įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą, todėl apylinkės teismas, pripažindamas jų metu gautus duomenis įrodymais ir jais vadovaudamasis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

18. Apygardos teismo vertinimu, grįsdamas savo išvadą, jog būtent apeliantė dalyvavo šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padaryme, apylinkės teismas be jau aptartų įrodymų (liudytojų J. P. ir E. M. parodymų bei asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotų duomenų) pagrįstai pasirėmė ir liudytojos A. A. parodymais. Nors apklausiama teisme ši liudytoja negalėjo nurodyti nieko konkretaus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kadangi 2019 m. sausio 15 d. ji kartu su nuteistąja nebuvo parduotuvėje, kurioje buvo įvykdyta vagystė, nuteistoji jai taip pat nepapasakojo apie savo neteisėtus veiksmus, tačiau ši liudytoja kiekvieną dieną matė apeliantę, kai ši laikinai gyveno (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centre, ir peržiūrėjusi vaido įrašą, kuriame užfiksuotas vagystės faktas, parodė, jog įraše matomos moters eisena, manieros, yra panašios į I. J., kas tik dar labiau sustiprina manymą, jog liudytojai E. M. bei J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesuklydo atpažinę I. J., kaip daiktus iš parduotuvės neteisėtai pasisavinusią moterį.

19. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų E. M., J. P. bei A. A. parodymais. Nei J. P., nei E. M. asmeniškai nepažinojo ir nepažįsta apeliantės. Duomenų, kurie leistų manyti, kad jie yra suinteresuoti jai pakenkti, melagingai ją apkalbėti, byloje nėra. Be to, tokios versijos niekuomet nekėlė ir pati I. J.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pasisakydama dėl A. A. parodymų, nuteistoji nurodė, jog ši liudytoja ją apkalba, kadangi tarp jų yra buvę nesutarimų. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė negalėjo įvardinti ir neįvardijo, kada jie kilo ir kokia buvo tų nesutarimų priežastis. Tuo tarpu A. A. paaiškino, jog I. J. dažnai reiškė nepasitenkinimą tiek jai, tiek ir kitoms darbuotojoms, tačiau nenurodė, kad tarp jų buvo kokių tai nesutarimų ar piktumų.

20. Stengdamasi įtikinti apeliacinės instancijos teismą, jog ne ji, o kitas asmuo įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, apeliantė skunde pažymi tai, jog jos namuose atliktos kratos metu nebuvo rasta peruko, akinių, kuprinės ar drabužių, kuriuos dėvėjo vaizdo įraše užfiksuota moteris, taip pat iš parduotuvės pavogtų daiktų. Be to, anot apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, kad vagystės dieną ji sirgo, kas patvirtina, jog ji net fiziškai negalėjo būti prekybos centre ir realizuoti jai inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Neigdama savo kaltę tą patį ji akcentavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris analizavo šiuos nuteistosios argumentus bei motyvuotai juos atmetė. Apylinkės teismas, siekdamas patikrinti nuteistosios versiją dėl ligos, dėl šių aplinkybių apklausė ne tik jos laikinos gyvenamosios vietos darbuotoją bei ją globusią prekybos žmonėmis centro darbuotoją, bet ir raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro Moterų laikino apgyvendinimo padalinį, prašydamas nurodyti, ar 2019 m. sausio 15 d. I. J. kreipėsi dėl vaistų ar temperatūros matavimo į jos darbuotojus (t. 2, b. l. 57), bei į VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinį, prašydamas suteikti informaciją, ar I. J. 2019 m. sausio 15 d. buvo išduotas nedarbingumo lapelis, jei taip, dėl kokios ligos, kokiam laikotarpiui, ar dėl to, apeliantė lankėsi pas gydytoją, jei taip, kada tai buvo (t. 2, b. l. 38).

21. (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centras 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 2-9-2/3016 informavo teismą, jog, teikiant I. J. laikino apgyvendinimo paslaugą, jai medicininė pagalba teikta nebuvo, dėl sveikatos būklės į darbuotojus nuteistoji nesikreipė (t. 2, b. l., 64). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir apklausta socialinė darbuotoja A. A., dirbusi 2019 m. sausio 15 d. Ji parodė, jog nei budėjimo žurnale, nei tame žurnale, kur registruojami vaistai, nėra jokių įrašų, kad I. J. kreipėsi dėl sveikatos bėdų. Liudytoja taip pat parodė, jog prieš 2019 m. sausio 15 d. apeliantė sirguliavo – buvo apvyniotas šalikas apie kaklą, kas leido manyti, jog jai skauda gerklę, tačiau lovoje ji negulėjo, vaikščiojo - ėjo į socialinius būstus pas draugus. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu I. J. galėjo turėti sveikatos problemų, tačiau tai jos nesulaikė nuo judėjimo, patvirtino ir liudytoja S. K. – kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centre socialinė darbuotoja, dirbusi su kaltininke. Tuo tarpu VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio pateiktu medicinos dokumentų išrašu/siuntimu nustatyta, kad I. J. 2019 m. sausio 3 d. kreipėsi į šią gydymo įstaigą dėl kosulio ir skrepliavimo; pakartotinai apžiūrai ji atvyko 2019 m. sausio 12 d. dėl išliekančių bronchų uždegimo reiškinių, jai koreguotas gydymas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. sausio 17 d.; pacientė išleista ambulatoriniam gydymui. Pastaroji gydymo įstaigos pažyma patvirtino, kad I. J. 2019 m. sausio 15 d. sirgo, tačiau pažymėtina, jog ji nebuvo stacionarizuota. Taigi, jos galimybė judėti nebuvo apribota. O ir susirgimas akivaizdu, jog nebuvo toks, dėl kurio nuteistoji nebūtų galėjusi fiziškai nuvykti į vagystės vietą ir realizuoti šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Todėl apeliantės nurodytos ir objektyviais rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės dėl ligos, nelaikytinos pakankamomis nuteistosios kaltei paneigti.

22. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog I. J. kaltę patvirtinančių įrodymų visumos nepaneigia ir tas faktas, kad jos namuose ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos metu nebuvo rasti nei pavogti daiktai, nei drabužiai, kuriuos ji vilkėjo nusikaltimo padarymo metu, ar priemonės, kuriomis nuteistoji bandė maskuoti savo tapatybę. Natūralu, jog asmuo, suvokdamas, jog jis įvykdė nusikalstamą veiką, už kurią gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra suinteresuotas kuo greičiau sunaikinti, paslėpti nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtinančius įkalčius bei turtą, kuris yra tos nusikalstamos veikos padarymo rezultatas, jį realizuoti. O tam nuteistoji turėjo pakankamai laiko, kadangi vagystė buvo įvykdyta 2019 m. sausio 15 d., o krata I. J. gyvenamojoje vietoje atlikta tik 2019 m. gegužės 24 d. (t. 1, b. l. 82-84), t. y. po daugiau nei 4 mėnesių.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau nurodytų bei apylinkės teismo nuosprendyje aptartų faktinių duomenų pakanka I. J. gynybinei versijai paneigti ir pagrįstai konstatuoti, jog būtent ji 2019 m. sausio 15 d. apie 18.00 val. neteisėtai neatlygintinai slaptai iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė ausinių „beatssolo3 wireless gold“ priedus, 200 eurų vertės, siurblį-robotą „PI94-5MBM Pure i9“, 889,99 eurų vertės, siurblį-robotą „PI94-5SGM Pure i9“, 889,99 eurų vertės, t. y. pasisavino svetimą, bendros 1 979,98 eurų vertės turtą. Nuteistosios apeliaciniame skunde nėra pateikiama įtikinamų, neginčijamų ir jos nekaltumą patvirtinančių argumentų, kurių pagrindų byloje surinktus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nei juos įvertino apylinkės teismas, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

24. Akivaizdu ir tai, jog šiuo I. J. veikoje egzistuoja ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tiesioginė tyčia. Teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje nurodytiems motyvams, jog, būdama brandaus amžiaus ir turinti nemažai gyvenimiškos patirties, I. J. neabejotinai suvokė, kad iš parduotuvės paimdama prekes ir išeidama už jas nesumokėjusi, elgiasi neteisėtai, t. y. neteisėtai šį turtą užvaldo ir paverčia jį savu, suvokė gresiančius padarinius ir dėjo pastangas juos pasiekti. Tai, kad ji suvokė, jog pasisavina svetimus daiktus, kurių tikrasis savininkas neteks, ir norėjo taip veikti, patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuota apeliantės kūno kalba (ji nuolat stebėjo aplinką, tokiu būdu pasitikrindama, ar jos niekas nemato, tūpėsi ir lenkėsi tarp parduotuvės lentynų, kad jos judesiai, dedant prekes į kuprinę, būtų nepastebimi tarp lentynų, esančių priešais ją ar už jos, vaikštantiems asmenims) bei pats faktas, kad pavogtas prekes ji slėpė kuprinėje.

25. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistosios pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 eurų), bet neviršija 250 MGL (12 500 eurų) dydžių sumą. Taigi, I. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi ji atitinka visus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

26. Apeliaciniame skunde nuteistoji buvo suformulavusi ir alternatyvų prašymą – tuo atveju, jei jos atžvilgiu teisėjų kolegija nepriims išteisinamojo nuosprendžio, prašė grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. I. J. skunde nurodė, jog byloje būtina atlikti ekspertizę, kurios metu būtų identifikuotas vaizdo įrašuose užfiksuotas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ daiktus neteisėtai pasisavinęs asmuo, t. y. atlikti vaizdų ekspertizę (tyrimą). Šis apeliacinio skundo reikalavimas taip pat netenkinamas. Galimybę panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui baudžiamojo proceso įstatymas numato tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tuo tarpu, jei teismas mato, kad byloje reikalinga atlikti kokius nors procesinius veiksmus, tame tarpe ir paskirti tyrimus ar ekspertizes, tam, kad būtų surinkti bylai reikšmingi duomenys, jis privalo juos atlikti pats ar pavesti organizuoti jų atlikimą prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne grąžinti bylą prokurorui.

27. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistoji prašė paskirti vaizdų ekspertizę. Šį jos prašymą palaikė ir jos gynėja, tačiau teisėjų kolegija nutarė jį atmesti, tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad ekspertinis tyrimas būtų perteklinis procesinis veiksmas. Išsamiai atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija šiame kontekste papildomai pažymi, jog įrodymų visumos išsamaus vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015, 2K-174-788/2017, 2K-257-788/2017 ir kt.). Teisingą teismo nuosprendžio, nutarties priėmimą lemia pirmiausia ne įrodinėjimo proceso apimtis, o turimų įrodymų pakankamumas. Kaip jau nurodyta aukščiau, šiuo atveju I. J., kaip asmenį, užfiksuotą vaizdo įraše, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek iš nuotraukos, tiek gyvai, atpažino vagystės dieną su ja tiesiogiai bendravę net du parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Liudytojai kategoriškai patvirtino, jog moteris, kuri užfiksuota vaizdo įrašuose, ir I. J. yra tas pats asmuo. Jų parodymai buvo nuoseklūs, aplinkybių dėl kurių juos reikėtų traktuoti kaip nepatikimus, nenustatyta. Taigi, manyti, jog vaizdų ekspertizės paskyrimas šiuo atveju galėtų paneigti E. M. bei J. P. parodymus, nėra pagrindo. Toks procesinis veiksmas, teisėjų kolegijos manymu, būtų akivaizdžiai perteklinis, todėl netikslingas, o tą padarius, būtų tiesiog būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, bereikalingai švaistomos valstybės lėšos, naudojami ekspertizės įstaigų žmogiškieji resursai.

28. Skunde užsimenama ir apie tai, jog I. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo paskirta itin griežta bausmė. Tačiau toks teiginys skunde nurodytas kontekste argumentų ir motyvų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, tiesiogiai neprašant pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl apeliantei paskirtos bausmės. Sušvelninti jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės, I. J. neprašė ir apygardos teisme vykusio posėdžio metu, kas tik patvirtina, jog apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu jai paskirta bausmė nėra ginčijama. Todėl, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija dėl apeliantei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės nepasisakys.

29. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais kitais pagrindais ir motyvais nėra jokio pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o nuteistosios skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis